Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 20 d. paduotu ieškovo D. K. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 24 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai įvertino byloje skirtų 3 ekspertizių išvadas. Visų trijų ekspertizių metu buvo nustatyti ne tik testatorės demencijos požymiai, bet ir aplinkybė, kad 2019-10-14, t. y. praėjus 5 mėn. po testamento sudarymo, testatorei S. K. kraujagyslinės demencija buvo oficialiai diagnozuota. Tuo tarpu ekspertas K. D. įvertino ir aplinkybes bei įrodymus, kurių vertinimas byloje priskirtas teismo kompetencijai, t. y. dėl testamento pagrįstumo: kad testamento sudarymas atsakovų naudai yra pagrįstas, derinosi su šeimos situacija, palikimo gavėjai priklausė įstatyminių gavėjų ratui, ją dažnai lankė, rūpinosi jos slauga, sveikata, maitinimu ir kt.; taip pat ekspertas savo išvadą grindė ir tuo, jog ne tik konsultavusi gydytoja 2019 04 18 (pažymoje) nenustatė testatorę turint psichinių sutrikimų, bet ir notarė. Ekspertas konstatavo, kad demencija palikėjai buvo diagnozuota tik 2019 10 14, todėl konstatavo, kad S. K. medicininėje dokumentacijoje nėra kliniškai reikšmingų objektyvių, įtikinamų duomenų, kad iki 2019 m. spalio mėnesio ji būtų turėjusi nuolatinius, sunkius psichikos sutrikimus ar išreikštą kognityvinį defektą.

2. Kitose dviejose ekspertizėse ekspertai išsamiau įvertino medicininių dokumentų visumą. Komisijinėje ekspertizėje nurodyta, kad apibendrinus pateiktų duomenų visumą nustatoma, kad testatorės S. K. psichikos būklei testamento sudarymo metu (2019-05-09) neabejotinai turėjo įtakos paskutinės stadijos, daug metų progresavusi neurologinė degeneracinė Parkinsono liga, taip pat išreikšta kardiovaskulinė patologija – lėtinė išeminė širdies liga su pablogėjimų metu pasireiškusiais sąmonės netekimo epizodais.

3. Nevertindamas eksperto K. D. išvados „kategoriškumo“ motyvacijos, apeliacinės instancijos teismas nutartyje nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą ar jos dalį gali būti paties ekspertizės akto trūkumai: ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikšmingi faktoriai, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų; taip pat faktų, keliančių abejonių dėl eksperto nešališkumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiškėjimas ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-916/2018, 29 punktą ir jame nurodytą praktiką).

4. Dėl 2019-04-23 medicininio pažymėjimo Nr. 629 netinkamo vertinimo – šis pažymėjimas galėjo patvirtinti tik S. K. būklę tą konkrečią dieną, o ne dvi savaites po to, t. y. kuomet buvo sudarytas ginčijamas testamentas. Be to, teismas nepagrįstai nevertino liudytojos A. K. parodymų, nors teismas nekėlė jokių klausimų dėl pateiktų notariškai patvirtintų liudytojos parodymų leistinumo. A. K. prižiūrėjo S. K. nuolat nuo 2018 metų. A. K. teigė, kad pirmą kartą atvykus notarei sudaryti testamento, jai nepavyko susišnekėti su S. K., nes ši nekalbėjo ir nesirašė. Teismas, spręsdamas dėl testatorės psichinės būklės ginčijamo testamento sudarymo laikotarpiu, visiškai nesirėmė testatorės sūnaus trečiojo asmens D. K. parodymais, kuris palaikė ieškinį.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti D. K. 220 Eur (du šimtus dvidešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 20 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 179.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.