- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- eAS-754-552/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03233-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dainius Raižys, Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- V. B., A. D. B.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės admnistracija Kauno Vilniaus g. 15 daugiabučio namo savininkų bendrija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. B. ir A. D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir A. D. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V. B. ir A. D. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo (toliau – ir NŽT Vilniaus rajono skyrius) 2019 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1560-(14.48.2.) „Dėl Vilniaus apskrities Vilniaus rajono Buivydžių seniūnijos Buivydžių kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas), 1.1 punktą dalyje, kuria yra patvirtintas Vilniaus rajono Buivydžių seniūnijos Buivydžių kadastro vietovės žemės sklypo (toliau – ir ginčo sklypas) projekto planas Nr.(duomenys neskelbtini), ir 1.2. punktą dalyje, kuria patvirtintas pretendentų, kuriems rengiant Vilniaus rajono Buivydžių seniūnijos Buivydžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamuosius planus suformuoti žemės sklypai, sąrašo 6 punktą; 2) panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 18 d. raštą Nr. 48SD-589-(14.48.136E) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarties išregistravimo“ (toliau – ir Raštas). Pareiškėjai taip pat prašė atnaujinti skundo padavimo terminą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų V. B. ir A. D. B. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktų pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjų reikalavimo panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1560-(14.48.2.) 1.1 ir 1.2 punktų dalis, pažymėjo, kad ABTĮ 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatas skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai, kurių priimti sprendimai (išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą), skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
Pažymėjo, kad minėtame NŽT Vilniaus rajono skyriaus Įsakyme aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, bei nurodė, kad tik NŽT vadovui išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir priėmus sprendimą, šis sprendimas ir Įsakymas galės būti skundžiami teismui.
Pasisakydamas dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 18 d. rašto Nr. 48SD-589-(14.48.136E.), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, pareiškėjų teigimu, šis raštas pareiškėjams nebuvo įteiktas, ir jie apie apskundimo galimybes nebuvo informuoti. Pareiškėjai šį raštą gavo tik 2020 m. rugsėjo 24 d., todėl termino skundui paduoti nepraleido, bet jei teismas spręstų, kad terminas yra praleistas, prašo atnaujinti praleistą terminą. Pažymėjo, kad pareiškėjai, prašydami atnaujinti terminą, nurodė, kad kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. su prašymu, į kurį pareiškėjams buvo atsakyta 2020 m. sausio 28 d. raštu. Nesutikdami su NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. sausio 28 d. raštu, jį apskundė NŽT direktoriui, atsakymą gavo tik 2020 m. balandžio 28 d. Pareiškėjai turėjo teisėtą lūkestį, kad jų skundas NŽT direktoriui bus išnagrinėtas nustatyta tvarka ir bus priimtas nustatytos formos sprendimas, kuris galės būti skundžiamas teismui. Tačiau, padavus skundą teismui, skundas priimtas nebuvo (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutartis). Teismai konstatavo, kad NŽT raštu pareiškėjams nebuvo sukurtos jokios pareigos, nebuvo jokių patvarkymų, todėl apskųstas raštas negali būti administracinės bylos nagrinėjimo objektu. Gavę tokius teismų išaiškinimus, pareiškėjai kreipėsi į NŽT, prašydami pateikti Įsakymą ir Raštą. Skunde teismui pareiškėjai pažymėjo, jog nepaisant to, kad apie skundžiamus aktus sužinojo iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. sausio 28 d. rašto, tačiau rūpestingai vykdė procedūras.
Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos, t. y. kai jam tapo prieinama informacija apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjai neneigia, kad apie skundžiamą Raštą jie sužinojo iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. sausio 28 d. jiems pateikto atsakymo Nr. 48SD-1343-(14.48.104.) „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjai buvo informuoti, kad ginčo sklypo nuomos sutartis, 2010 m. spalio 21 d. sudaryta su pareiškėja 5 metų laikotarpiui, pasibaigė, todėl Rašto pagrindu buvo išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Nurodė, kad į bylą yra pateiktas ir NŽT 2020 m. balandžio 28 d. raštas Nr. 1SS-882-(7.5.), kuriame taip pat nurodoma, kad „Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis paminėtos valstybinės žemės sutartys išregistruotos (negaliojančios) NŽT Vilniaus rajono skyriaus Rašto pagrindu“.
Teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjams apie skundžiamą Raštą jau buvo žinoma 2020 m. sausio 31 d., kuomet jie kreipėsi į NŽT su skundu dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. sausio 28 d. atsakymo Nr. 48SD-1343-(14.48.104.), todėl jie praleido šio Rašto apskundimo terminą.
Teismas vertino, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, dėl kurių jie prašo atnaujinti skundo padavimo terminą (rūpestingai vykdė procedūras ir su skundu dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. sausio 28 d. atsakymo Nr. 48SD-1343-(14.48.104.) ir NŽT 2020 m. balandžio 28 d. atsakymo Nr. 1SS-882-(7.5.) kreipėsi į teismą), negali būti laikomos objektyviomis, nuo pareiškėjų valios nepriklausančiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis nustatytu terminu paduoti skundą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai su skundu į teismą kreipėsi dėl kitų administracinių aktų panaikinimo, tačiau tai niekaip nepaaiškina aplinkybių, kurios sutrukdė į teismą kreiptis dėl Rašto panaikinimo dar 2020 m. sausio mėnesį. Teismo vertinimu, būtent pačių pareiškėjų pasirinktas elgesys sąlygojo termino skundui paduoti praleidimą.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai praleido įstatymu nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl subjektyvaus pobūdžio priežasčių, dėl kurių terminas apskųsti NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 18 d. raštą Nr. 48SD-589-(14.48.136E) negali būti atnaujintas.
III.
Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų skundą priimti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Pareiškėjai atskirajame skunde nurodė faktines bylos aplinkybes, susijusias su ginčijamų administracinių aktų priėmimu ir valstybinio žemės sklypo nuoma.
Pareiškėjai nesutinka su teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad teisės aktai nustato išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką NŽT teritorinių skyrių sprendimams. Nurodo, kad skundžiamu Įsakymu yra nurodytas konkretus asmuo, kuriam ketinama išnuomoti projektuojamą ginčo žemės sklypą. Nurodo, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, ikiteismine tvarka skundai nagrinėjami tik dėl sprendimų, priimtų iki sprendimo dėl valstybinės žemės nuomos priėmimo. Kadangi sprendimas dėl žemės sklypo nuomos jau yra priimtas, pareiškėjų nuomone, Įsakymas gali būti skundžiamas tiesiogiai teismui. Pažymi, kad šiuo atveju turėtų būti taikomas absorbcijos principas, pagal kurį, jeigu nors vienas iš susijusių reikalavimų turėtų būti nagrinėjamas teisme, tai ir kiti reikalavimai, kuriems nors ir yra nustatyta ikiteisminė nagrinėjimo tvarka, turėtų būti nagrinėjami teisme. Nurodo, kad atnaujinus skundo padavimo terminą dėl Skundžiamo rašto, teisme turėtų būti priimtas ir reikalavimas dėl Įsakymo, nors jis ir nėra apskųstas ikiteismine tvarka.
Pareiškėjai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu neatnaujinti skundo padavimo termino dėl Rašto panaikinimo, nenustačius objektyvių priežasčių, dėl kurių šis terminas buvo praleistas.
Nurodo, kad nors iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. sausio 28 d. rašto pareiškėjai sužinojo, kad 2018 m. sausio 18 d. žemės sklypo nuomos sutartis buvo išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro, tai nesudarė pagrindo pareiškėjams spręsti apie šio įvardinto Rašto turinį bei jo administravimo galią bei funkciją, kadangi iš 2020 m. sausio 28 d. rašte nurodytos informacijos pareiškėjai nesuprato, kad būtent šis nurodytas Raštas, adresuotas valstybės įmonei Registrų centrui (toliau – ir Registrų centras), taip pat yra atsakovo administracinis sprendimas, kuriuo buvo pakeisti pareiškėjų naudojamo ginčo sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenys, apie tai net neinformuojant ginčo sklypo naudotojų, ir kad būtent šis Raštas turėjo ir galėjo būti skundžiamas teismui. Todėl pareiškėjai rėmėsi ir ta aplinkybe, kad jie nėra informuoti apie 2018 m. sausio 18 d. NŽT Vilniaus rajono skyriaus Rašto turinį ir apie jokį administracinį sprendimą, kurio pagrindu būtų atsiradusi teisė pakeisti ginčo sklypo registro duomenis Nekilnojamojo turto registre.
Nurodo, kad tik 2020 m. rugsėjo 8 d. pateikus paklausimą atsakovui, ir gavus atsakymą bei 2018 m. sausio 18 d. Raštą, iš jo turinio pareiškėjai pirmą kartą sužinojo, jog šis Raštas yra ir tas vienintelis administracinis sprendimas, kurio pagrindu ne tiktai buvo pakeisti pareiškėjų naudoto ginčo sklypo registro duomenys Nekilnojamojo turto registre, išregistruojant pareiškėjus, kaip naudojamo žemės sklypo teisėtus naudotojus, tačiau ir buvo sukurta teisė tokiam duomenų pakeitimui.
Pažymi, kad ši aplinkybė pripažintina išskirtine ir netinkama administravimo praktika, pagrįstai suklaidinusia pareiškėjus dėl jo turinio ir reikšmės, o praleistas terminas, atsižvelgiant į skunde išsamiai išdėstytus motyvus, yra pripažintinas praleistu dėl objektyvių aplinkybių ir todėl atnaujintinas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl akto apskundimo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundo reikalavimą panaikinti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 48VĮ-1560-(14.48.2.) 1.1 ir 1.2 punktų dalis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nes nustatė, kad šis Įsakymas nebuvo skundžiamas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka.
Pareiškėjai, nesutikdami su skundu, nurodo, kad skundžiamu Įsakymu yra priimtas sprendimas dėl pareiškėjų naudoto ginčo sklypo nuomos, todėl šis sprendimas nepatenka į aktų, skundžiamų privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, ratą.
Vadovaujantis ABTĮ 26 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., 2009 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-609/2009).
Žemės reformos proceso metu kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką numato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, kurio 1 dalis įtvirtina bendrąjį principą, jog sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis numato, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 3 d.), o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 str. 4 d.).
Pareiškėjai teismui skundžia NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2019 m. spalio 25 d. įsakymą Nr. 48VĮ-1560-(14/48.2.). Teisėjų kolegija nustatė, kad Įsakymu buvo patvirtinti Vilniaus rajono Buivydžių seniūnijos Buivydžių kadastro vietovės žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribos, plotas, nustatyta žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas, taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos bei servitutai, bei pretendentų, kuriems rengiant Vilniaus rajono Buivydžių seniūnijos Buivydžių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamus planus, suformuoti žemės sklypai, sąrašai.
Išanalizavusi ginčijamo Įsakymo turinį bei Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomos taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 236 (2004 m. gruodžio 2 d. nutarimo Nr. 1538 redakcija, su aktualiais pakeitimais; toliau – ir Taisyklės), teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų pozicija, jog Įsakymu buvo priimtas sprendimas išnuomoti valstybinę žemę pareiškėjų skunde nurodytam asmeniui, kadangi, vadovaujantis Taisyklių 14 punktu, Įsakymas gali būti vertinamas tik kaip vienas iš dokumentų, kuriuos turi turėti žemės sklypų nuomos organizatorius (t. y. žemės valdos projektas ar teritorijų planavimo dokumentas, kurio priede nurodytas tame projekte suformuoto nuomoti žemės sklypo numeris, plotas, jį pageidavusio išsinuomoti fizinio asmens vardas ir pavardė, asmens kodas, adresas (14.1 p.)), bet ne valstybinės žemės nuomos santykius patvirtinantis dokumentas. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog Įsakymas (jo dalis, su kuria pareiškėjai nesutinka) turėjo būti ginčijamas Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tvarka, t. y. privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų skundo reikalavimą dėl Įsakymo dalies panaikinimo, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Dėl praleisto termino skundui paduoti
Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjų reikalavimą dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 18 d. rašto Nr. 48SD-589-(14.48.136E.) panaikinimo, pareiškėjams praleidus skundo padavimo terminą ir teismui jo neatnaujinus (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Teismas sprendė, kad terminas Raštui apskųsti praleistas ne dėl objektyvių priežasčių, o dėl pareiškėjų pasirinkto veiklos modelio.
Pareiškėjai nurodo, kad skundžiamo Rašto turinį, t. y. kad juo yra pakeisti pareiškėjų naudoto ginčo sklypo registro duomenys Nekilnojamojo turto registre, sužinojo tik 2020 m. rugsėjo 8 d., gavę minėtą Raštą iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai ginčija 2018 m. metais priimtą administracinį aktą, dėl kurio į teismą su skundu kreipėsi 2020 m. spalio 2 d., t. y. ženkliai praleidę skundo padavimo teismui terminą. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjai neneigia fakto, kad apie skundžiamą Raštą jie sužinojo iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. sausio 28 d. atsakymo Nr. 8SD-1343-(14.48.104.), kuriame buvo aptartos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypų išnuomojimo taisyklės, pateiktos faktinės aplinkybės ir pareiškėjai informuoti, kad 2010 m. spalio 21 d. ginčo sklypo nuomos sutartis, sudaryta su pareiškėja A. D. B. 5 metų laikotarpiui, jau pasibaigė, todėl Raštu buvo išregistruota iš Nekilnojamojo turto registro. Taip pat į bylą yra pateiktas ir NŽT 2020 m. balandžio 28 d. raštas Nr. 1SS-882-(7.5.), kuriame taip pat nurodoma, kad „Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis paminėtos valstybinės žemės sutartys išregistruotos (negaliojančios) NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2018 m. sausio 18 d. rašto Nr. 48SD-589-(14.48.136E.) pagrindu“.
Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. sausio 28 d. pateikta informacija apie 2018 m. sausio 18 d. Raštą neleido spręsti, kad būtent šis nurodytas raštas, adresuotas Registrų centrui, taip pat yra atsakovo administracinis sprendimas, kuriuo pakeisti pareiškėjų naudoto ginčo sklypo Nekilnojamojo turto registro duomenys (t. y. įvesti duomenys apie ginčo sklypo nuomos sutarties galiojimo pasibaigimą), ir kad būtent šis Raštas turėjo ir galėjo būti skundžiamas teismui.
Pažymėtina, kad iš 2020 m. sausio 28 d. rašte pateiktos informacijos buvo galima suprasti esminius Rašto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (išregistruoti pasibaigusią ginčo sklypo nuomos sutartį su pareiškėja Nekilnojamojo turto registre), todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminas skundui dėl Rašto paduoti turėjo būti skaičiuojamas nuo 2020 m sausio 31 d., kai pareiškėjai pateikė skundą NŽT vadovui dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020m. sausio 28 d. rašto.
Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.).
Vertindama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, kad svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Šio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).
Kaip ir buvo minėta, pareiškėjai neneigia, kad apie skundžiamą Raštą jie sužinojo iš NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. sausio 28 d. rašto. Pareiškėjai prašo atnaujinti skundo padavimo terminą nurodydami, kad jie rūpestingai vykdė procedūras ir su skundu dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. sausio 28 d. atsakymo Nr. 48SD-1343-(14.48.104.) ir NŽT 2020 m. balandžio 28 d. atsakymo Nr. 1SS-882-(7.5.) kreipėsi į teismą, nes nesuprato, kad pasekmes jiems sukelia būtent Raštas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų nurodytus argumentus dėl termino skundui paduoti praleidimo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. priklausiusios nuo pačių pareiškėjų pasirinkto veikimo būdo (sprendimo kreiptis į teismą ne dėl Rašto panaikinimo, bet dėl NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2020 m. sausio 28 d. rašto ir NŽT 2020 m. balandžio 28 d. atsakymo panaikinimo), ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjams laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.
Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta bei paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjų V. B. ir A. D. B. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.