- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-04
- Bylos Nr.
- e2-829-517/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-01419-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Ieškovas
- Ž. R.
- Atsakovas
- R. S.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. R. ieškinį atsakovui R. S., institucija, teikianti išvadą byloje –Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Ukmergės rajono savivaldybėje, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Ž. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. S., kuriuo prašo: 1) nepilnamečio sūnaus N. S. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove Ž. R.; 2) priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. S. mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 280,00 Eur iki jo pilnametystės (išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją), priteistų išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę Ž. R.; 3) priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui N. S. už tris metus iki ieškinio teismui pateikimo dienos - 4680,00 Eur; 4) nustatyti ieškovės prašomą nepilnamečio vaiko N. S. bendravimo tvarką su atsakovu R. S., tai yra atsakovas R. S. su nepilnamečiu sūnumi N. S. bendrauja maksimaliai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo dienotvarkę ir tik būdamas blaivus, apie numatomą bendravimą su vaiku ieškovei pranešant ne vėliau kaip prieš dvi dienas ir ieškovę informuojant, kur konkrečiai atsakovas su vaiku bus.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė Ž. R. su atsakovu R. S. santuokos nėra sudariusi, jie kartu gyvena nuo 2009 m. gruodžio 30 d. Gyvendami kartu susilaukė sūnaus N. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris yra nepilnametis. Su nepilnamečiu sūnumi N. S. ieškovė gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jos santykiai su atsakovu R. S. nėra geri, atsakovas turi priklausomybių, namuose dėl to kyla nesutarimai, jie tai gyvena kartu, tai atskirai. Dėl atsakovo priklausomybių, nesirūpinimo vaiku, ieškovė yra pasiryžusi su atsakovu nutraukti santykius, nori užtikrinti ramybę nepilnamečiui sūnui N. ir sau. Dabartiniu metu jie kartu negyvena. Sūnui N. yra keturi metai ir aštuoni mėnesiai. Vaikas yra labai prisirišęs prie ieškovės, kuri sūnumi nuo gimimo rūpinasi ir jį išlaiko. Nurodo, jog stengiasi palaikyti reguliarią vaiko dienotvarkę, kad sūnus laiku eitų miegoti, būtų pailsėjęs ir be streso ryte eitų į darželį. Tuo tarpu atsakovas neužtikrina vaiko reguliarios dienotvarkės, kai sūnus likdavo su atsakovu, visas laikas būdavo praleidžiamas prie kompiuterio, sūnus labai vėlai būdavo guldomas miegoti, ko pasėkoje ryte būdavo pavargęs ir suirzęs. Atsakovas dažnai elgiasi priešingai taisyklėms, pastebi, kad sūnus ima neigiamą pavyzdį iš tėvo, kai girdi įžeidžiamus žodžius ieškovės atžvilgiu. Teigiama, jog nepilnamečio sūnaus N. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, vaiko motina, geriausiai atitiktų nepilnamečio sūnaus interesus. Bute, kuriame su sūnumi gyvena, yra visos sąlygos vaikui gyventi, ilsėtis, lavintis.
Be to, ieškinyje nurodoma, kad ieškovės ir atsakovo nepilnamečio sūnaus N. S. realius ir pagristus poreikius per mėnesį sudarytų išlaidos, siekiančios apie 560,00 -600,00 eurų. Sūnui N. bus penki metai, sūnus augantis, tiek aprangai, tiek vaiko laisvalaikiui poreikiai tik didėja. Nepilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams per mėnesį reiktų apie 240,00 eurų maistui, rūbams, avalynei (vaikiška avalynė brangi, batukus ir rūbelius vaikas išauga) – apie 50,00 - 60,00 eurų, asmeninės higienos priemonėms – apie 15,00 Eur, vitaminams, papildams, vaistams – 20,00 eurų (reikalinga stiprinti vaiko imuninę sistemą, vitaminas D, žuvies taukai), vizitai pas odontologą – 20,00 Eur, skalbimo priemonėms – 5,00 eurų, vaiko lavinimo priemonėms – apie 60,00 eurų (žurnalai, Lego, Troliai, kt.), už sūnaus darželį – apie 60,00 Eur, rinkliava darželyje – apie 20,00 Eur, draugų gimtadieniams – apie 20,00 - 30,00 Eur. Sūnų stengiasi nuvežti prie jūros (šią vasarą buvo 7 dienas, turėjo apie 330,00 Eur išlaidų, vyko į triušiukų slėnį (30,00 Eur), į Anykščius (50,00 Eur). Tvirtina, jog 2020 m. rugsėjo mėnesį sūnaus poreikiams išleido apie 800,00 Eur: apie 240,00 Eur maistui, 120,00 Eur sūnaus rūbams (botai, liemenė, sportinės kelnės, palaidinės, aulinukai, kojinės, pėdkelnės, apatiniai rūbai, lietaus kelnės), pirko dviratuką už 70,00 Eur, odontologei sumokėjo 32,00 Eur, už kanceliarines prekes į darželį mokėjo 20,00 Eur, už gėles auklėtojoms (rugsėjo 1-osios ir spalio 5-osios proga) apie 50,00 Eur, vaiko draugų gimtadieniams skyrė 30,00 Eur, sūnaus žurnalams (vienas kartą per savaitę) – 16,00 Eur, penktadieniais pagal susitarimą perkama Lego ar pan. – 80,00 Eur, žaislai Troliai – 20,00 Eur, už darželį rugsėjo mėnesį mokėjo 68,00 Eur, higienos prekėms skyrė apie 10,00 Eur, už vitaminus mokėjo 17,00 Eur, kuro išlaidos sudarė apie 60,00 Eur. Be to, sūnaus noru, buvo įsigytas katinas, kurio išlaikymu turi rūpintis ji viena. Nurodoma, kad Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurio realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, teismas turėtų į šią aplinkybę atsižvelgti priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Kaip minėjo, ji su nepilnamečiu sūnumi gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), butui teikimas centrinis šildymas, elektra, vanduo, mokama už nuotekas, už atliekų tvarkymą, internetą. Tvirtina, jog UAB „Ukmergės butų ūkis“ moka vidutiniškai apie 30,00 Eur per mėnesį, UAB „Ukmergės šiluma“ – apie 37,00 Eur, už internetą – 22,50 Eur, už elektrą – apie 23,00 Eur, taip pat moka už atliekas, už kurą. Be to, turi paėmusi paskolą būsto remontui, kurios grąžinimui kas mėnesį moka apie 200,00 Eur, o „Mokilizngas“ mokėjo po 92,90 Eur, ši paskola jau išmokėta. Ji, ieškovė, yra mokytoja, dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, jos gaunamas darbo užmokestis yra apie 900,00 - 950,00 Eur per mėnesį. Nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, turi automobilį. Atsakovas R. S. yra sveikas ir darbingas asmuo, turi nekilnojamąjį turtą, automobilį, tačiau atsakovas nenori išlaikyti sūnaus, nors turi pareigą bei galimybę teikti reguliarų išlaikymą savo sūnui. Nurodo, jog pagal Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti orientaciniu kriterijumi pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, o minimali alga šiai dienai Vyriausybės yra patvirtinta 607 eurų ( Lietuvos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“). Tačiau vien minimalių vaiko poreikių patenkinimo nepakanka, reikalingos lėšos vaikui lavintis, pramogauti.
Be to, ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovu R. S. gyveno kartu ir gimus sūnui N. Atsakovas tada pirko vežimėlį, lovytę, rūbelius vaikui. Tačiau jų santykiai su atsakovu pradėjo blogėti nuo 2017 m. birželio mėnesio, atsakovas nusipirko automobilį, nebeskyrė pinigų šeimai. Ieškovei vienai teko pareiga išlaikyti ir visapusiškai rūpinti mažamečiu sūnumi, mokėti buto išlaikymo mokesčius. Atsakovas tik epizodiškai, retsykiais nupirkdavo maisto sau, kartais kokį skanėstą vaikui. Nuolatinė ir kasdieninė sūnaus N. priežiūra, jo išlaikymas teko vienai ieškovei, o atsakovas jokių lėšų jų sūnaus išlaikymui neskyrė ir neskiria, tokia atsakovo pozicija aiškiai neatitinka nepilnamečio vaiko poreikių ir interesų. Tinkamas išlaikymas nepilnamečiam sūnui N. buvo teikiamas tik vienos ieškovės, todėl turi teisę atgauti už atsakovą įvykdytą nepilnamečio sūnaus išlaikymo dalį, kuri bus skirta nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui. Tokiu būdu, reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo teikia 4680,00 Eur sumai už trejus metus, t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki ieškinio pateikimui dienos skaičiuojant po 130,00 Eur kas mėnesį. Išlaikymo įsiskolinimo suma po 130,00 Eur kas mėnesį paskaičiuota atsižvelgiant į sūnaus poreikius ir į tai, kad, 2017 metais minimali mėnesinė alga buvo 380,00 Eur, 2018 m. – 400,00 Eur. 2019 m. – 430,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, ieškinyje nurodoma, kad ieškovė nedraudžia ir ateityje nedraus atsakovui bendrauti su jų nepilnamečiu sūnumi N. Teismo prašo nustatyti maksimalų atsakovo bendravimą su sūnumi, tik pageidauja, jog atsakovas su sūnumi bendrautų būdamas blaivus ir būtinai ieškovei praneštų, kur būna su vaiku.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus patikslino. Prašė priteisti iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiam sūnui N. S. mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur iki jo pilnametystės. Taip pat prašė atsakovo R. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje nustatyti, jog atsakovas su sūnumi gali bendrauti tik būdamas blaivus, dalyvaujant vaiko mamai – ieškovei, vaiko gyvenamojoje vietoje arba pagal susitarimą kitoje vietoje, apie numatomą bendravimą pranešant ieškovei bent jau prieš vieną dieną iki 19 val. bei atsakovas sūnui N. gali skambinti ne vėliau nei 19 val.
Atsiliepimas
Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu iš dalies sutiko. Nurodė, kad su ieškove Ž. R. santuokos nėra sudaręs. Gyveno kartu nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d. ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jiems 2016 m. kovo 27 d. gimė sūnus N. S.. Trejus metus jų santykiai buvo geri, vėliau prasidėjo nesutarimai dėl ieškovės ūmaus būdo, nuolatinių priekaištų atsakovui. Jis (atsakovas) iki 2020 m. liepos vidurio dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, iš užsienio parveždavo drabužių, žaislų. Gimus vaikui, pirkdavo maistą, sauskelnes, higienos priemones, vitaminus. Be to, iki gimstant vaikui suremontavo kambarį, nupirko vaikui lovytę, vežimėlį, valgymui skirtą kėdutę. Taip pat nupirko kampinę indaują, kurią parvežė iš Kauno. Du kartus remontavo Ž. R. butą. Jiems kartu gyvenant ieškovė turėjo automobilį „KIA Sportage“ kurį jis (atsakovas) remontavo, rengdavo techninei apžiūrai. Nuo 2020 m. lapkričio 25 d. su ieškove Ž. R. gyvena atskirai, susipyko, nes neremontavo jos buto. Neremontavo dėl to, kad atsakovė atsisakė iš namų išnešti dėžes, maišus su įvairiais daiktais, rūbais. Neprieštarauja, kad sūnaus N. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Tačiau nesutinka su ieškinyje nurodyta atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka, kadangi ieškovė Ž. R. piktnaudžiauja motinos valdžia, ji pažeidžia vaiko teises jam (atsakovui) tiesiogiai matytis su vaiku, dažnai užblokuoja jo telefono numerį ir jis negali ieškovei prisiskambinti, kad susitarti dėl bendravimo su vaiku. Jo ryšys su sūnumi N. yra labai artimas, vaikas jo pasiilgsta, jie labai gerai leidžia laiką. Atsižvelgiant į vaiko interesus, pageidauja, kad būtų nustatyta konkreti atsakovo bendravimo su vaiku N. tvarka, tai yra: 1) nustatyti, kad R. S. bendraus su sūnumi N. du kartus per mėnesį, I ir II savaitgalius paimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos penktadienį nuo 17 val. ir praleisti su juo visą laiką savo nuožiūra pasirinktoje vietoje iki tos pačios savaitės sekmadienio 19.00 val., asmeniškai pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą; 2) nustatyti, kad sūnus R. S. bendraus su sūnumi darbo dienomis du kartus per savaitę nuo 17 val. iki 19 val., paimant sūnų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant jį į jo gyvenamąją vietą informuojant apie būsimą bendravimą ieškovę Ž. R. iš vakaro iki 20 val.; 3) nustatyti, kad atsakovas R. S. bendraus su sūnumi pusę jam priklausančių pavasario, rudens ir žiemos atostogų bei 30 kalendorinių dienų vaiko vasaros atostogų laiko. Ieškovė Ž. R. ir atsakovas R. S. įsipareigoja tarpusavyje derinti atostogų laiką, kad nesudubliuotų bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko mokinių atostogas; 4) R. S. bendraus su sūnumi N. ne trumpiau 14 kalendorinių dienų savo kasmetinių atostogų laikotarpiu, pranešant apie savo planuojamas atostogas prieš 2 savaites vaiko motinai Ž. R. ir R. S. priimtinomis ryšio priemonėmis; 5) nustatyti, kad nepilnametis vaikas N. S. šventes leis su mama ir tėvu rotacijos principu: 5.1. atsakovas R. S. bendraus su sūnumi kiekvienais neporiniais metais per Šv. Velykas, paimant sūnų pirmą Šv. Velykų dieną 12 val. ir grąžindamas antrąją Šv. Velykų dieną iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 5.2. atsakovas R. S. bendraus su sūnumi kiekvienais poriniais metais per Šv. Kūčias/Šv.Kalėdas, paimant sūnų gruodžio 24 d. 15 val. ir grąžindamas gruodžio 26 d. iki 19 val. į jo gyvenamąją vietą; 6) R. S. bendraus su sūnumi N. tėvo dieną, tėvo gimimo dieną – balandžio 21 d., nuo 10 val. iki 16 val., jeigu tai bus darbo diena, tuomet nuo 17 val. iki 19 val.; 7) R. S. aplankys vaiką per jo gimtadienį – kovo 27 d.; 8) apie būsimą bendravimą atsakovas R. S. įsipareigoja iš anksto, t.y. prieš dvi dienas, iki 20 val. informuoti Ž. R. SMS žinute; 9) nepilnamečio vaiko N. S. gimtadienis (kovo 27 d.) bus švenčiamas: tėvas aplanko sūnų per jo gimtadienį – kovo 27 d. (jeigu gimtadienis darbo dieną) ir švenčia sūnaus gimtadienį artimiausią savaitgalį, t.y. šeštadienį arba sekmadienį, suderinus su Ž. R., paimant sūnų su savimi nuo 10 val. iki 17 val., informuojant apie būsimą bendravimą vaiko motiną Ž. R. prieš vieną dieną; 10) tuo atveju, jeigu dėl vaiko ligos, ar dėl Ž. R., ar R. S. ligos ar darbo grafiko, R. S. negalės bendrauti su nepilnamečiu sūnumi N. numatytą savaitgalį, Ž. R. įsipareigoja sudaryti sąlygas R. S. bendrauti su vaiku sekantį savaitgalį; 11) Ž. R. įsipareigoja užtikrinti, kad R. S. aplankyti sūnų N. ligos atveju jo gyvenamojoje vietoje ar medicinos įstaigoje; 12) tuo atveju, jeigu vaiko motina Ž. R. išvyktų į užsienį gyventi nuolat, išvykimas privalo būti suderintas su nevykstančiu į užsienį vaiko tėvu R. S. bei nustatant vaiko tėvo R. S. bendravimo bei dalyvavimo vaiką auklėjant tvarką, pasikeitus aplinkybėms; 13) Ž. R. įsipareigoja informuoti vaiko tėvą R. S. apie sūnaus N. sveikatos būklę, jo ligos atveju, kokioje gydymosi įstaigoje sūnus lankosi pas kokį šeimos gydytoją, informuoti kokias gydymo įstaigas sūnus lanko; 14) Ž. R. įsipareigoja leisti sūnui bendrauti su vaiko tėvu R. S. telefonu, Skype bei susirašinėti SMS.
Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodo, kad šiuo metu jo turtinė padėtis yra labai sunki. Jis nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo gaunamos pajamos yra tik apie 300,00 Eur per mėnesį. Jis, iki 2020 m. liepos vidurio dirbo tolimųjų reisų vairuotoju. Dažniausiai važinėjo į Prancūziją ir Italiją. Buvo atleistas iš darbo, nes nesutiko važiuoti į Italiją, kur tuo metu buvo didelis COVID-19 viruso židinys. Jis (atsakovas) asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: 0.0600 ha žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), bei automobilį „Volkswagen Toureg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2004 m. gamybos. Šiuo metu nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Už buto nuomą moka 100,00 Eur per mėnesį ir apie 50,00 Eur komunalinių mokesčių. Šiuo metu nepilnamečius vaikui galėtų skirti po 150,00 Eur kas mėnesį, tačiau šiuos pinigus tektų skolintis. Prašo atsižvelgti į tai, kad nori daug laiko praleisti su vaiku. Kai bus su vaiku, nupirks vaikui kas reikalinga, jį maitins, pilnai išlaikys. Išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui nesutinka mokėti, kadangi iki 2020 m. lapkričio 25 d. gyveno kartu. Kai gyveno kartu, jis pirko aks reikalinga vaikui, rūpinosi vaiku, jo laisvalaikiu, šeimos reikalais, buitimi, buto, automobilio remontu. Kadangi ieškovė Ž. R. linkusi nuolat užsisakinėti įvairių prekių, daiktų, kurių bute yra pilnos dėžės ir maišai, kuriais ji faktiškai nesinaudoja, jis neduodavo jai pinigų. Pirkdavo viską, kas reikalinga.
Atsakovas R. S. teismo posėdžio metu iš dalies palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, su ieškiniu iš dalies sutiko. Papildomai paaiškino, kad sutinka su ieškiniu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei ieškovės siūloma nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Pripažįsta, kad nuo 2017 metų iki ieškinio padavimo teismui dienos – 2020 m. lapkričio mėnesio nepilnamečiui vaikui N. išlaikymo neteikė, nors tuo laikotarpiu dirbdavo, gaudavo apie 800,00 Eur atlyginimą kas mėnesį. Galimybę išlaikyti vaiką turėjo, tačiau lėšų neskyrė, nes ieškovė yra išlaidi. Be to, turėjo skolų, lėšas išieškodavo antstolė. Sutinka su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo 4680,00 Eur sumai. Su ieškinio reikalavimu dėl periodinių įmokų mokėjimo vaikui išlaikyti sutinka iš dalies, nes gali mokėti tik po 150,00 Eur kas mėnesį. Šiuo metu nedirba, todėl daugiau vaikui mokėti negali. Yra bedarbis, jo gaunamos pajamos sudaro 211, 86 Eur kas mėnesį. Artimiausiu metu planuoja įsidarbinti.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad siekiant pateikti teismui išvadą ir išsiaiškinti kitas reikšmingas aplinkybes buvo apsilankyta ieškovės ir nepilnamečio vaiko gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi N. S. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių bute daugiabutyje su visais patogumais. Butas 36,45 kv.m. ploto. Vienas kambarys yra atskiras (vaiko kambarys), svetainė sujungta su virtuve. Bute yra visi patogumai (centrinis šildymas, karštas, šaltas vanduo, tualetas, vonia). Apsilankymo metu nustatyta, kad bute šiuo metu vyksta remontas, virtuvė suremontuota pilnai, svetainėje dar bus dažomos sienos, klojama grindų danga. Dėl remonto svetainėje, vaiko kambaryje prikrauta įvairių daiktų, rūbų, žaislų, trūksta tvarkos. Vaikui yra skirtas atskiras suremontuotas kambarys, kuriame šiuo metu dėl vykstančio remonto užgriozdintas įvairiais daiktais. Vaikas šiuo metu miega atskiroje vaikiškoje lovoje viename kambaryje (svetainėje) su mama. Tarnybos specialisto vertinimu – sudarytos sąlygos nepilnamečiui vaikui žaisti, lavintis ir ugdytis yra pakankamos. Teigiama, jog 2020 m. sausio 19 d. Tarnybos atstovė, siekdama patikslinti su civiline byla susijusias aplinkybes, susisiekė telefonu su atsakovu R. S.. Atsakovas nurodė, kad nuo 2020 m. lapkričio 25 d. gyvena atskirai nuo ieškovės ir savo sūnaus, šiuo metu nuomoja butą, esantį adresu: (duomens neskelbtini), už nuomą moka 100 eurų nuomos mokestį. Atsakovas nurodė, kad neprieštarauja, kad nepilnamečio sūnaus N. S. gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove, jo motina. Nurodė, kad gyvendamas kartu su ieškove, nebuvo nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros ir išlaikymo: rūpinosi savo sūnumi N., pirkdavo jam drabužius, maistą, veždavo vaiką į ugdymo įstaigą ir iš jos pasiimdavo, daug laiko su vaiku praleisdavo namuose, tačiau atsakovas neneigė, kad neprisidėjo prie ieškovės būsto išlaikymo ir nedavė ieškovei piniginių lėšų. Pasakojo, kad juos su vaiku sieja artimas tarpusavio tėčio ir sūnaus ryšys. Atsakovas nurodė neturintis alkoholio vartojimo problemų. Šiuo metu nedirba, jo pajamos yra nedarbo draudimo ir darbo paieškos išmokos, kurios per mėnesį sudaro apie 350,00 eurų. Vyras nurodė, kad pasibaigus karantinui ieškosis pastovios darbo vietos, yra sveikas. Atsakovo nuomone, prašomas iš jo priteisti išlaikymo dydis sūnui yra per didelis, jis finansiškai pajėgtų teikti apie 150,00 eurų dydžio išlaikymą kas mėnesį. Be to, Tarnyba 2021 m. sausio 20 d. bendravo su nepilnamečiu N. S., išklausė ir užfiksavo jo nuomonę. Vaikas nurodė, kad nori gyventi su mama, taip pat pasakojo, kad su tėčiu matosi, tėtis nori jį pasiimti pas save. Tarnyba, įvertinusi nepilnamečio N. S., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenimo su motina sąlygas, atsižvelgusi į glaudų emocinį ryšį tarp mamos ir vaiko, išklausiusi atsakovo nuomonę, vertina, kad nepilnamečio N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina Ž. R. geriausiai atitiktų vaiko interesus ir jų nepažeistų.
Be to, išvadoje nurodoma, kad nereikia įrodinėti, jog vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaikui išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Abu tėvai (nepriklausomai nuo to ar gyvena santuokoje, ar skyrium) yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas augti bei tobulėti, kad vaiko poreikiai būtų tenkinami kasdien. Visais atvejais yra svarbu, kad nebūtų apsiribota vien tik vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Iš Tarnybai prieinamų registrų matyti, kad ieškovė Ž. R. dirba (duomenys neskelbtini) pagrindinėje mokykloje, taip pat nuo 2009 metų yra savarankiškai dirbantis asmuo – vykdo individualią veiklą. Sodros duomenų bazės duomenimis, jos draudžiamosios pajamos sausio mėnesį siekė 1549,61 Eur. Iš Tarnybai prieinamų registrų matyti, kad atsakovas R. S. nuo 2020 m. liepos 1 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jam kas mėnesį yra mokama darbo paieškos išmoka 42,49 Eur ir nedarbo draudimo išmoka – gruodžio mėnesį išmokėta 307,83 Eur suma. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, tiek ieškovei, tiek atsakovui, nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Tarnybos vertinimu atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikui užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jo poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos ieškovei.
Pažymi, jog išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteistas tik tuomet, jeigu bus įrodyta, kad atsakovas neprisidėdavo arba nepakankamai prisidėdavo prie vaiko išlaikymo. Ieškovė nurodo, kad nuo 2017 m. birželio mėnesio, kai pablogėjo jos ir atsakovo santykiai, atsakovas nebeskyrė pinigų šeimai ir jai vienai teko pareiga išlaikyti ir visapusiškai rūpintis mažamečiu sūnumi, mokėti buto išlaikymo mokesčius, nuolatinė ir kasdieninė sūnaus N. priežiūra, išlaikymas teko jai vienai. Tuo tarpu atsakovas Tarnybos atstovei nurodė, kad iki 2020 m. lapkričio 25 d., gyvendamas kartu su ieškove, nebuvo nusišalinęs nuo sūnaus priežiūros ir išlaikymo: rūpinosi savo sūnumi N. pirkdavo jam drabužius, maistą, veždavo vaiką į ugdymo įstaigą ir iš jos pasiimdavo, kelis kartus yra apmokėjęs už vaiko ugdymo įstaigą, daug laiko su vaiku praleisdavo namuose, tačiau atsakovas neneigė, kad neprisidėjo prie ieškovės būsto išlaikymo ir nedavė pačiai ieškovei piniginių lėšų. Taigi, Tarnybai nepakanka duomenų, kad galėtų įvertinti išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo priteisimą nepilnamečiui sūnui.
Be to, išvadoje nurodoma, kad Tarnyba, išklausiusi ieškovės ir atsakovo nuomonę, atsižvelgusi į vaiko amžių, į konfliktiškus šalių santykius, į kitas byloje nurodytas aplinkybės vertina, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka nėra konkreti ir aiški vykdymui. Tik detalizuota ir nustatyta tiksli bendravimo tvarka, aptartas atskirai gyvenančio vieno iš tėvų bendravimas su vaiku savaitgaliais, švenčių, atostogų ir kitomis šeimai svarbiomis progomis, leistų užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmo stabilumą ir ateityje leistų išvengti galimų nesutarimų tarp šalių bei užtikrintų vaiko teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų.
Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė į teismo posėdį neatvyko. Teisme gautas prašymas nagrinėti bylą išvadą teikiančios institucijos atstovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė Ž. R. ir atsakovas R. S. nėra susituokę, jie kartu gyveno nuo 2009 m. gruodžio 30 d. Šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. S.. Iš Gyventojų registro duomenų bazės išrašo matyti, kad ieškovės Ž. R. ir jos nepilnamečio sūnaus N. S. gyvenamoji vieta deklaruota adresu: (duomenys neskelbtini).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko – sūnaus N. S., gimusio (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja, ieškove Ž. R.. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo, su juo sutiko. Byloje nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnamečiu sūnumi N. S. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Nepilnametis sūnus N. gyvena su ieškove nuo gimimo iki šiol, ieškovė rūpinasi savo sūnumi, jo sveikata, užtikrina jam tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas, rūpinasi jo ugdymu, sūnų išlaiko. Atsakovas kartu su nepilnamečiu vaiku negyvena. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos sąlygos nepilnamečiui vaikui žaisti, lavintis ir ugdytis, vaikas N. nurodė, kad nori gyventi su mama, taip pat pasakojo, kad su tėčiu matosi, tėtis nori jį pasiimti pas save. Tarnyba, įvertinusi nepilnamečio N. S., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenimo su motina sąlygas, atsižvelgusi į glaudų emocinį ryšį tarp mamos ir vaiko, išklausiusi atsakovo nuomonę, vaiko nuomonę, vertina, kad nepilnamečio N. S. gyvenamosios vietos nustatymas su motina Ž. R. geriausiai atitiktų vaiko interesus ir jų nepažeistų.
Taigi, byloje nustatytos aplinkybės yra visiškai pakankamos pripažinti, kad šalių vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių nepilnamečio vaiko N. S. gyvenamoji vieta nustatoma su jo motina – ieškove Ž. R. (CK 3.3, 3.169, 3.174, 3.178 straipsniai).
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 2, 3 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nustačius vaiko N. S. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatytina vaiko bendravimo su tėvu R. S. tvarka.
Ieškovė, patikslindama ieškinio reikalavimus, teismo prašo nustatyti sekančią atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: nustatyti, jog atsakovas R. S. su sūnumi N. S. gali bendrauti tik būdamas blaivus, dalyvaujant vaiko mamai – ieškovei Ž. R., vaiko gyvenamojoje vietoje arba pagal susitarimą kitoje vietoje, apie numatomą bendravimą pranešant ieškovei Ž. R. bent jau prieš vieną dieną iki 19 val. bei nustatyti, kad atsakovas R. S. sūnui N. S. gali skambinti ne vėliau nei 19 val. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo. Teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su siūloma bendravimo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į šalių nuomonę, vaiko amžių (5 metai), vertina, jog yra pagrindas nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką.
Pažymėtina, jog teismo nustatyta bendravimo tvarka šalims neužkerta kelio dėl bendravimo tvarkos tartis geranoriškai, atsižvelgiant į šalių galimybes ir interesus.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam šalių vaikui priteisimo
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).
Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi. Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo bei motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikams, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaikui priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikams turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia kokias galimybes teikti išlaikymą turi kiekviena šalis ir proporcingai paskirsto teiktino išlaikymo pareigas (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Nustatydamas šalių turtinę padėtį, teismas turi vertinti jų gaunamas pajamas, turimą turtą, finansinius įsipareigojimus bei turimų išlaikytinių skaičių.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis bei Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenimis, ieškovei Ž. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), bei gyvenamasis namas su priklausiniais, žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini). Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad Ž. R. priklauso automobilis „Audi 100“. Iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos pažymos matyti, kad ieškovės darbo užmokestis per mėnesį yra vidutiniškai 900,00 Eur. Ieškovės teigimu, ji turi paėmusi paskolą būsto remontui, kurios grąžinimui kas mėnesį moka apie 200,00 Eur.
Iš atsakovo pateiktų duomenų ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių bei informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad atsakovas R. S. yra bedarbis, jo gaunamos pajamos kas mėnesį sudaro 211,86 Eur, atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) bei automobilis „Volkswagen Touareg“. Pasak atsakovo, jis šiuo metu nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini), už buto nuomą moka 100,00 Eur kas mėnesį, už komunalinius mokesčius – apie 50,00 Eur kas mėnesį.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktais duomenimis, nei ieškovei, nei atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Be to, byloje nėra duomenų, kad šalys turėtų kitų išlaikytinių. Teismo vertinimu, atsakovas būdamas sveikas ir darbingo amžiaus vyras (duomenų apie tai, kad jo darbingumas yra apribotas į bylą nepateikta), privalo imtis priemonių vaiko teisėms ir interesams apsaugoti, bei turi prisidėti prie vaiko išlaikymo, nepaliekant išlaikymo naštos vien vaiko motinai. Pažymėtina, jog dėl pareigos išlaikyti vaiką atsakovas teismo posėdžio metu sutiko, nurodydamas, jog artimiausiu metu planuoja įsidarbinti.
Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą.
Tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Vaiko poreikiai turi būti racionalūs ir ekonomiški.
Vertinant nepilnamečio vaiko poreikius nustatyta, kad šalių sūnus lanko ugdymo įstaigą. Iš ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių bei pateiktos vaiko išlaikymo išlaidų sąmatos matyti, kad sūnaus N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį reikalinga skirti: 1) 240,00 Eur maistui; 2) 50,00 Eur – 60,00 Eur rūbams, avalynei (vaikiška avalynė brangi, batukus ir rūbelius vaikas išauga); 3) 15,00 Eur asmeninės higienos priemonėms; 4) 20,00 Eur vitaminams, papildams, vaistams (reikalinga stiprinti vaiko imuninę sistemą, vitaminas D, žuvies taukai); 5) 20,00 Eur vizitams pas odontologą; 6) 5,00 Eur skalbimo priemonėms; 7) 60,00 Eur vaiko lavinimo priemonėms (žurnalai, Lego, Troliai, kt.); 7) 60,00 Eur už sūnaus darželį; 8) 20,00 Eur rinkliava darželyje; 8) 20,00 - 30,00 Eur draugų gimtadieniams. Be to, sūnų stengiasi nuvežti prie jūros (šią vasarą buvo 7 dienas, turėjo apie 330,00 Eur išlaidų, vyko į triušiukų slėnį (30,00 Eur), į Anykščius (50,00 Eur). Taigi, ieškovės teigimu, realius ir pagristus poreikius per mėnesį sudarytų išlaidos, siekiančios apie 560,00 - 600,00 eurų kas mėnesį. Taip pat, ieškovės teigimu, ji su nepilnamečiu sūnumi gyvena jai priklausančiame bute, kuriam teikimas centrinis šildymas, elektra, vanduo, mokama už nuotekas, už atliekų tvarkymą, internetą. Ieškovė pateikia rašytinius įrodymus, iš kurių matyti, kad UAB „Ukmergės butų ūkis“ moka vidutiniškai apie 30,00 Eur per mėnesį, UAB „Ukmergės šiluma“ – apie 37,00 Eur, už internetą – 22,50 Eur, už elektrą – apie 23,00 Eur, taip pat moka už atliekas, už kurą.
Taigi, pagal ieškovės pateiktą išlaidų sąmatą reikalinga suma, skaičiuojant kartu su vaikui tenkančia komunalinių mokesčių dalimi, yra apie 610,00 Eur kas mėnesį, kas sudaro po 305,00 Eur iš kiekvieno tėvo. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinio reikalavimą patikslino, nurodydama, jog prašo priteisti iš atsakovo 250,00 Eur išlaikymą vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas nurodė, jog sutinka mokėti 150,00 Eur išlaikymo dydį, nes, būdamas bedarbiu, didesnės sumos šiuo metu mokėti neturi galimybių, tačiau planuoja įsidarbinti.
Pažymėtina, jog pagal kasacinio teismo praktiką orientacinis abiejų tėvų teiktinas išlaikymo dydis, garantuojantis minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, yra vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžio, kuris šiuo metu yra 642,00 Eur (468,41 Eur atskaičius mokesčius) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1114). Taigi, iš kiekvieno tėvų po 234,20 Eur. Tuo tarpu ieškovė prašomą priteisti išlaikymo dydį motyvuoja minimalios mėnesinio algos dydžiu, patvirtintu ankstesniu (2018 metų) Vyriausybės nutarimu Nr. 1025 bei suma neatskaičius mokesčių, kurios dirbantis ir gaunantis minimalias pajamas asmuo realiai negauna. Nors ieškovė pateikė vaiko poreikių detalizaciją, tačiau nepateikė visų ją pagrindžiančių įrodymų. Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko išlaikymui skiriamos sumos, viršijančios teismų praktikoje numatytą orientacinį minimalios algos dydį, turi būti pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais.
Vertinant ieškinyje pateiktą vaiko poreikių detalizaciją kyla pagrįstų abejonių dėl jų realumo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma suma maistui 240,00 Eur per mėnesį penkerių metų amžiaus vaikui yra nepagrįstai padidinta, tuo labiau, jog vaikas lanko darželį, kuriame teikiamas maitinimas, ir kurio suma (60,00 Eur) taip pat yra įtraukta į išlaidų detalizaciją. Teismo vertinimu, 180,00 Eur išlaidų suma maistui per mėnesį plius mokestis už darželį (60,00 Eur) yra pakankami šioms vaiko reikmėms užtikrinti, nesant jokių specialių vaiko poreikių. Išlaidos po 60,00 Eur per mėnesį vaiko lavinimo priemonėms (žurnalai, Lego, Troliai), rinkliava darželyje apie 20,00 Eur per mėnesį yra nepagrįstos bylos duomenimis, teismui nepateikti jokie duomenys apie tokias realiai patirtas išlaidas bent vieną mėnesį. Teismo vertinimu, vaiko lavinimo priemonėms, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį bei vaiko amžių, yra pakankama 30,00 Eur per mėnesį suma. Be to, teismo vertinimu, nepagrįstos įrodymais bei nepagrįstai didelės penkerių metų vaikui yra draugų gimtadieniams (kas mėnesį po 20,00 – 30,00 Eur) patiriamos išlaidos. Teismo vertinimu, pagal tėvų turtinę padėtį, vaiko amžių, išlaidos draugų gimtadieniams, nesant jų detalizacijos ir jokių jas pagrindžiančių įrodymų, teismo vertinimu tikėtinai galėtų būti iki 10,00 Eur per mėnesį. Vertinant išlaidas atostogoms – pramogoms, pasisakytina, jog atsakovas bendraudamas su vaiku taip pat patirs tokias išlaidas. Teismo vertinimu, nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti yra reikalinga ne mažesnė nei 470,00 Eur mėnesiui suma, kas iš kiekvieno iš tėvų sudarytų po 235,00 Eur mėnesiui.
Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).
Pagal Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiui vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, kuri šiuo metu (nuo 2021 m. sausio 1 d.) sudaro 70,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad valstybė iš esmės palengvina nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą po 35,00 Eur kiekvienam iš tėvų. Taigi, atsakovo teiktinas išlaikymas sūnui mažintinas šia suma.
Esant tokioms aplinkybėms, įvertinus nepilnamečio vaiko amžių (5 metų), kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį ir su tuo susijusias jų galimybes dėl išlaikymo dydžio, nepilnamečio vaiko aktyvų bendravimą su abiem tėvais, nepaisant nustatytos jo gyvenamosios vietos, įvertinus valstybės teikiamą išmoką vaikui, nepaneigiant prioritetinio vaiko interesų apsaugos principo, sprendžia, kad 200,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį šiuo atveju yra pakankama vaiko poreikiams užtikrinti, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis sūnaus N. S., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo ieškinio gavimo teisme dienos (2020 m. lapkričio 30 d.) iki jo pilnametystės (CK 3.192, 3.194 straipsniai, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, tėvų galimybėms ir pastangoms, nepažeis socialinio teisingumo (CPK 178, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
Priteista suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė Ž. R. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimas dėl vaiko išlaikymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, visų pirma pažymėtina, kad pagal Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalį nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje. Pareiga išlaikyti vaiką kyla iš bendrosios socialinės tėvų atsakomybės prieš vaiką, tačiau, nagrinėjamu atveju, svarbus tėvų pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus atsiradimo momento nustatymas.
CK 3.200 straipsnis numato, jog išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o tokią teisę nepilnamečiai vaikai pagal kilmę įgyja nuo jų gimimo dienos (CK 3.137 straipsnio 1 dalis). Vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos. Analogiškais principais kasacinis teismas vadovavosi ir kitoje byloje, įrodydamas aiškią nuostatą dėl retroaktyvumo principo taikymo galimybės vaiko išlaikymo teisiniuose santykiuose – vaikų kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaikų gimimo įrašo padarymo data arba su teismo sprendimo nustatančio tėvystę priėmimo (įsiteisėjimo) data, nes vaikų kilmė yra kildinama iš konkrečių tėvų ir nuo jų gimimo dienos. Pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2004).
Pažymėtina, kad išlaikymo įsiskolinimas turi būti priteisiamas nuo tada, kai tėvai nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių. Taigi byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas.
Pirmiau nurodyta, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013). Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 4680,00 Eur vaiko išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. lapkričio 27 d.), viso už tris metus, skaičiuodama po 130,00 Eur kas mėnesį. Grįsdama išlaikymo įsiskolinimo dydį ieškovė nurodo, kad atsakovas nurodomu laikotarpiu finansiškai neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Išlaikymo dydį skaičiuoja po 130,00 Eur kas mėnesį, nes 2017 metais minimali mėnesinė alga buvo 380,00 Eur, 2018 m. – 400,00 Eur, 2019 m. – 430,00 Eur. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog vaiko piniginėmis lėšomis nerėmė. Sutiko su ieškinio reikalavimu dėl 4680,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimo.
Vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir bylos įrodymų visetu, teismas sprendžia, kad faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovas tris metus tinkamai nevykdė pareigos išlaikyti vaiką, ką patvirtino posėdžio metu ir pats atsakovas, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas visiškai, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus N. naudai priteistinas 4680,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Teismo 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, sprendimui įsiteisėjus, naikinamos (CPK 150 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė Ž. R. yra sumokėjusi 75,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat teismui pateikti įrodymai apie jos patirtas išlaidas advokato pagalbai, kurios sudaro 500,00 Eur.
Atsakovas teismui įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nėra sprendžiamas.
Ieškovės reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su juo tvarkos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkinti visiškai. Ieškovo reikalavimas dėl periodinio išlaikymo patenkintas 80 procentų (prašė – 250,00 Eur, priteista – 200,00 Eur). Tokiu atveju teismas sprendžia, kad patenkinta 95 procentai ieškovo reikalavimų (gyvenamoji vieta – 100 procentų, bendravimo tvarka – 100 proc., išlaikymo įsiskolinimas – 100 proc., išlaikymas 80 proc.), dėl to iš atsakovo priteistina 475,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai (500,000 Eur x 95 proc.) (CPK 88, 98 straipsniai).
Iš atsakovo ieškovei taipogi priteistina 75,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos, kurie buvo patenkinti visiškai (CPK 88, 98 straipsniai). Iš viso iš atsakovo ieškovei priteitina 550,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu), todėl 54,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl periodinio išlaikymo ir 105,00 Eur žyminio mokesčio už išlaikymo įsiskolinimą, iš viso 159,00 Eur iš atsakovo priteistina valstybės naudai (CPK 79, 88, 96, 99 straipsniai, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).
Bylos nagrinėjimo metu teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5,00 Eur) (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“), todėl nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192, 3.208 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio sūnaus N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jo motina – ieškove Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini).
Nustatyti atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas R. S. su sūnumi N. S. gali bendrauti tik būdamas blaivus, dalyvaujant vaiko mamai – ieškovei Ž. R., vaiko gyvenamojoje vietoje arba pagal susitarimą kitoje vietoje, apie numatomą bendravimą pranešant ieškovei Ž. R. bent jau prieš vieną dieną iki 19 val.; atsakovas R. S. sūnui N. S. gali skambinti ne vėliau nei 19 val.
Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki sūnaus pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus N. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), naudai 4680,00 Eur (keturių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų) išlaikymo įsiskolinimą už trejų metų laikotarpį.
Nustatyti, kad vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – ieškovė Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 550,00 Eur (penkių šimtų penkiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės Ž. R., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš atsakovo R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 159,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių eurų) žyminio mokesčio išlaidų valstybės naudai.
Informuoti, jog bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą banke (įmokos kodą 5660).
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti civilinėje byloje Nr. e2-11782-517/2020, 2020 m. gruodžio 1 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.