Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims I. L., V. G., Onai A. K., D. T. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir pagal suinteresuotų asmenų I. L. ir V. G. pareiškimą su savarankišku reikalavimu pareiškėjui T. G., Onai A. K., D. T., V. G. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, ir pagal suinteresuotų asmenų D. T. ir Onos A. K. pareiškimą su savarankišku reikalavimu pareiškėjui T. G., suinteresuotiems asmenims I. L., V. G., V. G. dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo I. L., teismo posėdžio metu patikslinusi pareiškimo reikalavimą, teismo prašo: paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio 1994-08-11 ir A. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 1995-10-03, palikimą priėmė J. G., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2014-10-09 ir A. G., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2015-03-10, pradėdam,i jų tyurtą faktiškai valdyti, o A. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 1995-10-03, palikimą kartu su J. G. ir A. G. priėmė jų seserys Ona A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdami jos turtą faktiškai valdyti (b.l. 108-109).

Suinteresuotas asmuo D. T. teismo prašo: paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. G., a/k (duomenys neskelbtini)mirties, mirusios 1995-10-03, palikimą priėmė J. G., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2014-10-09 ir A. G., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2015-03-10 , Ona A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdami jos turtą faktiškai valdyti.

Suinteresuoti asmenys Ona A. K., V. G. teismo posėdyje nedalyvavo, jų interesus atstovavo advokatas A. S.. Suinteresuotas asmuo V. G. teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimo ar prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėtina jai nedalyvaujant (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas, suinteresuotų asmenų pareiškimai su savarankiškais reikalavimais atmestini.

Nustatyta, kad pareiškėjo T. G., suinteresuotų asmenų I. L. (G.), V. G. senelis K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 1994 m. rugpjūčio 11 dieną (b.l. 6). Pareiškėjo T. G. tėvo J. G., suinteresuotų asmenų I. L. (G.), V. G. tėvo A. G., suinteresuotų asmenų Onos A. K. ir D. T. motina A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 1995 m. spalio 3 d. (b.l. 7).

K. G., mirusio 1994 m. rugpjūčio 11 dieną, ir A. G., mirusios 1995 m. spalio 5 d., paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9).

5600/11200 dalis 1,12 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 36400/72800 dalis 7,28 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

5,0200 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7,2800 ha žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-18).

Pareiškėjo teigimu, po K. G. mirties faktiškai palikimą priėmė jo sūnus J. G., miręs 2014-10-09, nes jis gyveno tėvų namuose, perėmė valdyti visus tėvui priklausiusius daiktus, slaugė sergančią motiną, kuri dėl ligos negalėjo priimti sutuoktinio palikimo, ir valdė visą namų ūkį, dirbo žemę. Šį teiginį pareiškėjas grindžia LR CK 587 str. 2 d. 1964 m. redakcija.

Po motinos A. G. mirties faktiškai jos palikimą taip pat priėmė sūnus J. G., nes pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, kur gyveno su motina iki mirties, perėmė valdyti visus jos asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, naudojosi jai priklausančia žeme, ją dirbo (LR CK 587 str. 2 d. 1964 m.) (b.l. 19).

Palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie K. G., mirusio 1994 m. rugpjūčio 11 dieną, ir A. G., mirusios 1995 m. spalio 3 d palikimo priėmimą J. G. nepadavė. Į notaro biurą dėl K. G., mirusio 1994 m. rugpjūčio 11 dieną, ir A. G., mirusios 1995 m. spalio 3 d., palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b.l. 21-24).

Pareiškėjas nurodo, kad jo tėvas J. G. mirė 2014-10-09 (b.l. 27), motina V. G. mirė 2000 m. gegužės 18 d. (b.l. 25-26). Pareiškėjo teigimu, jis savo tėvo J. G., mirusio 2014-10-09, palikimą priėmė, paduodamas pareiškimą notaro biurui. Daugiau vaikų J. G. neturėjo. (b.l. 28-29).

Kadangi pareiškėjo tėvas J. G. po savo tėvo ir motinos mirties į notaro biurą nesikreipė, todėl negalima kitaip įrodyti, kad K. G., mirusio 1994 m. rugpjūčio 11 dieną, ir A. G., mirusios 1995 m. spalio 3 d. palikimą priėmė sūnus J. G., miręs 2014-10-09, todėl juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas nustatytinas teisme. Juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas reikalingas nustatyti paveldėjimo teisės liudijimui gavimo tikslu.

Pareiškėjas su suinteresuotų asmenų savarankiškais reikalavimais nesutinka. Jis nurodo, kad nei pareiškėjo tėvo brolis A. G., nei seserys iš motinos pusės – Ona A. K. ar D. T. palikimo fakltiškai nepriėmė, prie turto priežiūros, išlaikymo ar tvarkymo neprisidėjo, ir apskritai, palikimu nesidomėjo.

Liudytoja L. R. nurodė, kad daug metų yra kaimynė, daug bendravo su pareiškėjo tėvais, jiems padėdavo žemės ūkio darbuose. Niekas iš giminių daugiau sodyboje nedirbo, sodybos neprižiūrėjo ir neprisidėjo prie namo remonto.

Liudytojas J. R. patvirtino, kad J. G. su šeima gyveno po tėvų mirties jų sodyboje, dirbo žemę, laikė daug gyvulių.

Liudytojas R. K. paaiškino, kad yra pareiškėjo vyresnis brolis iš motinos pusės, nurodė, kad su tėvais po senelių mirties gyveno ir tvarkėsi senelių sodyboje, patėvis remontavo namą, giminės nepadėjo.

Suinteresuotieji asmenys Ona A. K. ir D. T. nurodo, kad su pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų prašymu nustatyti prašomus faktus iš esmės sutinka ir tam neprieštarauja, tačiau reiškia ir savarankišką reikalavimą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos po savo motinos A. G. mirties priėmė palikimą, pradėdamos jos turtą faktiškai valdyti. Atsižvelgiant į tai, kad K. G. buvo jų patėvis, todėl į palikimą atsiradusį po jo mirties nepretenduoja ir neprieštarauja, kad palikimą po patėvio mirties priėmė jo vaikai J. G. ir A. G. pradėdami jo turtą faktiškai valdyti, o po A. G. mirties palikimą priėmė jos vaikai J. G. ir A. G., Ona A. K., ir D. T. pradėdami jos turtą faktiškai valdyti.

Suinteresuotieji asmenys D. T. ir O. A. K. teigia, kad dar iki motinos mirties ji ilgą laiką sirgo, jos ją prižiūrėjo, slaugė. Po motinos mirties prisidėjo prie namų priežiūros, pasiėmė jos kai kurius likusius daiktus ir naudojosi jais, kaip savais. Tokiu būdu išreiškėme valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, pradėdamos jos turtą faktiškai valdyti. Į notarų biurą, dėl palikimo priėmimo nesikreipėme ir todėl praleidome terminą palikimui priimti.

Suinteresuotieji asmenys I. L. ir V. G. su pareiškėjo prašymu nustatyti palikimo priėmimo faktus iš esmės sutinka ir tam neprieštarauja, tačiau reiškia ir savarankišką reikalavimą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ir jų tėvas A. G., a/k (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą atsiradusį po savo tėvo K. G. ir motinos A. G. mirties, pradėdamas jų turtą faktiškai valdyti. Suinteresuotieji asmenys nurodo, kad turtą po tėvų mirties A. G., kaip ir J. G., paveldėjo pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl nustatytinas juridinis faktas, kad palikimą atsiradusį po K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties priėmėjų vaikai J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Liudytoja I. Š. nurodė, kad su Grincevičiais benderavo tik kol buvo gyva A. G., vėliau bendravimas nutrūko.

Liudytoja N. A. M. paaiškino, kad Grincevičių šeimą pažinojo, nes dirbo mokytoja, mokė vaikus. Bendravo daugiau kol dar gyveno netoliese, o 1996 m. jau persikėlė gyventi į Marijampolę, todėl mažai bendrabo. Tačiau bendravo su A. G. žmona, ji pasakodavo, kad Algimantas dažnai dirbo kaime tėvų sodyboje.

Byloje kilo ginčas dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių ir pareigų perėjimo universalumas reiškia, kad įpėdiniui pereina visos palikėjui priklausiusios teisės ir pareigos, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis apie jas žinojo, ar ne. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, būtina atsižvelgti į tai, kaip šie santykiai buvo reglamentuoti palikimo atsiradimo momentu. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjo senelis mirė 1994 m. o močiutė – 1995 m., t.y. galiojant 1964 metų redakcijos Civiliam kodeksui. Pagal šios redakcijos kodekso 587 straipsnio 2 dalį buvo laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu (LAT Senato 2005-12-29 nutarimas Nr. 56). Tokiu būdu, įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą turėjo jį priimti įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.

Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad nei viena šalis įstatymo nustatytu terminu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Tačiau suinteresuotieji asmenys iš esmės neginčijo pareiškėjo T. G. pareiškime nurodytų aplinkybių ir patvirtino, kad pareiškėjo tėvas J. G., dar gyviems esant tėvams apsigyveno jų namuose, tvarkė ir prižiūrėjo sodybą, taip pat ir po tėvų mirties liko gyventi sodyboje, remontavo namą, dirbo žemę. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai L. R., J. R., R. K. bei byloje pateikti rašytiniai įropdymai: VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pranešimas (b.l. 149), Leidimas vykdyti individualią statybą (b.l. 150), Nekilnojamojo dauikto kadastrinių matavimų byla (b.l. 151-169). Pareiškėjo tėvo J. G. aktyvūs veiksmai – pats ėmėsi iniciatyvos ir remontavo tėvų namą, tvarkė aplinką, naudojosi ūkiniais pastatais, su šeima apsigyveno tame name, patvirtina, kad pareiškėjo tėvas po savo tėvo, o vėliau ir po savo motinos mirties likusiu turtu naudojosi kaip savo. Be to, kaip nurodo pareiškėjas, jis čia augo, todėl šie namai jam yra labai artimi, su jais susijęs jo visas gyvenimas. Kaip minėta, palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visą palikimą. Tokiu būdu, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjo tėvas J. G. priėmė palikimą atsiradusį po tėvų mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (CPK 5.51 str. 1d.).

Suinteresuotieji asmenys I. L. ir V. G. nurodo, kad kartu su J. G. žemę dirbo ir Justino brolis, o jų tėvas - A. G., tuo faktiškai priimdamas tėvų palikimą.

Kaip aukščiau minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo pradėjus faktiškai turtą valdyti esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. B. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-487/2010).

Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku, o šiuo atveju įvertinus, kad J. G. po tėvo, o vėliau ir po motinos mirties liko gyventi name rūpinosi turto išlaikymu, tvarkymu, jis išreiškė subjektyvią valią priimti palikimą faktiškai pradedant turtą valdyti. Priešingai suinteresuotų asmenų teigimui, kad ir A. G. priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, pareiškėjos įtikinamų įrodymų nepateikė. Tai, kad A. G. kartais dirbdavo sodyboje – padėdavo broliui žemės ūkio darbuose, nelaikytina aktyviais veiksmais, kuriais buvo siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Suinteresuotieji asmenys D. T. ir O. A. K. taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų reikalavimą. Aplinkybė, kad D. T. slaugė sergančią motiną, palikimo priėmimo faktui jokios įtakos neturi. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo palikimo priėmimo faktui nustatyti, kadangi pareiškėjos nuo palikimo atsiradimo dienos – 1995-10-05 neatliko jokių aktyvių veiksmų, rodančių rūpinimąsi paveldimu turtu kaip nuosavu, ir nereiškė pretenzijų dėl paveldėto turto.

CK 5.50 str. 1 d. reglamentuotas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, t. y. įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tačiau ne kiekvienu atveju kokio nors daikto paėmimas reiškia palikimo priėmimą. Palikėjo daiktą įpėdinis gali paimti kitiems įpėdiniams sutikus, jiems leidus ar kaip mirusiojo atminimą. Paveldėjimo teisėje ir teismų praktikoje palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, asmeninių dokumentų, laiškų, rankraščių, apdovanojimų, atestatų, šeimos suvenyrų ir relikvijų pasidalijimas tarp įpėdinių arba šių daiktų perdavimas vienam iš įpėdinių su kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. K. v. B. L., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008). Toks daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nesirūpino palikimu, jo netvarkė, neprižiūrėjo, nemokėjo mokesčių, nedalyvavo kartu su kitais įpėdiniais disponuojant daiktais, įeinančiais į palikimo sudėtį, t. y. jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, priėmė palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal V. Ž. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. J. ir kt. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-322/2009; 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

Nagrinėjamuoju atveju suinteresuotas asmuo D. T. teigė, kad ji su seserimi O. A. K. pasiėmė motinos kai kuriuos daiktus, kaip motinos atminimą, kuriuos saugoja iki šiol. Taip pat pripažino, kad nei dirbo kokius nors žemės ūkio darbus, nei prisidėjo prie mano remonto, nei kokiais kitais veiksmais neišreiškė savo valios priimti palikimą. Nurodė, kad jos nežinojo apie motinos turėtą žemę, nors tuo pačiu pripažino, kad nesiėmė jokių veiksmų tuo pasidomėti.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-340/2009).

Tokiu būdu, spręstina, kad šioje byloje suinteresuotieji asmenys nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų reikalavimus, todėl suinteresuotų asmenų pareiškimai su savarankiškais reikalavimais laikytini neįrodytais, todėl atmestini (CPK 178 str.).

Iš suinteresuotų asmenų solidariai priteistinos teismo pašto išlaidos valstybei (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Paveldėjimo liudijimo gavimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad K. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusio 1994 m. rugpjūčio 11 dieną, ir A. G., a/k (duomenys neskelbtini) mirusios 1995 m. spalio 3 d., palikimą priėmė J. G., a/k (duomenys neskelbtini) miręs 2014-10-09, faktiškai pradėdamas paveldėtą turtą valdyti.

Suinteresuotų asmenų I. L., V. G., D. T., O. A. K. pareiškimus su savarankiškais reikalavimais atmesti.

Priteisti solidariai iš D. T., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini); O. A. K., a/k (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).; I. L., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).; V. G., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 12,54 Eur teismo pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.