Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. Ž. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 24 d. nutarimą Nr. 357-207 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. Ž. nuteistas Vilniaus miesto I-ojo apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Taip pat V. Ž. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (7 epizodai), galutine subendrinta 2 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Taip pat V. Ž. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, galutine subendrinta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 1 dalimi, 364 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nuosprendis pakeistas – BK 178 straipsnio 1 dalis (3 epizodai) perkvalifikuota į BK 178 straipsnio 4 dalį (3 epizodai) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, subendrintos 2012 m. rugsėjo 24 d., 2013 m. gruodžio 3 d., 2014 m. balandžio 28 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Bausmės pradžia – 2014 m. sausio 14 d., bausmės pabaiga – 2018 m. sausio 11 d. Neatlikta bausmės dalis – 7 mėnesiai 17 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, vykusio 2017 m gegužės 24 d., dieną).Komisija 2017 m. gegužės 24 d. nutarimu nutarė taikyti nuteistajam V. Ž. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį.Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam V. Ž., konstatavęs, kad byloje esančių duomenų apie ankstesnius nuteistojo teistumus, jo asmenybė ir elgesys bausmės atlikimo metu, socialinio tyrimo išvados duomenys, taip pat nuteistajam nustatyta nusikalstamo elgesio rizika leidžia daryti išvadą, kad V. Ž. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Nuteistasis V. Ž. skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį ir prašo peržiūrėti jo prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundo autorius neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas jam negali būti taikomas, skunde nurodoma, kad teismas negali vadovautis vien tik savo manymu, o turi turėti tam įrodymus ir faktus. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas yra pavyzdingas, jau trečius metus dirba atsakingas ūkvedžio (vyr. tvarkinio) pareigas, jam patikėta prižiūrėti visapusišką tvarką 150 brigadoje, jis skatina nuteistuosius laikytis vidaus taisyklių, lankyti reabilitacijos, psichologijos paskaitas, stengtis įsidarbinti, prižiūri, kad nebūtų kivirčų, muštynių.Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog skundo autoriaus motina neatvyksta į ilgalaikius pasimatymus, skunde pažymima, kad apeliantas socialinius ryšius su motina palaiko laiškais, kadangi ji negali atvykti, nes ji invalidė ir nevaikšto. Nesutinkant su apylinkės teismo vertinimu, kad skundo autoriui likusi 7 mėnesių laisvės atėmimo dalis yra per didelė, skunde akcentuojama, kad apelianto bausmės pabaiga 2018 m. sausio 11 d., o prašymas dėl lygtinio paleidimo rašomas kas 6 mėnesius. Anot apelianto, tokiu atveju jam yra ribojamas lygtinis paleidimas, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidžia jo lygtinio paleidimo vykdymą. Pabrėžiama, kad skundo autorius nubaustas kaip 10 metų laisvės apribojimo bausme, nors 2012 m. rugsėjo 24 d. apeliantui buvo paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurią jis išbuvo nei karto neprasižengęs. Skundo autoriaus teigimu, tai įrodo, kad jam 6 mėnesiai ne kliūtis. Kritikuojant teismo išvadą, kad apeliantas paskutinį nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, teigiama, kad tai neįrodyta.Skunde taip pat nurodoma, kad nors skundo autorius neturi nuosavo būsto, jį priims draugas ir jo šeima. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismas motyvu, kad tai blogai, skunde tvirtinama, kad jei apeliantui žmonės ištiesė pagalbos ranką, jis yra integruotas į visuomenę, kadangi jam suteiktas gyvenamasis būstas. Anot skundo autoriaus, nors jis turi finansinių įsipareigojimų, dalį skolų jis jau išmokėjo, kad jas padengtų pradėjo dirbti, o kadangi pradėjo, tai ir pabaigs. Kritikuojant apylinkės teismo išvadą, kad Komisija vienpusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį ir mąstymo pokyčius, nutylėdama nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis ir atvirkščiai pernelyg išskirdama teigiamus, skunde pažymima, kad teismas negalėjo konstatuoti apelianto asmenybės, kadangi jo nėra matęs. Anot skundo autoriaus, teismas turi vadovautis Komisijos pateiktais faktais.Nuteistojo V. Ž. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su visa pateikta bylos medžiaga, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą V. Ž. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta ir skundžiamoje Alytaus rajono apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. Ž. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertinus jo nusikalstamo elgesio riziką pagal „OASys“ metodiką, nustatytas vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos lygis – 64 balai. Nors įstatymų leidėjas BVK 157 straipsnio 1 dalyje yra nurodęs, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo gali būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, jei tokia pažanga sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jis gali būti lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, šiuo konkrečiu atveju teismui pateiktoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistojo V. Ž. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama manyti, kad išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra eilė jam palankių aplinkybių, kurios nebuvo vertintos apylinkės teisme, skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lemiančių jo nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, byloje nėra. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis V. Ž. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą, atlikdamas bausmę dalyvavo naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programose, įvykdė ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, šiuo metu dalyvauja integracijos į visuomenę bei asmenų, kuriuose rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat dirba vyr. tvarkiniu, tačiau vien tik dalyvavimas minėtose programose, priemonėse ir darbas nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju išlieka vidutinė (64 balai). Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, bausmės atlikimo metu V. Ž. nesielgė nepriekaištingai, buvo ir skatintas (4 kartus), ir baustas (1 kartą). Nors nuobauda negalioja, tačiau nusižengimų darymas atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Pabrėžtina ir tai, kad pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, patvirtina, jog nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai. O tai leidžia manyti, kad ir lygtinio paleidimo metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo, pareigų. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, kad V. Ž. atlieka bausmę jau pagal devintu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, anksčiau jam taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis vėl nusikalto. Taip pat iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo laisvalaikio praleidimo būdas buvo išgerti ir vogti dviračius, paskutinį nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje, apsvaigęs nuo alkoholio. Nors V. Ž. padarytus nusikaltimus pripažįsta, supranta, kad jo veiksmai turi neigiamas pasekmes, tačiau jis linkęs savo elgesį pateisinti reakcija į aplinkos stimuliaciją. Be to, nepaisant to, kad nuteistasis stengiasi apgalvoti savo elgesio pasekmes, tačiau dėl impulsyvumo ne visada tai pavyko, nes koncentruodavosi į trumpalaikius sprendimus, neįvertindamas ilgalaikių pasekmių, kartais pernelyg pasitikėdavo savo sėkme. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta ir tai, kad nors V. Ž. išsako norą būti pilnaverčiu visuomenės nariu, tačiau kartais linkęs gyventi pagal savitus įsitikinimus. Būtina atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, bei tai, kad nuteistajam po daugiau nei 3 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimo vis dar nustatomi net keturi kriminogeniniai veiksniai (ankstesni teistumai; gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys; nuostatos), tačiau duomenų, kurie patvirtintų, kad nuteistasis deda pakankamas pastangas kriminogeninių veiksnių, taip pat ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimui, teismui nėra pateikta. Paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis pataisos procese dalyvauja pasyviai, jo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis yra pasitaisęs tiek, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nors nuteistasis dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, dirbo, buvo 4 kartus paskatintas, tačiau akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta.Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta reali pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Alytaus rajono apylinkės teismas, nuspręsdamas nepatvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o nuteistojo V. Ž. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo V. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.