Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erikos Misiūnienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ dėl priėmimo–perdavimo akto bei kadastro bylos pripažinimo neteisėtais iš dalies ir jų panaikinimo, trečiasis asmuo valstybės įmonė Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

8. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė UAB SC „Energetikas“ 2015 m. birželio 12 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą prašydama įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą nekilnojamųjų daiktų – vandentiekio tinklų 4V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vandentiekio tinklų 2V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir vandentiekio tinklų 2V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Palangos m., Palangos m. sav., kadastro duomenis bei jos nuosavybės teisę į juos. Kartu su prašymu pateikė 2014 m. rugsėjo 28 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 1997 m. birželio 30 d. priėmimo–perdavimo aktą, 2015 m. birželio 15 d. deklaracijas apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą. Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas 2015 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1011 netenkino pareiškėjos prašymo vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktu, kadangi Vandentiekio tinklų negalima pažymėti kadastro žemėlapyje, nes jie persidengia su registruotais vandentiekio tinklais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nepažymėjus Vandentiekio tinklų kadastro žemėlapyje, negalima įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą jų kadastro duomenų, atitinkamai neįrašius į Nekilnojamojo turto registrą nekilnojamųjų daiktų – Vandentiekio tinklų kadastro duomenų – nėra galimybės įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teisės į juos (t. 2, b. l. 110, 111, 108, 107). Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pateiktą skundą, 2015­ m. liepos 29 d. sprendimu Nr. csprl-145 paliko galioti Klaipėdos filialo 2015-06-22 sprendimą Nr. (4.6.10.) RS-1011 (t. 2, b. l. 109). Atsakovė UAB SC „Energetikas“ 2015 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialą prašydama įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą nekilnojamojo daikto – vandentiekio tinklų 2V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Palangos m., Palangos m. sav., kadastro duomenis bei pareiškėjos nuosavybės teisę į juos, pateikė 2015 m. rugsėjo 11 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, 1983 m. birželio 30 d. priėmimo naudoti aktą, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, registro tvarkytojas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1476 prašymo įrašyti vandentiekio tinklų 2V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą netenkino, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 5 punktu (negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje, kadangi dengiasi su įregistruotu inžineriniu vandentiekio statiniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 107, 108). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir dokumentus, 2015 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-1526 prašymo įregistruoti nuosavybės teises į vandentiekio tinklus 2V, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), netenkino, nes yra priimtas Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkymo skyriaus sprendimas, kuriuo atsisakyta šį nekilnojamąjį daiktą įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Prašymas netenkintas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi (t. 2, b. l. 105).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

10. Byloje sprendžiamas klausimas dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimą ir šio turto registracijos valstybės įmonėje Registrų centre pagrįstumas ir teisėtumas.

11. UAB „Palangos vandenys“ 2014 m. lapkričio 11 d. pateikė 1983 m. sausio 4 d. priėmimo– perdavimo aktą ir tuo pagrindu įregistravo savo nuosavybę valstybės įmonės Registrų centro duomenų bazėje. Magistralinio vandentiekio ilgis – 1155,08 m, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) , o 2017 m. lapkričio 11 d. įrašyti patikslinti duomenys. UAB SC „Energetikas“ 2015 m. birželio 12 d. kreipėsi į valstybinę įmonę Registrų centrą prašydama įregistruoti magistralinius vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, tačiau buvo informuota, kad vandentiekio magistraliniai tinklai užregistruoti kaip UAB „Palangos vandenys“ nuosavybė.

12. Ieškovė UAB SC „Energetikas“ patikslintu ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti 1983 m. sausio 4 d. priėmimo–perdavimo akto dalį ir kadastrinių bylų dalis. Jos nuomone, 1983 m. sausio 4 d. priėmimo–perdavimo aktas negali būti laikomas nuosavybės teisių įgijimo pagrindu, kadangi pagal tuometinį teisinį reglamentavimą, t. y. CK 97 straipsnį, šio turto savininkė buvo valstybė, o turto perdavimas iš Klaipėdos VRE balanso į atsakovės balansą nesuponavo valstybės nuosavybės teisės perleidimo, o duomenų, kad valstybė įstatymų nustatyta tvarka būtų perleidusi nuosavybės teisę atsakovei į ginčo tinklus, byloje nepateikta. Ieškovė mano, kad jos pateikti dokumentai pagrindžia būtent jos nuosavybę į ginčo tinklus. Atsakovė su ieškovės ieškiniu nesutiko. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pripažinti neteisėtu ir panaikinti 1983 m. sausio 4 d. priėmimo–perdavimo akto dalį nėra teisinio pagrindo.

13. Kaip anksčiau minėta, nuosavybė teisė į ginčo tinklus atsakovei įregistruota nuo 2014 m. lapkričio 11 d. pagal atsakovės 2014 m. spalio 30 d. prašymą ir pateiktus dokumentus: 1983 m. sausio 4 d. priėmimo–perdavimo aktą, 2014 m. spalio 21 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą. Šie dokumentai bylos nagrinėjimo metu yra galiojantys, nėra pripažinti neteisėtais ar kitu būdu netekusiais teisinės galios.

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra konstatavęs, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenys įrašomi tam tikrų dokumentų pagrindu, tai asmuo, siekiantis nuginčyti šių duomenų teisingumą, turi įrodyti, kad dokumentai, kurių pagrindu tokie duomenys įrašyti, yra neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-19 nutartis civilinėje byloje G. L, UAB „City gate“ v. UAB „Vilga“, UAB „Kailių išdirbinio technologijų sistemos“, bylos Nr. 3K-3-433/2009). Toks reglamentavimas reiškia, kad ieškovė privalo įrodyti 1983 m. sausio 4 d. priėmimo–perdavimo akto neteisėtumą.

15. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas 1983 m. sausio 4 d. priėmimo–perdavimo akto teisėtumą, pagrįstai taikė šio akto surašymo metu galiojusį 1964 m. Civilinį kodeksą. Minėto kodekso (redakcija nuo 1980 m. vasario 1 d iki 1983 m. gruodžio 10 d.) CK 97 straipsnyje buvo nustatyta, kad valstybė yra vienintelė viso valstybinio turto savininkė, valstybinį turtą, priskirtą valstybinėms organizacijoms, operatyviai tvarko šios organizacijos, įgyvendinančios, teises turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti, neperžengdamos įstatymų nustatytų ribų, vadovaudamosi savo veiklos tikslais, planinėmis užduotimis ir turto paskirtimi. Šio CK 98 straipsnyje nustatyta, jog valstybinės nuosavybės teisės objektai yra žemė, jos gelmės, vandenys, miškai, gamyklos, fabrikai, kasyklos, rūdynai, elektrinės, geležinkelių, vandens, oro ir automobilių transportas, bankai, ryšių priemonės, valstybės suorganizuotos žemės ūkio, prekybos, komunalinės ir kitokios įmonės, taip pat pagrindinis butų fondas miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse. Pagal CK 99 straipsnio 1–2 dalį, valstybinių įmonių, pastatų, įrenginių, įrengimų ir kito turto, priskirto prie valstybinių organizacijų pagrindinių priemonių, perdavimo kitoms valstybinėms organizacijoms, taip pat kolūkiams ir kitokioms kooperatinėms bei visuomeninėms organizacijoms tvarką nustato TSR Sąjungos ir Lietuvos TSR įstatymai. Valstybinės įmonės, pastatai ir įrenginiai perduodami iš vienos valstybinės organizacijos kitai neatlygintinai. Papildomai pastebėtina, kad Klaipėdos VRE ginčo tinklus nuo jų perdavimo valdė operatyviojo tvarkymo teise. Šiuo būdu valdomo turto apskaita buvo vykdoma balansuose. Atsižvelgiant į išdėstytą reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad 1983 m. sausio 4 d. priėmimo–perdavimo aktu į Palangos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos balansą iš Klaipėdos VRE balanso magistraliniai vandentiekio ir kanalizacijos tinklai perduoti vadovaujantis to laikotarpio teisės aktais. Dėl nurodytų priežasčių pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad 1983 m. sausio 4 d. priėmimo–perdavimo aktas yra teisėtas ir jo panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo.

16. Svarstant klausimą dėl 1983 m. sausio 4 d. priėmimo–perdavimo akto teisinių pasekmių nuosavybės teisės įgijimo kontekste svarbu tai, jog vienas pats 1983 m. sausio 4 d. priėmimo–perdavimo aktas pagal to meto įstatymus nuosavybės teisės nesukūrė, priėmimo–perdavimo aktu nebuvo perduodama ir perimama nuosavybės teisė, nes turto savininku ir toliau liko valstybė, tačiau pabrėžtina, kad ginčo tinklai perdavimo iš vienos valstybinės įmonės kitai valstybės įmonei tvarka atitiko 1964 m. CK 40, 43, 98 ir 99 straipsnių nuostatas, todėl Klaipėdos VRE, 1983 m. sausio 4 d. aktu perėmę ginčo tinklus, nuo šio momento valdė šį valstybei priklausantį turtą operatyviojo tvarkymo teise. Akcentuotina, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (o valstybinėms organizacijoms – turto operatyviojo tvarkymo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis (1964 m. CK 149 str. 1 d.). Taigi nuo 1983 m. sausio 4 d. priėmimo–perdavimo akto priėmimo momento Klaipėdos VRE įgijo teisę ginčo tinklus valdyti, jais naudotis ir disponuoti (1964 m. 97 str. 2 d.).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytus argumentus, atsižvelgdama į tai, jog valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės buvo reorganizuojamos į bendroves akcionuojant valstybei priklausantį turtą pagal reorganizuojamos įmonės balansą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs, kad magistraliniai ir kanalizacijos tinklai buvo suformuoti kaip vientisas objektas ir perduoti iš tuometinės Klaipėdos VRE balanso į Palangos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos, kaip viešojo geriamo vandens tiekėjo, balansą priėmimo–perdavimo aktais, kartu perduota ir kita dokumentacija (išpildomosios nuotraukos, iššifravimai), iš kurių galima identifikuoti perduotą turtą, kuris visą laiką nuo jo perdavimo buvo įtrauktas į atsakovės UAB „Palangos vandenys“ buhalterinę apskaitą, šį turtą atsakovė prižiūrėjo bei į šį turtą investavo, išanalizavęs Palangos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos priskyrimą prie specialios paskirties įmonių ir vėliau jos turto (taigi įskaitant ir ginčo tinklus) akcionavimą, pagrįstai nusprendė, jog ginčo tinklai nuosavybės teise teisėtai priklauso atsakovei (CPK 12, 178 197 straipsniai). Akcentuotina ir tai, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pagal sandorį pereina ne nuo sandorio įregistravimo viešajame registre, bet nuo daikto perdavimo įgijėjui momento (1964 m. CK 149 str., CK 4.49 str. 1, 2 d., 4.50 str. 1 d.), kurį galima nustatyti pagal nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo akto ar kitokio sutartyje nurodyto dokumento, kuriuo įforminamas nekilnojamojo daikto perdavimas ir jo priėmimas, pasirašymo momentą.

18. Analizuodama kitus apeliantės argumentus kolegija pažymi, jog skunde teigiama, kad atsakovė nepateikė priešieškinio ir neprašė nustatyti nuosavybės fakto į ginčijamą objektą. Atsikertant į šį apeliantės argumentą, pritartina atsakovei, kad tai, jog ginčo tinklai yra atsakovės nuosavybė, patvirtina viešojo registro duomenys. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu bei CK) 4.262 straipsniu, viešojo registro duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi esant tokiai situacijai, atsakovė šioje byloje neturėjo reikšti priešieškinio ir prašyti teismo nustatyti nuosavybės faktą į ginčo tinklus.

19. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016. Apeliaciniame skunde cituojami kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti civilinėje byloje, iškeltoje pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, UAB „Vilniaus parkai“, UAB „Faunus“, fiziniam asmeniui dėl nuosavybės teisės į pastatą registracijos pripažinimo negaliojančia, kt. Šiuo aspektu svarbu tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kuriose buvo sukurtas precedentas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi būti vadovaujamasi ne a priori, o atsižvelgiant į visas nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2008). Kasacinio teismo nutartyje, kuria remiasi apeliantė, buvo nagrinėjamos kitokios faktinės aplinkybės nei šioje byloje bei buvo analizuojamas kitas laikotarpis. Kasacinėje byloje Nr. 3K-3-342-686/2016 buvo sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reguliuojančių nuosavybės teisės į nekilnojamojo turto objektą įgijimą ir ieškinio senatį, aiškinimo ir taikymo. Aptariamoje nutartyje nurodoma, kad byloje ginčijamos teisinės registracijos momentu (1994 m. spalio 3 d.) valstybės nuosavybė galėjo būti perleidžiama tik specialia turtui privatizuoti nustatyta tvarka. Kasacinis teismas nusprendė, kad Vykdomojo komiteto sprendimas negali būti valstybės turto perleidimo sandorį patvirtinantis dokumentas, jei jis priimtas ne valstybės turto privatizavimą reglamentuojančiu teisės aktu pagrindu. Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Palangos teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba, kaip viešoji geriamojo vandens tiekėja, teisės aktų nustatyta tvarka buvo priskirta prie specialios paskirties įmonių grupės, kurių privatizavimas vyko įstatymo ir įstatymo įgyvendinamojo akto nustatyta tvarka bei jų pagrindu priimtų vietinių valdžios organų (valdybos, savivaldybės) sprendimų pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad išaiškinimai, pateikti apeliantės nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-01 nutartyje, priimtoje civilinėje bylos Nr. 3K-3-342-686/2016, šiai bylai nėra aktualūs, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, neturėjo jais vadovautis.

20. Paminėtina ir tai, kad šioje byloje nėra ginčijamas VĮ Registrų centro sprendimas įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo tinklus atsakovei, tad apeliantės argumentas dėl pažeistos daiktinių teisių registravimo tvarkos yra nepagrįstas ir nenagrinėtinas šioje byloje kaip nesusijęs su bylos dalyku.

21. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl VĮ Registrų centro veiksmų teisėtumo 1983 m. sausio 4 d. priėmimo–perdavimo akto pagrindu įtraukus ir 1988 m. vykdytas statybas. Dėl šio argumento pažymėtina, kad dar kartą apeliantė kvestionuoja valstybės įmonės veiksmus, o tai nėra šios bylos dalykas.

22. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad iš apeliantės teismui pateikto 1997 m. gegužės 16 d. Turto perdavimo ir priėmimo akto matyti, kad reorganizuojama AB „Lietuvos energija“ perdavė ginčo tinklus apeliantei kaip įstatinį kapitalą. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Lietuvos valstybės valdoma energetikos įmonių grupė AB „Lietuvos energija“ įkurta tik 2001 m. gruodžio 31 d., be to, iš 1997 m. gegužės 16 d. priėmimo– perdavimo akto matyti, kad apeliantei buvo perduoti 1970 m. nutiesti kanalizacijos tinklai, kurių likutinė vertė – 2 634 Lt, bei 1970 m. nutiesti vandentiekio tinklai, kurių likutinė vertė – 5 663 Lt. Jokių kitų duomenų, kuriais būtų galima identifikuoti šiuo aktu apeliantei perduotus vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, apeliantė nepateikė.

23. Apeliantė tikina, kad įrodė, jog į UAB SC „Energetikas“ įstatinį kapitalą buvo perduotas 300 vietų profilaktoriumo pastatas kartu su magistraliniais vandentiekio ir kanalizacijos tinklais kaip priklausiniai. Su paminėtais apeliacinio skundo teiginiais kolegija nesutinka. Spręstina, kad ginčo tinklai nėra ir negali būti laikomi sveikatos centro ar kokio nors kito daikto priklausiniais. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Kaip teisingai nurodo atsakovė, ginčo vandentiekio linijos reikšmė – skirstomoji (kvartalinė). Taigi tai ne apie vandentiekio įvadus, kurie skirti sveikatos centrui kaip pagrindiniam daiktui tarnauti ir susiję su juo bendra ūkine paskirtimi, o apie skirstomuosius (kvartalinius) tinklus, kurie pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą (redakcija iki 2019-05-01) (toliau – GVTNTĮ) yra sudėtinė viešosios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros dalis, kurią naudoti ir prižiūrėti yra geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo pareiga (GVTNTĮ 3 str. 10d., 16 str. 13 d., 20 str. 2 d. 4 p.). Ginčo tinklais, kurie yra įrengti viešojoje geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, tiekiamas geriamasis vanduo ne tik į sveikatos centrą, bet į kitus pastatus. Be to, ateityje prie jų gali prisijungti ir kiti vartotojai bei abonentai. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ginčo tinklai yra Palangos miesto viešosios geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros sudėtinė dalis, jie nėra antraeiliai daiktai (priklausiniai).

24. Apeliaciniame skunde teigiama, kad ginčas vyksta dėl tinklų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, tačiau atsakovė pateikė įrodymus dėl kitais adresais esančių tinklų – 1 417 m ilgio vandentiekio, adresu Paukščių takas, 961 m ilgio, adresu Kopų g. Ši apeliantės išvada nepagrįsta, faktinės bylos aplinkybės leidžia priimti kitą išvadą. Pirmiausia pažymėtina, kad 1983 m. pakloti vandentiekio tinklai (atkarpa A) ir 1988 m. pakloti vandentiekio tinklai (atkarpa B) yra vientisas turtinis vienetas. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta, kad tinklai buvo nutiesti dviem etapais. Pirmu etapu 1982 m. pradėti ir 1983 m. užbaigti magistraliniai vandentiekio tinklai nuo Žemdirbių g. iki statomo profilaktoriumo katilinės (šulinys Nr. 182). 1983 m. sausio 4 d. priėmimo–perdavimo aktu iš Klaipėdos VRE balanso perduoti į Palangos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos balansą 300 vietų profilaktoriumo magistraliniai vandentiekio ir kanalizacijos tinklai Šventosios gyvenvietėje nuo Žemdirbiu g. iki profilaktoriumo katilinės (šulinio Nr. 1821 bei nuotekų tinklai, adresu Paukščių takas, Šventoji. Antru etapu 1986 m. buvo pakloti D150 mm diametro magistraliniai vandentiekio tinklai Kopų g. nuo šulinio Nr. 231 ties Pylimo g. iki sveikatos centro „Energetikas“ šulinio Nr. 182 ties katiline, 1jie 988 m. vasario 14 d. priėmimo–perdavimo aktu perduoti iš Klaipėdos šiluminių tinklų balanso į Palangos teritorinės vandentiekio ir kanalizacijos valdybos balansą. Dėl to, vadovaujantis bylos duomenimis, nėra jokio pagrindo pritarti apeliantės teiginiui, kad atsakovės pateikti dokumentai nesusiję su tinklais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), Palanga.

25. Teisėjų kolegija, byloje darydama apibendrintą išvadą, konstatuoja, kad valstybėje transformuojantis nuosavybės formai, reorganizuojantis valstybės įmonėms, 1983 m. sausio 4 d. priėmimo–perdavimo aktas tapo pamatiniu teisė aktu, suteikiančiu teisėtą pagrindą atsakovei įgyti nuosavybės teisę į ginčo tinklus (Klaipėdos VRE balanse buvęs turtas, iš jo ir ginčo tinklai, tapo atsakovės nuosavybe), tą ji ir realizavo teisės aktų nustatyta tvarka (CK 4.47 str.). Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

26. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Atsakovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad jos sumokėti 1210 Eur už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti užmokesčio, išlaidos pripažintinos būtinomis. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, atsakovei iš ieškovės priteistina 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos vandenys“ priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų.