- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-708-589/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00200-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Eigirdas Činka, Rita Dambrauskaitė, Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Dauniškis“, Ko, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2290-477/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zarasų būstas“ ieškinį atsakovei J. M., tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Dauniškis“ ir Ko bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, dėl leidimo patekti į buto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), balkoną su teise vykdyti darbus pagal rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Zarasų būstas“ (toliau – ir ieškovė) prašė įpareigoti atsakovę J. M. (toliau – ir atsakovę) leisti rangovo UAB „Dauniškis“ ir Ko (toliau – ir rangovas) darbuotojams patekti į jos asmenine nuosavybe priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį name (duomenys neskelbtini), bei balkoną ir atlikti esamų balkono įstiklinimų demontavimo, balkono aikštelės sutvirtinimo ir balkono naujų aptvėrimų montavimo darbus.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja vadovaudamasi 2019 m. rugsėjo 30 d. Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. I (6.6E)-521 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo pratęsimo“, bendrai šį daugiabutį namą administruoja nuo 2003 m. rugsėjo 4 d. Vykdydama daugiabučių gyvenamųjų namų modernizavimo (atnaujinimo) Zarasų miesto energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programą „Zarasų enervizija“, sudaro sutartis su darbų vykdytojais – rangovais, kurie pagal suderintus su daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkais namo atnaujinimo projektus ir vykdo sutartyse numatytus rangos darbus. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkai (toliau – ir patalpų savininkai) 2019 m. sausio 25 d. susirinkime balsų dauguma patvirtino namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą ir pritarė namo atnaujinimo projekto rengimui. Dar 2018 m. rugpjūčio 10 d. buvo atlikta statinio ekspertizė dėl šio daugiabučio gyvenamojo namo balkonų konstrukcijų būklės, kurios metu buvo nustatyta, jog balkonai yra avarinės būklės. Remiantis namo investiciniu planu ir ekspertizės aktu, buvo parengta techninė projektavimo užduotis ir pagal ją parengtas techninis darbo projektas. 2020 m. liepos 9 d. patalpų savininkai susirinkime pritarė pristatytam techniniam darbo projektui, kurio sprendiniuose daugiabučio gyvenamojo namo balkonai yra nestiklinami, sustiprinamos balkonų aikštelių konstrukcijos, atnaujinamos balkonus laikančiosios konstrukcijos ir atitvarai. Rangovas, pradėjęs vykdyti rangos sutartį, susidūrė su sunkumais ją tinkamai vykdyti, nes buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė – atsakovė – atsisakė leisti vykdyti darbus jos butui priskirtame balkone. 2021 m. sausio 22 d. buvo gautas rangovo raštas dėl susidariusius situacijos su prašymu padėti patekti į minėto buto balkoną pagal sutartį privalomų atlikti darbų vykdymui. Ieškovės specialistai renovacijai patys asmeniškai bandė susitikti su atsakove, tačiau ji nesutiko gera valia leisti vykdyti darbus. 2021 m. sausio 26 d. buvo išsiųstas raštu pranešimas – įspėjimas, tačiau atsakovė, net ir gavusi papildomus paaiškinimus, nesutiko leisti vykdyti namo atnaujinimo darbus jos butui priskirtame balkone. Iki civilinės bylos iškėlimo teisme atsakovės bute rangovo specialistams pavyko sutvirtinti buto balkoną, tačiau baigti darbus – demontuoti balkono įstiklinimą bei padaryti naujus balkono aptvėrimo montavimo darbus rangovas neturi galimybės, nes buto savininkė patekti į balkoną neleidžia.
3. Pažymėjo, kad ginčo balkonas buvo įstiklintas savavališkai, atsakovė bendraturčių sutikimo dėl balkono įstiklinimo nėra pateikusi, nors toks sutikimas buvo būtinas. Be to, su balkono įstiklinimu nesutinka ir daugiabučių gyvenamųjų namų fasadus prižiūrinti rajono savivaldybės institucija – teritorijų planavimo skyrius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021 m. spalio 4 d. sprendimų ieškinį tenkino – įpareigojo atsakovę J. M. leisti rangovo UAB „Dauniškis“ ir Ko darbuotojams patekti į jos asmenine nuosavybe priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo esantį balkoną, esančius name Nr. (duomenys neskelbtini), bei atlikti esamų balkono įstiklinimų demontavimo, balkono aikštelės sutvirtinimo ir balkono naujų aptvėrimų montavimo darbus, priteisė iš atsakovės 33,33 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai ir 7,89 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Sprendimo dalį, susijusią su įpareigojimu atsakovei, leido vykdyti skubiai.
5. Teismas sprendė, kad atsakovė, būdama bendrojo naudojimo objekto – balkono, kuris yra įrengtas prie jai nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini), savininke ir nesudarydama ieškovės ir trečiojo asmens įgaliotiems asmenims galimybės patekti į balkoną, tikslu tvarkyti šį bendrojo naudojimo objektą, nevykdo jai įstatymu nustatytos pareigos vykdyti bendraturčių daugumos priimtus sprendimus bei pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti, jais naudotis, nepažeidžiant bendrųjų butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir interesų, šiuo atveju, nepažeidžiant kitų butų savininkų teisėtą interesą naudotis renovuotu namu, valstybės teikiama parama šiai modernizacijai, todėl tokie atsakovės veiksmai yra neteisėti.
6. Byloje nustatytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad atsakovės atsisakymas leisti atlikti pastato atnaujinimo darbus balkone, esančiame prie jai nuosavybės teise priklausančio buto, pažeidžia kitų butų savininkų teises ir teisėtus interesus. Ieškovė negali užtikrinti tiek patalpų savininkų susirinkimo priimto sprendimo metu galiojusių teisės aktų (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010: Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“), tiek dabar galiojančiuose Statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017: „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 84 punkte nustatytus privalomuosius statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimus: išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus; gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų jų naudojimo paskirtį, nebūtų pažeisti esminiai architektūros, aplinkos, kraštovaizdžio, nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugos reikalavimai; nebūtų pažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Teismas nurodė, kad statinio architektūra turi būti tokia, kad ji neprieštarautų esminiams statinių reikalavimams, nustatytiems Reglamente (ES) Nr. 305/2011, kad architektūriniai, inžineriniai ir technologiniai inžineriniai sprendiniai derėtų tarpusavyje, sudarytų darnią, bendrą visumą, kad statiniai atitiktų universalaus dizaino reikalavimus, nustatomus normatyviniuose statybos techniniuose ir kituose dokumentuose. Teismas pažymėjo, kad laiku nepridavus rangos darbų, namo bendrasavininkai patirs nuostolius dėl valstybės teikiamos paramos už energetines priemones sumažinimo.
7. Teismas nustatė, kad patalpų savininkai 2019 m. sausio 25 d. susirinkime balsų dauguma patvirtino namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą ir pritarė namo atnaujinimo projekto rengimui, o 2020 m. liepos 9 d. susirinkime pritarė pristatytam techniniam darbo projektui. Atsakovė yra šio daugiabučio gyvenamojo namo buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė. Nors ji nedavė rašytinio sutikimo dėl namo renovacijos, tačiau namą renovuoti nusprendė šio daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų dauguma, jų sprendimas yra galiojantis, nėra nuginčytas, nurodyto sprendimo atsakovė taip pat neginčijo. Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kurie patvirtina namo atnaujinimo (modernizacijos) teisėtumą, todėl teismas sprendė, kad atsakovė privalo leisti atlikti atnaujinimo (modernizacijos) darbus prie jos buto esančiame bendrojo naudojimo objekte – balkone. Teismas vertino, kad nedemontavus balkono įstiklinimo bei neatlikus naujų aptvėrimų montavimo darbų, nėra galimybės tinkamai ir laiku apšiltinti daugiabučio gyvenamojo namo fasadines sienas, įgyvendinti investicinį projektą, pabaigti namo modernizacijos darbus bei pasiekti numatytus pastato energinius sutaupymus.
8. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl jos naudojamo balkono įstiklinimo teisėtumo, kadangi sprendė, kad atsakovė prieš stiklindama balkoną, kuriuo naudojasi, privalėjo gauti namo gyventojų daugumos sutikimą, valstybės kompetentingos institucijos leidimą, taip pat darbus suderinti su namo administratoriumi, o atsakovė tokių dokumentų nepateikė.
9. Teismas nurodė, kad byloje ypatingai reikšminga aplinkybė yra ir ta, kad po to, kai 2020 m. liepos 9 d. susirinkime patalpų savininkai pritarė techniniam darbo projektui iš esmės pasikeitė šio namo fasado ir balkonų sutvarkymas, atlikus namo renovacijos darbus – balkonai po namo renovacijos turi būt neįstiklinti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovė J. M. apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
11. Nurodo, kad teismo sprendimas yra visiškai neteisėtas ir nepagrįstas. Nesutinka su teismo išvada, kad balkonas yra bendro naudojimo objektas, o ne privati buto savininko nuosavybė.
Žemesnės instancijos teismas
12. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad apeliantė nevykdo namo gyventojų (bendraturčių) visuotiniame susirinkime priimto sprendimo. Pažymi, kad ši teismo išvada yra prieštaraujanti civilinės bylos medžiagai. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai nepasisakė dėl vieno iš pagrindinių atsakovės argumentų, kad 2020 m. liepos 9 d. susirinkime patalpų savininkai nepritarė ažūrinių ir pagal projektą numatytų balkonų įrengimui. Rangovas buvo įpareigotas projektą taisyti ir pateikti kitus sprendinius, tačiau to neatliko ir įrengė tokius balkonus, kuriems namo gyventojai nepritarė. Todėl mano, kad ieškovė savo reikalavimą visiškai nepagrįstai kildino, o teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė susirinkimo sprendimais, kuriais nepritarta ieškiniu prašomiems įgyvendinti sprendiniams.
13. Nesutinka su teismo išvada, jog balkonas kelia grėsmę, motyvuojant tuo, kad balkonas buvo sutvirtintas įrengiant iš apačios specialias konstrukcijas, kaip ir visuose kituose balkonuose. Todėl mano, kad sprendimo dalis dėl įpareigojimo sutvirtinti balkoną yra nepagrįsta ir ta apimtimi, kadangi balkonas buvo sutvirtintas dar prieš pradedant šios civilinės bylos nagrinėjimą. Taip pat nepritaria teismo argumentui, kad balkonas buvo įstiklintas neteisėtai. Pažymi, kad balkono įstiklinimas yra atliktas dar prieš 2010 m. spalio mėn., todėl teismo paminėtas STR 1.12.05:2010 yra netaikytinas, nes darbai atlikti prieš jo priėmimą. Mano, kad ankstesnis techninis reglamentas prievolės atlikti kokius nors veiksmus prieš stiklinant balkoną nenumatė.
Atsiliepimas
14. Ieškovė UAB „Zarasų būstas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės J. M. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
15. Nurodo, kad 2020 m. liepos 9 d. susirinkime patalpų savininkai iškėlė klausimą dėl butų balkonų ažūrinių aptvėrimų, tačiau jame dalyvavę projektą rengę bei atsakingi už jo vykdymą specialistai paaiškino butų savininkams tokio klausimo išsprendimo esmę architektūriniu požiūriu ir susirinkime dauguma dalyvavusiųjų pritarė, jog balkonų apvertimai turi būti vykdomi pagal parengtą projektą.
16. Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
17. Nurodo, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, ginčo santykiui tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, atsižvelgė į teisminę praktiką, todėl naikinti jo nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisinius argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
20. Ieškovė UAB „Zarasų būstas“ kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus rašytinius įrodymus – atnaujinimo (modernizavimo) projekto ištrauką su namo balkonų atnaujinimo sprendinių aprašymais, savivaldybės vyriausiojo architekto E. U. elektroniniame laiške surašytą paaiškinimą dėl namo balkonų atnaujinimo sprendinių suderinimo, Statybos darbų žurnalo dėl atliktų daugiabučio gyvenamojo namo balkonų atnaujinimo darbų pagal atnaujinimo (modernizavimo) projektą išrašus. Nors prašymo juos priimti ieškovė nesuformulavo, tačiau iš atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvų matyti kad papildomus įrodymus ji teikia siekdama paneigti apeliacinio skundo argumentus dėl ieškovės neteisėtai vykdomų darbų, taip pat įrodyti, kad darbai dėl daugiabučio gyvenamojo namo balkonų atnaujinimo yra beveik baigti, išskyrus darbus balkone, esančiame prie apeliantei J. M. nuosavybės teise priklausančio buto.
21. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktais įrodymais, sprendžia, kad ieškovės UAB „Zarasų būstas“ teikiama atnaujinimo (modernizavimo) projekto ištrauka jau buvo pateikta civilinėje byloje Nr. S2-1897-477/2021, kurią pirmosios instancijos teismas prijungė prie nagrinėjamos civilinės bylos, todėl jų priimti apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo. Tuo tarpu kiti ieškovės teikiami įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti ribojimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme išlygą ir juos priimti (CPK 180 straipsnis).
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal atsakovės J. M. apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl įpareigojimo leisti rangovui patekti į apeliantei nuosavybės teise priklausantį butą ir prie jo esantį balkoną atlikti darbus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje iš esmės kyla ginčas dėl apeliantės J. M. buto balkono įstiklinimo konstrukcijos demontavimo ir naujų atitvarų (aptvėrimų) montavimo darbų atlikimo. Ieškovė siekia, kad balkono įstiklinimo konstrukcija būtų demontuota ir būtų atlikti balkono naujų atitvarų (aptvėrimų) montavimo darbai, nes tai trukdo įgyvendinti daugiabučio namo, kuriame yra minėtas balkonas, atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Apeliantė tam prieštarauja ir, nesutikdama su pirmosios insancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde šiuo aspektu pirmiausiai nurodo, kad pirmosios insancijos teismas netinkamai traktavo tam tikras savokas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad balkonas yra bendro naudojimo objektas, o ne privati buto savininko nuosavybė.
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šioje byloje konstatavo, kad balkonas turi ne tik laikančiąsias konstrukcijas, bet ir sukuria viso namo estetinį vaizdą, todėl yra namo fasado sudedamoji dalis ne tik konstrukciniu, bet ir architektūriniu požiūriu. Vadinasi, balkonų konstrukcijos ir pats balkonas, kaip namo fasado elementas, yra bendro naudojimo objektas. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės sutinka ir teisėjų kolegija.
25. Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad balkonų laikančiosios konstrukcijos, atitvarai, stogeliai yra namo fasado elementai, vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, jie daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, apeliantė nėra teisi, teigdama, kad balkonas yra privati jos nuosavybė.
26. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos naudojamas balkonas buvo įstiklintas neteisėtai. Apeliantės teigimu, balkono įstiklinimas buvo atliktas dar prieš 2010 m. spalio mėn., todėl pirmosios instancijos teismo nurodytas STR 1.12.05:2010 yra netaikytinas, o ankstesnis statybos techninis reglamentas prievolės atlikti kokius nors veiksmus prieš stiklinant balkoną nenumatė. Šiuos argumentus teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus.
27. Pagal ginčo balkono įstiklinimo metu (iš civilinėje byloje Nr. S2-1897-477/2021 atsakovės teiktų duomenų matyti, jog balkono įstiklinimo darbai vyko 2010 m. vasario mėn.) galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalies ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 14.10.1. punkto nuostatas (redakcijos, galiojusios nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. spalio 1 d.) statinio paprastojo remonto darbams buvo priskirtini darbai, kuriais, be kita ko, nežymiai buvo keičiamas statinio fasadas (įstiklinami gyvenamojo namo atskirų butų balkonai, nekeičiant jo matmenų daugiau kaip 10 procentų). Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, kad atliekant paprastąjį statinio remontą statybos leidimą gauti nėra privaloma, tačiau statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 14.10.1. punkte buvo nurodyta, kad atliekant šiuos darbus miesto gyvenamojoje vietovėje, kultūros paveldo objekto teritorijoje ir (ar) kitoje saugomoje teritorijoje, buvo būtina turėti STR 1.01.07:2002 nustatyta tvarka įgaliotų tarnautojų patikrintą supaprastintą statinio projektą su jų raštišku pritarimu.
28. Nagrinėjamu atveju pagal civilinėje byloje Nr. S2-1897-477/2021 esančius Nekilnojamojo turto registro Nr. 90/63230 duomenis, apeliantės butas, kuriame yra ginčo balkonas, yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje. Žymos apie tai įregistravimo pagrindas Nekilnojamojo turto registre – 1995 m. sausio 31 d. Kultūros vertybių apsaugos departamento raštas Nr. 01-7-127. Tačiau žyma apie pastato patekimą į tokią teritoriją galioja tik nuo 2012 m. sausio 20 d., kadangi žyma įregistruota pagal Kultūros paveldo departamento 2012 m. sausio 4 d. pranešimą Nr. 01-07 (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Ir nors ginčo balkono įstiklinimo metu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įrašo, liudijančio, kad pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje, ginčo pastate atliekant paprastojo remonto darbus, kuriems priskirtini balkono įstiklinimo darbai, vis tik buvo reikalinga turėti įgaliotų tarnautojų (miesto vyriausiojo architekto) raštišką pritarimą, kaip tai numatė statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 14.10.1. punkto nuostatos, kadangi ginčo pastatas yra miesto gyvenamojoje vietovėje.
29. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtintame statybos techniniame reglamente 1.07.01.2002 „Statybos leidimas“ (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. spalio 1 d. iki 2010 m. gegužė 25 d.) tiesiogiai nebuvo nustatyta, jog atliekant statinio paprastąjį remontą neprivaloma gauti statinio bendraturčių sutikimų. Tik nuo 2010 m. spalio 1 d. įsigaliojo statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 18 punkto nuostatos, nustatančios, jog statinio bendrojo naudojimo objektų paprastojo remonto darbai gali būti vykdomi tik gavus statinio bendraturčių sutikimą CK nustatytais atvejais ir tvarka. Visgi, nors viešosios teisės normose ir nebuvo tiesiogiai reglamentuota, jog reikalingas statinio bendraturčių sutikimas, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo metu buvo aktualios privatinės teisės normos, reguliuojančios bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą bei bendraturčių teises (CK 4.75, 4.82 straipsniai).
30. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja nuosavybe, taip pat bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą tuo metu nustatė CK, kas pažymėta ir Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2012 m. liepos 1 d.) 4 straipsnio 1 dalyje. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Bet kuris bendraturtis, siekdamas įgyvendinti savo nuosavybės teisę, yra priklausomas nuo kitų bendraturčių valios. Dėl to bendrosios nuosavybės teisė traktuojama kaip tam tikras savininko teisių įgyvendinimo suvaržymas, kuris atsiranda dėl kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, ir kiekvieno iš bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2013 ir joje nurodyta praktika). CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Darytina išvada, jog ginčo balkono, kuris daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, įstiklinimo darbams atlikti buvo reikalinga gauti bendraturčių sutikimą.
31. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog joks teisės aktas, galiojęs ginčo balkono įstiklinimo metu, prievolės atlikti kokius nors veiksmus prieš stiklinant balkoną nenumatė.
32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo sprendimą grindė 2020 m. liepos 9 d. susirinkimo sprendimais, kuriais nepritarta ieškiniu prašomiems įgyvendinti sprendiniams. Apeliantės teigimu, gyventojai nepritarė pagal projektą numatytų ažūrinių balkonų įrengimui, todėl rangovas buvo įpareigotas projektą taisyti ir pateikti kitus sprendinius, tačiau to neatliko ir įrengė tokius balkonus, kuriems namo gyventojai nepritarė.
33. Atmesdama kaip nepagrįstus tokius argumentus, teisėjų kolegija nurodo, jog iš byloje esančio 2020 m. liepos 9 d. patalpų savininkų susirinkimo protokolo Nr. AP-52 matyti, kad butų ir kitų patalpų savininkai susirinkimo metu reiškė nepritarimą techninio darbo projekto sprendiniams dėl namo prieigų pritaikymo žmonėms su negalia ir ažūrinių balkonų įrengimo, prašė balkonus numatyti iš fibrocementinių plokščių, taip pat pageidavo, jog cokolio apdaila būtų atlikta akmens masės plytelėmis. Protokolo turinys patvirtina, kad buvo atsakyta į visus butų ir kitų patalpų savininkų keliamus klausimus, kurie galiausiai pritarė susirinkime pristatytam techniniam darbo projektui. Iš civilinėje byloje Nr. S2-1897-477/2021 esančio patvirtinto namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto matyti, kad šis buvo pakoreguotas, atsižvelgus į 2020 m. liepos 9 d. patalpų savininkų susirinkimo protokole Nr. AP-52 užfiksuotą butų ir kitų patalpų savininkų nepritarimą techninio darbo projekto sprendiniui dėl visų įėjimų ir aplinkos pritaikymo neįgaliesiems. Byloje duomenų, patvirtinančių apeliantės nurodomas aplinkybes, kad rangovas buvo įpareigotas projektą taisyti ir pateikti kitus sprendinius dėl balkonų atitvarų, nėra. Priešingai, iš ieškovės kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikto savivaldybės vyriausiojo architekto E. U. elektroniniame laiške surašyto paaiškinimo matyti, jog, rengiant techninį darbo projektą, buvo atsižvelgta į gretimo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), balkonų sutvirtinimo architektūrinį sprendinį (ažūrinę metalo konstrukciją), o pateikti Statybos darbų žurnalo dėl atliktų balkonų atnaujinimo darbų pagal atnaujinimo (modernizavimo) projektą išrašai patvirtina, kad balkonų atnaujinimo darbai yra beveik baigti, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų neįmanoma, jeigu 2020 m. liepos 9 d. susirinkime patalpų savininkai, gavę papildomus paaiškinimus, nebūtų pritarę techninio darbo projekto sprendiniams dėl ažūrinių balkonų įrengimo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
34. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčo balkonas kelia grėsmę, kadangi jis buvo sutvirtintas įrengiant iš apačios specialias konstrukcijas, kaip ir visuose kituose balkonuose. Apeliantės teigimu, pati ieškovė patvirtino, kad ginčo balkonas buvo sutvirtintas dar prieš pradedant šios bylos nagrinėjimą, todėl sprendimo dalis dėl įpareigojimo sutvirtinti ginčo balkoną yra nepagrįsta.
35. Teisėjų kolegija pažymi, jog skundžiamo sprendimo motyvai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje liudytojais apklaustų statybos eksperto V. Ž. ir statybos specialisto E. U. paaiškinimais dėl realių prielaidų ginčo balkono griūčiai egzistavimo, vertindamas ir pasisakydamas dėl apeliantės argumentų dėl jos naudojamo balkono įstiklinimo (ne)teisėtumo. Taigi, priešingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad ginčo balkonas, rangovui jį sutvirtinus, kelia grėsmę. Nors skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantę leisti rangovo darbuotojams patekti į jos asmenine nuosavybe priklausantį butą ir prie jo esantį balkoną bei atlikti esamų balkono įstiklinimų demontavimo, balkono aikštelės sutvirtinimo ir balkono naujų aptvėrimų montavimo darbus, vis tik iš skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad, tenkindamas ieškinį, jis savo išvadas formulavo tik dėl būtinybės atlikti balkono įstiklinimo demontavimo bei naujų atitvarų (aptvėrimų) montavimo darbus ginčo balkone.
36. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas paminėta, daro išvadą, kad apeliantės atsisakymas leisti demontuoti ginčo balkono įstiklinimą ir atlikti balkono naujų atitvarų (aptvėrimų) montavimo darbus prieštarauja daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimui, šiuo sprendimu patvirtintam namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui ir jo pagrindu parengtam techniniam darbo projektui. Šie apeliantės veiksmai trukdo įgyvendinti ir užbaigti namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir pažeidžia kitų daugiabučio namo patalpų savininkų teisę reikalauti, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdymas ir naudojimas atitiktų bendrąsias buto ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) teises ir teisėtus interesus, neleidžia daugiabučio namo gyventojams pasirūpinti tinkama bendrojo naudojimo objektų priežiūra, išlaikymu ir atnaujinimu, pažeidžia apeliantės pareigą naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais nepažeidžiant kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumo ir nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Netikslumai, susiję su apeliantei nustatytų įpareigojimų turiniu, ištaisytini, skundžiamą sprendimą patikslinant.
38. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. spalio 4 d sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, jį patikslinant ir nurodant, kad atsakovė J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), įpareigotina leisti rangovo uždarosios akcinės bendrovės „Dauniškis“ ir Ko, juridinio asmens kodas 184263588, darbuotojams patekti į jos asmenine nuosavybe priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo esantį balkoną, esančius name (duomenys neskelbtini), bei atlikti esamų balkono įstiklinimų demontavimo ir balkono naujų aptvėrimų montavimo darbus.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.