Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Larisos Šimanskienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. V. G. dėl žalos aplinkai atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. M., akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Ieškovas) kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. V. G. (toliau – ir Atsakovas) 7 295,21 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad pareigūnai atlikę patikrinimą nustatė, jog (duomenys neskelbtini) vagos šlaitą išvestu nuotekų išleistuvu (LKS (duomenys neskelbtini)) buvo išleidžiamos nepakankamai išvalytos lietaus ir buities nuotekos, kurios nukanalizuojamos nuo gyvenamųjų kvartalų, esančių (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 13 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui nurodyta pateikti buitinių nuotekų valymo įrenginių, pastatytų (duomenys neskelbtini) visą projektinę dokumentaciją, visą išpildomąją dokumentaciją, susijusią su buitinių nuotekų tinklų ir nuotekų valymo įrenginių statybos, montavimo, paleidimo ir derinimo darbais, atliktais (duomenys neskelbtini). Privalomasis nurodymas atsakovui buvo teiktas dėl to, kad Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2006 m. birželio 15 d. atsakovui išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų tinklams statyti (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2007 m. lapkričio 15 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų tinklams ir lietaus kanalizacijai (vietiniams valymo įrenginiams) statyti (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovas, gavęs leidimus statybai, sudarė rangos sutartis su UAB „Larinda“, kuri įrenginėjo tinklus, ir UAB „S. V.“, kuri statė valymo įrenginius. Valymo įrenginiais ir nuotekų tinklais naudojasi (duomenys neskelbtini) gyventojai, o (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojai naudojosi tik nuotekų tinklais. Šiais tinklais buitinės ir lietaus nuotekos buvo išleidžiamos į (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota nuosavybės teisė į valymo įrenginius ir nuotekų tinklus, jie nebuvo įregistruoti kaip statiniai. Nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininku laikomas jos statytojas – atsakovas, kuris nebuvo pateikęs jokių nesudėtingų statinių – valymo įrenginių ir nuotekų tinklų – statybos užbaigimo dokumento ar deklaracijos apie statybos užbaigimą, valymo įrenginių techninių charakteristikų ir jų priežiūros tvarkos dokumento. Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnė 2019 m. birželio 14 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui nurodė nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į Aukštažio upelį ties Miglės g., Mastaičių k., Kauno r., ir pateikti atestuotos laboratorijos, vykdžiusios šiuos matavimus, protokolą. Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo duotas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) į sureguliuotą (duomenys neskelbtini) upelio vagos šlaitą išvestu nuotekų išleistuvu (LKS (duomenys neskelbtini)) buvo išleidžiamos lietaus ir buities nuotekos, kurios nukanalizuojamos nuo gyvenamųjų kvartalų, esančių (duomenys neskelbtini) nebuvo iki galo išvalomos. Ieškovas, 2019 m. gegužės 30 d. atlikęs 2019 m. gegužės 22 d. paimtų į Aukštažio upelį ištenkančių nuotekų mėginių laboratorinius tyrimus, t. y. atlikęs teršiančių medžiagų išleidimo į aplinką kontrolinius matavimus, nustatė biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7) didžiausios leistinos momentinės koncentracijos viršijimą – 294 mg/l O2. Į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių ir komunalinių nuotekų užterštumas pagal biocheminį deguonies suvartojimą per 7 paras (BDS7) negali viršyti didžiausių leistinų koncentracijų (DLK – 40 mg/l O2). Remiantis atliktų laboratorinių tyrimų duomenimis, buvo apskaičiuota tokio dydžio žala: 2019 m. gegužės 22 d. – 2019 m. liepos 18 d. (tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) – 3 883,69 Eur; 2019 m. liepos 18 d. – 2019 m. rugsėjo 20 d. (tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)) – 3 411,52 Eur, bendras žalos dydis – 7 295,21 Eur. Nesutikdamas su duotais privalomaisiais nurodymais, atsakovas pateikė skundą, tačiau Regionų apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo skundą, 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-222-525/2023 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Be to, 2019 m. spalio 19 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui paskirta galutinė administracinė nuobauda – 225 Eur bauda pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso (toliau – ir ANK) 317 straipsnio 1 dalies pažeidimus, t. y. už anksčiau minėtų privalomųjų nurodymų neįvykdymą ieškovo nustatytu laiku. Atsakovas šį ieškovo nutarimą skundė apeliacine tvarka, o Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti ieškovo 2019 m. spalio 19 d. nutarimo, priimto administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), dalį už atsakovo patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį už privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymą. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAN2-1-966/2023 paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nuotekų valymo sistemos savininkui (valdytojui, prižiūrėtojui) nesiimant aktyvių veiksmų nutraukti(duomenys neskelbtini) taršą ir užtikrinti nuotekų valymo ir tvarkymo paslaugas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija ėmėsi operatyvių veiksmų nutraukti (duomenys neskelbtini) taršą ir užtikrinti nuotekų išvalymą bei nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą Mastaičių k. gyventojams. Kauno rajono savivaldybės administracija, sustabdžiusi (duomenys neskelbtini) taršą, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. kovo mėn. organizavo nuotekų siurbimą, vežimą ir tvarkymą ir ilgainiui inicijavo ir organizavo buitinių nuotekų slėgiminės linijos (duomenys neskelbtini) projekto parengimą nutiesiant atšaką į centralizuotus tinklus, kad būtų užtikrintas tinkamas nuotekų išvalymas. Ieškovas surašė ir pateikė atsakovui pasiūlymą gera valia atlyginti padarytą žalą aplinkai, kurio terminas pasibaigė 2024 m. gegužės 15 d., tačiau atsakovas aplinkai padarytos žalos neatlygino, prašymo dėl žalos mokėjimo išdėstymo dalimis nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos iš atsakovo A. V. G. 7 295,21 Eur žalos aplinkai atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7 295,21 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė valstybei iš atsakovo A. V. G. 164 Eur žyminį mokestį. Teismo pagrindiniai motyvai:

3.1. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-42-428/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-222-525/2023 konstatuota, kad atsakovas yra buitinių nuotekų valymo įrenginio ir tinklų statytojas.

3.2. Atsakovo tendencingi veiksmai patvirtina, kad atsakovas sudarydamas minėtą panaudos sutartį veikė kaip nuotekų tinklų ir vietinių valymo įrenginių savininkas, kadangi perduoti daiktą neatlygintinai naudotis kitam asmeniui turi teisę tik to daikto savininkas arba kiti įstatymų ar daikto savininko įgalioti asmenys.

3.3. Teismai paminėtuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose taip pat nurodė, kad UAB „Ekologiniai projektai“ 2018 m. spalio 31 d. nutraukė su atsakovu sudarytą 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovui, buitinių nuotekų valymo sistemos statytojui ir savininkui, pagrįstai bei teisėtai buvo duotas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini) ir pateikti atestuotos laboratorijos protokolą. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais taip pat konstatuota, kad atsakovas, būdamas nuotekų tvarkymo objekto savininku, yra atsakingas už nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini) ir privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui duotas nustačius trunkamąjį pažeidimą – teršiančių medžiagų išleidimą į aplinką iš atsakovui priklausančio nuotekų valymo įrenginio ir tinklų. Nustatytas pažeidimas atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus, t. y. privalomasis nurodymas duodamas, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti (2 punktas) ir kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis (3 punktas).

3.4. Nors pirmiau paminėtose administracinėse bylose nebuvo nustatinėjamas atsakovo veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės taikymo požiūriu, tačiau aptariamoje byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas yra nuotekų tvarkymo objekto savininkas, padaręs trunkamąjį pažeidimą – teršiančių medžiagų išleidimą į aplinką iš atsakovui priklausančio nuotekų valymo įrenginio ir tinklų, ieškovas turi pagrindą remtis kaip prejudicinėmis nagrinėjamoje byloje, reikalaudamas atsakovo civilinės atsakomybės ir įrodinėdamas būtinas jos sąlygas, tarp jų – atsakovo neteisėtus veiksmus, iš kurių ieškovas kildina prašomą priteisti žalos atlyginimą. Įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta, kad atsakovas, būdamas nuotekų tvarkymo objekto savininku, yra atsakingas už nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini).

3.5. Atsakovo nurodomi argumentai, kad žemės sklypą, kuriame stovi valymo įrenginiai, jis pardavė R. M., R. M. perdirbo (rekonstravo) valymo įrenginius į šiuo metu esamus, 2011 m. panaudos sutartimi jis perdavė įrenginius valdyti ir naudoti UAB „Ekologiniai projektai“ šiuo konkrečiu atveju neturi teisinės reikšmės vertinant atsakovo veiksmų (ne)teisėtumą, nes įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotos faktinės aplinkybės, kad atsakovas yra nuotekų tvarkymo objekto savininkas, padaręs trunkamąjį pažeidimą – teršiančių medžiagų išleidimą į aplinką iš atsakovui priklausančio nuotekų valymo įrenginio ir tinklų. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-42-428/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-222-525/2023.

3.6. Reikalavimas dėl žalos aplinkai atlyginimo yra reiškiamas atsakovui, kaip nuotekų tvarkymo objekto savininkui, atsakingam už nuotekų tvarkymo objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Dėl to atsakovo argumentai dėl netinkamo atsakomybės subjekto yra teisiškai nepagrįsti. Tuo atveju, jeigu atsakovui priklausančiais nuotekų tinklais prieš jo valią naudojasi kiti asmenys, atsakovas savo galbūt pažeistas teises turi galimybę ginti teismine tvarka, įrodinėdamas šių subjektų veiksmų neteisėtumą.

3.7. Atsakovas, būdamas nuotekų tvarkymo objekto savininku, atsakingu už nuotekų tvarkymo objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą, nesiėmė (pakankamų) veiksmų (priemonių), kad būtų nutrauktas nevalytų (nepakankamai išvalytų) nuotekų jam priklausančiais nuotekų tinklais išleidimas į (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad nevalytos (nepakankamai išvalytos) nuotekos nepatektų į aplinką (nesilaikė teisės aktų reikalavimų tinkamai sutvarkyti išleidžiamas nuotekas). Tokie atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė tai, kad buvo užteršta aplinka (padaryta žala aplinkai). Atsakovas paties žalos aplinkai padarymo (atsiradimo) fakto neginčijo. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusia žala (atsakovui nutraukus nevalytų (nepakankamai išvalytų) nuotekų jam priklausančiais nuotekų tinklais išleidimą į (duomenys neskelbtini), žala aplinkai nebūtų atsiradusi).

3.8. Ieškovas šiuo atveju apskaičiavo žalos dydį pagal 2002 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 28 punktą. Aplinkai padarytą žalą (jos dydį) patvirtina ieškovo 2024 m. kovo 1 d. žalos aplinkai skaičiavimo akte nurodyti duomenys. Nors atsakovas su minėtu žalos dydžio apskaičiavimu nesutinka, tačiau jo jokiais objektyviais įrodymais nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Atsakovo argumentai, kad dviejuose tyrimų protokoluose nustatyta tarša, buvusi tik dvi dienas ir tik labai mažame išleistų nuotekų kiekyje (dviejuose litruose), kad apskaičiuojant žalą neatsižvelgiama į atitinkamuose protokoluose nurodomas paklaidas, o išleistas galbūt į aplinką nuotekų kiekis apskaičiuotas remiantis jokiais akredituotais metodais nepatvirtintais tyrimais ar metodika, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais, patikimais ir pakankamais duomenimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

4. Atsakovas (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti 2025 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo visas apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinio skundo argumentai:

4.1. Teismas, spręsdamas apie atsakovo veiksmus, vertino kaip prejudicinius kitose administracinėse bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose, nors pirmiau paminėtose administracinėse bylose nebuvo nustatinėjamas atsakovo veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės taikymo požiūriu.

4.2. Dėl neteisėtų veiksmų nurodė, kad aplinką teršė atitinkamo kvartalo gyventojai, kurie atitinkamas nuotekas prieš atsakovo valią (t. y. atsakovui uždraudus išleisti atitinkamas nuotekas) nuotekas leido į atsakovui priklausančius valymo įrenginius, iš kurių jos vėliau pateko į aplinką ((duomenys neskelbtini) upelį). Gyventojai taip pat buvo priversti elgtis neteisėtai ir leisti nuotekas į atsakovui priklausančius valymo įrenginius prieš atsakovo valią dėl to, jog dėl susidariusios specifinės situacijos nebuvo nuotekų tvarkytojo, kuris būtų turėjęs pareigą ir atitinkamai teisę tvarkyti atitinkamo kvartalo gyventojų nuotekas. Tuo metu atsakovas nei pagal įstatymą, nei pagal jokias sutartis neturėjo pareigos užtikrinti, jog atitinkamo kvartalo gyventojams būtų teikiama nuotekų tvarkymo paslauga, todėl aplinkybė, jog gyventojams nebuvo teikiama tokia paslauga, negali būti vertinama kaip atsakovo neteisėti veiksmai.

4.3. Dėl priežastinio ryšio nurodė, kad abejotina, ar egzistavo ir faktinis priežastinis ryšys. Nes net jei nebūtų atitinkamos atsakovui priklausančios nuosavybės, žala vis tiek būtų atsiradusi todėl, kad apie 90 gyventojų būtų leidę nevalytas nuotekas į aplinką, kol nebūtų užtikrinta nuotekų tvarkymo paslauga. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neturėjo pareigos tvarkyti gyventojų nuotekų, atitinkamai nepagrįstai konstatuodamas, kad atsakovas galėjo pasamdyti kitus asmenis, kurie būtų tvarkę gyventojų nuotekas. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas iš esmės visais jam prieinamais veiksmais (išskyrus savigyną) ėmėsi, jog būtų nutrauktas nuotekų tvarkymas. Taip pat atsakovas kreipėsi į kitus asmenis, kurie sudarė galimybę naudotis atitinkamais įrenginiais, t. y. kreipėsi į AB Energijos skirstymo operatorius, tačiau pastaroji taip pat nepakluso jo reikalavimams, nors ir buvo įspėta apie žalos aplinkai atsiradimą.

4.4. Atsakovas yra pripažintas atitinkamų objektų savininku, tačiau jis netvarkė ir net negalėjo tvarkyti nuotekų, o pats ieškovas tik gerokai pavėlavęs (po metų) pasirūpino, kad būtų įgyvendinamos įstatyme numatytos pareigos ir tvarkomos gyventojų nuotekos.

4.5. Teismas nuspręsdamas dėl atsakomybės aplinkai, remiantis kasacinio teismo praktika, turėjo į bylos nagrinėjimą įtraukti visus asmenis (patalpų savininkus), kurie prieš atsakovo valią leido nuotekas į atsakovui priklausančius tinklus ir atitinkamai teršė (duomenys neskelbtini) upelį, taip pat ir savivaldybės administraciją, kuri tik gavusi privalomą nurodymą ėmėsi veiksmų, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas.

5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Prašo skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtinta, jog atsakovas, būdamas nuotekų tvarkymo objekto savininku, yra atsakingas už nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini) ir privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui duotas nustačius trunkamąjį pažeidimą – teršiančių medžiagų išleidimą į aplinką iš atsakovui priklausančio nuotekų valymo įrenginio ir tinklų. Nustatytas pažeidimas atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 punktuose numatytus atvejus, tai yra privalomasis nurodymas duodamas, kai aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra trunkamasis ir nustatomas terminas jį nutraukti (2 punktas) ir kai nustatomas terminas pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis (3 punktas).

5.2. 2019 m. spalio 19 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) V. G. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 225 Eur bauda – pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 317 straipsnio 1 dalies pažeidimus, tai yra už anksčiau minėtų privalomųjų nurodymų neįvykdymą Departamento nustatytu laiku. Atsakovas minėtą Departamento nutarimą skundė apeliacine tvarka. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs atsakovo apeliacinį skundą, 2020 m. birželio 18 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti Departamento 2019 m. spalio 19 d. nutarimo, priimto administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalį už A. V. G. patraukimą administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį už privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdymą, tai yra už tai, kad atsakovas nevykdė Departamento įpareigojimo nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs A. V. G. atstovo apeliacinį skundą, 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAN2-1-966/2023 paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą atmetė.

5.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas, kad atsakovas, būdamas nuotekų tvarkymo objekto savininku, atsakingu už nuotekų tvarkymo objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą, nesiėmė (pakankamų) veiksmų (priemonių), kad būtų nutrauktas nevalytų (nepakankamai išvalytų) nuotekų jam priklausančiais nuotekų tinklais išleidimas į (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad nevalytos (nepakankamai išvalytos) nuotekos nepatektų į aplinką (nesilaikė teisės aktų reikalavimų tinkamai sutvarkyti išleidžiamas nuotekas). Tokie atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) lėmė, kad buvo užteršta aplinka (padaryta žala aplinkai). Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusia žala, nes atsakovui nutraukus nevalytų (nepakankamai išvalytų) nuotekų jam priklausančiais nuotekų tinklais išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį, žala aplinkai nebūtų atsiradusi).

5.4. Nors anksčiau paminėtose administracinėse bylose nebuvo nustatinėjamas atsakovo veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės taikymo požiūriu, tačiau aptariamose bylose konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas yra nuotekų tvarkymo objekto savininkas, padaręs trunkamąjį pažeidimą – teršiančių medžiagų išleidimą į aplinką iš atsakovui priklausančio nuotekų valymo įrenginio ir tinklų, ieškovas turi pagrindą remtis kaip prejudicinėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas) nagrinėjamoje byloje, reikalaudamas atsakovo civilinės atsakomybės ir įrodinėdamas būtinas jos sąlygas, tarp jų – atsakovo neteisėtus veiksmus, iš kurių ieškovas kildina prašomą priteisti žalos atlyginimą.

5.5. Atsakovo argumentai, kad jis nebuvo išleistų nuotekų savininkas, valdytojas ar tvarkytojas, nuotekos buvo išleistos neturint jo sutikimo, kadangi jis kreipėsi registruotu paštu į visus gyventojus, uždrausdamas naudotis nuotekų tinklais, be to, siekdamas nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą, kreipėsi į AB „Energijos skirstymo operatorius“, kad pastaroji atjungtų elektros energijos tiekimą į atitinkamus įrenginius, jog nuotekos nebūtų išleidžiamos, tačiau AB „Energijos skirstymo operatorius“ nepakluso atsakovo nurodymams, o kitų būdų, kaip nutraukti nuotekų išleidimą, atsakovas neturėjo, pagrįstai įvertinti kaip nešalinantys atsakovo, kaip nuotekų tvarkymo objekto savininko, atsakomybės už aplinkai padarytą žalą.

5.6. Teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos aplinkai atlyginimo yra reiškiamas atsakovui, kaip nuotekų tvarkymo objekto savininkui, atsakingam už nuotekų tvarkymo objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Dėl to atsakovo argumentai dėl netinkamo atsakomybės subjekto yra teisiškai nepagrįsti. Teismas taip pat nurodė atsakovui, kad tuo atveju, jeigu atsakovui priklausančiais nuotekų tinklais prieš jo valią naudojasi kiti asmenys, atsakovas savo galbūt pažeistas teises turi galimybę ginti teismine tvarka, įrodinėdamas šių subjektų veiksmų neteisėtumą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Dėl žodinio nagrinėjimo

7. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

8. Byloje nustatyta, kad Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnė 2019 m. birželio 13 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui nurodė pateikti buitinių nuotekų valymo įrenginių, pastatytų (duomenys neskelbtini) visą projektinę dokumentaciją, parengtą pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), reikalavimus; pateikti visą išpildomąją dokumentaciją, susijusią su buitinių nuotekų tinklų ir nuotekų valymo įrenginių statybos, montavimo, paleidimo ir derinimo darbais, atliktais (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 14 d. Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnė surašė privalomąjį nurodymą Nr. K-29, kuriuo atsakovui nurodė nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini), ir pateikti atestuotos laboratorijos, vykdžiusios šiuos matavimus, protokolą. 2019 m. rugpjūčio 21 d. Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai patikrino privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 14 d. duoto atsakovui, įvykdymą ir surašė patikrino aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdytas. Aplinkos apsaugos agentūra, 2019 m. gegužės 30 d. atlikusi 2019 m. gegužės 22 d. paimtų į (duomenys neskelbtini) upelį ištekančių nuotekų mėginių laboratorinius tyrimus, nustatė biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7) didžiausios leistinos momentinės koncentracijos viršijimą – 294 mg/l O2 (2019 m. gegužės 30 d. tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019 m. rugpjūčio 2 d. atlikusi 2019 m. liepos 18 d. paimtų į (duomenys neskelbtini) upelį ištekančių nuotekų mėginių laboratorinius tyrimus, tai yra atlikusi teršiančių medžiagų išleidimo į aplinką kontrolinius matavimus, nustatė biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7) didžiausios leistinos momentinės koncentracijos viršijimą – 145 mg/l O2 Ieškovas 2019 m. spalio 10 d. surašė atsakovui administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2019 m. birželio 14 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų reikalavimų neįvykdymą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. Be to, ieškovas 2019 m. spalio 10 d. surašė atsakovui administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) už 2019 m. birželio 13 d. privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų reikalavimų neįvykdymą pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. 2019 m. spalio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui paskirta 225 Eur dydžio bauda. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-27-1108/2020 atsakovo skundas tenkintas iš dalies – panaikinta ieškovo 2019 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) dalis dėl atsakovo traukimo administracinėn atsakomybėn pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį už privalomajame nurodyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų reikalavimų neįvykdymą bei dėl ANK 38 straipsnio taikymo ir administracinio nusižengimo bylos teisena šioje dalyje nutrauktina, kita nutarimo dalis palikta galioti. Kauno apygardos teismas 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-1-966/2023 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarimą paliko nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmetė. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-42-428/2021 atsakovo skundas dėl privalomųjų nurodymų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-222-525/2023 atsakovo apeliacinį skundą atmetė, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovas kreipėsi į teismą civiline tvarka dėl žalos aplinkai atlyginimo priteisimo iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

9. Apeliantas su teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde teigia, kad aplinką teršė atitinkamo kvartalo gyventojai, kurie atitinkamas nuotekas prieš atsakovo valią leido į atsakovui priklausančius valymo įrenginius, iš kurių jos vėliau pateko į aplinką ((duomenys neskelbtini) upelį). Tuo metu atsakovas nei pagal įstatymą, nei pagal jokias sutartis neturėjo pareigos užtikrinti, jog atitinkamo kvartalo gyventojams būtų teikiama nuotekų tvarkymo paslauga, todėl aplinkybė, jog gyventojams nebuvo teikiama tokia paslauga, negali būti vertinama kaip atsakovo neteisėti veiksmai. Apeliantas dėl priežastinio ryšio nurodo, kad abejotina, ar egzistavo faktinis priežastinis ryšys, nes net jei nebūtų atitinkamos atsakovui priklausančios nuosavybės, žala vis tiek būtų atsiradusi, nes apie 90 gyventojų būtų leidę nevalytas nuotekas į aplinką, kol nebūtų užtikrinta nuotekų tvarkymo paslauga. Apelianto argumentai nepagrįsti.

10. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Fizinio ar juridinio asmens neveikimo ar veikimo neteisėtumas, sprendžiant dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo, reiškia įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų aplinkosaugos reikalavimų nesilaikymą. Taigi sprendžiant, ar apeliantas nagrinėjamu atveju veikė neteisėtai, turi būti nustatyta, kokius veiksmus jis atliko ir ar jo elgesys (veiksmai, neveikimas) nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

11. Kaip byloje nustatyta, apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis nei pagal įstatymą, nei pagal jokias sutartis neturėjo pareigos užtikrinti, jog atitinkamo kvartalo gyventojams būtų teikiama nuotekų tvarkymo paslauga, todėl aplinkybė, jog gyventojams nebuvo teikiama tokia paslauga, negali būti vertinama kaip jo neteisėti veiksmai, jau buvo įvertintos Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI3-42-428/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-222-525/2023. Taigi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuotos faktinės aplinkybės, jog atsakovas yra nuotekų tvarkymo objekto savininkas, padaręs trunkamąjį pažeidimą – teršiančių medžiagų išleidimą į aplinką iš atsakovui priklausančio nuotekų valymo įrenginio ir tinklų. Nurodytos aplinkybės leidžia daryt išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, būdamas nuotekų tvarkymo objekto savininku, atsakingu už nuotekų tvarkymo objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą, nesiėmė veiksmų, kad būtų nutrauktas nevalytų (nepakankamai išvalytų) nuotekų jam priklausančiais nuotekų tinklais išleidimas į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), neužtikrino, kad nevalytos (nepakankamai išvalytos) nuotekos nepatektų į aplinką (nesilaikė teisės aktų reikalavimų tinkamai sutvarkyti išleidžiamas nuotekas). Taigi konstatavus, kad atsakovas nesiėmė veiksmų, jog būtų nutrauktas nevalytų (nepakankamai išvalytų) nuotekų jam priklausančiais nuotekų tinklais išleidimas į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), ir neužtikrino, kad nevalytos (nepakankamai išvalytos) nuotekos nepatektų į aplinką (nesilaikė teisės aktų reikalavimų tinkamai sutvarkyti išleidžiamas nuotekas), nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas), kurie lėmė tai, kad buvo užteršta aplinka (padaryta žala aplinkai). Šie atsakovo neteisėti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su atsiradusia žala aplinkai, todėl atmestini apelianto argumentai, kad byloje nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

12. Apeliantas teigia, kad teismas, spręsdamas apie atsakovo veiksmus, vertino juos kaip prejudicinius kitose administracinėse bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose, nors pirmiau paminėtose administracinėse bylose nebuvo nustatinėjamas atsakovo veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės taikymo požiūriu. Apelianto argumentai atmestini.

13. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

14. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021, 50 punktas).

15. Kaip byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiais Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-42-428/2021 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-222-525/2023 konstatuota, kad atsakovas yra buitinių nuotekų valymo įrenginio ir tinklų statytojas. Taip pat konstatuota, kad atsakovas, būdamas nuotekų tvarkymo objekto savininku, yra atsakingas už nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), ir privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui duotas nustačius trunkamąjį pažeidimą – teršiančių medžiagų išleidimą į aplinką iš atsakovui priklausančio nuotekų valymo įrenginio ir tinklų. Taigi nagrinėjamu atveju įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra nustatyta, kad atsakovas, būdamas nuotekų tvarkymo objekto savininku, yra atsakingas už nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nors administracinėse bylose nebuvo nustatinėjamas atsakovo veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės taikymo požiūriu, tačiau ieškovas turėjo pagrindą remtis kaip prejudicinėmis nurodytoje administracinėje byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas yra nuotekų tvarkymo objekto savininkas, padaręs trunkamąjį pažeidimą – teršiančių medžiagų išleidimą į aplinką iš atsakovui priklausančio nuotekų valymo įrenginio ir tinklų, o civilinės atsakomybės sąlygas turi pareigą nustatyti bylą nagrinėjantis teismas, ką nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir padarė.

16. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nors atsakovas yra pripažintas atitinkamų objektų savininku, tačiau jis netvarkė ir net negalėjo tvarkyti nuotekų, o pats ieškovas tik gerokai pavėlavęs (po metų) pasirūpino, jog būtų įgyvendinamos įstatyme numatytos pareigos ir tvarkomos gyventojų nuotekos. Apelianto argumentai nepagrįsti.

17. Kaip minėta, 2019 m. birželio 14 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas, kaip nuotekų tvarkymo objekto savininkas, buvo įpareigotas nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini), ir pateikti atestuotos laboratorijos, vykdžiusios šiuos matavimus, protokolą. Taigi atsakovas buvo įpareigotas ne apskritai nutraukti nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), bet nutraukti būtent nevalytų (nepakankamai išvalytų) nuotekų išleidimą. Bylą nagrinėjusiems teismams išnagrinėjus atsakovo skundus, šis Departamento įpareigojimas atsakovui buvo paliktas galioti ir atsakovas turėjo pareigą jį vykdyti. Taigi būtent atsakovas ir privalėjo nutraukti nevalytų (nepakankamai išvalytų) nuotekų išleidimą į aplinką. Pažymėtina ir tai, kad pareiga užtikrinti nevalytų (nepakankamai išvalytų) nuotekų nepatekimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini) visų pirma tenka atsakovui, kaip nuotekų tvarkymo objekto savininkui, o ne Savivaldybei, tačiau atsakovui neįvykdžius privalomojo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nenutraukus nevalytų nuotekų išleidimo į (duomenys neskelbtini) upelį, siekdama užkirsti kelią nevalytų nuotekų leidimui ir žalai, Savivaldybė sutvarkė nuotekas ir pajungė valymo tinklus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, kaip nuotekų tinklų ir valymo įrenginių statytojas bei savininkas, privalėjo užtikrinti, jog šie įrenginiai būtų tinkamai eksploatuojami ir neterštų aplinkos. Tai, kad įrenginiai buvo pastatyti atsakovo lėšomis ir jo vardu, o privalomieji nurodymai buvo neįvykdyti, sudaro pakankamą pagrindą laikyti, kad atsakovas objektyviai pažeidė aplinkosauginius įpareigojimus, nepriklausomai nuo to, ar pats išleido nuotekas, ar tai darė kiti asmenys.

18. Apeliantas teigia, kad teismas, nuspręsdamas dėl atsakomybės aplinkai, remiantis kasacinio teismo praktika, turėjo į bylos nagrinėjimą įtraukti visus asmenis (patalpų savininkus), kurie prieš atsakovo valią leido nuotekas į atsakovui priklausančius tinklus ir atitinkamai teršė (duomenys neskelbtini) upelį. Taip pat ir savivaldybės administracija, kuri tik gavusi privalomą nurodymą ėmėsi veiksmų, kad būtų užtikrintas paslaugų teikimas.

19. Pagal CPK 47 straipsnio 1 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2018 24 punktas ir ankstesnė šioje nutartyje nurodyta kasacinio teismo praktika).

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl žalos aplinkai atlyginimo yra reiškiamas atsakovui, kaip nuotekų tvarkymo objekto savininkui, atsakingam už nuotekų tvarkymo objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą, todėl atsakovo argumentai dėl neįtrauktų trečiųjų asmenų į procesą yra teisiškai nepagrįsti. Be to, teismo sprendime nurodyta, kad tuo atveju, jeigu atsakovui priklausančiais nuotekų tinklais prieš jo valią naudojasi kiti asmenys, atsakovas savo galbūt pažeistas teises turi galimybę ginti teismine tvarka, įrodinėdamas šių subjektų veiksmų neteisėtumą.

Dėl kitų argumentų

22. Kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, turi pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką, atskleidžia ginčo esmę ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018). Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje pasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, turinčių reikšmės bylos teisiniam rezultatui, kiti argumentai laikytini neturinčiais įtakos išnagrinėto apeliacinio skundo rezultatui.

Dėl procesinės bylos baigties

23. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.