Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 357-207 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. Ž. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

nuteistasis V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:

1. Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), 64¹ straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, jam paskirta galutinė subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, jam paskirta galutinė subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 1 dalimi, 364 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendis pakeistas – BK 178 straipsnio 1 dalis (3 epizodai) perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį (3 epizodai) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrintos 2012 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. gruodžio 3 d., 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2014 m. sausio 14 d., bausmės pabaiga – 2018 m. sausio 11 d. Į bausmės laiką įskaitytos 3 dienos. Alytaus pataisos namuose bausmę atlieka nuo 2014 m. sausio 28 d.

2017 m. gegužės 24 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-207 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam V. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nutarime nurodė, jog nuteistajam likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra nedidelė. Bausmės atlikimo metu pastebimi labiau teigiami pokyčiai nuteistojo elgesyje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis pataisos įstaigoje drausmine tvarka buvo baustas vieną kartą 2014 metais, vėliau jis sugebėjo tai įvertinti ir pažeidimų nebedarė. Už nepriekaištingą elgesį nuteistasis buvo paskatintas keturis kartus. Šiuo metu bausmę nuteistasis atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pataisos namuose nuteistasis siekia prasmingo užimtumo – dirba tvarkdariu būryje, savo pareigas atlieka gerai, būrio viršininko nurodymus vykdo. Nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta. Taip pat nuteistasis pripažįsta, kad priežiūra jam yra naudinga. Nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau jis juos sprendžia ir yra atlyginęs nemažą jų dalį. Tai rodo nuteistojo teigiamas nuostatas dėl turimų įsipareigojimų vykdymo. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Smurtinio nusikaltimo rizika vertinama kaip žema. Esant tokioms aplinkybėms, Komisija padarė išvadą, jog tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. gegužės 24 d. nutarimą atsisakoma patvirtinti.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų.

Klausimą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priima sprendimą. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nuteistasis V. Ž. yra atlikęs įstatyme nustatytą ½ dalį bausmės kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau vien formaliojo pagrindo nepakanka, nes būtina visuma aplinkybių, kurios patvirtintų, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pasitaisė, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga matyti, jog nuteistasis V. Ž. anksčiau buvo teistas net 6 kartus. Šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę, jam skirtą ir subendrintą pagal 3 apkaltinamuosius nuosprendžius. Vien jau šios aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo pavojingumą visuomenei, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Iš bylos medžiagos matyti, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis pažeidė šiuo institutu jam nustatytas sąlygas. Būtina pažymėti tai, jog padarytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei sunkumas rodo ypatingą nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog jam paskirtos kriminalinės bausmės bei anksčiau jam teismo parodytas pasitikėjimas, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, neįtakojo nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės yra ypač svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Iš 2017 m. gegužės 24 d. Komisijos posėdžio protokolo Nr. 357-203 matyti, jog Komisiją sudarė 7 nariai, iš kurių 5 bariai balsavo už nuteistojo lygtinį paleidimą bei 2 – prieš lygtinio paleidimo taikymą. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis laisvėje ketina apsistoti pas savo draugą, kadangi savo nuolatinio būsto jis neturi. Akivaizdu, jog neturėjimas savo ar artimųjų nuolatinio būsto nuteistajam apsunkins jo integraciją į visuomenę ir gali lemti kitus neigiamus to padarinius – nuteistasis turėtų būti priklausomas nuo aplinkinių asmenų valios ir geranoriškumo. Nuteistasis turi įgijęs specialųjį vidurinį išsilavinimą ir šaltkalvio-remontininko specialybę. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis turi itin didelių finansinių įsipareigojimų (nepadengti civiliniai ieškiniai, nesumokėtos baudos), siekiančių net 4 627,30 Eur. Tiesa, nors nuteistasis jau įvykdęs dalį jų – 1 107,70 Eur, tačiau turimų finansinių prievolių didžioji dalis – 3 519,60 Eur dar neatlyginta. Šiame kontekste labai svarbu pažymėti, jog anksčiau laisvėje nuteistasis legaliai nedirbo, kadangi jis turėjo finansinių įsipareigojimų, todėl jis net 7 metus dirbo nelegaliai įmonėje (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė nuteistąjį charakterizuoja ypač neigiamai, kadangi, akivaizdu, jog nuteistasis, turėdamas finansinių prievolių, darė viską, kad tik nereikėtų jam jų vykdyti. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis dirba ir vykdo turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau ankstesnis jo elgesys laisvėje, leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog išėjęs į laisvę, nuteistasis sieks legaliai įsidarbinti ir kuo greičiau įvykdyti savo finansines prievoles, todėl tokie nuteistojo teiginiai laikomi deklaratyviais, neduodančiais jokių garantijų ir nekeliančiais pasitikėjimo nuteistuoju. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog laisvėje nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdas buvo alkoholio vartojimas ir dviračių vagystės. Paskutinis jo nusikaltimas padarytas neblaivaus, veikiant bendrininkų grupėje. Nuteistas pripažįsta, jog jis mėgsta vartoti alkoholį, tačiau jis šios savo problemos nesureikšmina. Taip pat pažymėta, jog nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina – susirašinėja laiškais, tačiau apie jo lankymą pasimatymų metu, duomenų nėra. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistasis save vertina adekvačiai, teigiamai ir pozityviai, kartais stokoja pasitikėjimo savimi, pasižymi egocentriškumu. Nuteistojo bendravimas atitinka nuteistojo amžių, išsilavinimą ir kitas aplinkybes. Nuteistasis yra linkęs pateisinti savo elgesį, nurodant, jog tai yra reakcija į aplinkos veiksnius. Nuteistasis stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau dėl impulsyvumo ne visada jam tai pavykdavo, kadangi jis susikoncentruodavo į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių, kartais pernelyg pasitikėdavo sėkme. Nuteistasis išsako norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu, tačiau kartais jis yra linkęs gyventi ir elgtis pagal savus įsitikinimus. Nors nuteistasis pripažįsta, jog priežiūra jam yra naudinga, tačiau praeityje jis jau buvo pažeidęs teismo jam nustatytus įpareigojimus. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas 1 kartą. Nors ši nuobauda jau yra negaliojanti, tačiau vien jau jos buvimo faktas bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesio neleidžia laikyti nepriekaištingu ir pavyzdingu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo paskatintas 4 kartus. Tačiau ši aplinkybė dėl nuteistojo paskatinimų bei jų skaičius, sprendžiant nuteistojo asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai ir būti paskatintas bei jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Nuteistojo paskatinimų buvimas bei jų skaičius tik rodo nuteistojo požiūrį į jam paskirtą bausmę bei jos tikslų vykdymą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tai yra 64 balai pagal OASys vertinimo metodiką, smurtinio elgesio rizika vertinama kaip žema. Kriminogeniniais veiksniais įvardinti ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, turimos nuostatos. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis, būdamas pataisos namuose, neformalių nuteistųjų taisyklių laikosi tiek, kiek reikia, kad neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra dar yra pakankamai didelė – daugiau kaip 7 mėnesiai (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuojama, jog Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo V. Ž. asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai – pernelyg išskirdama teigiamus.

Teismas daro išvadą, jog nuteistasis V. Ž. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam negali būti taikomas. Atsižvelgiant į tai, atsisakoma patvirtinti 2017 m. gegužės 24 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-207 dėl nuteistojo V. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti 2017 m. gegužės 24 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357-207 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.