Panevėžio apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. 2A-786-252/2020 Proceso Nr. 2-08-3-05245-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.18.1; 2.3.5.2.2; 2.3.4.4.3. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 15 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-03 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-464-837/2020 pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio padidinimo, Teisėjų kolegija, nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovė E. P. teismui pateiktu ieškiniu prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistą 159,29 Eur (550 Lt) išlaikymą nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini) ir priteisti iš atsakovo S. P. materialinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 260 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo pilnametystės, sumą indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad vaikui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys ji bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. 2. Nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo yra praėję (duomenys neskelbtini) metai. Yra pasikeitę tiek vaiko poreikiai, tiek ieškovės turtinė padėtis. Sūnaus išlaikymui būtina suma sudaro 510 Eur. 3. Su sūnumi gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute. Nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis yra apie 637,24 Eur (atskaičius mokesčius). Gauna 50,16 Eur išmoką vaikui. (duomenys neskelbtini) yra vienintelis šalių išlaikytinis, jis mokosi (duomenys neskelbtini). 4. Ieškovė akcentavo, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, jis turi nekilnojamojo turto, uždarbiauja užsienyje, o jos – pablogėjusi, nes sūnus turi sveikatos problemų, o gydymui ir reabilitacijai reikalingos papildomos išlaidos ir specialios priemonės. 5. Bylos nagrinėjimo metu pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad sūnaus poreikių tenkinimui būtina ne 510 Eur, o didesnė 600 Eur suma, todėl iš kiekvienai ginčo šaliai tenkanti išlaikymo dalis sudaro 300 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-09-03 sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš S. P. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini) ir priteisė iš atsakovo sūnui išlaikymą po 260 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-11-18) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Paskyrė (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisė iš atsakovo ieškovei 650 išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir valstybei 36 Eur žyminį mokestį, 17,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. 7. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas pakeisti atsakovo teikiamo sūnui (duomenys neskelbtini) išlaikymo dydį dėl vaiko pasikeitusių poreikių, kadangi daugiau lėšų būtina skirti vaiko ugdymo, mokymo reikmėms, taip pat ir maistui, rūbams, avalynei ir kt. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad šalių sūnus turi sveikatos problemų, kas didina jo išlaikymo išlaidas. 8. Teismas įvertinęs ieškovės pateiktą sūnaus poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, kad sūnui per mėnesį reikia skirti apie 510 Eur, t. y. 160 Eur maistui (100 Eur per dieną namuose ir 60 Eur mokykloje), 20 Eur apmokamiems būreliams, 40 Eur drabužiams, 30 Eur transporto išlaidoms, 50 Eur higienos poreikiams ir procedūroms, 25 Eur išlaidoms mokyklinėms reikmėms, 50 Eur lavinimui, laisvalaikiui ir sportui, 30 Eur sveikatos priežiūrai, 50 Eur vaiko daliai už komunalinius mokesčius, 10 Eur telefonui, internetui, 30 Eur akių ir dantų priežiūrai, 10 Eur kirpyklos paslaugoms, 5 Eur gyvybės draudimui, pripažino, jog šios išlaidos pagrįstos. O atsakovo teikiamas 159,29 Eur išlaikymas neatitinka padidėjusių vaiko poreikių patenkinimo, tokiu būdu, vaiko išlaikymo našta iš esmės perkelta vienai ieškovei. 9. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovės darbo užmokestis yra apie 637,24 Eur ir ji dar gauna 50,16 Eur išmoką vaikui, nekilnojamojo turto neturi bei į tai, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), kur gauna minimalų 2700 Eur dydžio darbo užmokestį, o pragyvenimui išleidžia apie 2300 Eur į mėnesį, turi 3 kambarių butą ir (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) rajone, sprendė, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nes jis nekilnojamąjį turtą įsigijo (duomenys neskelbtini) metais, todėl sprendė, kad iš jo priteistinas sūnui išlaikymas turi būti 260 Eur. 10. Ieškovės atstovo prašymą viršyti ieškovės pareikštus reikalavimus ir nepilnamečio vaiko išlaikymą padidinti iki 300 Eur, teismas netenkino, kaip nepagrįstą rašytiniais įrodymais bei pasisakė, kad šalių sūnaus poreikiams patenkinti būtina išlaidų suma apie 510 Eur mėnesiui kartu su Valstybės skiriama 50,16 Eur išmoka vaikui yra artima vienam MMA. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-03 sprendimą ir jį išdėstyti taip: pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2020-11-16 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7147-400/2012 iš S. P. priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam sūnui (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-11-18) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas CPK 93, 96 ir 98 straipsnių nustatyta tvarka. Likusioje dalyje prašo sprendimą palikti nepakeistu. 12. Nurodo, kad su ieškovės pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, nes sutiko, jog sūnaus išlaikymo dydis būtų padidintas iki 180 Eur. 13. Mano, kad teismas nepagrįstai vertino, kad sūnaus išlaikymui būtina 510 Eur suma. Visiškai neatsižvelgė į faktiniais duomenimis vertintinus realius vaiko poreikius ir tai, jog tokia suma didesnė nei teismų praktikoje taikomas minimalios mėnesinės algos kriterijus. Be to neįskaitė į išlaikymo sumą „vaiko pinigų“, kurie ieškovės nurodomą sūnaus išlaikymui būtiną sumą sumažintų iki 450 Eur. 14. Mano, kad ieškovės teiginiai dėl vaiko poreikiams tenkinti reikalingų sumų yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Pažymi, kad teismo posėdžio metu ieškovė įrodinėjo, kad vaikui būtina 604 Eur per mėnesį suma, ir 2020-08-19 prašyme pateikė lentelę su užaukštintomis išlaidomis. Prašo vertinti atsakovo pateiktus detalius atsikirtimus šiuo klausimu. 15. Pabrėžia, kad ieškovės 2020-08-19 lentelėje nurodomos išlaidos ortopedinėms priemonėms, mankštai, sanatoriniam gydymui, odontologo paslaugoms yra menamos. Juolab, kad tokios išlaidos pagal vaiko amžių yra kompensuojamos. Nesutinka su apeliantės argumentais, kad sūnui reikia metams dviejų po 200 Eur kainuojančių akinių. Vaiko draudimas neturėtų būti įtrauktas į vaiko poreikių sumą, nes tai nėra jo kasdienių poreikių dalis. 16. Apelianto nuomone, sūnaus poreikiams tenkinti per mėnesį pakanka 380 Eur sumos: 120 Eur maistui, 50 Eur avalynei ir drabužiams, sveikatai ir higienai - 60 Eur, lavinimuisi, vystymuisi ir laisvalaikiui – 120 Eur, vaiko poreikiui turėti gyvenamąjį būstą - 30 Eur. 17. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė ne tik gauna „vaiko pinigus“ 60 Eur per mėnesį, kurie turi būti įskaitomi į poreikiams tenkinti būtiną sumą, be to ji gavo 120 Eur vienkartinę išmoką vaikui, skirtą COVID-19 pandemijos padariniams mažinti. 18. Nurodo, kad jo ir ieškovės turtinė padėtis yra tapati. Šiai dienai jis gyvena Lietuvoje, yra bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje. Iki 2020-09-22 jis dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo minimalų 2700 Eur atlyginimą, tačiau patirdavo daug išlaidų (apie 2300 Eur) pragyvenimui. 19. Mano, kad šiuo atveju priteistas išlaikymo dydis reiškia ne ką kitą, o teismų praktikoje draudžiamą priteisimą vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą bei priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. 21. Nurodo, kad minimali mėnesinė alga gali būti tik orientyras vertinant sumas, kurias įrodinėti nereikia ir kurios yra visuotinai žinomos, tačiau įstatymas jokių sąsajų su minimalia mėnesine alga nedaro. Savo reikalavimus ji pagrindė, priešingai nei atsakovas, kuris jokių skaičiavimų, kodėl turėtų sūnui pakakti 320 Eur per mėnesį neteikė. 22. Ieškovės nuomone atsakovas net neįrodinėjo ir nebandė aiškinti kodėl vaikas privalo gyventi egzistencinėmis ir žemiau nei minimaliomis sąnaudomis, kai atsakovo turtinė padėtis yra gera ir jis gauna ne tik geras pajamas, bet ir turi laisvų lėšų, kurias kaupia išimtinai savo interesais. 23. Pabrėžia, kad turtinės padėties įrodinėjimas yra atsakovo pareiga, tačiau jis pats jokių duomenų apie savo turtinę padėtį neteikė ir net gi bandė nuslėpti informaciją apie įgytą nekilnojamjąį turtą, kas paneigia jo teiginius dėl sunkios turtinės padėties. 24. Mano, kad pagrindo priimti naujus įrodymus nėra. Sunki finansinė padėtis turėjo būti įrodinėjama pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, atsakovas nutyli, jog turi nekilnojamojo turto. Nevertintina ir tai, kad apeliantas tik po teismo sprendimo nustojo dirbti (duomenys neskelbtini). Ieškovė mano, kad tai nėra kliūtis jam įsidarbinti, nes jis neturi nei negalios, nei specialiųjų poreikių. 25. Nesutinka su argumentais dėl valstybės paramos įskaitymo į išlaikymo sumą. Vaiko poreikiai yra didesni nei priteistas išlaikymas iš atsakovo. Juolab, kad tokios išmokos nėra stabilios, o vaiko tėvas yra pajėgus išlaikyti sūnų. Jei atsakovo turtinė padėtis ir pajamos išties mažos, ieškovė sutiktų, kad vaikui būtų priteistas išlaikymas turtu, pavyzdžiui, atsakovo turimu butu, tačiau atsakovas tokio siūlymo neformuluoja. Teisėjų kolegija konstatuoja : III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. 27. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama (CPK 314 straipsnis), tačiau šis draudimas neabsoliutus. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė pažymą, jog nuo (duomenys neskelbtini) yra užsiregistravęs užimtumo tarnyboje, kurią prašo priimti ir vertini. Ieškovė nesutinka, kad šis dokumentas būtų prijungtas prie civilinės medžiagos. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad duomenys apie atsakovo darbinę veiklą pasikeitė po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, kliūčių priimti šį dokumentą, kuris gali turėti reikšmės nagrinėjamam klausimui, nėra. 28. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis. Be kita ko, teismo patvirtina taikos sutartimi, ginčo šalys sutarė, kad atsakovas teikia sūnui išlaikymą po 550 Lt nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus pilnametystės. 29. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovo kilo dėl išlaikymo, kuris nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nepilnamečiam sūnui, padidinimo. 30. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). 31. Pabrėžtina, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2016-02-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tad apelianto nurodomas minimalios mėnesinės algos kriterijus, šiuo aspektu nėra absoliutus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio. 32. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (LAT 2010-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). 33. Teisėjų kolegija, įvertinus abiejų tėvų indėlį išlaikant savo nepilnametį vaiką, vaiko poreikius aktualiu laikotarpiu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas procesinį sprendimą dėl išlaikymo dydžio padidinimo išsamiai argumentavo, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, nustatęs padidėjusius šalių sūnaus poreikius, tinkamai įvertino tėvų turtinę padėtį, todėl iš esmės pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas padidinti išlaikymą. 34. Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo šalių sūnui nustatant 159,29 Eur (550 Lt) išlaikymo dydį buvo (duomenys neskelbtini) mėnesiai, šiuo metu jam yra (duomenys neskelbtini) metai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad akivaizdu, jog dėl vaiko amžiaus pakito, t.y. padidėjo ir jo poreikiai maistui, išlaidos aprangai ir avalynei. Be to, atsirado papildomų išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, lavinimo priemonėmis, laisvalaikiu, kitais tokio amžiaus vaikams būdingų socialinių interesų (atostogomis, draugų gimtadieniais, išvykomis, ekskursijomis ir pan.) tenkinimu. 35. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygojo maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų paslaugų kainų augimą. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikių suma atitinka šalių sūnaus poreikius ir jų neviršija. 36. Nors apeliantas teigia, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių tokias išlaidas, tačiau kolegijos vertinimu, ieškovės nurodomos išlaidos yra būtinosios, įprastos, todėl tai, kad ji nėra pateikusi kvitų konkrečioms įsigytoms prekėms ar paslaugoms apmokėti, neleidžia spręsti, kad išlaikymo suma yra nepagrįstai užaukštinta, į ją įtrauktos perteklinės ar nebūtinosios išlaidos, ar neatitinkančios realių vaiko poreikių ir neproporcingai didelės tėvų turtinės padėties aspektu. 37. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės atstovo 2020-08-19 suformuluotą ir teismo posėdžio metu palaikomą prašymą viršyti ieškovės pareikštus reikalavimus ir nepilnamečio vaiko išlaikymui būtiną sumą padidinti iki 600 Eur (po 300 Eur iš kiekvieno tėvo), atmetė, kaip nepagrįstą rašytiniais įrodymais. Tad apelianto argumentacija, susijusi su šiame prašyme pateikta išlaikymo detalizacija, kritinės pastabos vienoms ar kitoms išlaidoms, nėra reikšminga. Teismas spręsdamas dėl šalių vaikui būtinos išlaikymo sumos vadovavosi ieškinyje pateikta poreikių detalizacija, kurioje nurodytų vaiko poreikių atsakovas iš esmės neginčija tik apeliaciniame skunde pateikė savo nuomonę, kokių sumų pakaktų šių poreikių tenkinimui, sumažindamas kiekvienam iš jų ieškovės nurodomą sumą ir dalį jų apjungdamas. 38. Nesutiktina su apelianto vertinimu, kad 380 Eur yra pakankama suma šalių vaiko išlaikymui per mėnesį. Apelianto pozicija nėra pagrįsta atitinkamais paskaičiavimais, kurie leistų suabejoti ar vertinti kaip nepagrįstus ieškovės argumentus šiuo klausimu. Sutikdamas, kad iš jo priteistina išlaikymo dalis, kurios dydis buvo nustatytas dar 2012 metais būtų padidinta tik 20 Eur, atsakovas ignoruoja faktą, kad vos kelių mėnesių ir mokyklinio amžiaus vaiko poreikiai, nepadidėja tik tokia suma, kurią jis sutinka papildomai mokėti, juo labiau, kad, kaip minėta, per šį laikotarpį mūsų valstybėje įvyko reikšmingų ekonominių pokyčių, susijusių su valiutos pasikeitimu, perkamąją galia. 39. Kita vertus, atsakovas nutyli ir išlaidų, susijusių su sūnaus sveikatos problemomis, būtinybe. (duomenys neskelbtini) m. persirgo meningitu, jam diagnozuoti kiti ir nepatikslinti simptomai ir požymiai, susiję su raumenų ir skeleto sistema, eisenos ir judėjimo sutrikimai, iškrypimas į išorę, neklasifikuojamas kitur (blauzda), plokščia pėda, motorikos asimetrija, astigmatizmas. Ieškovės į bylą pateikti duomenys dėl sūnaus sveikatos problemų patvirtina, kad sūnui rekomenduojama lankytis profilaktiškai pas atitinkamus specialistus, taikyti reabilitaciją, išrašyti akinukai pastoviam nešiojimui. Šalių sūnus laikantis gydytojų rekomendacijų 22 paras, kartu su jį lydinčiu asmeniu - ieškove yra praleidęs sanatorijoje. Ieškovė yra apmokėjusi mokamas apgyvendinimo paslaugas šioje įstaigoje, viso 330 Eur. Tad sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, būtina įvertinti, jog akivaizdu kad vaiko sveikatinimo išlaidos, ignoruojant sveikatos problemas dabar, tik didės, o sutikti su apeliantu, kad visas šias išlaidas padengia valstybė ir tėvams prie jų prisidėti netenka, nėra pagrindo. 40. Apelianto vertinimu, teismas be pagrindo į sūnaus išlaikymui būtiną sumą neįskaitė „vaiko pinigų“, gaunamų kas mėnesį. Kolegija tokius argumentus laiko pagrįstais. 2020 m. kas mėnesį mokama išmoka vaikui. Išmokų vaikui įstatymo 6 straipsnio 1 dalies pagrindu yra 60,06 Eur. Ieškovė neneigė, kad tokią išmoką gauna. Pagal minėtą įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (LAT 2020-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Atsižvelgiant į tai, vaiko poreikių, kuriuos turi patenkinti tėvai, suma atitinkamai mažintina iki 450 Eur. 41. Pasisakant dėl atsakovo argumentų, susijusių su jo turtinės padėties netinkamu įvertinimu, aplinkybe, kad po teismo sprendimo priėmimo jis yra netekęs darbo bei ieškovės atsiliepime dėstoma pozicija dėl atsakovo finansinio pajėgumo teikti teismo priteistą išlaikymo šalių sūnui dydį, reikšminga tai, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, jokių duomenų apie jo sumažėjusį darbingumą, sveikatos problemas, nėra. Be to, nėra jokių duomenų, kad atsakovas dėl kažkokių svarbių priežasčių negalėtų gauti pajamų. Tai, kad atsakovas prieš pat apeliacinio skundo pateikimą užsiregistravo užimtumo tarnyboje, nesudaro pagrindo spręsti, kad jis pajėgus sūnui teikti tik jo nurodomą 180 Eur išlaikymą. 42. Pažymėtina, kad apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, neteikė įrodymų apie gaunamas pajamas, savo turtinės padėties pasigerinimą – įgyjant nekilnojamąjį turtą, o taip pat ar negauna jokių išmokų vaikui, šalyje, kurioje dirba, kas kelia abejonių dėl jo sąžiningumo atskleidžiant savo finansines galimybes. Deklaruodamas, kad gaudamas 2700 Eur atlyginimą, 2300 Eur išleidžia, realių išlaidų (pavyzdžiui, būstui) jis negrindė jokiais rašytiniais įrodymais. Kita vertus, teikdamas įrodymus apie registraciją užimtumo tarnyboje Lietuvos Respublikoje jis neteikė įrodymų, kad faktiškai darbo santykiai kitoje valstybėje apskritai yra nutrūkę. Nenurodo ar negavo kompensacijos iš darbdavio (duomenys neskelbtini) nutrūkus darbo santykiams. Taip pat nenurodo ar jam mokama bedarbio ar kitos socialinės išmokos. 43. Pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad atsakovas neatskleidžia savo tikrosios turtinės padėties, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (LAT 2004-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2004). 44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas pažymėdamas, kad užimtumo tarnyboje jam buvo paaiškinta, kad pagal savo išsilavinimą jis gali susirasti tik nekvalifikuotą darbą už minimalų atlyginimą, neteikė jokių įrodymų, kad suvokdamas pareigos išlaikyti sūnų svarbą, jis realiai negali susirasti darbo pagal turimą darbo patirtį. Be to, kaip jau minėta, atsakovas turi du nekilnojamojo turto objektus, kuriuos įsigijo nelabai seniai, tad turi galimybę bent vieną jų realizavus, užtikrinti savo vaiko gerovę. Kolegijos vertinimu, nei naujai pateiktas įrodymas, nei apelianto argumentai nepagrindžia, kad jo finansinė padėtis leidžia teikti tik 180 Eur išlaikymą sūnui. 45. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Ginčo, jog šalių sūnaus buitimi, sveikata ugdymu, vedimu į papildomus užsiėmimus, laisvalaikiu ir sveikatinimu iš esmės rūpinasi ieškovė, kurios galimybės papildomai dirbti ir gauti didesnes pajamas, yra ribotos, priešingai nei atsakovo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turi visas galimybes suteikti sūnui ne tik minimalius jo poreikius patenkinantį išlaikymą, bet ir didesne dalimi prisidėti prie materialinio sūnaus aprūpinimo. 46. Apibendrinus išdėstytą, pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui yra būtina 510 Eur suma, teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su vaiko poreikiais ir šalių galimybėmis tuos poreikius užtikrinti, tačiau teismas neteisingai nustatė vaiko poreikių, prie kurių turi pareigą prisidėti atsakovas, apimtį, neįvertindamas vaiko gaunamos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą (60,06 Eur). Todėl, įvertinusi nurodytų aplinkybių apie vaiko poreikius bei jų tėvų turtinę padėtį, kolegija sprendžia, kad atėmus iš vaiko poreikių (510 Eur) nurodytos ieškovės sumos gaunamas 60 Eur skirtas išmokas, tėvų pareiga prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo lieka 450 Eur, kaip nurodyta nutarties 40 punkte. Įvertinus nutarties 45 punkte nurodytas aplinkybes, atsakovas turi pareigą teikti 260 Eur mėnesinį išlaikymą, ir būtent toks išlaikymo dydis, kolegijos vertinimu, atitiks vaiko poreikių bei jų tėvų turtinės padėties proporcingumo principą. 47. Dėl kitų apeliacinio skundo motyvų nepasisakytina, kadangi jie neturi esminės teisinės reikšmės. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. 48. Pateikdamas apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį. Ieškovė patyrė 500 Eur išlaidų teisinei pagalbai, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėti. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovės pateiktos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004-03-26 nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Todėl jos priteistinos iš atsakovo(CPK 98 str.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija, nutaria : Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-09-03 sprendimą palikti nepakeistu. Priteisti iš atsakovo S. P. ieškovei E. P. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Eigirdas Činka Vygintas Mažuika Nijolė Danguolė Smetonienė