Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiosioms ir civilinėms ieškovėms A. O. S. ir J. B., jų įgaliotai atstovei advokatei Laurai Sereckei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, išsituokęs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) atliekų surinkėju, neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. L. nužudė kitą žmogų:

2023 m. lapkričio 12 d. apie 17 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su Ž. S. metu 25 kartus peiliu dūrė Ž. S. į galvą ir padarė durtines-pjautines žaizdas smūgių vietose, du kartus peiliu dūrė Ž. S. į kaklą ir padarė durtinį-pjautinį kaklo sužalojimą su dviem durtinėmis-pjautinėmis žaizdomis kairio užausio srityje su kairės išorinės miego arterijos ir jungo venos sužalojimais, sukėlusį ūmų kraujavimą į išorę ir sunkų trauminį hemoraginį šoką, dėl to Ž. S. 2023 m. lapkričio 12 d. įvykio vietoje mirė.

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymai ir veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis V. L. prisipažino nužudęs Ž. S. ir parodymų patikrinimo vietoje metu paaiškino įvykio aplinkybes ir mechanizmą: jie sėdėjo virtuvėje prie stalo, ginčijosi dėl Ž. S. rūkymo ir, jo galvoje įvykus „sprogimui“, paėmė peilį ir dūrė sėdinčiam Ž. S. į kaklą (t. 3, b. l. 56–61). Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad Ž. S. mirė nuo dviejų durtinių-pjautinių kaklo sužalojimų, pažeidusių miego arteriją ir jungo veną. Nors specialistas Ž. S. kūne nustatė ir daugiau sužalojimų (25 durtines-pjautines odos ir paodės žaizdas galvos plaukuotoje dalyje, smakre, dešiniajame smilkinyje, viršutinėje lūpoje, kairiajame antakyje, kairiajame smilkinyje, kairiajame skruoste), tačiau konstatavo, kad visi kiti sužalojimai tiesioginės įtakos mirčiai neturėjo ir tik nežymiai sutrikdė Ž. S. sveikatą. Liudytojas E. L. patvirtino, kad 2023 m. lapkričio 12 d. jam paskambino brolis V. L. ir pranešė sužalojęs nepažįstamą asmenį. Kaltinamojo paaiškinimas, kad į jo namus atėjusiam nepažįstamam vyrui jis dūrė peiliu į kaklą, užfiksuotas ir įvykio vietos apžiūros metu policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įraše (t. 2, b. l. 78–80). Įvykio vietoje pareigūnai apžiūrėjo kaltinamojo drabužius ir ant jų rado kraujo dėmių, kurių DNR, pagal serologijos specialisto išvadą, sutampa su nužudytojo Ž. S. DNR profiliu (t. 2 b. l. 44–51).

Pagal V. L. teismo posėdžio metu pateiktą įvykio versiją, girtaujant su Ž. S., kaltinamojo smegenyse įvyko tarsi sprogimas, vietoje savo draugo jis ėmė regėti velnią. Kaltinamojo gynėjas apeliuoja į tai, kad V. L. nužudė Ž. S. būdamas laikino psichikos sutrikimo būsenos. Teismas su tokia kaltinamojo ir jo gynėjo versija sutikti neturi pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis būtų sirgęs psichikos ligomis ar turėjęs laikinų psichikos sutrikimų, priešingai, gydymo įstaigų pateiktais duomenimis nustatyta, kad V. L. VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre nesigydė ir į įsikaitą neįrašytas, nesikreipė ir į Respublikinį priklausomybės ligų centrą dėl konsultavimo ar gydymo (t. 3, b. l. 5–8). Liudytojas E. L. parodė, kad jo brolis V. L. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, tačiau net ir išgėręs būdavo ramus, nesiveldavo į konfliktus. Teismo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino, kad dėl karo Afganistane metu patirtų išgyvenimų, išgėrus alkoholinių gėrimų, jo sąmonė kartais aptemsta, tačiau dėl to jis niekada nesikreipė į gydytojus ir su psichiatrais ar psichologais nesikonsultavo. Nustatyta ir tai, kad įvykio metu V. L. buvo sunkiai apsvaigęs nuo alkoholio, jo iškvėptame ore rasta daugiau nei 3 prom. etilo alkoholio. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. L. smurtinis elgesys (Ž. S. nužudymas) buvo nulemtas ne psichikos ligos ar laikino psichikos sutrikimo, o jo sąmoningo elgesio – ilgalaikio alkoholio vartojimo ir sunkaus apsvaigimo, kuris susilpnino kaltinamojo savikontrolę ir iškreipė tikrovės suvokimą.

V. L. nusikaltimą padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t. y., smūgiuodamas Ž. S. peiliu į kaklą, kaltinamasis suprato, kad savo veiksmais žaloja nukentėjusįjį, numatė, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gali mirti, ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Tokia išvada padaryta įvertinus V. L. veiksmų intensyvumą ir vietą, panaudotą įrankį, sužalojimų skaičių, jų pobūdį (smurtas buvo staigus, intensyvus, V. L. dūrė peiliu Ž. S. du kartus į gyvybiškai svarbią vietą – kaklą, pažeisdamas miego arteriją ir jungo veną, taip sukėlė nukentėjusiojo mirtį, ir dar 25 kartus dūrė peiliu Ž. S. į galvą, padarydamas odos ir paodžio nežymius sužalojimus, neturėjusius įtakos nukentėjusiojo mirčiai). Kaltinamojo V. L. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

II. Bausmės skyrimas

Pagal BK 41 straipsnio 1 dalį bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra to paties BK straipsnio 2 dalyje nuoseklia tvarka išdėstyti tikslai, tarp kurių yra ne tik tikslas nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas. Teismų praktikoje nurodyta, kad BK 41 straipsnis (bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga, ji turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi.

Kaltinamajam V. L. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliekama galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, BPK 141 straipsnio 1 dalimi, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2023 m. lapkričio 12 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios (t. 3, b. l. 86–88,104–105, 113–115).

III. Civiliniai ieškiniai ir proceso išlaidos

Nukentėjusioji A. O. S., atstovaujama įgaliotos atstovės advokatės L. Sereckės, iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti kaltinamojo V. L. veiksmais padarytą 1 526 Eur turtinę ir 15 000 Eur neturtinę žalą (t. 3, b. l. 166–167). Bylą nagrinėjančio teismo 2024 m. vasario 21 d. protokoline nutartimi A. O. S. pripažinta civiline ieškove (t. 3, b. l. 176–177).

Nukentėjusioji J. B., atstovaujama įgaliotos atstovės advokatės L. Sereckės, iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pareiškė baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti kaltinamojo V. L. veiksmais padarytą 5 000 Eur neturtinę žalą (t. 3, b. l. 164–165). Bylą nagrinėjančio teismo 2024 m. vasario 21 d. protokoline nutartimi J. B. pripažinta civiline ieškove (t. 3, b. l. 176–177).

Nukentėjusioji A. O. S. civiliniame ieškinyje nurodo, kad patirtą turtinę žalą sudaro Ž. S. laidojimo išlaidos – 1 526,98 Eur, ir pateikia šias išlaidas patvirtinančią UAB „Gvatosta“ 2023 m. lapkričio 14 d. PVM sąskaitą faktūrą (t. 3, b. l. 168). Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės įgaliota atstovė advokatė patvirtino, kad Klaipėdos miesto savivaldybė A. O. S. kompensavo sūnaus laidojimo išlaidas, pervesdama 392 Eur pašalpą (t. 4, b. l. 3 – 4), todėl šia suma mažintinas patirtos turtinės žalos dydis. Kaltinamojo V. L. brolis E. L. 2024 m. vasario 19 d. savo iniciatyva pervedė į nukentėjusiosios sąskaitą dar 1 600 Eur(t. 3, b. l. 187). Nukentėjusiosios reikalaujama turtinė žala buvo visiškai atlyginta, todėl procesas dėl civilinio ieškinio 1 526,98 Eur turtinei žalai atlyginti nutraukiamas.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių Ž. O. S. ir J. B. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei analogiškos kategorijos bylose suformuota teismų praktika dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą žmogaus sveikata – tai ne tik ligos ar fizinių defektų nebuvimas, bet ir visiška žmogaus fizinė, dvasinė bei socialinė gerovė, todėl žuvusiojo Ž. S. mama A. O. S. ir sesuo J. B. neabejotinai patyrė dvasinių išgyvenimų ir emocinę depresiją dėl jo mirties. Šiuos išgyvenimus sustiprina tai, kad Ž. S. mirtis buvo smurtinė. Kaltinamasis V. L. savo nusikalstamais veiksmais pažeidė baudžiamojo įstatymo saugomą didžiausią gėrį – žmogaus gyvybę, todėl jis privalo atsakyti už nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes.

Nukentėjusioji A. O. S. su sūnumi Ž. S. kartu gyveno, jie buvo emociškai labai artimi ir siejami glaudžių šeiminių ryšių ir emocinio artumo, dėl sūnaus žūties ji patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sunkių psichologinių ir fizinių išgyvenimų, emocinę depresiją. Teisiamojo posėdžio metu ji paaiškino, kad sūnus Ž. S., nors ir būdamas neįgalus, padėdavo nudirbti buities darbus, susitvarkyti sode. A. O. S. tikėjosi, kad sūnus ja rūpintis senatvėje, tačiau, Ž. S. žuvus, šios viltys žlugo. Motina savo sūnų apibūdino kaip ramaus būdo, nors ir turintį priklausomybių, tačiau visiems padedantį žmogų, nuoširdžiai papasakojo apie artimą tarpusavio ryšį, kad sūnaus mirtis jai yra didelė trauma, dėl kurios negali atsigauti, kad smarkiai pablogėjo jos sveikata. Nors A. O. S. užaugino tris vaikus – sūnų Ž. S. ir dvi dukteris, tačiau viena duktė nuolat gyvena užsienyje, todėl didžiausia parama ir paguoda senatvėje jai buvo žuvusysis Ž. S.. A. O. S. rūpinosi savo sūnaus laidotuvėmis. Šiuo metu A. O. S. dėl patirtų išgyvenimų ir streso, vienišumo jausmo ir emocinės depresijos negali viena gyventi, jai reikalinga priežiūra ir kasdienė pagalba.

Ieškovė J. B. buvo sukūrusi savo šeimą ir kartu su žuvusiuoju negyveno, tačiau dėl brolio mirties taip pat neabejotinai pajuto didelį dvasinį sukrėtimą ir netekties skausmą. Ieškovė nurodo, kad su žuvusiu broliu ją siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai, jie dažnai kalbėdavosi telefonu, susitikdavo, J. B. lankydavosi motinos ir brolio namuose, todėl nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad J. B. išgyvenimai dėl Ž. S. mirties neigiamai paveikė visą jos tolesnį gyvenimą, tai gali atsiliepti ir jos sveikatai. Šiuo metu J. B. gyvena kartu su motina A. O. S., ja rūpinasi ir padeda buityje, nes, žuvus broliui, pablogėjo motinos sveikata ir emocinė gerovė, jai reikalinga kasdienė priežiūra.

Teismas atsižvelgia ir į kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad V. L. padarė smurtinį nusikaltimą netiesiogine tyčia, t. y. į tai, kad savo veiksmais sukėlė nepataisomas pasekmes ir nors tokių pasekmių nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. Kaip jau minėta anksčiau, kaltinamasis V. L. iki suėmimo dirbo UAB (duomenys neskelbtini) atliekų surinkėju, tačiau uždirbo nedaug, kaip pats nurodė, jo mėnesinis darbo užmokestis sudarė apie 800 Eur sumą. Kaltinamasis santaupų ar brangaus turto neturi (t. 2, b. l. 175, 178). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, V. L. gyveno motinos bute, po motinos mirties šį butą paveldėjo trys broliai (t. 1, b. l. 159–160, t. 2, b. l. 177, testamentų registro išrašas). Dėl V. L. priešingų teisei veiksmų nukentėjo du asmenys, nukentėjusiųjų prašoma priteisti bendra neturtinės žalos atlyginimo suma – 20 000 Eur. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, teismas vertina, kad nukentėjusiosios A. O. S. patirtos neturtinės žalos dydis – 15 000 Eur, ir nukentėjusiosios J. B. patirtos neturtinės žalos dydis – 5 000 Eur, – yra teisingos sumos, kurios atitinka protingumo ir teisingumo principų kriterijus, bylos dalyvių interesų pusiausvyrą, juo labiau kad žmogaus gyvybės atėmimu padaryta žala neatitaisoma. Kadangi kaltinamojo brolis E. L. 2023 m. vasario 19 d. atlygino smurtiniu nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dalį – 465,02 Eur ( 1 600 + 392 – 1 526,98), nukentėjusiajai A. O. S. šia suma mažintinas patirtos neturtinės žalos dydis, priteisiant iš nuteistojo V. L. nukentėjusiajai A. O. S. 14 534,98 Eur (15 000 – 465,02).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-582/2009, 3K-3-217-690/2018). Taigi teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgia ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-362-697/2018 ir kt.). Remiantis kasacinio teismo praktika bylose, susijusiose su tyčiniu kito žmogaus gyvybės atėmimu, pažymėtina, kad nukentėjusiesiems dėl artimo žmogaus mirties iš kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį pripažinto asmens priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 5 000 Eur iki 21 000 Eur (Nr. 2K-460-895/2015, 2K-171-511/2016, 2K-221-511/2018, 2K-253-699/2018, 2K-371-697/2018, 2K-261-511/2023, 2K-15-648/2024), taigi nukentėjusiosioms priteisto žalos atlyginimo dydis atitinka teismų formuojamą praktiką.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės teisėjų sesijos nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 išaiškinta, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Nors procesinės palūkanos nepriskiriamos atlygintinos žalos kategorijai, tačiau šio klausimo išsprendimas baudžiamojoje byloje atitinka civilinio ieškinio baudžiamajame procese instituto paskirtį kuo efektyviau įgyvendinti nukentėjusio asmens teisę gauti padarytos žalos atlyginimą. Taigi, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos palūkanos priteisiamos esant dviem sąlygoms: 1) civilinis ieškovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti tokias palūkanas; 2) civilinis ieškinys dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra tenkinamas.

Nukentėjusiųjų A. O. S. ir J. B. civiliniuose ieškiniuose pareikštas reikalavimas priteisti metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojamas nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško jo įvykdymo. Pripažinus kaltinamąjį V. L. kaltu dėl Ž. S. nužudymo ir tenkinus pareikštus civilinius ieškinius, iš kaltinamojo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju procesinės palūkanos skaičiuotinos ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento, bet nuo teismo paskirtos bausmės įvykdymo. Kaip jau minėta V. L. paskirta 7 metų trukmės laisvės atėmimo bausmė. Akivaizdu, kad kaltinamasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, vargu ar turės kokių nors ženklesnių pajamų ar galimybę atlyginti žalą, o mirusios motinos turto pardavimo procesas priklausytų ne nuo kaltinamojo, o nuo jo artimųjų valios, todėl numatyti palūkanų skaičiavimą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos yra neteisinga ir neatitinka procesinių palūkanų paskirties, t. y. paskatinti skolininką kuo greičiau susimokėti, kadangi kaltinamasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, galimai neturės didelių galimybių sumokėti civilinį ieškinį. Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, kad jau minėtoje kasacinėje nutartyje Nr. Nr. 2K-P-75-788/2019 nuosprendžio įsiteisėjimas įvardijamas kaip anksčiausias laikas, nuo kada galima skaičiuoti proceso palūkanas, o atskirais atvejais teismas gali nustatyti ir vėlesnį procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios momentą. Teismas, atsižvelgusi į pirmiau paminėtų aplinkybių visumą, nutaria palūkanas skaičiuoti ne nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bet nuo teismo paskirtos bausmės (ar jos dalies) įvykdymo dienos. Tokią palūkanų skaičiavimo pradžios praktiką formuoja ir Lietuvos apeliacinis teismas (pavyzdžiui: Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-174-1076/2020 ir Nr. 1A-372-449/2022).

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių įgaliota atstovė advokatė L. Sereckė pareiškė prašymą iš kaltinamojo išieškoti 907,5 Eur dviejų nukentėjusiųjų A. O. S. ir J. B. atstovavimo išlaidų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad už teisines paslaugas nukentėjusioji J. B. advokatei L. Sereckei tikrai sumokėjo 907,5 Eur (181,5 + 484 + 121 + 121) (t. 3, b. l. 173 – 174, 186). Šis prašymas tenkinamas visiškai. Advokatė L. Sereckė atstovavo abiem nukentėjusiosioms ikiteisminio tyrimo metu, pateikė byloje du civilinius ieškinius, taip pat dalyvavo dviejuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose. Sakydama baigiamąją kalbą advokatė prašė šias išlaidas išieškoti nukentėjusiajai J. B.. Teismas, vadovaudamasis galiojančia teismų praktika, atsižvelgiant į tai, kad civiliniai ieškiniai buvo tenkinti visiškai (išskyrus procesinių palūkanų skaičiavimo pradžią), nusprendžia, kad prašoma išieškoti suma yra adekvati ir proporcinga, todėl visas patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, išieškotinomis iš kaltinamojo V. L..

IV. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

1) 2023 m. lapkričio 12 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti daiktai: peilis (policijos paketas Nr. 1, plombos Nr. 15373); tuščias cigarečių pakelis (paketas Nr. 3, plombos Nr. 15368); cigaretė (paketas Nr. 4, plombos Nr. 15369); ėminys su biologinės kilmės pėdsakais (paketas Nr. 2, plombos Nr. 15372); ėminys su biologinės kilmės pėdsakais (paketas Nr. 6, plombos Nr. 15371); ėminys su biologinės kilmės pėdsakais (paketas Nr. 5, plombos Nr. 15370), V. L. DNR (seilių) ėminys (vokas Nr. 423713), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (aktai Nr. PD-00000016092 ir Nr. PD-00000017975), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinami (t. 2 b. l. 124, 132).

2) 2023 m. lapkričio 12 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas kaltinamojo V. L. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-i9301I Galaxy S III Neo“, IMEI 35945906027386, SIM kortelės Nr. 89370038012004409258 (paketas Nr. 653399), 2023 m. lapkričio 12 d. iš įtariamojo V. L. paimti įvykio metu dėvėti drabužiai: sportiniai bateliai (voke Nr. 3), sportinės kelnės (voke Nr. 4), bliuzonas su kapišonu (voke Nr. 5), striukė (voke Nr. 6), saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (aktas Nr. PD-00000017975), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BPK 108 straipsnio 2 dalimi, gražinami kaltinamajam V. L. arba jo įgaliotam asmeniui (t. 2 b. l. 129, 132).

3) 2023 m. lapkričio 17 d. parodymų patikrinimo vietoje metu paimta Ž. S. kuprinė (paketas Nr. 2); metalinis ramentas (paketas Nr. 1); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus kartu su specialisto išvada Nr. M453/2023 (03) perduoti Ž. S. įvykio metu dėvėti drabužiai: sportiniai bateliai, apatinės languotos kelnės, sportinės juodos spalvos kelnės, marškinėliai trumpomis rankovėmis, languoti marškiniai ilgomis rankovėmis, apatinės trumpikės, kojinės, pilkos spalvos megztinis bei striukė, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (aktas Nr. PD-00000017975), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinami, kadangi žuvusiojo artimieji atsisakė šiuos daiktus atsiimti (t. 2 b. l. 129).

4) Skaitmeninės laikmenos (6 CD) su informacija, gauta atliekant Baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, saugotinos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams.

Kaltinamajam V. L. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Į paskirtą bausmę įskaityti V. L. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2023 m. lapkričio 12 d. iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių pareikštus civilinius ieškinius tenkinti ir iš kaltinamojo V. L. priteisti A. O. S. 14 534,98 Eur neturtinei žalai atlyginti, J. B. – 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo joms priteistų neturtinės žalos atlyginamų sumų. Palūkanas skaičiuoti nuo teismo paskirtos bausmės (ar jos dalies) įvykdymo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Procesą dėl 1 526,98 Eur turtinės žalos atlyginimo nutraukti.

Iš kaltinamojo V. L. išieškoti nukentėjusiajai J. B. 907,5 Eur išlaidų advokatės, kuri dalyvavo kaip nukentėjusiųjų atstovė, paslaugoms apmokėti.

1) peilį (policijos paketas Nr. 1, plombos Nr. 15373), tuščią cigarečių pakelį (paketas Nr. 3, plombos Nr. 15368), cigaretę (paketas Nr. 4, plombos Nr. 15369), ėminį su biologinės kilmės pėdsakais (paketas Nr. 2, plombos Nr. 15372), ėminį su biologinės kilmės pėdsakais (paketas Nr. 6, plombos Nr. 15371), ėminį su biologinės kilmės pėdsakais (paketas Nr. 5, plombos Nr. 15370), DNR (seilių) ėminį (vokas Nr. 423713), saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (aktas Nr. PD – 00000016092, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

2) mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT-i9301I Galaxy S III Neo“, IMEI 35945906027386, SIM kortelės Nr. 89370038012004409258 (paketas Nr. 653399), V. L. įvykio metu dėvėtus drabužius: sportinius batelius (vokas Nr. 3), sportines kelnes (vokas Nr. 4), bliuzoną su kapišonu (vokas Nr. 5), striukę (vokas Nr. 6), saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (aktas Nr. PD-00000017975), nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti savininkui V. L. arba jo įgaliotam asmeniui;

3) Ž. S. kuprinę (paketas Nr. 2), metalinį ramentą (paketas Nr. 1), sportinius batelius, apatines kelnes, sportines kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis, marškinius ilgomis rankovėmis, apatines trumpikes, kojines, megztinį ir striukę, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (aktas Nr. PD-00000017975), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti;

4) skaitmenines laikmenas (6 CD) su informacija, gauta atliekant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatytus veiksmus, saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto kaltinamojo – nuo nuosprendžio gavimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.