Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo skundą dėl 2023 m. gegužės 11 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. RV-3772 dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis V. M. prašo panaikinti 2023 m. gegužės 11 d. Komisijos nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis kritikuoja Komisijos narių sudarymo tvarką bei Komisijos nutarimo argumentus. Pažymi, kad bausmės atlikimo metu mokėsi, šiuo metu užsiima individualia veikla, pagal galimybes dengia įsiskolinimus. Skunde analizuoja Komisijos argumentus dėl jam skirtų nuobaudų, įvardintų teistumų. Nurodo, kad turės kur gyventi, yra užsitikrinęs darbo vietą, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio, nors ir išlieka aukšta tačiau mažėja, lankė socialinės reabilitacijos programas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, kad V. M. nuteistas 2022 m. liepos 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,4,9 dalimis skirta bausmė subendrinta su 2021 m. gruodžio 16 d. Klaipėdos miesto apylinkė teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant galutinę 4 metai terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 2 metai 7 mėnesiai 1 diena.

Nuteistasis kritikuoja Komisijos argumentus, prašo panaikinti priimtą nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Nustatyta, kad Komisija visiems jos nariams balsavus prieš lygtinio paleidimo taikymą nuteistajam, priimdama skundžiama nutarimą, įvertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes. Tačiau savo sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis 4 kartus baustas drausmine tvarka, neskatintas, oficiali darbo patirtis skurdi, turi neapmokėtų įsiskolinimų, su artimaisiais nebendrauja, neturi gyvenamosios vietos. Nuteistasis teistas 15 kartų, nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis išvadų nepadarė ir toliau vykdė nusikaltimus bei pažeidinėjo bausmės atlikimo tvarką (fiksuoti 4 pažeidimai). Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys – atitinka aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką su nežymiu mažėjimu.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 13 kartų, tačiau ankstesni teistumai bei taikytos bausmės teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, pastangų keisti savo nusikalstamą elgesį nedėjo. Nuteistasis nurodo, kad šis teistumų skaičius netikslus, teistumai nuo 2010 metų yra išnykę. Tačiau paties teistumo faktai kaip nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys yra svarbūs svarstant lygtinio paleidimo klausimą, vertinant nuteistajam skirtų bausmių poveikį jo elgesiui ir asmenybės pokyčiams. Akivaizdu, kad nuteistojo anksčiau padaryti nusikaltimai ir jų pobūdis rodo, kad nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Nustatyta, kad šiuo metu nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už aštuonių tyčinių nusikalstamų veikų, tarp kurių ir sunkūs nusikaltimai, padarymą sunkinančiomis aplinkybėmis, jis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją bei asmenybines savybes galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, nusikalstamos veikų darymas yra akivaizdus jo sisteminio pobūdžio elgesys. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Be to, nuteistasis tiek kardomojo kalinimo metu, tiek bausmės atlikimo metu 4 kartus pažeidė nustatytos tvarkos ir elgesio taisykles. Tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis iš esmės buvo pasyvus pataisos proceso dalyvis, neskatintas, nors pats ir ginčija šį faktą, yra vengiantis dalyvauti jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse. Nuteistasis mokėsi, šiuo metu vykdo individualią veiklą, atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nuteistajam nustatyta, aukšta- 114 pagal OASys pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo sistemą (2022-09-19 vertinimas- 126 balai) atitinkanti pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nutarime nurodoma, kad nuteistasis ne visuomet pasirenka tinkamą elgesio strategiją, kartoja tas pačias klaidas, negalėdamas surasti alternatyvų. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam išlieka 5 nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys, tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: emocinė gerovė, lėšų tvarkymas ir pajamos, mąstymas ir elgesys, nuostatos, gyvenimo stilius ir draugai. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai paprastai rodo, kurios gyvenimo sritys nuteistajam yra problemiškiausios ir gali lemti jo pakartotinį nusikalstamumą, todėl svarstant lygtinio paleidimo klausimą svarbios yra nuteistojo dedamos pastangos šiuos kriminogeninius veiksnius mažinti. Vertinamu atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas ir jų gausa rodo, kad ženklūs pokyčiai nuteistojo pataisos procese jam mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neįvyko, nustatyti riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai nėra efektyviai valdomi, šį faktą net ir skunde teisina ne nuo jo priklausančiomis aplinkybėmis. Nustatytas tik du apsauginis veiksnys rizikai pakartotinai nusikalsti, kuris neatsveria nustatytų galimos rizikos veiksnių, ateityje vėl nusikalsti. Be to, socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad nuteistasis teisina ir savo nusikalstamą elgesį, netgi linkęs didžiuotis atliktomis bausmėmis, jam trūksta moralinės brandos, apie elgesio pasekmes negalvoja, orientuojasi tik į savo poreikius, jo vertybinė sistema nepakankamai susiformavusi.

Nuteistasis nurodo, kad Komisijos posėdyje dalyvavo tik 4 Komisijos nariai iš 7. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos sudarymo tvarką, komisijos funkcijas, teises ir darbo organizavimo tvarką nustato BVK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. 1R-444 “Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo “ (toliau-Įsakymas ). BVK 84 straipsnis, numato, kad sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo priimti laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įsakymu sudaroma (sudaromos) ne mažiau kaip septynių narių lygtinio paleidimo komisija (komisijos). Lygtinio paleidimo komisijos nariais asmenys skiriami dvejų metų laikotarpiui. Minėto Įsakymo 227 punkte nustatyta, kad kai lygtinio paleidimo komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali posėdžiauti, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Taigi, svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, dalyvavo pakankamas Komisijos narių skaičius, todėl naikinti Komisijos nutarimą, vadovaujantis nuteistojo argumentu, kad Komisijos sudėtis neatitiko įstatymų, pagrindo nėra. Pažymėtina, kad sudarant Komisiją, pirmenybė būti šios Komisijos nariu suteikiama kandidatui atsižvelgiant į jo išsilavinimą ir darbo patirtį su nuteistaisiais ar teikiant socialines paslaugas. Taigi, atsižvelgus į ilgametę I. S. darbo su nuteistaisiais patirtį, jos paskyrimas Komisijos pirmininke neturi jokios neigiamos įtakos komisijos sprendimui, o tik padeda išsamiai, objektyviai išspręsti lygtinio paleidimo taikymo klausimą.

Taigi, aptartos aplinkybės neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė ženklią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bei tai, jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, negalima teigti.

Teismas konstatuoja, kad Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. M. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.