Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. V. G., jo atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,

institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovėms D. G.-B. ir A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. V. G. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-3314-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 19106703028.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Institucija) 2019 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-3314-2019 (toliau ir – skundžiamas nutarimas) A. V. G. paskirta galutinė administracinė nuobauda 225 eurų bauda už du administracinius nusižengimus:

1) skundžiamu nutarimu A. V. Golubkevičiui buvo paskirta 225 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. nustatyta (patikrinimo aktas Nr. K-379), kad A. V. G. neįvykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos valstybinės kontrolės pareigūno 2019 m. birželio 13 d. duotame privalomajame nurodyme Nr. K-28 nustatytų reikalavimų – iki 2019 m. birželio 28 d. pateikti buitinių nuotekų valymo įrenginių, pastatytų Samanų g., Alšėnų sen., Kauno r., visą projektinę dokumentaciją, parengtą pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412, reikalavimus; pateikti visą išpildomąją dokumentaciją, susijusią su nuotekų valymo įrenginių statybos, montavimo, paleidimo-derinimo darbais, atliktais Samanų, Smilgų, Miglės gatvėse Mastaičių k., Alšėnų sen., Kauno rajone. Šios infrastruktūros – buitinių nuotekų valymo įrenginių ir nuotekų tinklų savininkas yra šių įrenginių statytojas A. V. G.. Nuotekų trasa ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai eksploatuojami, šiais tinklais į Aukštažio upelį ties Miglės gatve išleidžiamos nevalytos nuotekos. A. V. G. 2019 m. birželio 28 d. raštu pateikė UAB „L.“ Gyvenamųjų namų kvartalo Mastaičių k., Kauno r., Lauko buitinių nuotekų tinklų dokumentaciją – kontrolines geodezines nuotraukas, lauko lietaus nuotekų ir lauko buitinių nuotekų dengtų darbų aktus. Pateikė projekto vadovo B. S. 2013 metais parengtas Rekomendacijas nuotekų valymo įrenginių eksploatavimui. A. V. G. nepateikė buitinių nuotekų valymo įrenginių, pastatytų Samanų g., Mastaičių k., Kauno r., projektinės dokumentacijos, buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos, montavimo, paleidimo-derinimo darbų dokumentacijos. A. V. G. privalomojo nurodymo Nr. K-28 neįvykdė ir tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 punktą, kuris įpareigoja vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta ANK 317 straipsnio 1 dalyje;

2) skundžiamu nutarimu A. V. G. buvo paskirta 225 eurų bauda pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 21 d. nustatyta (patikrinimo aktas Nr. K-373), kad A. V. G. neįvykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos valstybinės kontrolės pareigūno 2019 m. birželio 14 d. duotame privalomajame nurodyme Nr. K-29 nustatytų reikalavimų – iki 2019 m. liepos 1 d. nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į Aukštažio upelį ties Miglės gatve, Mastaičių k., Alšėnų sen., Kauno r., ir pateikti atestuotos laboratorijos, vykdžiusios matavimus, protokolą. A. V. G. nepateikė informacijos apie taršos nutraukimą. 2019 m. liepos 18 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Kauno analitinės kontrolės skyriaus specialistai paėmė į Aukštažio upelį ištekančių nuotekų mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti. Atlikus teršiančių medžiagų išleidimo į aplinką kontrolinius matavimus (2019 m. rugpjūčio 2 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-107-2019-62/1), nustatytas Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7) didžiausios leistinos momentinės koncentracijos viršijimas – 145 mg/l02. Nevalytų nuotekų išleidimas į Aukštažio upelį ties Miglės g., Mastaičių k., Kauno r., nenutrauktas. A. V. G. tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 punktą, kuris įpareigoja vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta ANK 317 straipsnio 1 dalyje.

Skundžiamu nutarimu vadovaujantis ANK 38 straipsniu nutarta A. V. G. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 225 eurų baudą.

Taip pat nurodoma, jog Kauno rajono savivaldybės patvirtintame detaliajame plane, kuriuo A. V. G. priklausęs 2,39 ha ploto žemės sklypas buvo padalintas į mažesnius gyvenamosios paskirties žemės sklypus, buvo numatyta, kad kvartalo inžinerinis aprūpinimas sprendžiamas įrengiant grupinius artezinius gręžinius, taip pat įrengiant bendrus buitinių nuotekų valymo įrenginius. Buvo įrengti grupiniai arteziniai gręžiniai (po vieną keliems sklypams), taip pat, gavus leidimą statybai, kuris buvo išduotas A. V. G., buvo nutiesti nuotekų tinklai ir pastatyti valymo įrenginiai. Darbai baigti 2008 m. (tinklus įrengė UAB „L“, valymo įrengimus pastatė UAB „Senoji Varėnė“). Valymo įrenginiai pastatyti žemės sklype adresu Samanų g. 21, Kaune. A. V. G. pastatė kelis namus, kurių baigtumas buvo apie 75 procentai, ir 2008-2009 m. juos (atskirus butus) pardavė fiziniams asmenims. Prieš pradedant namų pardavimą, siekiant, jog valymo įrengimai ir tinklai būtų prižiūrimi ir eksploatuojami, A. V. G. 2007 m. pabaigoje susitarė su UAB „E. s.“ vadovu A. S., kad jis eksploatuos ir prižiūrės atitinkamus tinklus ir valymo įrenginius. UAB „E. s.“ 2007 m. gruodžio 27 d. išdavė raštą Nr. S1/57 dėl buitinių nuotekų valymo įrenginių naudojimo, kuriame nurodė, kad pradedant naudoti buitinių nuotekų valymo įrenginį, privaloma sudaryti eksploatavimo sutartį su UAB „E. s.“, taip pat nurodyti ir kiti reikalavimai. A. V. G., parduodamas jam priklausančius namus (namo dalis) ir žemės sklypus (jų dalis), visus pirkėjus pasirašytinai supažindino su atitinkamu UAB „E. s.“ raštu. Kitus jam priklausančius žemės sklypus (daugiau kaip 2/3), įskaitant ir žemės sklypą, kuriame buvo ir yra valymo įrenginiai (Samanų g. 21, Kaunas), A. V. G. pardavė R. M., kuris taip pat buvo informuotas apie tai, kad būtina sudaryti sutartį su UAB „E. s.“. A. V. G. pastatyti 12 m³/d pajėgumo valymo įrenginiai buvo skirti 24 butų eksploatavimui. Statant naujus namus ir esant nepakankamiems A. V. G. pastatytiems valymo įrenginiams R. M. papildomai įrengė 9 m³/d pajėgumo valymo įrengimus, skirtus 18 butų. Pastačius dar daugiau butų reikėjo statyti papildomus valymo įrenginius, tačiau tam jau nebuvo likę pakankamo žemės ploto, nes sklype, kuriame buvo valymo įrenginiai R. M. taip pat pastatė gyvenamuosius namus.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos atstovė D. G.-B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio bylose reikia nustatyti dvi sąlygas, kurios kartu yra būtinos ir pakankamos vertinant nutarimo teisėtumą: viena aplinkybė – kad privalomasis nurodymas yra nenuginčytas, kita aplinkybė – privalomasis nurodymas yra neįvykdytas laiku. Tai, kad privalomasis nurodymas yra teisėtas įrodo byloje pateiktas sprendimas, kuriuo privalomieji nurodymai Nr. K-28 ir Nr. K-29 departamento sprendimu buvo palikti galioti nepakeisti, kai pareiškėjas abu privalomuosius nurodymus apskundė pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 23 straipsnį. Šie nurodymai nėra įvykdyti ir tai yra nustatyta Institucijos patikrinimais. Taigi, atstovės nuomone, šioje byloje yra nustatytos abi sąlygos, būtinos administracinei atsakomybei pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį kilti. Dėl A. V. G. teiginių, kad jis nėra nuotekų tinklų ir valymo įrenginių savininkas, atstovė pažymėjo, jog pagal Nuotekų tvarkymo reglamentą nuotekų tvarkymo infrastruktūros savininkas yra jos statytojas, šiuo atveju – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nors A. V. G. tvirtina, kad įrenginiai perėjo tiems žmonėms, kurie pirko sklypus, vis dėl to, tai yra civiliniai teisiniai santykiai, tuo tarpu šioje byloje yra nagrinėjama A. V. G. atsakomybė pagal Aplinkos apsaugos įstatymą, pagal kurį atsakomybė už nuotekų valymo įrenginius ir jų tinklus tenka būtent jam. Institucijos atstovės įsitikinimu, nuotekų tinklai ir valymo įrenginiai nėra priklausinys ir parduodant žemę turėjo būti įvardinti atskirai, naujiesiems savininkams pateikiant su jais susijusius dokumentus. Į bylą pateiktame A. V. G. ir R. M. pasirašytame notariškai patvirtintame susitarime būtent A. V. G. yra nurodomas kaip ginčo nuotekų tinklų savininkas.

Institucijos atstovė taip pat atkreipė dėmesį į 2011 m. gegužės 30 d. panaudos sutartį, pagal kurią A. V. G. perdavė UAB „E. p.“ buitinių nuotekų valymo įrenginį „Oris D80“ bei visą su jo eksploatacija susijusią įrangą laikinai neatlygintinai naudotis. Ši sutartis buvo nutraukta 2018 m. lapkričio 2 dieną. Remiantis civilinės teisės normomis panaudos davėju gali būti tik daikto savininkas, taigi, šiuo atveju A. V. G.. A. V. G. reikalaujant pateikti visus reikiamus dokumentus, susijusius su valymo įrenginiais ir nuotekų tinklais, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juos pateikė ne visus, o dalimis, nebuvo pateikti dokumentai apie įrenginių pajėgumą, jų priežiūrą. Atstovė prašė skundą atmesti, o skundžiamą nutarimą palikti galioti. Institucijos atstovė A. G. palaikė D. G.-B. argumentus ir taip pat prašė skundžiamą nutarimą palikti galioti, o skundą atmesti.

A. V. G. atstovas advokatas Aurelijus Gruodis teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamas nutarimas naikintinas, kadangi gali būti baudžiama tik už teisėtų nurodymų neįvykdymą, o už neteisėtų nurodymų neįvykdymą atsakomybė negali kilti, be to, atsakomybė taip pat negali kilti, jei nurodymų įvykdyti neįmanoma. Atstovo nuomone, jei A. V. G. būtų įvykdęs nurodymą nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į Aukštažio upelį, žala būtų buvusi daug didesnė. Valymo įrenginiai buvo pastatyti 2008 m., o nuo tada įvyko daug juridinių faktų, kurie byloje yra ignoruojami. Valymo įrenginiai, kuriuos pastatė A. V. G. nebeegzistuoja, šiuo metu yra visiškai kita sistema, tai patvirtino liudytoju apklaustas A. S.. Byloje taip pat yra UAB „Giraitės vandenys“ 2018 m. spalio 15 d. nuotekų valyklos, esančios Samanų g, Mastaičių k. Alšėnų sen., Kauno r. Technologinės dalies būklės ekspertinis vertinimas, šiame akte aiškiai parašyta faktinė tinklų vystymo situacija, kuri buvo daroma etapais: pirmame etape valymo įrenginius pastatė A. V. G., antrame etape buvo pastatytas antras valymo įrenginys, o trečiame etape įrenginiai buvo perdirbti, išmontuojant dalį A. V. G. pastatytų įrengimų.

Buitinių nuotekų valymo įrenginių technologiniame projekte, gautame iš UAB „E. p.“, nurodyta, kad užsakovas ir statytojas yra R. M.. Trečio etapo projektinėje medžiagoje R. M. taip pat įvardinamas kaip atlikęs atitinkamus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. atliko nuotekų valymo įrenginių statymo ir rekonstrukcijos darbus antru ir trečiu etapais, A. V. G. negalėjo pateikti reikalaujamos medžiagos, nes jis tos projektinės dokumentacijos neturėjo.

Atstovo nuomone, būtent žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis įrodo, kad valymo įrenginiai buvo parduoti kartu su žeme, nes sutartyje nenurodyta, kad įrenginiai yra išskiriami. Kaip numatyta CK, jei atskirai neaptarta, viskas, kas yra ant žemės, pereina kartu su žeme. Iki dabar visi statiniai ir žemės sklypo dalys yra parduoti, išskyrus tą žemės sklypo dalį, kur stovi valymo įrenginiai ir kuri priklauso R. M., todėl be R. M. sutikimo kvartalo gyventojai negali pajungti visų tinklų į miesto sistemą. Reikalauti dokumentacijos pateikimo galima tik tuomet, kai žinoma, kad asmuo turi dokumentus, ir bausti galima tik tuomet, kai asmuo turėjo dokumentus ir jų nepateikė.

Skundas tenkintinas iš dalies

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2 AT-14-139/2016).

Visų pirma, pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog A. V. G. neįvykdė privalomajame nurodyme Nr. K-28 ir privalomajame nurodyme Nr. K-29 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos valstybinės kontrolės pareigūno jam nustatytų reikalavimų. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įsitikinimu, patys privalomieji nurodymai yra neteisėti, jais nustatyti reikalavimai, kurių įvykdyti neįmanoma, reikalavimai nustatyti netinkamam subjektui, todėl už tokių reikalavimų neįvykdymą jis negalėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tuo tarpu Institucijos nuomone, privalomuosiuose nurodymuose duoti reikalavimai yra teisėti, juos A. V. G. turėjo ir galėjo įvykdyti, todėl už jų neįvykdymą jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Matyti, kad yra ginčas dėl to, ar reikalavimai nustatyti tinkamam asmeniui ir dėl to, ar tas asmuo laikytinas kaltu dėl jų neįvykdymo.

Visų antra, nors administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas ir Institucijos atstovės patvirtinto, kad privalomojo nurodymo Nr. K-28 ir privalomojo nurodymo Nr. K-29 teisėtumas yra ginčijamas teisme (skunde nurodoma, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-8645-428/2019), tačiau šiuo metu tiek privalomasis nurodymas Nr. K-28, tiek privalomasis nurodymas Nr. K-29 yra galiojantys. Be to, nors privalomojo nurodymo Nr. K-28 ir privalomojo nurodymo Nr. K-29 teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teismas įvertina, ar nėra duomenų, kurie rodytų akivaizdų privalomųjų nurodymų neteisėtumą – teismas sprendžia, kad tokių duomenų nenustatyta. Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad privalomojo nurodymo Nr. K-28 ir privalomojo nurodymo Nr. K-29 nuginčijimas teisme sudarytų pagrindą spręsti šios administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo klausimą (ANK 38 skyrius).

Privalomuoju nurodymu Nr. K-28 A. V. G. nustatytas reikalavimas iki 2019 m. birželio 28 d. pateikti buitinių nuotekų valymo įrenginių, pastatytų Samanų g., Alšėnų sen., Kauno r., visą projektinę dokumentaciją, parengtą pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412, reikalavimus; pateikti visą išpildomąją dokumentaciją, susijusią su nuotekų valymo įrenginių statybos, montavimo, paleidimo-derinimo darbais, atliktais Samanų, Smilgų, Miglės gatvėse Mastaičių k., Alšėnų sen., Kauno rajone. Reikalavimas pateiktas A. V. G., kaip nurodytų buitinių nuotekų valymo įrenginių statytojui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdydamas privalomąjį nurodymą K-28 A. V. G. per savo įgaliotą atstovą advokatą Aurelijų Gruodį teikė Institucijai savo turimų dokumentų kopijas. Be skundžiamame nutarime minimo 2019 m. birželio 28 d. pranešimo apie privalomojo nurodymo įvykdymą (administracinio nusižengimo bylos l. 9-52), su kuriuo Institucijai buvo pateikta dalis reikalaujamų dokumentų, taip pat atkreiptinas dėmesys į A. V. G. įgalioto atstovo 2019 m. rugsėjo 19 d. pranešimą apie papildomą projektinę dokumentaciją. 2019 m. rugsėjo 19 d. pranešimu Institucija buvo informuota apie UAB „E. p.“ į nagrinėjamą administracinę bylą pateiktus dokumentus, kurie reikalaujami pateikti privalomuoju nurodymu K-28. A. V. G. vykdydamas privalomąjį nurodymą K-28 pateikė Institucijai naujai gautų dokumentų kopijas (administracinio nusižengimo bylos l. 84-85). Teismo posėdžio metu tiek A. V. G., tiek jo atstovas akcentavo, kad Institucijai buvo pateikta visa A. V. G. turima buitinių nuotekų valymo įrenginių, pastatytų Samanų g., Alšėnų sen., Kauno r., turima projektinė dokumentacija, o taip pat ta dokumentacija, kurią pavyko gauti papildomai, ir kad daugiau jokių dokumentų pateikti negali, kadangi jų neturi.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo konkrečiu atveju A. V. G. traukiamas administracinėn atsakomybėn ne už tai, kad neišsaugojo buitinių nuotekų valymo įrenginių projektinės dokumentacijos, o už dokumentų nepateikimą. Institucija į bylą nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad A. V. G. vykdydamas privalomąjį nurodymą K-28 sąmoningai nepateikė konkrečių savo turimų dokumentų, t. y. kad turėdamas ir galėdamas pateikti reikalaujamus dokumentus, juos nuslėpė. Priešingai, bylos duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vykdydamas privalomą nurodymą K-28 ne tik kad pateikė Institucijai visus dokumentus, kuriuos jam pavyko rasti pas save, bet ir aktyviai bendradarbiavo su institucija, bandydamas gauti bei padėti Institucijai gauti pas trečiuosius asmenis esančius Institucijai reikalingus dokumentus. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad nenustatyta A. V. G. kaltė dėl ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo neįvykdžius privalomojo nurodymo K-28.

Nenustačius A. V. G. kaltės, t. y. būtinojo ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymio, pripažintina, kad jis nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už privalomojo nurodymo K-28 neįvykdymą. Atitinkamai, skundžiamas nutarimas dalyje dėl šio administracinio nusižengimo yra naikintinas, o administracinio nusižengimo bylos teisena dėl jo nutrauktina.

Dėl A. V. G. atsakomybės pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už privalomajame nurodyme Nr. K-29 nustatytų reikalavimų neįvykdymo

Privalomuoju nurodymu K-29 A. V. G. nustatytas reikalavimas iki 2019 m. liepos 1 d. nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į Aukštažio upelį ties Miglės gatve, Mastaičių k., Alšėnų sen., Kauno r., ir pateikti atestuotos laboratorijos, vykdžiusios matavimus, protokolą. Pažymėtina, kad privalomuoju nurodymu K-29 reikalavimas A. V. G. pateiktas kaip valymo įrenginių ir nuotekų tinklų Mastaičių k., Alšėnų sen., Kauno r. statytojui bei savininkui.

Nutarime nurodoma, kad A. V. G. nepateikė informacijos apie taršos nutraukimą, o 2019 m. liepos 18 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Kauno analitinės kontrolės skyriaus specialistai paėmė į Aukštažio upelį ištekančių nuotekų mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti. Atlikus teršiančių medžiagų išleidimo į aplinką kontrolinius matavimus (2019 m. rugpjūčio 2 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. P-107-2019-62/1), nustatytas Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7) didžiausios leistinos momentinės koncentracijos viršijimas – 145 mg/l02. Nevalytų nuotekų išleidimas į Aukštažio upelį ties Miglės g., Mastaičių k., Kauno r., nenutrauktas. A. V. G. pripažintas pažeidusiu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 punktą, kuris įpareigoja vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta ANK 317 straipsnio 1 dalyje.

A. V. G. įsitikinimu, privalomasis nurodymas K-29 jam duotas nepagrįstai, kadangi jis negali būti laikomas valymo įrenginių ir nuotekų tinklų Mastaičių k., Alšėnų sen., Kauno r., savininku. Tokia nuostata grindžiama tuo, kad parduodamas jam priklausančius namus (namo dalis) ir žemės sklypus (jų dalis) jis naujiesiems savininkams kaip priklausinius pardavė ir atitinkamas valymo įrenginių ir nuotekų tinklų dalis. Kaip nurodoma skunde, pagal 2007 m. lapkričio 15 d. statybos leidimą Nr. NS-358 įrengti nuotekų tinklai buvo skirti konkrečių žemės sklypų eksploatavimui. Šie tinklai buvo numatyti konkrečiu detaliuoju planu ir todėl jie yra atitinkamų žemės sklypų priklausiniai, nes skirti būtent jų aptarnavimui ir eksploatacijai. Priklausiniais laikytini ir A. V. G. pastatyti valymo įrenginiai. Skunde remiamasi CK 4.14 straipsniu, nustatančiu, kad priklausinį (antraeilį daiktą) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sudarytoje sutartyje nenumatyta kitaip. Kilus ginčui dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamos to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas. Nurodoma, jog nei vienoje pareiškėjo sudarytoje žemės sklypo (pagrindinio daikto) pirkimo pardavimo sutartyje nebuvo numatyta, kad atitinkama tinklų dalis nėra perleidžiama sklypų savininkams, todėl visi žemės pirkėjai įsigydami žemės sklypus tapo ir atitinkamų tinklų bendrasavininkiais. CK 6.395 straipsnio 1 dalyje numatyta, parduodant žemės sklypą, kuriame yra statinių, įrenginių ar kitokių objektų sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui. Kaip teigiama skunde, nei vienoje pareiškėjo sudarytoje žemės sklypų, per kuriuos nutiesti atitinkami tinklai, pirkimo-pardavimo sutartyje nėra numatyta, kad nuosavybės teisės į tinklus išlieka pareiškėjui, todėl ir dėl šios priežasties tinklų savininkais yra žemės sklypų pirkėjai. Tačiau teismas tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo atstovo poziciją vertina kaip teisiškai nepagrįstą.

Teismas sprendžia, kad A. V. G. objektyviai negalėjo perleisti valymo įrenginių ir nuotekų tinklų nei kaip atskiro nekilnojamojo daikto (jo dalies) nei su perleidžiamais žemės sklypais kaip sklypų priklausinio – kadangi nurodyti inžineriniai statiniai nebuvo iki galo suformuoti kaip nekilnojamieji daiktai, nebuvo atlikta jų teisinė registracija, jie negalėjo būti civilinių sandorių objektu.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (redakcija, galiojusi 2007 m. lapkričio 15 d. statybos leidimo Nr. NS-358 išdavimo metu) 24 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį (jo dalį, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįsta tinkamu naudoti komisija. To paties straipsnio 4 dalis numatė, kad pripažintino tinkamu naudoti statinio kadastriniai matavimai atliekami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius kadastro duomenis, pripažintas tinkamu naudoti statinys Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka įregistruojamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (redakcija, galiojusi 2007 m. lapkričio 15 d. statybos leidimo Nr. NS-358 išdavimo metu) 10 straipsnio 1 dalis numatė, kad nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Nekilnojamojo daikto priklausinių įrašymo į nekilnojamojo turto registrą tvarką ir duomenų turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. To paties straipsnio 4 dalis numatė, kad nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Tokie nekilnojamieji daiktai nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip priklausiniai pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą žymą. Pažymėtina, kad nei patys A. V. G. pastatyti valymo įrenginiai ir nuotekų tinklai, nei su jais susiję juridiniai faktai nebuvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre.

Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad A. V. G. pagal jam išduotą 2007 m. lapkričio 15 d. statybos leidimą Nr. NS-358 Kauno r. sav., Alšėnų sen., Mastaičių k., pastatyti valymo įrenginiai ir nuotekų tinklai yra nekilnojamojo turto registre registruojami nekilnojamieji daiktai. Nepabaigti valymo įrenginių ir nuotekų tinklų, kaip nekilnojamųjų daiktų, formavimo ir jų neregistruoti nekilnojamojo turto registre nutarė pats jų statytojas A. V. G. turėdamas asmeninių sumetimų – taip elgtis jam buvo palankiau finansine mokestine prasme. Tačiau nebaigdamas nekilnojamųjų daiktų formavimo įstatymų nustatyta tvarka jis kartu prisiėmė ir su tuo susijusias rizikas bei apribojimus, įskaitant ir tai, kad negalės jų perleisti tretiesiems asmenims, ir kad būtent jis, statytojas, bus laikomas atsakingu už šiuos statinius.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymas nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarčiai numato ne tik privalomą notarinę formą, bet ir reikalavimą ją įregistruoti viešame registre. CK 6.393 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieš trečiuosius asmenis nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Akivaizdu, jog teisės aktų nustatyta tvarka neįregistruotų valymo įrenginių ir nuotekų tinklų tariamas perleidimas, kuris nėra aptartas jokiame sandoryje ir kuris nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, negali būti panaudotas prieš Instituciją, kaip trečiąjį asmenį.

Be to, kad yra teisinis pagrindas A. V. G. laikyti ginčo valymo įrenginių ir nuotekų tinklų savininku, jis pats save laikė faktiniu jų savininku. Tokią išvadą teismui leidžia daryti byloje esantys teismo posėdžio metu ištirti rašytiniai įrodymai: 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartis Nr. SUT-4/11, kuria A. V. G., kaip panaudos davėjas, perdavė UAB „E. p.“, kaip panaudos gavėjui, buitinių nuotekų valymo sistemą tam, kad būtų užtikrinta nuotekų valymo sistemos priežiūra bei eksploatacija (t. 1, b. l. 51-52); liudytoju teismo posėdžio metu apklausto UAB „E. p.“ direktoriaus A. S. parodymai apie tai, kad esant poreikiui spręsti su valymo įrenginiais susijusias problemas, jis reikiamų dokumentų, schemų prašydavo būtent A. V. G.; A. V. G. ir R. M. sudaryti notaro patvirtinti susitarimai dėl teisės naudotis nuotekų tinklais suteikimo R. M. (t. 2, b. l. 109-110,147-148).

Pažymėtina, kad vėlesni valymo įrenginių ir nuotekų tinklų pakeitimai buvo daromi su A. V. G., kaip tinklų statytojo ir savininko, žinia bei sutikimu. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys 2009 m. balandžio 2 d. A. V. G. ir R. M. sudarytas notaro patvirtintas susitarimas (t. 2, b. l. 147-148), 2009 m. spalio 20 d. A. V. G. ir R. M. sudarytas notaro patvirtintas susitarimas (t. 2, b. l. 109-110). Kaip teismo posėdžio metu nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, tokių susitarimų buvo pasirašyta ir daugiau. Nurodytų susitarimų nuostatos yra analogiškos ir jų 1 punkte nurodoma, jog A. V. G. neprieštarauja, kad R. M. prisijungtų buitines nuotekas prie A. V. G. nuosavybės teise priklausančių tinklų, laikantis A. V. G., kaip nuotekų tinklų savininko, susitarimo 2.1-2.2 punktuose nustatytų nuotekų tinklų naudojimo sąlygų. Susitarimo 2.3 punktu R. M. įsipareigojo esant nepakankamam valymo įrenginių galingumui savo lėšomis padidinti jų galingumą arba esant reikalui kompensuoti savininko patirtas išlaidas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent vadovaudamasis šiuo A. V. G. duotu sutikimu ir vykdydamas susitarimų 2.3 punktu prisiimtą įsipareigojimą, R. M. organizavo papildomų valymo įrenginių projektavimą ir statybą (t. 1, b. l. 145-192).

Nesutiktina su skundo motyvu, kad privalomajame nurodyme K-29 A. V. G. nustatytas reikalavimas, kurio neįmanoma įvykdyti. Tokią savo nuostatą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas grindė tuo, kad A. V. G. vykdydamas 2018 m. rugsėjo 14 d. privalomąjį nurodymą Nr. K-5 (kuris vėliau buvo atšauktas), Samanų ir Smilgų g . statinių savininkams, o taip pat UAB „E. p.“ išsiuntė reikalavimus nutraukti bet kokį nuotekų išleidimą į buitinių ir lietaus nuotekų trasą, esančią Mastaičių k., Kauno raj., (t. 2, b. l. 19-22) tačiau niekas jo reikalavimo nevykdė. Taip pat buvo nurodoma, kad A. V. G. inicijavo elektros energijos, būtinos tinklų eksploatavimui, tiekimo nutraukimą, tačiau elektros energijos tiekėjas atsisakė nutraukti elektros energijos tiekimą (t. 2, b. l. 24-29). Dėl paminėtų aplinkybių administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas teigė, kad vienintelis A. V. G. likęs būdas nutraukti leistinas taršos normas viršijančių nuotekų išleidimą į Aukštažio upelį buvo fizinis tinklų užkimšimas, tačiau tokie A. V. G. veiksmai būtų sukėlę dar didesnę žalą ir užtraukę jam baudžiamąją atsakomybę. Teismas nurodytus motyvus vertina kritiškai. Visų pirma, pažymėtina, kad A. V. G. neįvykdžius privalomojo nurodymo K-29, Aukštažio upelio taršą nutraukė Kauno rajono savivaldybė 2019 m. rugsėjo 19 d. sudariusi buitinių nuotekų transportavimo paslaugų teikimo sutartį dėl susikaupusių buitinių nuotekų išvežimo iš nuotekų kaupimo rezervuarų, esančių Samanų g. 21, Mastaičių k., Alšėnų sen. (t. 1, b. l. 93). Visų antra, A. V. G. net nesvarstė ir neieškojo galimybės nutraukti Aukštažio upelio taršą ne gyventojų teisėtų interesų, o savo paties sąskaita. Tuo tarpu teismas atsižvelgdamas į teisingumo ir sąžiningumo principus sprendžia, kad Aukštažio upelio tarša turėjo būti nutraukta būtent A. V. G., nekilnojamojo turto projekto vystytojo, statytojo, nuotekų tinklus pastačiusio tam, kad galėtų lengviau ir brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą, sąskaita. Tuos veiksmus, kurių ėmėsi Kauno rajono savivaldybė, siekdama nutraukti Aukštažio upelio taršą, turėjo ir galėjo atlikti valymo įrenginių ir nuotekų tinklų statytojas bei savininkas A. V. G..

Skunde nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 14 d. A. V. G. jau buvo įteiktas privalomas nurodymas nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į Aukštažio upelį, tačiau jį pati Institucija pasinaikino. Be to, 2018 m. spalio 24 d. privalomuoju nurodymu Nr. K-17 buvo nurodyta UAB „E. p.“ nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į Aukštažio upelį ties Miglės g., Mastaičių k., Kauno r., pateikiant atestuotos laboratorijos, vykdžiusios matavimus, protokolą. UAB „E. p.“ vadovui už privalomojo nurodymo neįvykdymą buvo paskirta bauda. Šie skundo motyvai laikytini nereikšmingais vertinant skundžiamo nutarimo teisėtumą, kadangi, kaip paaiškino teismo posėdžio metu Institucijos atstovė, 2018 m. rugsėjo 14 d. A. V. G. įteiktas privalomasis nurodymas nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į Aukštažio upelį buvo panaikintas ir 2018 m. spalio 24 d. privalomasis nurodymas Nr. K-17 įteiktas UAB „E. p.“ Institucijai gavus duomenų apie 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartį Nr. SUT-4/11, kuria nuotekų valymo tinklų eksploatacija perduota UAB „E. p.“. Tuo tarpu privalomasis nurodymas K-29 A. V. G. įteiktas po to, kai reikalavimo nutraukti Aukštažio upelio taršą neįvykdė UAB „E. p.“ ir po to, kai UAB „E. p.“ 2018 m. spalio 31 d. pranešimu nutraukė minėtą panaudos sutartį (t. 1, b. l. 55).

Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal 2007 m. lapkričio 15 d. statybos leidimą Nr. NS-358 pastatyti tinklai išleidžia nuotekas į lietaus nuotekų tinklus, o ne į Aukštažio upelį. Pažymima, kad statybos leidimu buvo leista pastatyti buitinių nuotekų tinklus ir lietaus kanalizaciją, kurie pajungiami į esamus lietaus nuotekų tinklus, į šulinį EKL-54, o ne į Aukštažio upelį. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo įsitikinimu, nuotekų mėginiai buvo nepagrįstai paimti Aukštažio upelyje, o ne pagal statybos leidimą įrengtuose tinkluose (iki šulinio EKL-54). Šiuos skundo motyvus atmesdamas kaip nepagrįstus teismas, visų pirma, pažymi, kad manydamas, jog mėginiai turėtų būti paimti iš kitos vietos, A. V. G. apie tai galėjo iš karto nurodyti Institucijai, tačiau byloje nėra duomenų, kad toks prašymas buvo teiktas ir kad Institucija į tokį prašymą nereagavo. Visų antra, byloje nėra ginčo dėl to, kad A. V. G. nuotekų valymo tinklais buitinės nuotekos galiausiai patenka į Aukštažio upelį. Institucijai aiškinantis, iš kokių nuotekų tinklų taršos normatyvus viršijančios nuotekos patenka į Aukštažio upelį buvo atliekamas ne vienas tyrimas. Institucijos 2019 m. rugpjūčio 7 d. rašte nurodoma, kad iš individualių nuotekų valymo įrenginių, esančių Miglės g. 60, 64, 70, 76 išleidžiamų nuotekų biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7) tenkina Nuotekų tvarkymo reglamento 29 punkto reikalavimus, tuo tarpu nuotekų, paimtų iš nuotekų išleistuvo į Aukštažio upelį , esančio ties Miglės g. 78, Mastaičių k., Kauno r, biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7) leistiną normą viršija 4,3 karto. Šie tyrimai Institucijai leido pagrįstai manyti, kad užterštos nuotekos atiteka iš Samanų g. bei Smilgų g., Mastaičių k., Kauno r., gyvenamųjų namų kvartalų (t. 1, b. l. 136). Kaip jau buvo minėta, šių tinklų statytoju ir savininku laikytinas būtent A. V. G., o visi tinklų pertvarkymai, jų pajėgumų didinimas, vyko būtent su jo žinia ir su išankstiniu sutikimu.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu pripažintina, kad skundžiamas nutarimas dalyje dėl A. V. G. traukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už privalomajame nurodyme Nr. K-29 nustatytų reikalavimų neįvykdymą yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ir nešališkai objektyviai ir visapusiškai ištyrus visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone, įvertinti byloje esantys įrodymai (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Institucija padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad A. V. G. pripažintinas kaltu dėl privalomajame nurodyme Nr. K-29 nustatyto reikalavimo neįvykdymo ir kad neįvykdęs privalomajame nurodyme Nr. K-29 nustatyto reikalavimo jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 317 straipsnio 1 dalyje, už šį administracinį nusižengimą paskirtos nuobaudos dydis nėra ginčijamas, todėl skundžiamas nutarimas dalyje dėl šio administracinio nusižengimo paliktinas nepakeistu, o pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas naikintinas dalyje dėl A. V. G. traukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už privalomajame nurodyme Nr. K-28 nustatytų reikalavimų neįvykdymą ir paliktinas galioti dalyje dėl A. V. G. traukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už privalomajame nurodyme Nr. K-29 nustatytų reikalavimų neįvykdymą, naikintina ir skundžiamo nutarimo dalis dėl ANK 38 straipsnio, reglamentuojančio administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimą už padarytus kelis administracinius nusižengimus, taikymo. Paliktina administracinė nuobauda, Institucijos paskirta A. V. G. už ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą jam neįvykdžius privalomajame nurodyme Nr. K-29 nustatytų reikalavimų.

Institucijos atstovės teismo posėdžio metu prašė Institucijos į bylą pateiktų 2006 m. birželio 15 d. statybos leidimo Nr. NS-107 ir 2007 m. lapkričio 15 d. statybos leidimo Nr. NS-358 bylų kopijas grąžinti Institucijai po procesinio sprendimo byloje paskelbimo, t. y. nelaukiant, kol procesinis sprendimas įsiteisės. Nurodė, kad prašomi dokumentai Institucijai reikalingi kitose bylose, kurių teismuose nagrinėjama ne viena. A. V. G. atstovas tokiam prašymui neprieštaravo. Teismas sprendžia, kad Institucijos atstovių prašymas tenkintinas ir bylos grąžintinos Institucijai po procesinio sprendimo byloje paskelbimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. V. G. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-3314-2019 administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. 19106703028 dalį dėl A. V. G. traukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį už privalomajame nurodyme Nr. K-28 nustatytų reikalavimų neįvykdymą bei dėl ANK 38 straipsnio taikymo ir administracinio nusižengimo bylos teiseną šioje dalyje nutraukti. Likusioje dalyje nutarimą palikti galioti.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos į bylą pateiktų 2006 m. birželio 15 d. statybos leidimo Nr. NS-107 ir 2007 m. lapkričio 15 d. statybos leidimo Nr. NS-358 bylų kopijas po nutarimo paskelbimo grąžinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. 19106703028 dokumentus nutarimui įsiteisėjus grąžinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.