Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Statybos inspekcija) atstovei Dovilei Morkūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą, suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, V. V., V. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens V. V. advokatas nurodė, kad antstolė nenurodo, kad dalis nurodymo jau yra įvykdytas, tačiau antstolė sistemingai pateikia teismams nekoreguotą informaciją. Paaiškino, kad jau yra pateikę prašymą pradėti atlikti projektavimo darbus ir atkreipė dėmesį, jog nors žemė yra valstybinė, tačiau sprendimą priima Klaipėdos rajono savivaldybė. Pripažįsta, kad teritorijų planavimo darbai yra ilgas ir sudėtingas procesas. Įvertinus visas aplinkybes ir žinant, kad dalis privalomojo nurodymo jau yra įvykdyta, prašo atmesti antstolės prašymą arba tenkinti tik iš dalies paskiriant V. V. nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki 2 Eur ir tai būtų pakankama sankcija greičiau išspręsti teritorinio planavimo klausimus.

Teismo posėdžio metu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atstovė, nurodė, kad atskaitos taškas turėtų būti 2022 m. birželio 9 d. ir nuo tos datos, kad būtų kažkas įvykdyta arba pradėtos kokios nors vykdymo procedūros iki šiol nėra. Nėra pateikta sutartis su projektuotojais dėl darbų atlikimo, nėra jokio dokumento kuriame kalbama, jog pradėti darbai dėl įteisinimo arba dėl žemės sklypo pirkimo, tokių dokumentų nemato. V. V. statiniai turi būti pastatyti gyvenamosios paskirties sklypuose ir nemato, kad V. V. deda pastangas, kad privalomąjį nurodymą įvykdytų. Nuo 2019 m. pakankamas laiko tarpas, kad tie statiniai būtų įteisinti ir šiuo atveju, tai yra valstybinė žemė yra viešasis interesas ir viešasis interesas turi būti aktyviai ginamas. Nesutinka su skolininkės V. V. atstovo advokato paaiškinimais kodėl nėra įvykdytas privalomasis nurodymas, kadangi V. V. nepateikė nieko, kurie įrodytų, kad kokie nors procesai yra pradėti. Todėl mano, kad yra visos sąlygos tam, kad skolininkei V. V. būtų skirta papildoma periodinė bauda.

2023 m. balandžio 5 d. gautas suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atsiliepimas, kuriame nurodo, kad byloje nepateikta duomenų, kad privalomasis nurodymas įvykdytas. Institucija palaiko antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės 2023 m. sausio 26 d. pareiškimą dėl baudos skyrimo Nr. S-23-75-2211, klausimą dėl baudos dydžio palieka spręsti teismo nuožiūra, prašo bylą nagrinėti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui nedalyvaujant.

Į teismo posėdį pareiškėja ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovas neatvyko, teisme gauti prašymai pareiškimą nagrinėti jiems nedalyvaujant, byloje prašymų negauta, teismas išaiškino, kad dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, todėl byla nagrinėta pareiškėjai bei nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo V. V. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos datą ir laiką pranešta tinkamai, prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/21/00673, pradėtą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 27 d. išduotą privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-237(16.24) dėl įpareigojimo skolininkę V. V. iki 2019 m. rugsėjo 26 d. nugriauti I grupės nesudėtinguosius statinius: 1,3 m aukščio ir 6,77 m ilgio įvažiavimo vartus ir vartelius; 57,6 kv. m ploto betoninių trinkelių mašinų stovėjimo aikštelę; 42,93 kv. m ploto, apie 4,34 m aukščio negyvenamąjį pastatą su veranda ir laiptais (pastatytą 1,2 m atstumu nuo sklypo ribos, neturint gretimo sklypo valdytojo rašytinio sutikimo), pastatytus valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę, išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, naudai. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. RE-263 privalomojo nurodymo įvykdymo terminas pratęstas iki 2020 m. kovo 26 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-4743-583/2020 atmestas V. V. prašymas pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1836-662/2021 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2021 m. liepos 7 d. surašytas privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo aktas Nr. RE-106, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. nenugriautas I grupės nesudėtingas inžinerinis statinys – 1,3 m aukščio ir 6,77 m ilgio įvažiavimo vartai ir varteliai, pastatyti valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), nenugriautas I grupės nesudėtingasis inžinerinis statinys – 57,6 kv. m ploto betoninių trinkelių mašinų stovėjimo aikštelė, pastatyta valstybinėje žemėje prie sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2020 m. balandžio 29 d. sutikimas statyti 1,2 m atstumu nuo sklypo ribos žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai Nr. 12ST-42-(14.12.5) adresu (duomenys neskelbtini).

2022 m. gruodžio 16 d. kontoroje gautas išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymas, kuriame nurodoma patikrinti, ar skolininkė yra įvykdžiusi privalomąjį nurodymą, t. y. surašyti patvarkymą dėl informacijos pateikimo, įpareigoti skolininkę pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą. 2022 m. gruodžio 17 d. surašytas patvarkymas Nr. S-22-75-23370 įpareigojantis skolininkę nustatytu terminu pateikti informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą, išaiškino patvarkymo nevykdymo pasekmes. Antstolė, nustačiusi, kad skolininkė privalomojo nurodymo neįvykdė, 2022 m. gruodžio 27 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-22-75-23900 ir kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl paskirtos baudos padidinimo.

Iš bylos duomenų matyti, jog antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei skolininkė V. V. jokių rašytinių įrodymų, kad privalomasis nurodymas yra įvykdytas, nepateikė. Duomenų apie antstolės įpareigojimų įvykdymą byloje nėra.

Dėl baudos skyrimo

Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuojama CPK 771 straipsnyje. CPK 771 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, jeigu skolininkas antrą kartą ir daugiau kartų pažeidžia sprendimui įvykdyti nustatytus terminus ar toliau nevykdo privalomojo nurodymo, teismas skolininkui vėl pritaiko priemones, numatytas šio straipsnio 6 dalyje. Baudos sumokėjimas neatleidžia skolininko nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.

Pagrindas taikyti skolininkui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio 2 dalyje nustatytas pasekmes ir 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas. Teismas, gavęs antstolio ar išieškotojo prašymą skirti baudą, kiekvienu atveju turi aiškintis šį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2014).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas (CPK 587 straipsnio 1 dalies 10 punktas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 27 d. privalomasis nurodymas Nr. PN-237(16.24) nėra nuginčytas, todėl yra galiojantis ir privalo būti vykdomas.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Nagrinėjamu atveju skolininkė buvo įpareigota nustatytu terminu likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti nurodytus savavališkai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybvietę. Suinteresuoto asmens Statybos inspekcijos atstovės teigimu, skolininkė iki šiol neteikia jokios informacijos apie tai, kaip ketina išspręsti privalomojo nurodymo įvykdymo klausimą, kokius veiksmus yra atlikusi ar kokias procedūras yra pradėjusi. Tokia informacija neteikiama ne tik Inspekcijai, bet ir pareiškėjai. Tai rodo, kad skolininkė nėra linkusi bendradarbiauti su Inspekcija ir ta aplinkybė, kad privalomasis nurodymas iki šiol nėra įvykdytas, nėra atsitiktinė, o sąmoningai pasirinktas skolininkės elgesio modelis.

Sprendimų, reikalavimų, nurodymų ir kt. vykdymo terminai nėra nustatomi be tikslo, jais užtikrinamas prisiimtų / nustatytų įpareigojimų apibrėžtumas ir atlikimo operatyvumas. Todėl skolininkei neįvykdžius privalomųjų nurodymų nustatytais terminais, jai sąmoningai pasirenkant pasyvią poziciją – neveikimą, tenka ir dėl tokio elgesio kylančios neigiamos pasekmės. Skolininkės požiūrį į susidariusią situaciją patvirtina ir tai, kad ji atsiliepimo į antstolės pareiškimą dėl didesnės baudos skyrimo arba informacijos, susijusios su įpareigojimo įvykdymu, nepateikė. Kitų objektyvių priežasčių, dėl kurių skolininkė negalėjo arba kurios trukdė jai įvykdyti privalomąjį nurodymą nustatytu terminu, kuris ir taip buvo pratęstas, nenustatyta. LR teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka, tai reiškia, kad įstatymas nesuteikia teisės asmeniui, kurio atžvilgiu atitinkami dokumentai yra priimti, spręsti, ar jis vykdys atitinkamus nustatytus privalomus reikalavimus, ar nevykdys. Pažymėtina, kad nors suinteresuoto asmens V. V. advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, jog dalis privalomojo nurodymo yra įvykdyta, tačiau pabrėžtina, jog teisiškai labai svarbu, kad privalomasis nurodymas būtų įvykdytas visiškai, o ne dalis jo.

Vadovaujantis CPK 644 straipsnio 1 dalies 6 punktu, būtent skolininkas privalo nedelsdamas pranešti antstoliui apie vykdomojo dokumento įvykdymą / neįvykdymo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Vykdomosios ir nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė privalomojo įpareigojimo iki privalomajame nurodyme nustatyto termino ir iki šiol neįvykdė, jokių aktyvių veiksmų šalinant savavališkos statybos padarinius neatliko, priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta. Pažymėtina, kad savavališkos statybos aktas skolininkės atžvilgiu surašytas dar 2019 m. kovo 27 d., pažeidimas tęsiasi jau 4 metus, skolininkė savo neveikimu vilkina vykdymo procesą.

Situacija, buvusi iki 2022 m. balandžio 11 d. teismo nutarties, kuria skolininkei paskirta bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą, priėmimo nėra pasikeitusi, todėl darytina išvada, kad teismo paskirta bauda nepasiekė savo tikslų, neskatina skolininkės geranoriškai vykdyti privalomus reikalavimus.

Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, jog skolininkė privalomojo nurodymo neįvykdė, todėl skolininkės neveikimas sukelia teisines pasekmes ir yra pagrindas paskirtą baudą padidinti. (CPK 771 straipsnio 6, 7 dalys).

Dėl baudos dydžio

Antstolė nurodo, kad teismo paskirta bauda yra neefektyvi ir neskatina skolininkės maksimaliai greitai įvykdyti privalomąjį nurodymą, todėl prašo skolininkei skirti didesnę baudą (CPK 771 straipsnio 6 dalis).

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Skiriant baudą teismas vadovaujasi bendraisiais CPK taikymo principais – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Parenkant baudos dydį, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį, pakankamai ilgą pažeidimo trukmę, neteisėtos statybos sukeltus padarinius, taip pat į tai, kad skolininkė jau ne pirmą kartą nevykdo antstolio reikalavimų (pareiškimas reiškiamas tuo pačiu pagrindu jau antrą kartą), nededa pastangų įvykdyti privalomąjį nurodymą, neteisėtai pastatytame statinyje vykdo veiklą, objektyvių įpareigojimo neįvykdymo priežasčių nenurodyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad bauda skiriama ne pirmą kartą, siekiant, kad skiriama bauda turėtų realų poveikį, t. y. skatintų asmenį, kuris turi pareigą vykdyti teisėtą reikalavimą, siekiant išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas skolininkei V. V. už privalomų reikalavimų nevykdymą 2022 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi paskirtą baudą padidinti ir paskirti 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną valstybės naudai, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo.

Suinteresuotam asmeniui V. V. išaiškintina, kad baudos sumokėjimas neatleidžia nuo pareigos atlikti arba nutraukti teismo sprendime ar privalomajame nurodyme numatytus veiksmus (CPK 771 straipsnio 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Už pakartotinį 2019 m. kovo 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išduoto privalomojo nurodymo Nr. PN-237(16.24) nevykdymą 2022 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1731-1149/2022 skolininkei V. V. paskirtą 1 Eur baudą pakeisti ir paskirti didesnę 10 Eur (dešimties eurų) baudą už kiekvieną reikalavimo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos iki privalomojo nurodymo įvykdymo arba procesinio veiksmo, kuriuo išnyksta teisinis pagrindas vykdyti privalomąjį nurodymą, atlikimo, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 6804).

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 075/21/00673 grąžinti antstolei Astai Rimaitei Žičkuvienei.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.