Kauno apygardos teismo sprendimas, eAN2-1-966/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2023-05-22
Bylos Nr.: eAN2-1-966/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-69-3-02227-2019-7
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Jurga Vasiliauskienė (pirm.)
Pažeidėjas: A. V. G.
Institucija: Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Aurelijus Gruodis

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-1-966/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02227-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.9; 21.11.10 (S)

Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. G. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2019 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. V. G. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 317 straipsnio 1 dalyje, 317 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 225 Eur bauda už tai, kad:

1.1. 2019 m. rugpjūčio 23 d. nustatyta (patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kad A. V. G. neįvykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos valstybinės kontrolės pareigūno 2019 m. birželio 13 d. duotame privalomajame nurodyme Nr. K-28 nustatytų reikalavimų – iki 2019 m. birželio 28 d. pateikti buitinių nuotekų valymo įrenginių, pastatytų (duomenys neskelbtini) visą projektinę dokumentaciją, parengtą pagal Nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. D1-412, reikalavimus; pateikti visą išpildomąją dokumentaciją, susijusią su nuotekų valymo įrenginių statybos, montavimo, paleidimo-derinimo darbais, atliktais (duomenys neskelbtini). Šios infrastruktūros – buitinių nuotekų valymo įrenginių ir nuotekų tinklų savininkas yra šių įrenginių statytojas A. V. G. Nuotekų trasa ir buitinių nuotekų valymo įrenginiai eksploatuojami, šiais tinklais į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini) gatve išleidžiamos nevalytos nuotekos. A. V. G. 2019 m. birželio 28 d. raštu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Gyvenamųjų namų kvartalo (duomenys neskelbtini), Lauko buitinių nuotekų tinklų dokumentaciją – kontrolines geodezines nuotraukas, lauko lietaus nuotekų ir lauko buitinių nuotekų dengtų darbų aktus. Pateikė projekto vadovo B. S. 2013 metais parengtas Rekomendacijas nuotekų valymo įrenginių eksploatavimui. A. V. G. nepateikė buitinių nuotekų valymo įrenginių, pastatytų (duomenys neskelbtini), projektinės dokumentacijos, buitinių nuotekų valymo įrenginių statybos, montavimo, paleidimo-derinimo darbų dokumentacijos. A. V. G. privalomojo nurodymo Nr. K-28 neįvykdė ir tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 punktą, kuris įpareigoja vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus;

1.2. 2019 m. rugpjūčio 21 d. nustatyta (patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kad A. V. G. neįvykdė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos valstybinės kontrolės pareigūno 2019 m. birželio 14 d. duotame privalomajame nurodyme Nr. K-29 nustatytų reikalavimų – iki 2019 m. liepos 1 d. nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), ir pateikti atestuotos laboratorijos, vykdžiusios matavimus, protokolą. A. V. G. nepateikė informacijos apie taršos nutraukimą. 2019 m. liepos 18 d. Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento (duomenys neskelbtini) analitinės kontrolės skyriaus specialistai paėmė į (duomenys neskelbtini) upelį ištekančių nuotekų mėginius laboratoriniams tyrimams atlikti. Atlikus teršiančių medžiagų išleidimo į aplinką kontrolinius matavimus (2019 m. rugpjūčio 2 d. tyrimų rezultatų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatytas Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 paras (BDS7) didžiausios leistinos momentinės koncentracijos viršijimas – 145 mg/l02. Nevalytų nuotekų išleidimas į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini), nenutrauktas. A. V. G. tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 7 punktą, kuris įpareigoja vykdyti teisėtus įgaliotų aplinkos apsaugos institucijų bei jų pareigūnų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. nutarimu A. V. G. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio skundą tenkino iš dalies ir panaikino Institucijos nutarimo dalį dėl A. V. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį dėl privalomajame nurodyme Nr. K-28 nustatytų reikalavimų nevykdymo. Įvertinęs skundo argumentus dėl privalomojo nurodymo Nr. K-29, teismas padarė išvadą, kad Institucijos nutarimas dalyje dėl A. V. G. pripažinimo kaltu pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį dėl privalomojo nurodymo Nr. K-29 nevykdymo yra teisėta ir pagrįsta, nutarimas priimtas išsamiai, nešališkai, objektyviai ir visapusiškai ištyrus bylos įrodymus bei faktines aplinkybes

3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. G. atstovas advokatas Aurelijus Gruodis (toliau – ir apeliantas) prašo: prijungti prie bylos pridedamus rašytinius įrodymus; paskirti statybos techninę ekspertizę; į teismo posėdį iškviesti ir kaip liudytoją apklausti E. M.; skelbti pertrauką, kol bus išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla; panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimo dalį, kuria atmestas skundas; panaikinti Institucijos 2019 m. birželio 21 d. nutarimo dalį dėl A. V. G. patrukimo administracinėn atsakomybėn už privalomajame nurodyme Nr. K-29 nustatytų reikalavimų neįvykdymą ir visą administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Skunde pažymima, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį gali kilti tik už teisėtų reikalavimų (nurodymų) nevykdymą, todėl buvo būtina vertinti ir spręsti dėl atitinkamų nurodymuose nurodytų reikalavimų teisėtumo. Be to, teismas nevertino svarbios aplinkybės, kad pagal Aplinkos apsaugos statymo 17 straipsnio 7 punktą atitinkamus reikalavimus turi vykdyti gamtos išteklių naudotojai. Šiuo atveju A. V. G. jokių gamtos išteklių nenaudojo. Atitinkamus gamtos išteklius naudojo tik nuotekas leidžiantys asmenys, bet ne A. V. G. Todėl atitinkami nurodymai nepagrįstai buvo surašyti jam. Buvo būtina nustatyti ir tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo suvokė (galėjo ir turėjo numatyti), kad nurodymai buvo teisėti ir jam privalomi vykdyti. Tačiau tesimas nesprendė ir nevertino, ar yra A. V. G. kaltė dėl nurodymų nevykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

3.2. Skunde teigiama, kad nepagrįsta yra teismo išvada, jog A. V. G. valymo įregimų ir nuotekų tinklų negalėjo perleisti, nes jie negalėjo būti civilinių sandorių objektu, kadangi nebuvo iki galo suformuoti, kaip nekilnojamieji daiktai ir neatlikta jų teisinė registracija. Bylos nagrinėjimo metu klausimas, ar valymo įrenginiai yra kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, iš viso nebuvo keliamas. Teismui šį klausimą iškėlus savo iniciatyva, atkreipiamas dėmesys, kad nekilnojamojo turto kadastre ir registre, be žemės sklypo, buvo registruojami tik statiniai, kuriems ir taikomas nekilnojamojo turto teisinis režimas. Nesudėtingi statiniai, kuriems statyti nereikalingas statybos leidimas, nebuvo nekilnojamojo turto objektai, taigi nebuvo ir nekilnojamieji daiktai. Tai, kad A. V. G. kreipėsi ir gavo statybos leidimą, nereiškia, kad toks dokumentas buvo būtinas. Aplinkybei, ar A. V. G. nutiesti nuotekų tinklai laikytini nekilnojamuoju objektu, nustatyti yra būtinos specialios žinios, todėl šiam klausimui turėtų būti paskirta ekspertizė. Be to, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo valymo įrenginio nepastatė. Buvo atvežtas ir sumontuotas gamykloje pagamintas valymo įrenginys, jis buvo sukurtas ne statybos darbais, o pagaminant gamykloje.

3.3. Skunde pažymima ir tai, kad apelianto sumontuotas valymo įrenginys nėra išlikęs, todėl apeliantas negali būti savininkas daikto, kurio nėra. Šiuo metu esančius valymo įrenginius pastatė ir įrengė R. M. ir šią aplinkybę būtų patvirtinęs liudytojas E. M., kurį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė apklausti. R. M. naudojasi žemės sklypo dalimi, kurioje yra valymo įrenginiai ir kurie pažymėti prie sutarčių pridėtuose planuose. Tai papildomai patvirtina, kad valymo įrenginių savininkas yra R. M..

3.4. Skunde nurodoma, kad A. V. G. negalėjo būti baudžiamas dėl privalomojo nurodymo Nr. K-29 neįvykdymo ir dėl būtinojo reikalingumo. Jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų įvykdęs nurodymą, būtų nagrinėjama baudžiamoji byla dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymo. Apeliantas neturi pareigos pats šalinti gyventojų nuotekas ir rūpintis jų šalinimu. Dėl to toks nurodymas jam nebuvo surašytas, o buvo surašytas savivaldybei. Jeigu A. V. G. būtų įvykdęs nurodymą, būtų užtvindyta apie 90 gyvenamųjų patalpų ir šeimų arba keli šimtai gyventojų. Nutraukti nuotekų išleidimą apeliantas galėjo tik mechaniškai atjungdamas elektros energiją arba mechaninėmis priemonėmis užkišęs nuotekų tinklus. Teismas akcentavo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo įvykdyti nurodymą taip, kaip jį įvykdė savivaldybė, išveždama nuotekas specialiu transportu. Tačiau skirtingai nuo savivaldybės, A. V. G. buvo gavęs nurodymą tik nutraukti nuotekų išleidimą. Tik savivaldybei 2019 m. rugsėjo 2 d. privalomuoju nurodymu buvo nurodyta užtikrinti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Taigi neįvykdžius nurodymo, buvo išvengta daug didesnės žalos.

3.5. Skunde pažymima, kad teismas neatsižvelgė ir į aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokių nuotekų neišleidžia, jas išleidžia (duomenys neskelbtini) gyvenvietės (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai. A. V. G. šiame kvartale negyvena, todėl ir nutraukti jų išleidimą negali. Priversti gyventojus neleisti nuotekų jis neturi galimybės. Visiems gyventojams buvo išsiųstas raštas, kuriuo buvo uždrausta leisti nuotekas, tokiam reikalavimui gyventojui nepakluso. A. V. G. kreipėsi ir į elektros energijos tiekėją, reikalaudamas atjungti elektros energijos tiekimą į atitinkamus įrenginius, tačiau energijos tiekėjas tokio prašymo netenkino. Įeiti į svetimą žemės sklypą, kuriame yra valymo įrenginiai ir fiziškai užkimšti nuotekų tekėjimą, apeliantas taip pat neturėjo teisės.

3.6. Skunde sutinkama, kad tinklų savininkas yra atsakingas už jų techninę būklę, priežiūros organizavimą ir remontą, kaip tai nurodyta ir privalomajame nurodyme Nr. K-29. Tačiau privalomajame nurodyme nėra nurodyta, kad atitinkamų tinklų ar valymo įrenginių techninė būklė yra netinkama, jog jie turėtų būti remontuojami. Nurodymas nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą niekaip nesusijęs su tinklų technine būkle ar priežiūra. Tinklai buvo eksploatuojami daugiau, nei 10 metų, todėl tikėtina, kad nepakankamas nuotekų išvalymas, jeigu jis vyksta tinkluose, vyksta dėl jų netinkamos eksploatacijos, o ne dėl nepriežiūros. Prižiūrėti, eksploatuoti, remontuoti tinklus yra įsipareigojusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių su žemės sklypų savininkais pagrindu. Todėl nurodymai pirmiausia turėtų būti adresuoti minėtai įmonei.

3.7. Skunde nurodoma ir tai, kad iš privalomojo nurodymo Nr. K-29 matyti, jog yra reikalaujama stabdyti kenksmingą veiklą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokios veiklos nevykdo, nėra tinklų savininkas ir nuotekų į (duomenys neskelbtini) upelį neišleidžia. Faktiškai buvo reikalaujama sustabdyti kenksmingą veiklą, tačiau nesilaikoma įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų, nurodymą priėmė netinkamas subjektas, todėl ir dėl to privalomasis nurodymas Nr. K-29 yra neteisėtas. Be to, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad žemės sklype, kuriame A. V. G. buvo sumontavęs valymo įrenginį pagal jam išduotą leidimą, vėliau buvo sumontuoti du veikiantys nuotekų valymo įrenginiai, kurie vėliau buvo perdaryti, rekonstruoti. Todėl šiuo metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pastatyti įrengimai nėra išlikę. Pastatyti antrąjį įrenginį, abu įrenginius rekonstruoti buvo galima tik su sklypo savininko R. M. žinia ir leidimu, nuotekos yra leidžiamos ne iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens statyto įrenginio. Be to, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė su A. V. G. panaudos sutartį, jokie valymo įrenginiai iki šiol jam nėra grąžinti, o valymo įrengimų eksploatavimo bei priežiūros paslaugos buvo teikiamos sutarčių su visais kvartalo gyventojais pagrindu, o ne panaudos sutarties pagrindu.

Atsiliepimas

4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašoma Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą, o A. V. G. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinio skundo netenkinti. Nurodoma, kad nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes bei įrodymus, juos įvertino tinkamai, laikydamasis įstatymo reikalavimų. Teismas pagrįstai nurodė, kad privalomųjų nurodymų teisėtumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taip pat pagrįstai pažymėjo, kad A. V. G., būdamas statytoju bei savininku, turėjo ir galėjo atlikti tokius veiksmus, kuriuos atliko savivaldybė, siekdama nutraukti upelio taršą ginant viešąjį interesą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad statybos leidimas buvo išduotas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui valymo įrenginiams statyti, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sudarė rangos sutartis su juridiniais asmenimis, pagal šias sutartis buvo pastatyti nuotekų tinklų valymo įrenginiai, todėl teiginiai dėl įrenginių, kaip kilnojamojo turto, vertinami kritiškai. Dėl prašymo skirti ekspertizę pažymėta, kad valymo įrenginių teisinio statuso nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, nėra jokių duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo būtų atlikęs Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 11 d. įsakyme Nr. D1-412 „Dėl nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamento patvirtinimo“ nurodytus veiksmus, kuriuos savininkas turi atlikti perleisdamas įrenginius kitam asmeniui. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat patvirtino, kad parduodamas žemės klypus, valymo įrenginių, kaip atskiro objekto, neperdavė, taigi jis yra jų savininkas ir privalėjo užtikinti, kad įrenginiai būtų eksploatuojami tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimą skundžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, skunde keldamas klausimą tik dėl nutarimo dalies, kuria teismas A. V. G. patraukimą administracinė atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį dėl privalomojo nurodymo Nr. K-29 nevykdymo pripažino pagrįstu, teisėtumo ir pagrįstumo. Nutarimo dalis dėl privalomojo nurodymo Nr. K-28 apeliacine tvarka nėra skundžiama. Apygardos teismas, patikrinęs Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimą paduoto skundo ribose, apelianto argumentus dėl nepagrįsto A. V. G. nubaudimo pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį dėl privalomojo nurodymo Nr. K-29 nevykdymo, atmeta, kaip nepagrįstus.

6. ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku. Taikant ANK 317 straipsnio nuostatas, t. y. patraukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už aptariamą veiką, būtina nustatyti šias faktines aplinkybes: 1) privalomojo nurodymo galiojimą ir 2) reikalavimų neįvykdymą laiku. Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti faktą, kad buvo laiku neįvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatyti reikalavimai. Būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko esant jo kaltei, t. y. tyčia arba dėl neatsargumo. Be to, teismų praktikoje bylose dėl aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų reikalavimų nevykdymo ne kartą yra nurodyta, jog turi būti išsiaiškinama, koks asmuo yra atsakingas už reikalavime nurodytų sričių vykdymą, tai yra, ar atsakomybėn traukiamas asmuo yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas, taip pat turi būti įvertinama, ar asmuo realiai turėjo galimybę įvykdyti institucijos privalomuosius nurodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-2014).

7. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausioji specialistė 2019 m. birželio 14 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. K-29 nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini) ir pateikti atestuotos laboratorijos, vykdžiusios matavimus, tyrimų protokolą. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nustatytas iki 2019 m. liepos 19 d. Patikrinus privalomojo nurodymo Nr. K-29 įvykdymą, 2019 m. rugpjūčio 21 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, nevalytų nuotekų išleidimas į (duomenys neskelbtini) upelį nenutrauktas, į gamtinę aplinką išleidžiamų buitinių ir komunalinių nuotekų užterštumas viršija galimas didžiausias leidžiamas koncentracijas. Taigi abejonių dėl to, kad A. V. G. privalomojo nurodymo Nr. K-29 laiku neįvykdė, šioje byloje nekyla. Ši faktinė aplinkybė nėra ginčijama ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliaciniame skunde.

8. Didžioji dalis skundo argumentų yra susijusi su privalomojo nurodymo teisėtumo, taigi ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareigos jį vykdyti, vertinimu. Taip pat keliamas klausimas, ar privalomasis nurodymas pagrįstai buvo surašytas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, t. y. ar A. V. G. yra tinkamas atsakomybės pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį subjektas. Šių argumentų kontekste atkreipiamas dėmesys į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtintą teisinį reguliavimą. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, privalomasis nurodymas – tai aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų, arba įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemones. Pagal Įstatymo 23 straipsnį privalomasis nurodymas nustatyta tvarka gali būti skundžiamas, tačiau skundo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo. Pagal Įstatymo 24 straipsnį, jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo patraukti administracinėn atsakomybėn asmenį, neįvykdžiusį privalomojo nurodymo, už šio nurodymo neįvykdymą.

9. Administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui surašytas privalomasis nurodymas Nr. K-29 būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad dėl šioje byloje aktualaus privalomojo nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi pareiškėjo A. V. G. apeliacinį skundą atmetė ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos vyriausiosios specialistės 2019 m. birželio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. K-29 nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į (duomenys neskelbtini) upelį ties (duomenys neskelbtini) teisėtumas patvirtintas teismine tvarka ir šioje byloje negali būti revizuojamas. Taigi A. V. G. turėjo pareigą privalomąjį nurodymą vykdyti nepaisant to, kad jis nesutiko su šio privalomojo nuorodymo turiniu. Tokią išvadą leidžia daryti pirmiau aptartas teisinis reguliavimas, pagal kurį, skundo dėl privalomojo nurodymo padavimas nesustabdo privalomojo nurodymo vykdymo ir tai reiškia, kad subjektas, kuriam adresuotas privalomasis nurodymas, privalo jį vykdyti net ir tuo atveju, jeigu šio nurodymo teisėtumą (privalomumą) neigia (ginčija).

10. Šios bylos kontekste svarbu paminėti, kad nors bendrosios kompetencijos teismai administracinių aktų (šiuo atveju – privalomojo nurodymo) teisėtumo ir pagrįstumo nevertina, tai nereiškia, kad spręsdamas dėl administracinės atsakomybės už atitinkamo akto nevykdymą (netinkamą vykdymą), bylą nagrinėjantis teismas pagal byloje esančiu duomenis neturi įsitikinti, ar yra nustatytos visos sąlygos dėl administracinės atsakomybės taikymo. Kaip jau minėta, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kad privalomasis nurodymas yra galiojantis bei tai, kad jis nustatytu laiku nebuvo įvykdytas. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas laikėsi. Nutarime nurodyti aiškūs, bylos duomenimis pagrįsti teisiniai motyvai, pagrindžiantys, kad privalomasis nurodymas pagrįstai buvo surašytas būtent A. V. G., kaip nuotekų tinklų savininkui, todėl laiku neįvykdžius galiojančiame privalomajame nurodyme nurodyto reikalavimo, jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Taigi pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad A. V. G. pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį dėl privalomojo nurodymo Nr. K-29 nevykdymo administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir nubaustas pagrįstai, įrodymų vertinimo ir įstatymo taikymo klaidų nepadarė.

11. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad būtent A. V. G. yra buitinių nuotekų valymo įrenginio ir tinklų statytojas. Tokią išvadą patvirtina aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Urbanistikos skyrius 2006 m. birželio 15 d. išdavė pareiškėjui statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų tinklams statyti (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 2007 m. lapkričio 15 d. išdavė statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) buitinių nuotekų tinklams ir kanalizacijai (vietiniams valymo įrenginiams) statyti (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors skunde teigiama, kad buitinių nuotekų valymo renginiai ir nuotekų tinklai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriklauso, jų savininkas yra kitas asmuo, tokių teiginių jokie objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina.

12. Išvadą, kad būtent A. V. G. yra buitinių nuotekų valymo įrenginių ir tinklų savininkas, be pirmiau aptartų duomenų, patvirtina paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys su šiuo objektu. Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo 2009 m. lapkričio 3 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė R. M. žemės sklypą. Šioje sutartyje valymo įrenginių nuosavybės teisių perėjimo klausimai nebuvo aptarti, tačiau 2009 m. balandžio 2 d., 2009 m. spalio 20 d. buvo sudaryti susitarimai, pagal kuriuos administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suteikė teisę R. M. prisijungti prie administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausančių nuotekų tinklų, o esant nepakankamam valymo įrenginių galingumui, R. M. pagal šį susitarimą įsipareigojo savo lėšomis padidinti jų galingumą arba kompensuoti savininko patirtas išlaidas. Be kita ko, šiuose susitarimuose A. V. G. įvardintas kaip tinklų savininkas. Nustatyta ir tai, kad nuotekų valymo sistema buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartį, kurią A. V. G. sudarė veikdamas kaip nuotekų valymo įrenginių savininkas. Aptarti duomenys neabejotinai patvirtina aplinkybę, kad A. V. G. save laikė buitinių nuotekų valymo įrenginių ir tinklų savininku. Privalomasis nurodymas Nr. K-29 A. V. G. buvo surašytas 2019 m. birželio 14 d., t. y. po to, kai „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. spalio 31 d. nutraukė su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu sudarytą 2011 m. gegužės 31 d. panaudos sutartį, todėl sutikti su skundo teiginiais, kad privalomais nurodymas turėjo būti surašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra pagrindo.

13. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad jokių kitų duomenų apie nuosavybės teisės perėjimą kitiems asmenims byloje nėra, jų nepateikė ir apeliantas, sudaro pagrindą skundo argumentus, kad A. V. G. tinklai nepriklauso, todėl privalomasis nurodymas jam negalėjo būti surašytas, atmetami kaip nepagrįsti. Skunde nurodoma, kad A. V. G. nėra gamtos išteklių naudotojas, nuotekų neleidžia, todėl ir negali nutraukti tokių nuotekų išleidimo, tačiau teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs samprotavimai, siekiant pateisinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus ir išvengti administracinės atsakomybės. Nesant abejonių dėl to, kad privalomojo nurodymo Nr. K-29 davimo metu tinklų savininkas (statytojas) buvo A. V. G., būtent jis privalėjo užtikrinti, kad minėti įrenginiai būtų eksploatuojami tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų, elgtis rūpestingai ir atsakingai, kad nebūtų padaryta žala aplinkai, o jai atsiradus likviduoti pasekmes dėl aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo. Aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausančiais buitinių nuotekų tinklais naudojosi ne jis pats, o (duomenys neskelbtini) gyvenvietės (duomenys neskelbtini) gatvių gyventojai, šių gyventojų nedaro tinklų savininkais, taigi ir nesukuria jiems tų pareigų, kurias norminiai teisės aktai numato tokio pobūdžio objekto savininkui.

14. Skundo teiginiai, kad A. V. G. įvykdyti privalomąjį nurodymą galėjo tik atjungdamas elektros energijos tiekimą į įrenginius arba juos fiziškai užkimšdamas, ir taip padarydamas didelę žalą gyventojams (dėl užtvindymo nuotekomis), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikos teisiniam vertinimui reikšmės neturi ir jo atsakomybės dėl privalomojo nurodymo nevykdymo nešalina. Iš tikrųjų, sprendžiant administracinės atsakomybės pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį klausimą, ne mažiau yra svarbios aplinkybės, apibūdinančios kaltininko veiksmus, pastangas, siekiant įvykdyti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20-697/2019). Asmens kaltę dėl laiku neįvykdytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų gali šalinti tai, kad asmuo neturi (neturėjo) objektyvių galimybių įvykdyti šiuos reikalavimus, nors dėjo visas pastangas, kad privalomąjį nurodymą galėtų įvykdyti. Taigi A. V. G. veiksmų teisiniam vertinimui reikšmės turi ir tai, ar jis turėjo realią, objektyvią galimybę laiku įvykdyti 2019 m. birželio 14 d. privalomajame nurodyme Nr. K-29 nurodytus reikalavimus.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. V. G. nevykdant privalomojo nurodymo, aplinkos tarša buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės veiksmais. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos 2019 m. lapkričio 6 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tarša į aplinką nutraukta užaklinant (duomenys neskelbtini) esantį šulinį, kuriuo atitekėdavo buitinės nuotekos. Be to, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija 2019 m. rugsėjo 19 d. sudarė buitinių nuotekų transportavimo paslaugų teikimo sutartį dėl susikaupusių buitinių nuotekų išvežimo iš nuotekų kaupimo rezervuarų. Taigi akivaizdu, kad įvykdyti privalomąjį nurodymą nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą į aplinką buvo objektyviai įmanoma, ir tam nebuvo reikalingas elektros energijos tiekimo nutraukimas į objektus ar nuotekų tinklų užkimšimas, kaip teigiama skunde. Tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nutarime, nesvarstė ir neieškojo galimybių upelio taršą nutraukti. Duomenų, kad A. V. G., kaip nuotekų tinklų savininkas, objektyviai negalėjo atlikti tokius veiksmus, kokius atliko upelio taršą nutraukusi Kauno rajono savivaldybė, byloje nėra, todėl darytina išvada, kad privalomojo nurodymo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iki nustatyto termino neįvykdė be pateisinamos priežasties, nors turėjo ir galėjo jį įvykdyti.

16. Skunde nemažai dėmesio skiriama aplinkybėms dėl buitinių nuotekų tinklų priskyrimo kilnojamajam ar nekilnojamajam turtui, nurodomi argumentai dėl reikalingumo skirti statybos techninę ekspertizę siekiant nustatyti, ar valymo įrenginys laikytinas statiniu, taip pat ar valymo įrenginys ir buitinių nuotekų tinklai laikytini nekilnojamuoju turtu, ar tinklų statybai buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad pagal jau pirmiau aptarto ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi bylos nagrinėjimo dalykas šiuo atveju yra A. V. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl ANK 317 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo pagrįstumo vertinimas. Su valymo įrenginio, buitinių nuotekų tinklų teisinių statusu, teisine registracija susiję klausimai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

17. Be to, jokiais objektyviais duomenimis nėra paneigta Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarime nustatyta aplinkybė, kad minėtų objektų savininkas yra A. V. G. Skundo argumentai dėl to, kad valymo įrenginiai buvo perdaryti, rekonstruoti, dėl to A. V. G. pastatyti įrenginiai nėra išlikę, nepaneigia teismo nustatytos aplinkybės dėl šių įrenginių priklausymo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Nesant įrodymų apie perleistas nuosavybės teises į nuotekų valymo įrenginius (iki rekonstrukcijos ar po jos), darytina išvada, kad ir po skunde akcentuojamos nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijos, šie įrenginiai nuosavybės teise priklauso administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Esant šioms aplinkybės, taip pat įvertinus tai, kad atsakomybei dėl A. V. G. surašyto privalomojo nurodymo nevykdymo nuotekų valymo įrenginio ir nuotekų tinklų teisinis režimas, jo teisinė registracija atitinkamuose registruose, neturi teisinės reikšmės, ekspertizės skyrimas nėra tikslingas. Taip pa nėra pagrindo apklausti kaip liudytoją E. M., kuris, kaip teigiama skunde, gali patvirtinti įrenginių rekonstravimo (perdirbimo) aplinkybes. Įrenginių rekonstrukcija nėra juridinis faktas, suponuojantis A. V. G. nuosavybės teisės į šį objektą pasibaigimą, o jokių objektyvių duomenų apie nuosavybės teisės perėjimą kitiems asmenims, kaip jau nurodyta pirmiau, šiuo atveju nėra. Jų nepateikė ir apeliantas.

18. Skunde nurodoma ir tai, kad tinklų savininkas yra atsakingas už jų techninę būklę ir priežiūros organizavimą bei remontą, tačiau nurodymas nutraukti nevalytų nuotekų išleidimą nėra susijęs su tinklų technine būkle ar nepriežiūra. Taip pat teigiama, kad specialistė privalomajame nurodyme reikalauja nutraukti kenksmingą veiklą, nors A. V. G. jokios veiklos nevykdo. Šie skundo argumentai iš esmės yra susiję su 2019 m. birželio 14 d. privalomojo nurodymo Nr. K-29 turinio bei įpareigojimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, tačiau kaip jau minėta, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Aptariamo privalomojo nurodymo teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas teismine tvarka, tačiau nebuvo nustatyta, kad privalomasis nurodymas Nr. K-29 buvo surašytas ne tam subjektui, t. y. šio privalomojo nurodymo neteisėtumas ir nepagrįstumas nebuvo konstatuotas.

19. Įvertinus aptartas teisines ir faktines aplinkybes, konstatuojama, kad apylinkės teismas Institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes patikrino tinkamai, išsamiai ir objektyviai, vadovaudamasis ANK 569 straipsnio nuostatomis, ištyrė bei įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, A. V. G. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio skundo argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nesutikdamas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis, apeliantas skunde pateikia savo subjektyvų faktinės situacijos bei byloje esančių duomenų vertinimą, tačiau pažymėtina, kad proceso dalyvių pasiūlymai (nuomonė) dėl įvykio aplinkybių ir duomenų vertinimo teismui nėra privalomi ir jų atmetimas, pats savaime, nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu priimtas sprendimas yra pakankamai motyvuoti ir jame nėra prieštaravimų. Kauno apylinkės teismo nutarimas šiuos reikalavimus atitinka, jame išsamiai aprašyti visi byloje surinkti ir nagrinėjant bylą teismo ištirti įrodymai, dėl jų vertinimo padarytos motyvuotos, neprieštaringos ir pagrįstos teisinės išvados, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 18 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. V. G. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė