Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-654/2011

Teisėja Jovita Einikienė Teisminio proceso Nr. 1-15-1-00690-2010-6

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. birželio 23 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu subendrintos ir paskirta V. T. galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., 72-2 str., V. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kol bus pataisos namuose.

Iš V. T. Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai priteista 4 942,67 Lt turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nuteistas už tai, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2010-09-19, apie 17.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), apie 30 metrų nuo namo, esančio (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini) g., paprašė S. L. cigaretės ir pastarajam atsakius, kad jis nerūko, todėl cigarečių neturi, tyčia sudavė vieną smūgį S. L. į galvą, padarydamas odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, paviršinę muštinę žaizdą kairės akies apatiniame voke, paviršinį odos nubrozdinimą viršutinės lūpos kairės pusės gleivinėje, viršutinių pirmo dešinio ir pirmo kairiojo dantų vainikų lūžius, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, V. T. nuteistas už tai, kad jis sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2010-09-19, apie 17.30 val., ties (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė J. M. vieną smūgį peiliu į dešiniąją krūtinės pusę, tokiu būdu padarydamas jam kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje pusėje su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Teismo posėdžio metu nuteistasis bei jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam V. T. bausmę atsižvelgė į visas reikšmingas bylos aplinkybes, Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. keliamų reikalavimų nepažeidė.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. T. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padaryta viena nusikalstama veika žmogaus sveikatai, kuri pagal LR BK 11 str. 5 d. nuostatas, priskiriama prie sunkių nusikaltimų, bei viena nusikalstama veika viešajai tvarkai, kuri pagal LR BK 11 str. 3 d. nuostatas yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų ir kurios padarymo metu taip pat buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų stadiją (baigti nusikaltimai). Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.)), pastarojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Apeliantas skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus, nuoširdžiai atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog visgi nėra pagrindo LR BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą aplinkybę pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaip matyti iš pirmosios ikiteisminio tyrimo metu vykusios apelianto apklausos, jis neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, neigė įvykio dieną mušęs kokius nors žmones, nurodė, jog tą dieną su savimi neturėjo jokio peilio. 2010-11-05 vykusios apklausos metu bei teisiamojo posėdžio metu, būtent dėl byloje surinktų įrodymų, apeliantas jau prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau nurodė, jog dūrė peiliu nukentėjusiajam J. M. gindamasis, kas neatitinka byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Apeliantas apklausų metu taip pat davė prieštaringus parodymus dėl girtumo įvykio metu. 2010-11-05 vykusios apklausos metu apeliantas parodė, jog jis įvykio metu nebuvo išgėręs alkoholio, nes tą dieną neturėjo pinigų. Teisiamojo posėdžio metu jau parodė, jog vis tik buvo įvykio metu apsvaigęs nuo alkoholio. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nėra šiuo atveju ir apelianto nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas, o tik siekis palengvinti savo padėtį.

Vertinant apelianto asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis praeityje 4 kartus teistas Lietuvoje už plėšimus, teistumai neišnykę ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti, taip pat du kartus teistas Vokietijoje (už vagystę, vagystę su plėšimu, kartu su tyčiniu kūno sužalojimu, sprendimai priimti 2009-09-01, 2010-07-19). Teisėjų kolegijos nuomone, aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo apelianto antisocialines nuostatas ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas, jis yra linkęs nusikalsti ir teigiamų išvadų nedaro. Be to, pažymėtina tai, jog aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina ir tai, jog apeliantas LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. Tuo tarpu vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, V. T., būdamas jauno amžiaus ir darbingas, niekur nedirba, nėra registruotas Darbo biržoje, t.y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nors apeliantas 2 kartus yra gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, paskutinį kartą nuo 2005-02-13 iki 2005-02-22, diagnozė – nesocializuotas elgesio sutrikimas, tačiau skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, jog apeliantas sutiko apmokėti Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį, nuoširdžiai atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų, kita vertus, įvertinusi aukščiau aptartų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad taip pat teisingai pirmosios instancijos teismas pritaikė Baudžiamojo įstatymo nuostatas ir bendrindamas apeliantui už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes bei paskirdamas galutinę subendrintą bausmę.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 1 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. T. apeliacinį skundą atmesti.