Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. Ž., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), (įtrauktas į gyv. vietos neturinčių asmenų apskaitą), LR pilietis, nevedęs, turintis spec.vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

1) 1988-09-26 Vilniaus m. Lenino raj. teismo pagal LR BK 250 str. 2d., 146 str. 2d. 2 m. l/a; bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

2) 1990-02-20 Vilniaus m. Lenino raj. teismo pagal LR BK 250 str. 2d., 146 str. 2d. 3 m. 6 mėn. l/a;

3) 1996-03-11 Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 3d., 16 str. 2d., 146 str. 3d., 234 str. 1d. 3 m. 1 mėn. 11d. l/a;

4) 1998-11-03 Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo pagal LR BK 16 str. 2d., 271 str. 2d. 3 mėn. l/a su 1/10 turto konfiskavimu;

5) 2001-07-01 Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2d. 6 mėn. l/a su turto už 300 Lt konfiskavimu;

6) 2010-03-29 Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1d., 178 str. 4d. 3 mėn. v/d (20 val./mėn.); 2010-08-12 neatlikta bausmės dalis (24 val. v/d) pakeista į areštą (4p.);

7) 2012-09-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 189 str. 1 d. – laisvės apribojimu 9 mėnesiams,

8) 2013-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal 178 str. 1d. (7 nusikalstamos veikos), BK 63 str. 1,4,9 d. bei 65 str. 1d. laisvės atėmimas 2 metam ir 2 mėnesiams, šiuo metu atliekantis bausmę Alytaus PN; kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę priešintis pagrobė svetimą turtą. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: 2013-03-03, apie 22.15 val. namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto laiptinėje, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamasis procesas atskirtas, apsvaigęs nuo alkoholio, V. Ž. užpuolė nukentėjusiuosius A. K. ir N. K.. Sumušė A. K., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį paviršiniais odos įtrūkimais kairės akies apatiniame voke su plačia poodine kraujosruva kairės akies vokų-kairio skruosto ir žando srityse, iš N. K. kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 100 Lt, su 4,99 Lt vertės SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sąskaita buvo papildyta 5 Lt, dėl ko N. K. padaryta 109,99 Lt turtinė žala.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. Ž. sutiko duoti parodymus, nurodė suprantantis, kuo yra kaltinamas, savo kaltę pripažįsta tik dėl smurto panaudojimo prieš A. K.. Nepripažino pareikšto kaltinimo dėl turto ir asmens dokumento pagrobimo. Paaiškino, kad tą vakarą grįžo iš miesto apie 22 val. Įeinant į namus matė, kad neblaivi moteris sėdi ant laiptų. Jai pasakė, kad leistų praeiti, tuo metu atbėgo kažkoks vyriškis ir spyrė jam. Nuo smūgio kaltinamasis parkrito, o atsistojęs sudavė tam, kuris jam įspyrė, bandė jį nuraminti, tačiau šis nenusiramino ir vėl šoko ant kaltinamojo, kuris vėl nuramino tą vyriškį. Pro šalį ėjo kaimynė Sandra su šunimi ir ji kaltinamojo paklausė, kodėl šis muša nukentėjusį, atsisėdo šalia moters ir su ja kalbėjosi. Kaltinime nurodyto nukentėjusiosios paso nepagrobė, kadangi šis jam nereikalingas. Telefoną matė moters rankoje tuo metu, kai priėjo prie jos, o toliau jo nematė, nes susimušė su A. K.. Po muštynių nuėjo namo, kur po 20 min. atvažiavo policija. Po to jam paskambino iš Fabijoniškių nuovados apylinkės inspektorė ir pasakė atsiimti jo pasą, nes jis yra atneštas į nuovadą. Paskui, kai jį iškvietė pas tardytoją, sakė, kad dingo nukentėjusiosios telefonas, vėliau dar pasakė, kad dingo ir jos pasas. Nukentėjusieji susitarę bendrai, meluoja, pirmi parodymai tokie nebuvo, vėliau jie susitarė ir pasakė, kad kaltinamasis dar buku daiktu daužė, o kur tas bukas daiktas? Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad nukentėjusįjį ramino delnais, kiek kartų jam sudavė, neskaičiavo. Sudavė „per kuprą, per makaulę, per užpakalį“. Pats dėl muštynių metu patirtų sužalojimo, į medikus nesikreipė. Jam buvo prakirsta akis, nuo batų. Nežino kaip jo SIM kortelė atsidūrė nukentėjusiosios telefone. Nusikaltimo metu buvo vienas, pas juos name yra du išėjimai, todėl ten kas nori gali būti, nes tai bendrabutis. Į jo telefoną niekaip negalėjo būti įdėta nukentėjusios kortelė. Mama jam sakė, kad rado kortelę koridoriuje ir ją atnešė į namus. Jis, iki įvykio, ta kortele nesinaudojo, ji buvo kišenėje kartu su dokumentais. Paėmė tą kortelę, kur mama buvo radusi, įdėjo į telefoną ir važiavo pas tardytoją. Nukentėjusios kortelės nematė ir net nelietė, negali atskirti tarp visų kortelių kuri yra jo. Policija kaip atvažiavo matė jo sumušimus, kuriuos užfiksavo areštinėje. Sumušimus sekančią dieną matė ir tardytoja. Nukentėjusieji sakė, kad atbėgo dar vaikinas, bet niekas jo nematė. Asmeniškai pats visą laiką teigė, kad įvykio metu buvo vienas. Teismui pagarsinus tarnybinį pranešimą, esantį bylos 16 lape, kaltinamasis V. Ž., nurodė, kad V., kuris minimas pranešime, nebuvo. Policijos pareigūnai viską sugalvojo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. Ž. neigia plėšimo faktą ir jo padarymo aplinkybes, jo kaltę patvirtina bylos medžiaga, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kiti rašytiniai duomenys.

Nukentėjusysis A. K. teismui paaiškino, kad asmeniškai su V. Ž. nebuvo pažįstami. Įvykio vakarą jie su N. K. buvo tame name, svečiavosi pas draugą, gyvenantį 4 aukšte, ten vartojo alkoholį. Vakare einant namo, N. atsiliko, o jis išėjo į lauką parūkyti. Kaip baigė rūkyti, pamatė, kad jos ilgai nėra, todėl grįžo ieškoti. Koridoriuje, kuriame yra du įėjimai, pamatė, kad ši stovi įsprausta į kampą dviejų vyrukų. Priėjęs paėmė ją už rankos, norėjo išvesti, bet jie laikė N. prispaudę, kažką jai šnekėjo. Jam sakė, kad negalima moters imti už rankos ir abu pradėjo jį mušti. Gulėdamas ant žemės, stengėsi užsidengi nuo smūgių, o N. bandė jį apginti. Po smūgių vienas iš jų pasikėlė į antrą aukštą, o kitas, kitu išėjimu, išėjo į lauką. Prašė N. iškviesti greitąją pagalbą, o ji nerado savo telefono. Pro šalį ėjo merginos su šuniu, todėl jų prašė iškviesti greitąją pagalbą. N. K. dokumentai buvo jo kišenėje, nes ši neturėjo kur juos pas save padėti. Taip išėjo, kad kortelė buvo pas jį, o telefonas pas ją kišenėje. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis patikslino, kad tuo metu, kai jie išėjo iš draugų, N. dar turėjo telefoną o jos tapatybės kortelės nerado, kai buvo nuvežtas į ligoninę. Neneigia, kad įvykio metu buvo gan stipriai išgėręs, todėl netiksliai gali prisiminti. Jį iš karto išvežė greitoji, o į policiją jis važiavo po dienos. Neneigia, kad gindamasis galėjo suduoti V. Ž., tačiau jam nespyrė. N. asmens kortelė buvo jo kelnių galinėje kišenėje, todėl muštynių metu gal ir galėjo iškristi. Nejautė, kad muštynių metu būtų kraustomos jo kišenės. Kortelė ir jo telefonas, kuris nedingo, buvo ne toje pačioje kišenėje, t.y. telefonas buvo priekinėje kišenėje. Kaip telefoną paėmė iš N., nematė.

Nukentėjusioji N. K. teismui paaiškino, kad anksčiau su V. Ž. nebuvo pažįstama. Tą vakarą nuvažiavo aplankyti draugo R., nes anksčiau šalia gyveno. Svečiuose išgėrė ir A. K. pasakė, kad jau reikia važiuoti namo. Išeinant ji užtruko tualete, todėl kai nusileido, A. K. jau buvo lauke. Nusileidus jai į pirmą aukštą, „iš kažkur išdygo“ du vyrai, kurie jos paklausė, ką ši čia veikia. Išgirdęs atsakymą, kad ji buvo pas draugą, kaltinamasis paklausė, pas ką buvo. Tuo metu atėjo jos vyras (A. K.), paėmė ją už rankos ir pasakė: „einam namo“. Jiems matyt nepatiko toks vyro gestas, todėl pradėjo jį mušti. Ji muštynių metu atsigulė ant vyro kūno, kad jo daugiau nemuštų. Merginos atsirado vėliau po įvykio. Kai ji atsigulė ant vyro kūno ir pasakė, kad kvies policiją, šie išsilakstė. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusioji patikslino, kad ji neturi telefono, kurį prieš tai tikrai turėjo, pastebėjo tuomet, kai norėjo išsikviesti policiją. Kaltinamasis ir kitas buvęs vyriškis jos nemušė. Vyrai tikrai buvo du. Atsakydama į kaltinamojo klausimus, nukentėjusioji N. K., paaiškino, kad jeigu nebūtų dingęs jos telefonas, pati būtų iškvietusi greitąją pagalbą.

Liudytoja Ž. P. teismui paaiškino, kad kaltinamasis galbūt jai ir matytas, bet neatsimena nei jo, nei įvykio, kadangi praėjo per daug laiko. Pagal atliekamą darbą, ji nuolat priima iš nukentėjusiųjų pareiškimus ir tikslina nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismui pagarsinus liudytojos tarnybinį pranešimą, liudytoja patvirtino savo tarnybinio pranešimo turinį ir faktą, kad kaltinamasis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad tais atvejais, kai būna sulaikytas asmuo, įtarimas padaręs nusikalstamą veiką, su juo dirba budėtojo skyriaus tarnyba, o ji surašo laikino sulaikymo protokolą. Jei dokumentuose yra parašyta, kad visi pristatytieji girti, tai taip ir buvo, nes girtumą tikrina.

Liudytoja D. A. teismui paaiškino, kad anksčiau ji dirbo Fabijoniškių policijos nuovadoje, ten kaltinamasis buvo įskaitoje ir gyveno jos aptarnaujamoje teritorijoje. Kaltinamasis buvo nuteistas už nusikaltimo padarymą dėl to buvo įskaitoje, bausmės vykdymas buvo atidėtas, buvo paskirti viešieji darbai, šis jų neatliko, todėl jie buvo pakeisti į areštą, bausmę kaltinamasis atliko per Naujuosius Metus. Atsakydama į kaltinamojo klausimą dėl kaltinamojo asmens dokumento grąžinimo fakto ir aplinkybių, liudytoja paaiškino, kad tą kartą kažkokie žmonės, atnešė kaltinamojo asmens tapatybės kortelę, todėl ji skambino V. Ž. ir šis atėjo jos pasiimti. Tai galėjo būti tik 2012 m. rudenį, nes 2013 metais ji jau dirbo kitoje vietoje. Prokuroro prašymu charakterizuodama kaltinamąjį, liudytoja nurodė, kad V. Ž. yra nepareigingas, teismo įpareigojimų nevykdo, turi problemų su alkoholiu, išgėręs būna agresyvus, yra tekę pas jį važiuoti į iškvietimus dėl šeiminių konfliktų, dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Kai jis blaivus, tai supranta kas jam sakoma, o kai girtas, visai neadekvatus.

L. R. U. teismui paaiškino, kad kaltinamąjį yra kažkur matęs, tačiau kur, nepamena. Teismui priminus pareigūno tarnybinio pranešimo turinį, liudytojas nurodė, kad patruliavimo metu, gavus pranešimą nuvykti nurodytu adresu, prie laiptinės ant laiptų rado sumuštą nukentėjusįjį A. K.. Buvo dar ir moteris, bet sumuštas buvo tik vyriškis. Jie abu buvo neblaivūs, sakė, kad kažkoks vyriškis ar tai pažįstamas, ar tai iš matymo pažįstamas, sumušė ir kažką atėmė. Kur sulaikė įtariamąjį asmenį ar bute, ar laiptinėje, nepamena. Įtariamasis irgi buvo neblaivus. Kvietė greitąją pagalbą nukentėjusiajam. Įtariamąjį, kurio pavardės neprisimena, išvežė į Šeštą policijos komisariatą. Atsakydamas į advokatės T. Benetės klausimą, liudytojas patikslino, kad kaltinamasis nesipriešino. Sužalojimų ant jo kūno nepamena, taip pat nepamena, ar šis skundėsi patirtais sužalojimais. Jeigu būtų tokių pareiškimų, arba būtų matomi sužalojimai- būtų apie tai pažymėjęs tarnybiniame pranešime.

Liudytoja S. M., sutikusi duoti parodymus kaltinamajam nedalyvaujant dėl galimų grasinimų, teismui paaiškino, kad kaltinamasis yra jos kaimynas, jie gyvena toje pačioje laiptinėje. Nepamena jo buto numerio, bet žino, jog kaltinamasis gyvena pirmame aukšte, o liudytoja, antrame. Kaltinamojo vardas yra V., tačiau laiptinėje jis vadinamas „V.“, o jo pavardę sužinojo iš tyrėjos. Nukentėjusiuosius liudytoja prisimena, nors jie ir nėra laiptinės gyventojai. Tą vakarą buvo išvedusi šunį, o pareidama iš gatvės pusės, išgirdo riksmus prie laiptinės durų, lyg ir moteris šaukė. Atsidariusi laiptinės duris, pamatė, kad guli vyras ir moteris jį dengia, o V. jį muša. Ar matė kaip V. kraustė nukentėjusiųjų kišenes, nepamena. V. ji pasakė, kad negražu kelti prieš moterį ranką. Vyras tuo metu jau buvo sumuštas, matėsi kad jo nosis lūžusi. V. buvo girtas, jis kažką sapaliojo, jai matant dar smogė tam vyrui. Moteris pasakė, kad reikia greitosios, todėl liudytoja ją iškvietė, sulaukė greitosios, papasakojo kas buvo ir išėjo. Po to jai niekas iš namo gyventojų negrasino, bet sakė, kad ji sakytų, jog ten V. buvo vienas. Ji pati laiptinėje matė tik vieną V., kuris muštynių metu nebuvo kruvinas, tik pastoviai nuo gėrimo užtinęs. Nukentėjusysis buvo kruvinas, o ant moters sužalojimų, lyg ir nematė. Atsakydama į advokatės T. Benetės klausimus, liudytoja patikslino, kad įvykio metu ji girdėjo kalbas apie telefoną, t.y. kad kaltinamasis pavogė telefoną, bet neatsimena, kas tai sakė. Tai buvo dar iki atvažiuojant policijai. Nepamena, ar apie dokumentų pagrobimą buvo kalba. Gal nukentėjusieji irgi buvo išgėrę, tiksliai nežino.

Įrodymais, patvirtinančiais nusikalstamos veikos padarymo faktą ir kaltinamojo kaltę teismas taip pat pripažįsta Specialisto išvadą Nr. G781/12(01), joje nurodyta, kad A. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs paviršiniais odos įtrūkimais kairės akies apatiniame voke su plačia poodine kraujosruva kairės akies vokų-kairio skruosto ir žando srityse. Sužalojimai padaryti trauminiu poveikiu kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai 2013-03-03 A. K. nurodytomis aplinkybėmis ( b.l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu, pagal N. K. nurodytus ir patikrinimo metu surinktus duomenis neginčijamai nustatyta, kad pastaroji iki plėšimo turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini).

2013-03-21 V. Ž. LR BPK 97 str. tvarka pateikė savo mob. ryšio telefoną „Nokia“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu telefone rasta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 48-52).

SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) IMSI kontrolės rezultatai (tikrinimo laikotarpis 2013-02-01 – 2013-04-18) patvirtina, kad 2013-02-13, 17.29.38 val. ši kortelė buvo pirmą kartą įdėta į telefono aparatą, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), o paskutinį kartą – 2013-03-04, 09.06.42 val. 2013-03-08,17.47.59 val., ši kortelė buvo pirmą kartą įdėta į telefono aparatą, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), o paskutinį kartą – 2013-03-09, 10.12.29 val. 2013-03-11, 17.51.45 val. ši kortelė buvo įdėta į telefono aparatą Nr. IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 33-34).

Telefono aparatų, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), IMEI kontrolės rezultatai (tikrinimo laikotarpis 2013-03-01 – 2013-03-14) patvirtina, kad:

a) į telefono aparatą, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdėtos dvi SIM kortelės – Nr. (duomenys neskelbtini) (pirmą kartą – 2013-02-28, 12.05.57 val., paskutinį kartą – 2013-03-04, 09.06.42 val. ir (duomenys neskelbtini) (2013-03-04 nuo 12.25.18 val. iki 12.33.01 val.);

b) į telefono aparatą, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdėtos dvi SIM kortelės – Nr. (duomenys neskelbtini) (2013-03-08, 17.47.59 val. ir 2013-03-09 nuo 10.03.05 val. iki 10.12.29 val.) ir (duomenys neskelbtini) (2013-03-08 nuo 18.11.24 val. iki 19.52.38 val., 2013-03-10, 18.23.02 val. ir 2013-03-11, 17.01.59 val.);

c) į telefono aparatą, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įdėtos dvi SIM kortelės – Nr. (duomenys neskelbtini) (2013-03-11, 17.51.45 val.) ir (duomenys neskelbtini) (2013-03-11, nuo 17.05.30 val. iki 17.37.41 val., 2013-03-12 nuo 18.44.18 val. ik 20.37.06 val. ir 2013-03-13 nuo 04.13.15 val. iki 21.39.48 val.) ( b.l. 35-44; 54-57).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 180 str. 1 d. – jis, veikdamas grupėje ir panaudodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą, nukentėjusiajai N. K. priklausantį turtą. Plėšimo kvalifikavimui svarbūs ne tik faktiškai atsiradę padariniai, bet ir kaltininko veiksmų pobūdis bei aplinkybės, kuriomis užvaldomas turtas.

Ikiteisminio tyrimo metu V. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad atimdamas galimybę priešintis nukentėjusiam asmeniui pagrobė iš A. K. kišenės N. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 30 Lt .

Bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino kaltinimai, kad V. Ž. pagrobė asmens dokumentą. Tokių įrodymų nesurinkta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo proceso metu. Pats nukentėjusysis A. K., iš kurio kišenės dingo N. K. asmens kortelė, neatmeta galimybės, kad kortelė galėjo iškristi iš jo kišenės muštynių metu. Tikslesnių asmens kortelės dingimo aplinkybių negalėjo nurodyti ir kortelės savininkė. Esant šioms aplinkybėms V. Ž. išteisintinas dėl asmens dokumento vagystes, nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 4 straipsnio 2 dalis).

2013-04-26 N. K. pareiškė 200 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, A. K. – 500 Lt dydžio civilinį ieškinį, patirtai neturtinei žalai atlyginti. 2013-05-22 Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 37,47 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl A. K. gydymo išlaidų. Civiliniai ieškiniai yra visiškai pagrįsti ir įrodyti. Nukentėjusiųjų N. K. ir A. K. prašomų priteisti neturtinių žalų dydžiai minimalūs. Akivaizdu, kad dėl patirto apiplėšimo nukentėjusieji patyrė stresą, nepatogumus, A. K. turėjo sveikatos sutrikimų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. Vertindamas kaltinamojo V. Ž. parodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad pastarasis negali paaiškinti kaip jo SIM kortelė pateko į nukentėjusiosios telefono aparatą, arba kokiu būdu nukentėjusiosios SIM kortelė pateko į jo telefono aparatą ir pan. Akivaizdūs plėšimo fakto ir bendrininko dalyvavimo panaudojant smurtą neigimai, laikytini kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant palengvinti savo padėtį ir tikintis švelnesnės bausmės. Taip pat atsižvelgiama į tai kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir į tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje. Teismui nekilo abejonių dėl V. Ž. pakaltinamumo. Kaltinamasis anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimų padarymą, baustas administracine tvarka, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, paskirtą ankstesniu teismo nuosprendžiu. Įvertinęs visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, įvykdyto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį parenkant vadovaujantis BK 61 str. nuostatomis.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013-03-03d. 22.25 val. iki 2013-03-04d. 11.45 val. (viena para)

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintina, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. Ž. išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties.

V. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2013-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 4 metus 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktąją dalį.

Vadovaujantis BK 66 str., į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-03-03, 22.25 val. iki 2013-03-04, 11.45 val. (vieną parą).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo 2014.m. balandžio 28 dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir iš V. Ž. priteisti:

Vilniaus teritorinei ligonių kasai 37,47 Lt (trisdešimt septynis litus keturiasdešimt septynis centus) A. K. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.