- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-129-555/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00365-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- I. G., V. G., I. L., O. A. K., D. T.
- Pareiškėjas
- T. G., O. A. K., D. T., V. G.
- Kategorijos
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų I. G. (L.) ir V. G. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2YT-959-374/2016 pagal pareiškėjo T. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. L., V. G., O. A. K., D. T. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir pagal suinteresuotų asmenų I. L. ir V. G. pareiškimą su savarankišku reikalavimu pareiškėjui T. G., O. A. K., D. T., V. G. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir pagal suinteresuotų asmenų D. T. ir O. A. K. pareiškimą su savarankišku reikalavimu pareiškėjui T. G., suinteresuotiems asmenims I. L., V. G., V. G. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. G., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė J. G., miręs (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.
Suinteresuotas asmuo I. L. kreipėsi į teismą su patikslinu pareiškimo reikalavimu, prašydama paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., mirusio (duomenys neskelbtini) ir A. G., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė J. G., miręs (duomenys neskelbtini) ir A. G., miręs (duomenys neskelbtini) pradėdami jų turtą faktiškai valdyti, o A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą kartu su J. G. ir A. G. priėmė jų seserys O. A. K. ir D. T., pradėdami jos turtą faktiškai valdyti.
Suinteresuotas asmuo D. T. kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. G., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė J. G., miręs (duomenys neskelbtini) ir A. G., miręs (duomenys neskelbtini) O. A. K., ir D. T., pradėdami jos turtą faktiškai valdyti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškimą patenkino: paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. G., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė J. G., miręs (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti; suinteresuotų asmenų I. L., V. G., D. T., O. A. K. pareiškimus su savarankiškais reikalavimais atmetė; priteisė solidariai iš D. T., O. A. K., I. L., V. G. 12,54 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.
Teismas nustatė, kad byloje yra iškilęs ginčas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti ir pažymėjo, kad sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kaip šie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu. Ginčo atveju, pareiškėjo senelis mirė 1994 m. o močiutė – 1995 m., t. y. galiojant 1964 metų redakcijos Civiliam kodeksui. Pagal šios redakcijos kodekso 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu (LAT Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimas Nr. 56). Dėl to, įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą turėjo jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.
Teismas taip pat nustatė, kad nei viena proceso šalis įstatymo nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau suinteresuotieji asmenys iš esmės neginčijo pareiškėjo T. G. pareiškime nurodytų aplinkybių ir patvirtino, kad pareiškėjo tėvas J. G., dar gyviems esant tėvams apsigyveno jų namuose, tvarkė ir prižiūrėjo sodybą, taip pat ir po tėvų mirties liko gyventi sodyboje, remontavo namą, dirbo žemę. Teismas nurodė, kad šias aplinkybes patvirtino liudytojai bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo tėvo J. G. aktyvūs veiksmai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas po savo tėvo, o vėliau ir po savo motinos mirties likusiu turtu naudojosi kaip savo. Be to, pareiškėjas minėtoje sodyboje augo, jam šie namai yra artimi, su jais susijęs jo visas gyvenimas. Dėl nustatytų aplinkybių teismas sprendė, kad pareiškėjo tėvas J. G. priėmė palikimą atsiradusį po tėvų mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Dėl suinteresuotų asmenų pateiktų savarankiškų reikalavimų teismas pažymėjo, kad byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ir A. G. priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Teismas pažymėjo, jog vien ta aplinkybė, jog ir A. G. kartais dirbdavo sodyboje – padėdavo broliui žemės ūkio darbuose, nelaikytina aktyviais veiksmais, kuriais buvo siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Teismas nurodė ir tai, kad D. T. ir O. A. K. taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų reikalavimą. Tuo tarpu aplinkybė, kad D. T. slaugė sergančią motiną, palikimo priėmimo faktui jokios įtakos neturi. Teismas sprendė, kad ir šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo palikimo priėmimo faktui nustatyti, kadangi pareiškėjos nuo palikimo atsiradimo dienos – (duomenys neskelbtini) neatliko jokių aktyvių veiksmų, rodančių rūpinimąsi paveldimu turtu kaip nuosavu, ir nereiškė pretenzijų dėl paveldėto turto.
Teismas nurodė, kad, kaip teigė pačios D. T. su seserimi O. A. K., jos pasiėmė motinos kai kuriuos daiktus, kaip motinos atminimą, kuriuos saugoja iki šiol, o taip pat pripažino, kad nei dirbo kokius nors žemės ūkio darbus, nei prisidėjo prie namo remonto, nei kokiais kitais veiksmais neišreiškė savo valios priimti palikimą. Nors ir nurodė, kad jos nežinojo apie motinos turėtą žemę, tačiau kartu ir pripažino, kad nesiėmė jokių veiksmų tuo pasidomėti. Dėl to, teismas sprendė, kad šiuo atveju suinteresuotieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jų reikalavimus, todėl laikė jų reikalavimus neįrodytais ir dėl to atmetė.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuoti asmenys I. L. ir V. G. prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., mirusio (duomenys neskelbtini) ir A. G., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė J. G., miręs (duomenys neskelbtini) ir A. G., miręs (duomenys neskelbtini) pradėdami paveldimą turtą faktiškai valdyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad A. G. tik kartais dirbdavo sodyboje, padėdavo broliui žemės ūkio darbuose, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tiek pareiškėjo tėvas J. G., tiek jo brolis, suinteresuotų asmenų tėvas, A. G., po savo tėvų mirties išreiškė valią priimti palikimą pradėdami tėvų turtą faktiškai valdydami, t. y. dirbo jiems priklausančią žemę, kiekvienas naudojosi šio darbo vaisiais atskirai. Tuo tarpu vien faktas, kad J. G. apsigyveno tėvų namuose iki jų mirties, paveldėjimo santykiams jokios įtakos neturi. Be to faktiniam palikimo priėmimui svarbu, kokie veiksmai buvo atlikti būtent 6 mėnesių laikotarpiu, tuo tarpu duomenų byloje apie tai, kad J. G. būtų atlikęs kažkokius veiksmus, turėjusius įtakos palikimo priėmimui, nėra.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į teismo posėdžių metu nurodytas aplinkybes, kad A. G. visą laiką naudotis tėvu turtu negalėjo dėl savo sunkios sveikatos būklės, ką patvirtina ir jo ankstyva mirtis. Nepaisant to, net ir būdamas sunkios sveikatos būklės, jis reguliariai lankėsi ir pagal galimybes dirbdavo tėvo sodyboje. Aplinkybę, kad A. G. niekada neatsisakė jam priklausančio palikimo dalies ir jis buvo įsitikinęs, jog priėmė palikimą po savo tėvų mirties, patvirtina tai, jog jis paliko įgaliojimą tvarkyti paveldėjimo reikalus.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas, paliekant visą paveldimą turtą tik vienam iš vaikų, t. y. J. G., iš esmės prieštarauja Lietuvos teisės doktrinoje vyraujantiems teisingumo ir sąžiningumo principams, tuo tarpu skundžiamas sprendimas, kadangi pagal nusistovėjusią žmonių sampratą apie paveldėjimą ir esamas aplinkybes yra labiau tikėtina, kad savo turtą tėvai planavo palikti visiems vaikams, o be vienam iš jų, dėl ko nebuvo sudaryti ir testamentai, kuriems net nebuvo poreikio.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą pareiškėjas T. G. prašo jį atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
Apeliantės nepagrįstai nurodo, kad po tėvo K. G. ir motinos A. G. mirties palikimą priėmė abu broliai J. G. ir A. G. faktiškai praėdami paveldėtą turtą valdyti, šių argumentų nepagrindė jokiais konkrečiais įrodymais. Faktiškai tėvų palikimą priėmė tik pareiškėjo tėvas J. G., kadangi pablogėjus tėvų sveikatai, tarp brolių ir seserų buvo žodinis susitarimas, kad sūnus J. G. prižiūri tėvus ir jam atitenka visas tėvų turtas, o jis garbingai atliko savo pareigą. Tėvams mirus jis palaidojo tėvus ir priėmė palikimą faktiškai pradėdamas palikimą valdyti, juo naudojosi ir juo rūpinosi kaip nuosavu turtu iki savo mirties. Šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai. Tik po tėvo J. G. mirties priėmus jo palikimą ir praėjus tvarkytis paveldėjimo dokumentus, suinteresuoti asmenys pakeitė nuomonę vien dėl to, kad pareiškėjas skiriasi su žmona.
Apeliantės taip pat neteisingai teigia, kad A. G. dirbo paveldėtą žemę savarankiškai ir nepriklausomai nuo J. G. valios, kad naudojosi jo vaisiais. Nors apeliantės ir teigia, kad A. G. per šešis mėnesius nuo tėvų mirties aktyviais veiksmais priėmė palikimą, tačiau savo nurodytų argumentų jokiais į bylą pateiktais įrodymais nepagrindė. Tuo tarpu J. G., tik mirus tėvams, iš karto persikėlė į tėvų namus, juose gyveno ir rūpinosi kaip savo, savo iniciatyva už savo lėšas remontavo namus, naudojosi namų valdoje esančiu sodu ir visu kitu buvusio tėvų turtu, tame tarpe ir žeme.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjas T. G., teismo prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad K. G., mirusio (duomenys neskelbtini), ir A. G., mirusios (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti palikimą priėmė jų sūnus, pareiškėjo tėvas J. G., miręs (duomenys neskelbtini) suinteresuotas asmuo I. L. teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. G. ir A. G. mirties palikimą priėmė tiek J. G., tiek ir jos (I. L. ir V. G. tėvas A. G., miręs (duomenys neskelbtini)
Byloje kilo ginčas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo po palikėjų K. G. ir A. G. mirties, apeliantės, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo tėvas J. G. priėmė K. G. palikimą, faktiškai pradėję turtą valdyti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, teismo išvada, kad A. G. tik kartais dirbdavo sodyboje, padėdavo broliui žemės ūkio darbuose, ar dėl savo silpnos sveikatos negalėjo naudotis tėvų turtu neatitinka nustatytų byloje faktinių aplinkybių, apeliančių vertinimu, teismo sprendimas iš esmės prieštarauja Lietuvos teisės doktrinoje vyraujantiems teisingumo ir sąžiningumo principams.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas, priimant arba atsisakant priimti palikimą (1964 m. CK 587, 591 straipsniai, 2000 CK 5.50, 5.60 straipsniai), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. 1964 m. CK 587 straipsnio, taikytino nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CPK 587 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010). Kasacinis teismas, aiškindamas 1964 m. CK 587 straipsnį, yra nurodęs, kad palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. K. G. , bylos Nr. 3K-3-8/2004).
Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis), todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. V. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo tėvas J. G., dar esant gyviems palikėjams, apsigyveno jų namuose, tvarkė ir prižiūrėjo sodybą, taip pat ir po tėvų mirties liko gyventi sodyboje, kaip savininkas disponavo šiuo turtu – remontavo namą, dirbo žemę. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).
Byloje iš esmės neginčyta, kad J. G. priėmė palikimą po savo tėvų mirties, apeliantės prašė teismo pripažinti, kad ir jų tėvas A. G. kartu su J. G. priėmė palikimą. Atsižvelgiant į nutartyje nurodytą kasacinio teismo praktiką dėl 1964 m. CK 587 straipsnio taikymo, tokiu atveju bylą nagrinėjęs teismas turėjo nustatyti, ar apeliančių tėvas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo atliko aktyvius veiksmus, patvirtinančius, kad jis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti turtą, ir elgėsi su tuo turtu kaip savininkas.
Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas, liudytojai L. R., J. R., R. K. nurodė, kad J. G., apsigyvenęs su šeima tėvų namuose, ėmėsi iniciatyvos ir remontavo namą, tvarkė aplinką, naudojosi ūkiniais pastatais. Šios nustatytos bylos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai apie ketintą vykdyti veiklą (t. 1, b. l. 149), nuosavybės dokumentų tvarkymas (t. 1, b. l. 150-169) yra pakankamos įrodinėjimo priemonės spręsti, kad J. G. po tėvų mirties likusiu turtu naudojosi kaip savo. Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog A. G. po tėvų mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas priimti palikimą. Suinteresuotų asmenų teiginiai, kad po tėvų mirties A. G. padėdavo broliui J. G. žemės ūkio darbuose, nepateikus duomenų, kokius konkrečius veiksmus jis yra atlikęs tam, kad patvirtintų ginčo turto valdymą kaip savo ir laikymą save turto savininku, nepatvirtina, kad įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir kad jis pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-273/2014).
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, analizavo ir vertino kiekvieno įpėdinio veiksmus, priimant palikimą, ir sprendė, ar kiekvienas iš įpėdinių atliko konkrečius veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip palikimo priėmimas, kokį turtą kiekvienas iš įpėdinių priėmė kaip palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. P. ir kt. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-223/2007). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. G. svečiavimasis ginčo sodyboje ir pagalba atliekant ūkio darbus nepatvirtina palikimo priėmimo fakto. Apeliantės nurodo, kad dėl savo sveikatos būklės A. G. vėliau, t. y. po 6 mėnesių, po palikimo atsiradimo, negalėjo rūpintis palikimu ir teigia, kad įpėdinio veiksmai buvo išreikšti per 6 mėnesius po palikimo atsiradimo. Minėta, kad šių argumentų byloje surinkti įrodymai nepatvirtina, be to pažymėtina, ir tai, kad A. G. save nelaikė pretendentu į tėvų palikimą, nes su V. G. sudarytame bendrajame sutuoktinių testamente (t.1, b. l. 116) nenurodė jokio patvarkymo į atsiradusį po jo tėvų palikimą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu, nes byloje esančius įrodymus įvertino atsižvelgdamas į jų visumą, faktines aplinkybes konstatavo esant pakankamų jas patvirtinančių duomenų. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, yra logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. J. Š. , bylos Nr. 3K-3-269/2012)
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog byloje neįrodyta, jog A. G. priėmė palikimą po tėvų mirties, pradėjęs faktiškai valdyti turtą, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, dėl to suinteresuotų asmenų I. L. ir V. G. apeliacinis skundas netenkintinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atmetus suinteresuotų asmenų I. L. ir V. G. apeliacinį skundą, pareiškėjo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Pareiškėjas pateikė teismui prašymą priteisti 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (t. 2, b. l. 26-29). Kadangi pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, neviršija nustatyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 2 p., 7 p., 8.11 p.), todėl iš suinteresuotų asmenų I. L. ir V. G. pareiškėjo T. G. naudai lygiomis dalimis priteistina po 75,00 Eur (iš viso 150,00 Eur) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 7,80 Eur, todėl apeliacinio skundo netenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybės naudai iš apeliančių I. L. ir V. G. lygiomis dalimis, t. y. po 3,90 Eur (iš viso 7,80 Eur) (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. sprendimą paikti nepakeistą.
Iš suinteresuotų asmenų I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti po 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Iš suinteresuotų asmenų I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti po 3,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.