- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-12
- Bylos Nr.
- eI3-1404-621/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01017-2024-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Milvydaitės,
atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms E. N.-Zalieckienei ir R. V.,
nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų atstovui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovei Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. D. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti 2024 m. vasario 14 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. T4-39, įpareigoti atsakovę Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjo A. D. skundą dėl 2021-06-08 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsakymo išnagrinėti iš naujo, pareiškėjo A. D. naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad 2021 m. balandžio 2 d. Pareiškėjas atvyko į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas (toliau – Klinikos arba Trečiasis asmuo), kur jam buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini)(toliau – 2021-04-02 diagnozė). Iš Ambulatorinio apsilankymo aprašymo aiškiai matyti, kad nurodyta diagnozės data – 2021-04-02 bei nurodyta, kad „pakartotinai diagnozuojamos šiais metais ligos (duomenys neskelbtini)sutrikimas“. Taigi, 2021-04-02 diagnozę Trečiasis asmuo nustatinėjo. Čia svarbu pažymėti ir tai, kad Ambulatorinio apsilankymo aprašyme aiškiai nurodoma, jog Trečiojo asmens daktaro nuomone ambulatorinis gydymas reikiamo efekto nedavė. Iš to darytina logiška išvada, kad Trečiasis asmuo vertino Pareiškėjo sveiktą, nustatinėjo ir nustatė, kad (duomenys neskelbtini)sutrikimas jo nuomone vis dar egzistuoja. Jei Trečiasis asmuo būtų nenustatinėjęs diagnozės, tai jis net nebūtų vertinęs ar gydymas davė reikiamą efektą ar ne, nes nesiekiant nustatyti ar sutrikimas egzistuoja ar ne, gydymo rezultatų nustatyti nebūtų prasmės. Taigi, Trečiasis asmuo 2021-04-02 diagnozę Pareiškėjui nustatinėjo. Nustatant diagnozę, skiltyje „nusiskundimai, anamnezė“ iš esmės nurodoma, kad Pareiškėjas skundžiasi nemiga dėl sutrikusio (duomenys neskelbtini). Taip pat, šioje skiltyje nurodoma ir įtampa bei galvos svaigimas bet Pareiškėjas neigia, jog tai yra nurodęs. Nustatant diagnozę, skiltyje „būklės įvertinimo informacija“, nurodoma, kad: „interesai fiksuojami ties patiriamais simptomais, nusiskundimais nemiga, (duomenys neskelbtini) somatizuoto pobūdžio kliedesiniais įsitikinimais Apžiūros metu pacientas išsako kliedesinio pobūdžio interpretacijas apie galimą nemigos priežastį, teigia, kad tai susiję su kavos gėrimu, (duomenys neskelbtini) ligomis, tačiau vėliau teigia, kad kava geria 1 k. mėn., (duomenys neskelbtini) liga išgydyta“. Akcentuotina tai, kad Pareiškėjas nurodo, jog pastarieji vertinimai nėra pagrįsti kokiais nors konkrečiais – tiksliais Pareiškėjo teiginiais. Pareiškėjo teigimu, jis nurodė, kad kavą geria 1 kartą per dieną bei jaučia skausmus pilve. Kita vertus, iš skilties „būklės įvertinimo informacija“ net nėra aišku, kokia gydytojos nuomone išsigalvota liga Pareiškėjas mano esąs sergantis. Prieš nustatant diagnozę nebuvo išsiaiškinta ar pareiškėjas realiai turi jo nurodomus sutrikimus. Todėl Pareiškėjui taip ir nėra aišku, dėl ko jam 2021-04-02 buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini)sutrikimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas Klinikoms pateikė skundą dėl epikrizės pakeitimo, kuriuo prašė pakeisti šios epikrizės diagnozę, panaikinant (duomenys neskelbtini) sutrikimo esamumą bei aiškiai išdėstė šį prašymą pagrindžiančias aplinkybes ir argumentus, nurodydamas realias (duomenys neskelbtini) srities problemas ir akivaizdžius (duomenys neskelbtini) sutrikimo požymių neatitikimus Pareiškėjo situacijoje. Pastarajame skunde aiškiai atskleistos aplinkybės, pagrindžiančios, jog Pareiškėjas iš tikrųjų turi realių sutrikimų (duomenys neskelbtini) srityje, kurie dėl jaučiamo skausmo ar diskomforto realiai gali sukelti ir miego sutrikimus. Šias problemas pagrindžia ir Pareiškėjo ligos istorija. Pareiškėjui 2018 m. nustatyta klinikinė diagnozė – (duomenys neskelbtini) nepatikslinta, 2020-07-13 – (duomenys neskelbtini), 2020-10-07 – Neaiškus (duomenys neskelbtini), 2020-12-20 – (duomenys neskelbtini), 2021-09-15 – (duomenys neskelbtini). Taigi akivaizdu, kad Pareiškėjas, tiek iki 2021-04-02 diagnozės nustatymo, tiek po jos turėjo gausybę diagnozuotų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutrikimų, dėl ko, Pareiškėjo skundimasis šiais sutrikimais negalėjo būti vertinamas, kaip (duomenys neskelbtini)sutrikimas, neįsitikinus, kad šios diagnozės nustatymo metu nebuvo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) sutrikimų ir jie nenulėmė miego sutrikimų. Priešingai, diagnozuotų sutrikimų pobūdis ir gausa, kaip tik sudarė pagrindą manyti, jog Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) sutrikimai yra realūs. Be atskirų tyrimų nebuvo galima nustatyti, jog (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) sutrikimai negalėjo taip dirginti Pareiškėją, kad trukdytų jo miegą. Tačiau, Klinikos, atsakydamos į skundą, pateikė formalų ir lakonišką atsakymą (toliau – Raštas), kuriame nurodoma, jog gydytoja psichiatrė įvertino siuntusio gydytojo įrašus, išsamiai aprašė anamnezę, psichikos būklę, nusiskundimus bei nurodė, kad ambulatorinis gydymas reikiamo efekto nedavė. Tačiau, Rašte visiškai nėra nurodyta kokiomis konkrečiomis ligomis ar simptomais, kurių realiai nėra, Pareiškėjas skundžiasi. Todėl neaišku, kokiais objektyviai patikimais ir tiksliais bei neinterpretuotais duomenimis buvo remtasi surašant 2021-04-02 diagnozę. Taryba 2021 m. spalio 27 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. T4-236-(1.34.) nusprendė, kad Pareiškėjui Klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, motyvuodamos prie Įsakymo pridedama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaita, kurioje iš esmės aprašytas 2021-04-02 sveikatos priežiūros teikimo procesas, ligų istorijos informacija ir beveik pažodžiui atkartotas 2021-04-02 diagnozės nustatymo metu surašytas gydytojos tekstas. Tačiau, nei įsakymu Nr. T4-236-(1.34.), nei prie jo pridėtoje ataskaitoje nėra nurodyta kokiomis konkrečiomis ligomis ar simptomais, kurių realiai nėra, Pareiškėjas skundžiasi. Todėl taip ir liko neaišku, kokiais objektyviai patikimais duomenimis buvo remtasi surašant 2021-04-02 diagnozę. Lietuvos vyriausias administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu 2023-10-25 sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-640-602/2023 (toliau – LVAT 2023-10-25 sprendimas Nr. eA-640-602/2023) patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Tarnybos 2021 m. spalio 27 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymą Nr. T4-236-(1.34.) ir įpareigojo Tarybą iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo skundą dėl Klinikų Rašto. Lietuvos vyriausias administracinis teismas, kaip vieną iš Tarnybos įsakymo Nr. T4-236-(1.34.) neteisėtumo priežasčių akcentavo, jog nėra aišku kodėl Pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė, netyrė Pareiškėjo argumentų dėl neteisingai nustatytos „(duomenys neskelbtini) sutrikimo“ diagnozės, nepateikė argumentų, kodėl galima laikyti, jog (duomenys neskelbtini)nustatytas vadovaujantis šiuolaikinio medicinos mokslo lygiu bei šioje srityje sukaupta gerąja patirtimi. Prie skundžiamo Sprendimo pridėta 2024-02-14 asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-265/2021 ataskaita (toliau – Ataskaita). Pirmieji trys Ataskaitos puslapiai skirti iš esmės 2021-04-02 teiktos sveikatos paslaugos ir Pareiškėjo anamnezės perrašymui. Toliau Ataskaitoje pateikiamas ir plėtojamas iš esmės vienas argumentas, kuriuo remiantis Įsakymu nustatyta, jog 2021-04-02 Pareiškėjui Klinikose buvo sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, t. y. pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999-05-27 įsakymu Nr. 256 patvirtintų psichiatrijos antrinio lygio ambulatorinių paslaugų teikimo suaugusiems reikalavimus ir psichiatrijos tretinio lygio ambulatorinių paslaugų teikimo suaugusiems reikalavimus (toliau – Reikalavimai), Klinikose 2021-04-02 buvo galimas tik psichiatrinės diagnozės, kuri buvo nustatyta ankščiau, patikslinimas, bet negalimas diagnozės nustatymas ar panaikinimas. Tačiau, Ataskaitoje taip ir nepaaiškinama, kodėl tada 2021-04-02 Klinikose į Pareiškėjo ligos istoriją buvo nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini)sutrikimas, kodėl diagnozės apskritai nebuvo galima neįrašyti, kodėl diagnozės tikslinimu nebuvo galima nustatyti, jog jau nėra (duomenys neskelbtini) sutrikimo, kodėl nebuvo galima papildyti anamnezę, jog nėra (duomenys neskelbtini) simptomų. Svarbu akcentuoti ir tai, kad Pareiškėjo manymu, 2021-04-02 diagnozė nustatyta netinkama ir netinkamai, dėl ko yra pažeista Pareiškėjo teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat, Sprendimas ir Ataskaita nėra tinkamai motyvuoti. Svarbu ir tai, jog 2021 m. balandžio 2 d. nustatyta diagnozė apriboja Pareiškėjo teises įsivaikinti ar įsidarbinti kariuomenėje. Tai sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą, nustatyti, kad 2021-04-02 diagnozė nustatyta pažeidžiant Pareiškėjo teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, įpareigoti Tarnybą nustatyti terminą Klinikoms pašalinti jų veiklos trūkumus ir pažeidimus, panaikinant 2021 m. balandžio 2 d. nustatytą diagnozę. Kaip matyti iš Sprendimo ir Ataskaitos, Tarnyba pažodžiui perrašė 2021-04-02 diagnozės tekstą bei nurodė, kad pagal Reikalavimus Klinikos Pareiškėjui negalėjo nustatyti diagnozės ir galėjo ją tik patikslinti, tačiau nepaaiškina, kodėl 2021-04-02 diagnozė buvo nustatyta, jei nustatyti jos negalima pagal Reikalavimus ir kodėl diagnozės tikslinimu nebuvo galima nustatyti, jog jau nėra (duomenys neskelbtini) sutrikimo, kodėl nebuvo galima papildyti anamnezę, jog nėra (duomenys neskelbtini)simptomų. Tokiu būdu buvo pažeista Pareiškėjo teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Atitinkamai privaloma įpareigoti Tarnybą nustatyti terminą Klinikoms pašalinti jų veiklos trūkumus ir pažeidimus, panaikinant 2021 m. balandžio 2 d. nustatytą diagnozę. Iš Tarnybos Įsakymo ir Ataskaitos panašu, kad Tarnyba neįsigilino į Skundo argumentus dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo simptomų nebuvimo. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-164 „Dėl Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ visoms Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigoms pavesta nuo 2011 m. balandžio 1 d. pradėti naudotis Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtuoju pataisytu ir papildytu leidimu „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) (toliau – TLK-10- AM). Taigi, diagnozių nustatymo geroji patirtis gali susiformuoti, visų pirma, privalomai vadovaujantis TLK-10-AM. Todėl, akivaizdu, kad TLK-10-AM netaikymas ar netinkamas taikymas nesuderinamas su gerąja patirtimi diagnozuojant ligą. Taigi, akivaizdu, kad TLK-10-AM paremta mokslu. Todėl, TLK-10-AM netaikymas ar netinkamas taikymas, lemtų diagnozę, neatitinkančią šiuolaikinio medicinos mokslo. Šiame kontekste pažymėtina, kad TLK-10-AM sisteminių ligų sąrašo dalyje Psichikos ligų sutrikimų skilties dalyje (duomenys neskelbtini)sutrikimas žymimas kodu (duomenys neskelbtini)Šiuo kodu žymimos ligos pagrindinis požymis yra susirūpinimas, kad sergama viena ar daugiau sunkių ir progresuojančių somatinių ligų. Pacientai pateikia nuolatinių somatinių nusiskundimų ar nuolatinį susirūpinimą savo sveikata. Normalūs, įprastiniai pojūčiai ir išvaizda pacientų traktuojami kaip nenormalūs ir keliantys rūpestį, o dėmesys paprastai koncentruotas tik į vieną ar du kūno organus arba sistemas. Akcentuotina tai, kad mokslinėje literatūroje nurodoma, jog (duomenys neskelbtini)sutrikimas gali būti diagnozuotas tik jei baimė sirgti liga ar keliomis ligomis tęsiasi ne trumpiau kaip pusę metų ir atliktus tyrimus, yra įsitikinta, jog ligos, pagrindžiančios nusiskundimus iš tiesų nėra. Taip pat, mokslinėje literatūroje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) spektro ligos turi sukelti kliniškai reikšmingą kasdienės veiklos, socialinį ar profesinį sutrikimą. Taigi, tam, kad būtų galima diagnozuoti (duomenys neskelbtini), turi būti visi šie požymiai: susirūpinimas, kad sergama viena ar daugiau sunkių ir progresuojančių somatinių ligų; nuolatiniai somatiniai nusiskundimai ar nuolatinis susirūpinimas savo sveikata; normalūs, įprastiniai pojūčiai ir išvaizda pacientų traktuojami kaip nenormalūs ir keliantys rūpestį; atlikus tyrimus, yra įsitikinta, jog ligos, pagrindžiančios paciento nusiskundimus iš tiesų nėra; turi kilti kliniškai reikšmingas kasdienės veiklos, socialinis ar profesinis sutrikimas. Pareiškėjo manymu, neegzistuoja nė vienas iš pastarųjų (duomenys neskelbtini) sutrikimo požymių dėl sekančių priežasčių. Visų pirma, iš 2021-04-02 diagnozės aprašymo turinio nėra galimybės identifikuoti kokios Pareiškėjo paminėtos ir/ar diagnozę surašiusios gydytojos įrašytos ligos būtų sunkios ar progresuojančios. Antra, iš 2021-04-02 diagnozės aprašymo turinio nėra galimybės aiškiai nustatyti, kad Pareiškėjo nusiskundimai ar nuolatinis susirūpinimas savo žarnynu ir jo galimai nulemtais miego sutrikimais būtų nuolatinis, t. y. nuolatinis ir nepagrįstas kreipimasis į sveikatos įstaigas dėl pastarųjų nusiskundimų. Trečia, iš 2021-04-02 diagnozės aprašymo turinio nėra galimybės aiškiai nustatyti, kokie normalūs, įprastiniai Pareiškėjo pojūčiai ir išvaizda jo traktuojami kaip nenormalūs ir keliantys jam rūpestį. Papildomai akcentuotina tai, kad skausmas ar nemalonūs pojūčiai (duomenys neskelbtini) srityje bei šių priežasčių galimai nulemti miego sutrikimai negali būti traktuojami, kaip normalūs ir įprastiniai. Ketvirta, manytina, kad esminė ir svarbiausia (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnozavimo sąlyga yra ta, kad ligos, pagrindžiančios paciento nusiskundimus iš tiesų nėra, nes kitaip tai reikštų, kad (duomenys neskelbtini)sutrikimas turėtų būti diagnozuotas kiekvienam sergančiam ir apie savo ligą žinančiam ar jos simptomus jaučiančiam asmeniui. Šiame kontekste akcentuotina tai, kad 2021-04-02 diagnozės aprašymo turinyje nėra nurodytos jokios aplinkybės, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad 2021-04- 02 diagnozės nustatymo metu buvo įsitikinta, jog ligos, pagrindžiančios (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) srities skausmus ar kitus sutrikimus, iš tiesų nėra. Aplinkybė, jog nėra ligos, pagrindžiančios (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) srities skausmus ar kitus sutrikimus, galėjo būti konstatuota tik atitinkamos srities daktaro bei atlikus atitinkamus medicininius tyrimus. Apie šiuos veiksmus 2021-04-02 diagnozės aprašyme nėra jokios informacijos, nors tai yra viena esminių (duomenys neskelbtini) sutrikimo, kitaip tariant, išgalvotų ligų diagnozavimo sąlygų. Čia ypač svarbu pabrėžti, jog jei Tarnyba laikosi nuomonės, kad Klinikos gali patikslinti diagnozę, tai visiškai nėra aišku, kodėl 2021-04-02 nebuvo patikslinta diagnozė, įrašant neegzistuojančius sveikatos sutrikimus, kuriais Pareiškėjas skundžiasi. Iš kitos pusės, esant galimybei tikslinti diagnozę, buvo galima patikslinti, kad (duomenys neskelbtini) simptomų nėra. Dar svarbiau, jei 2021-04-02 buvo galima tik patikslinti diagnozę, tai nėra aišku, kodėl 2021-04-02 diagnozė buvo nustatinėjama. Pareiškėjas, tiek iki 2021-04-02 diagnozės nustatymo, tiek po jos turėjo gausybę diagnozuotų (duomenys neskelbtini) sutrikimų, dėl ko, Pareiškėjo skundimasis šiais sutrikimais negalėjo būti vertinamas, kaip (duomenys neskelbtini)sutrikimas, neįsitikinus, kad šios diagnozės nustatymo metu nebuvo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) sutrikimų ir jie nenulėmė miego sutrikimų. Priešingai, diagnozuotų sutrikimų pobūdis ir gausa, kaip tik sudarė pagrindą manyti, jog Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) sutrikimai yra realūs. Be atskirų tyrimų nebuvo galima nustatyti, jog (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) sutrikimai negalėjo taip dirginti Pareiškėją, kad trukdytų jo miegą. Čia ypač svarbu pabrėžti, jog jei Tarnyba laikosi nuomonės, kad Klinikos gali patikslinti diagnozę, tai visiškai nėra aišku, kodėl 2021-04-02 nebuvo patikslinta diagnozė, įrašant, kad nėra požymių, jog pareiškėjas skundžiasi neegzistuojančiais sveikatos sutrikimais ir nepatikslino, jog šiuo metu nėra pagrindo diagnozuoti (duomenys neskelbtini)ar bent jau nenurodė diagnozės apskritai. Penkta, 2021-04-02 diagnozės turinyje nėra galimybės identifikuoti kokie konkrečiai kliniškai reikšmingi Pareiškėjo kasdienės veiklos, socialiniai ar profesiniai sutrikimai egzistuoja dėl menamo Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sutrikimo. Šalia išdėstyto, būtina pažymėti, kad natūralu, jog nuolatiniai (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) skausmai bei fiziologiškai nemalonūs pojūčiai gali trikdyti miegą, dėl ko, Pareiškėjas yra tik paminėjęs nemigą. Tačiau, pats sau nemigos nėra diagnozavęs. Taip pat, Pareiškėjo teigimu, jis nėra minėjęs, kad jaučia įtampą, galvos svaigimą. Todėl, Pareiškėjas mano, kad kai kurie teiginiai 2021-04-02 diagnozės aprašyme surašyti ar interpretuoti neteisingai. Pareiškėjas neišsigalvojo kokių nors neegzistuojančių ligų. Taip pat, Pareiškėjas nurodė labai aiškius argumentus, kodėl jis neatitinka (duomenys neskelbtini) sutrikimo būtinų požymių, nustatytų mokslo. Be to, ir šiame Skunde yra nurodytos (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnozės nustatymo sąlygos, kurių egzistavimo iš 2021-04-02 diagnozės aprašymo turinio objektyviai ir vienareikšmiškai nustatyti negalima. Čia ypač svarbu pabrėžti, jog Lietuvos vyriausias administracinis teismas, kaip vieną iš Tarnybos įsakymo Nr. T4-236-(1.34.) neteisėtumo priežasčių akcentavo, jog nėra aišku kodėl Pareiškėjui buvo nustatyta diagnozė, netyrė Pareiškėjo argumentų dėl neteisingai nustatytos „(duomenys neskelbtini) sutrikimo“ diagnozės, nepateikė argumentų, kodėl galima laikyti, jog buvo vadovautasi šiuolaikinio medicinos mokslo lygiu bei šioje srityje sukaupta gerąja patirtimi. (duomenys neskelbtini)diagnozės nustatymas be aplinkybių, aiškiai patvirtinančių šios ligos požymius, nustatytus TLK-10-AM ir medicinos moksle, laikytina nekokybiška sveikatos priežiūros paslauga, nes neatitinka nei gerosios praktikos, nei medicinos mokslo (PTŽAĮ 2 straipsnio 8 dalis, 3 straipsnio, 3 dalis). Todėl, tiek Sprendimu, tiek Ataskaita, turėjo būti nurodytos aiškios ir objektyvios aplinkybės, tvirtai patvirtinančios (duomenys neskelbtini) sutrikimo požymių, nustatytų TLK-10-AM ir medicinos moksle, egzistavimą. Taip pat, nebuvo atsižvelgta, jog nebuvo paskirtos atitinkamų sričių daktarų konsultacijos bei tyrimai dėl minėtų sveikatos sutrikimų patvirtinimo ar paneigimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai nurodė, kad išsigando, kad bus pripažintas dar didesnis sutrikimas.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad medikai turėjo įsitikinti, ar nėra (duomenys neskelbtini) srities sutrikimų. Dėl kito sprendimo, kuriuo nustatyta 2019 m. diagnozė, taip pat kyla ginčas (byla Nr. (duomenys neskelbtini). Tarnyba nieko nerašo apie aplinkybes, kad pareiškėjas prisigalvojęs, kad jis serga. Pareiškėjas nuvyko 2021 m. balandžio mėn. su tikslu, kad diagnozė būtų panaikinta. Geroji praktika susijusi su diagnozuojamos ligos požymių nustatymu. Tarnyba netyrė aplinkybių ir nevertino pareiškėjo argumentų dėl neteisingai nustatytos (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnozės. Klinikos galėjo pakartotinai išnagrinėję skundą aprašyti (duomenys neskelbtini) požymius. Atsiliepime klinikos nenurodė apie diagnozės požymius. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad skundas buvo rengiamas, reikėjo iš naujo peržiūrėti visą bylą. Reikėjo susipažinti su naujais dokumentais, atsakovo ataskaita ir įsakymu, įvertinti pateiktus argumentus.
Atsakovė skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė nurodė, kad Pareiškėjo skundo pagrindu atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pacientui gydytojo psichiatro konsultacija buvo suteikta Ligoninės Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje 2021-04-02. Pacientas atvyko UAB „Medgintras“ gydytojo psichiatro išduotu siuntimu, siuntimo diagnozė – (duomenys neskelbtini)sutrikimas, diagnozės kodas pagal (duomenys neskelbtini), siuntime nurodyta, kad pacientas „siunčiamas rekonsultacijai į III-nį Psichikos lygį pačiam reikalaujant“. 2021-04-02 09.32 val. pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – ASPP) suteikė gydytoja psichiatrė P. Ž. A. (lic. Nr. MPL-05796), Sveikatos istorijoje įrašė paciento nusiskundimus (nemiga, įtampa), aprašė anamnezę. Gydytoja Sveikatos istorijoje nurodė, kad pacientas įtraukiamas į eilę stacionariniam gydymui Ligoninės Psichiatrijos klinikos Ūmios psichiatrijos sektoriuje, „B“ sektoriuje, kadangi iki tol taikytas ambulatorinis gydymas nedavė reikiamo efekto, psichologiniam – psichiatriniam ištyrimui, diferencinei diagnostikai, diagnozės patikslinimui, gydymo taktikos parinkimui bei gydymui. Gydytoja nurodė diagnozę: Pagrindinė liga: (duomenys neskelbtini)sutrikimas (duomenys neskelbtini)2021-04-02 pacientas savo parašu patvirtino, kad jis yra informuotas jį konsultavusios gydytojos P. A. jam suprantama forma apie jo sveikatos būklę, ligos diagnozę, medicininius tyrimo duomenis, gydymo / tyrimo eigą, galimus gydymo / tyrimo rezultatus, galimus alternatyvius gydymo / tyrimo metodus, yra supažindintas su planinės medicininės paslaugos teikimo Ligoninėje tvarka ir sutinka, kad šios paslaugos suteikimo registracijos numeris yra 73. Ligoninė pateikė 2021-06-09 Komisijos tyrimo pažymą Nr. NL-(1.15)-25 „Dėl A. D. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ (toliau – Pažyma). Pažymoje nurodyta, kad Ligoninės generalinio direktoriaus 2021-05-25 įsakymu Nr. V-572 buvo sudaryta komisija (pirmininkė V. D. M. (vidaus ligų gydytojo praktikos licencija Nr. MPL-12210), Ambulatorinių paslaugų koordinavimo tarnybos vyriausioji specialistė, nariai – D. P. (gydytojo psichiatro praktikos licencija Nr. MPL-14764), Psichiatrijos klinikos gydytojas psichiatras, L. Š., Vidaus medicininio audito skyriaus vyresnioji medicinos auditorė, D. A., Teisės tarnybos vyresnioji juristė) (toliau – Komisija) paciento 2021-05-20 skundui ištirti. Pažymoje nurodyta, kad 2021-04-02 konsultacijos metu su pacientu buvo aptartas tolimesnis tyrimų ir gydymo planas, pacientas buvo įtrauktas į eilę planiniam stacionarizavimui, pacientas su planiniu stacionariniu ištyrimu sutiko, numatytą stacionarizavimo dieną 2021-04-21 pacientas skambino ir pageidavo būti stacionarizuojamas 2021-05-04 (slaugytojos įrašas stacionarizavimo knygoje), numatytą dieną pacientas neatvyko. Pažymoje nurodytos Komisijos išvados: 1) Pacientui „(duomenys neskelbtini) sutrikimo“ diagnozė nustatyta ir gydymas skirtas 2019 m. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės Psichosocialinės reabilitacijos skyriuje; 2) Ligoninės Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje 2021-04-02 pacientą konsultavusi gydytoja psichiatrė diagnozės patikslinimui, gydymo taktikos parinkimui įrašė pacientą į eilę psichologiniam – psichiatriniam ištyrimui, diferencinei diagnostikai Ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare; 3) Skundas yra nepagrįstas, kadangi gydytoja psichiatrė konsultavo tinkamai, su pacientu suderino stacionarizavimo laiką, tačiau numatytą dieną pacientas neatvyko.
Atkreiptinas dėmesys, jog komisija pasiūlė informuoti pacientą, kad jeigu jis nesutinka tikslinti diagnozės Ligoninės Psichiatrijos stacionare, jis turi teisę kreiptis į bet kurią kitą savo pasirinktą gydymo įstaigą pasirinkto gydytojo psichiatro konsultacijai, kurios metu bus atliktas papildomas ištyrimas, esant poreikiui bus sukviestas gydytojų specialistų konsiliumas ir konsiliumo sprendimu bus apspręstos galimybės patikslinti ar pakeisti diagnozę. Atlikus patikrinimą dėl Pareiškėjo 2021-06-30 skunde nurodytų aplinkybių, 2024-02-14 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-265/2021 ataskaitos Nr. D17-20 (toliau – Ataskaita) pagrindu priimtas Pareiškėjo skundžiamas Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2024-02-14 įsakymas Nr. T4-39 „Dėl pacientui A. D. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – Įsakymas). Kaip nurodyta pirmiau, Pareiškėjas kreipėsi į Akreditavimo tarnybą dėl Ligoninės Nervų sistemos ligų ambulatoriniame skyriuje 2021-04-02 teiktų paslaugų. Dėl kitose įstaigose nustatyto (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnozės Pareiškėjas į Akreditavimo tarnybą nesikreipė.
Patikrinimo metu Akreditavimo tarnyba nustatė, kad (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnozė pacientui buvo nustatyta psichiatrijos tretinio lygio paslaugas teikiančioje kompetentingoje specializuotoje įstaigoje VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje stacionarinio ištyrimo metu, o ne Ligoninėje, kurios paslaugas skundžia Pareiškėjas. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas į Ligoninę atvyko UAB (duomenys neskelbtini) gydytojo psichiatro išduotu siuntimu, kuriame buvo nurodyta diagnozė – (duomenys neskelbtini)sutrikimas, diagnozės kodas pagal TLK-10-AM (duomenys neskelbtini) Siuntime expressis verbis nurodyta, kad Pareiškėjas „siunčiamas rekonsultacijai į III-nį Psichikos lygį pačiam reikalaujant“. Taigi, pagal siuntime nurodytą informaciją Ligoninė turėjo atlikti veiksmus, kurių metu galima būtų patikrinti Pareiškėjui nustatytos (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnozės pagrįstumą. 2021-04-02 konsultacijos Ligoninėje metu buvo išsamiai įvertinta paciento ligos ir gyvenimo anamnezė, nusiskundimai, objektyvi psichiatrinė būklė. Gydytoja padarė išvadą, kad iki tol taikytas ambulatorinis gydymas nedavė reikiamo efekto, reikalinga pacientą stacionarizuoti psichologinio – psichiatrinio ištyrimo, diferencinės diagnostikos, diagnozės patikslinimo, gydymo taktikos parinkimo, gydymo tikslais. Nepaisant Pareiškėjo reikalavimų, iki tol, kol būtų buvusi patikslinta diagnozė paciento stacionarinio ištyrimo metu, gydytoja neturėjo teisės ir pagrindo pakeisti kitos gydymo įstaigos nustatytos (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnozės (duomenys neskelbtini)Pagrindo pakeisti kitos gydymo įstaigos nustatytos (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnozės (duomenys neskelbtini)nenurodė ir Pareiškėjas.
Nagrinėjamu atveju, Ligoninė Pareiškėjui sudarė sąlygas pakartotinai įvertinti kitoje įstaigoje nustatytos diagnozės teisingumą ir esant pagrindui ją tikslinti, įskaitant galimybę, esant reikalui, pasitelkti gydytoją gastroenterologą stacionarinio ištyrimo metu, tačiau pacientas stacionariniam ištyrimui neatvyko. Pareiškėjo medicininės dokumentacijos duomenys rodo, kad 2021-04-02 konsultacijos metu nebuvo užbaigta diferencinė diagnostika ir nustatyta galutinė diagnozė, todėl, Pareiškėjui savo noru atsisakius tolimesnio ištyrimo, ir, atitinkamai diagnozės tikslinimo, Pareiškėjo argumentai, kad Ligoninė nepagrįstai nepašalino iš anamnezės (duomenys neskelbtini) sutrikimo yra nepagrįsti ir atmestini, kadangi, kaip minėta pirmiau, tokiems Ligoninėms veiksmams atlikti nebuvo jokio pagrindo. Pažymėtina, kad Ligoninės gydytojos ambulatorinio apsilankymo aprašyme (formoje E025) nurodytas ligos kodas yra formalus reikalavimas, kuris į medicinos dokumentus įrašomas vadovaujantis ESPBI IS Specialistų portalo naudotojo vadove pateiktomis formos E025 pildymo taisyklėmis. Vadovaujantis nurodytu vadovu, gydytoja, pildydama E025 formą privalo nurodyti diagnozę ir jos tipą – t. y. pasirinkti vieną iš 3 galimų reikšmių: „+“ – Ūminės ir pirmą kartą gyvenime nustatytos lėtinės ligos, „-“ – Lėtinės pirmą kartą šiais metais nustatytos ligos arba „0“ – Kitos ligos, pakartotinai diagnozuojamos šiais metais. Jei kortelėje nėra įrašyta nė vienos aiškios patikslintos diagnozės, įrašoma nepatikslinta, neaiški diagnozė, žymima skaitmeniu „0“ (Taisyklių 42.8 punktas). Nagrinėjamu atveju gydytoja nurodė ligos tipą „0“, kadangi, kaip minėta pirmiau, Pareiškėją siuntė stacionariniam ištyrimui ligos diferencinei diagnostikai ir diagnozės patikslinimui. Kadangi Ligoninėje nebuvo nustatinėjama (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnozė, Akreditavimo tarnyba neturėjo pagrindo nagrinėti Pareiškėjo klinikinės diagnozės pagrįstumo. Atitinkamai nėra pagrindo analizuoti ir atsiliepti į Pareiškėjo skunde Teismui nurodytus teiginius dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo nustatymo metodikos ir priežasčių.
Akreditavimo tarnyba, įvertinusi paciento kreipimosi į Ligoninę tikslą, Psichiatrijos antrinio lygio ambulatorinių paslaugų teikimo suaugusiems reikalavimus, Psichiatrijos tretinio lygio ambulatorinių paslaugų teikimo suaugusiems reikalavimus pagrįstai konstatavo, kad nustatytos diagnozės panaikinimas, galimos kitos diagnozės nustatymas, ligų diferencinė diagnostika nėra numatyti šiuose reikalavimuose (numatytas tik nustatytos diagnozės tikslinimas, naudojantis antrinio arba tretinio lygio diagnostikos priemonėmis). Vadovaujantis Psichiatrijos antrinio lygio stacionarinių paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimais, pirminis ištyrimas, ligų diferencinė diagnostika atliekama stacionaro sąlygomis (teikiant psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas), remiantis stebėjimu ištisą parą, parenkant reikalingus tyrimo metodus, kviečiant reikalingus gydytojus konsultantus. Nurodyto reglamentavimo Pareiškėjas neginčijo bei nenurodė, kad Akreditavimo tarnyba netinkamai taikė ir aiškino teisės aktų reikalavimus. Akreditavimo taryba priimdama skundžiamus Įsakymą ir Ataskaitą vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktais – Sveikatos sistemos įstatymu, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Medicinos praktikos įstatymu, suaugusiųjų psichiatrijos paslaugų teikimą reglamentuojančiais teisės aktais, kitais teisės aktais. Ataskaitoje išsamiai nurodyta, kodėl buvo konstatuota, kad 2021-04-02 Pareiškėjui Ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Taip pat nurodyta, kodėl nagrinėjamu atveju nebuvo atliekamas kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje pareiškėjui nustatytos ir jo kvestionuojamos diagnozės pagrįstumo ir/ar teisingumo vertinimas.
Akreditavimo tarnyba Ataskaitoje išsamiai paaiškino, kad, pacientui (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnozė nebuvo nustatyta Ligoninėje, taip pat Ligoninėje ji nebuvo galutinai patvirtinta. Vadovaujantis Ataskaitoje vertintomis teisės aktų nuostatomis, ambulatorinės konsultacijos metu anksčiau nustatyta diagnozė nėra keičiama ar naikinama, tam reikalinga psichiatrijos ASPP teikimas pacientą hospitalizavus. Akreditavimo tarnyba, vadovaudamasi tuo, kad (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnozė nebuvo nei nustatyta, nei patvirtinta Ligoninėje suteiktos 2021-04-02 ambulatorinės gydytojo psichiatro konsultacijos metu, taip pat tuo, kad diferencine diagnostika pagrįstas diagnozės nustatymas (įskaitant diagnozės keitimą ar naikinimą), vykdant teisės aktais nustatytus reikalavimus, atliekamas paciento stacionarinio ištyrimo metu, nevertino paciento skunde nurodytų argumentų dėl jam galimai neteisingai bei nepagrįstai diagnozuoto (duomenys neskelbtini) sutrikimo. Medicinos dokumentų duomenimis, 2021-04-02 konsultacijos metu pacientui buvo pateikta reikalinga informacija pacientui suprantama forma, pacientas su hospitalizavimu sutiko, tačiau vėliau šioms paslaugoms neatvyko, todėl Ligoninė negalėjo įgyvendinti paciento reikalavimų dėl diagnozės vertinimų ir galimybės ją keisti ar tikslinti. Akreditavimo tarnyba, įvertinusi tai kas išdėstyta, pagrįstai konstatavo, kad pacientui Ligoninėje 2021-04-02 buvo suteikta gydytojo psichiatro ambulatorinė konsultacija, jos metu buvo išsamiai įvertinta paciento ligos ir gyvenimo anamnezė, nusiskundimai, objektyvi psichiatrinė būklė. Gydytoja padarė išvadą, kad iki tol taikytas ambulatorinis gydymas nedavė reikiamo efekto, reikalinga pacientą stacionarizuoti psichologinio-psichiatrinio ištyrimo, diferencinės diagnostikos, diagnozės patikslinimo, gydymo taktikos parinkimo, gydymo tikslais; iki bus patikslinta diagnozė paciento stacionarinio ištyrimo metu, gydytoja paliko paskutiniąją pacientui nustatytą (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnozę (duomenys neskelbtini)Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais suaugusiųjų psichiatrijos ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimais, galutinė diagnozė tinkamai ir pagrįstai nustatoma (ar nuginčijama) ne psichiatrijos ambulatorinių paslaugų teikimo metu, bet tik pacientą stacionarizavus bei išnaudojus visas galimas diagnostines priemones. Pacientas buvo tinkamai, vykdant Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytus reikalavimus, supažindintas su psichiatrijos stacionarinių paslaugų teikimo reikalingumu, kad būtų įgyvendinti paciento reikalavimai dėl jam galimai nepagrįstai nustatytos (duomenys neskelbtini) sutrikimo diagnozės panaikinimo, pacientas su hospitalizavimu sutiko, buvo įrašytas į eilę planinėms psichiatrijos stacionarinėms paslaugoms gauti, tačiau paskirtą dieną neatvyko, tokiu būdu pats nutraukęs diagnostinį procesą.
Posėdyje atsakovės atstovės papildomai nurodė, kad Kauno klinikose nebuvo nustatinėjama diagnozė. Pareiškėjas pasirinko neatvykti ir nenustatinėti iš naujo diagnozės. Ambulatoriškai gydytoja naujos diagnozės nustatinėti negalėjo. Prašoma bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė, turėtų būti mažinama. Nurodė, kad ši liga primą kartą nustatyta stacionarinio ištyrimo būdu psichiatrijos ligoninėje. Gydytoja privalėjo vadovautis teises aktais, gydytoja pati negalėjo niekaip koreguoti, tik pasiūlyti stacionarinį tyrimą. Jei pacientas turi abejonių, turi pasirūpinti stacionariu ištyrimu. Tokios ligos nustatomos tik stacionare.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepime nurodoma, kad Pareiškėjas su kitos gydymo įstaigos siuntimu gydytojo psichiatro konsultacijai į Kauno klinikas atvyko 2021 m. balandžio 2 d. Svarbu pažymėti, kad siuntime, su kuriuo Pareiškėjas atvyko į Kauno klinikas, jau buvo įrašyta diagnozė: ,,(duomenys neskelbtini)sutrikimas“ ir nurodyta, kad Pareiškėjas, jam pačiam reikalaujant, siunčiamas tretinio lygio gydytojo psichiatro rekonsultacijai. Kauno klinikų gydytojas psichiatras, įvertinęs siuntusio gydytojo įrašus, Pareiškėjo nusiskundimus, anamnezę, psichinę būklę ir tai, kad iki šiol taikytas ambulatorinis gydymas reikiamo efekto nedavė, įrašė Pareiškėją į eilę psichologiniam – psichiatriniam ištyrimui, diferencinei diagnostikai, diagnozės patikslinimui, gydymo taktikos parinkimui Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje. Pareiškėjas savo parašu medicininiuose dokumentuose patvirtino, kad sutinka su planinės medicininės paslaugos Kauno klinikose teikimo tvarka, tačiau suplanuotam stacionariniam ištyrimui neatvyko. Pareiškėjui taip pat buvo suteikta informacija, kad tuo atveju, jei jis nesutinka tikslinti diagnozės Kauno klinikų Psichiatrijos klinikoje, jis turi teisę kreiptis į bet kurią kitą savo pasirinktą gydymo įstaigą, pasirinkto gydytojo psichiatro konsultacijai, kurios metu bus atliktas papildomas ištyrimas, esant poreikiui bus sukviestas gydytojų specialistų konsiliumas ir apspręstos galimybės patikslinti ar pakeisti diagnozę. Atkreiptinas dėmesys, kad Pareiškėjui (duomenys neskelbtini)diagnozė buvo nustatyta ne Kauno klinikose, o Respublikinėje Vilniaus Psichiatrijos ligoninėje. Kauno klinikos, atsižvelgdamos į Pareiškėjo kreipimosi į Kauno klinikų gydytoją psichiatrą tikslą, sudarė sąlygas patikslinti esamą diagnozę stacionarinio ištyrimo metu, o iki tol buvo palikta ta pati diagnozė, su kuria Pareiškėjas atvyko į Kauno klinikas konsultacijai. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, Pareiškėjas išsamiam stacionariniam ištyrimui, tikslu įvertinti jam nustatytos diagnozės patikslinimo galimybes, neatvyko, tokiu būdu Pareiškėjo reikalavimai dėl diagnozės vertinimų ir galimybės ją keisti ar tikslinti negalėjo būti įgyvendinti. Tarnyba išanalizavo 2021 m. balandžio 2 d. Kauno klinikose Pareiškėjui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų aplinkybes ir 2024 m. vasario 14 d. ,,Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-265/2021 ataskaitoje“ (toliau –Ataskaita) išsamiai pasisakė dėl visų Pareiškėjo skunde keliamų klausimų. Tarnyba, išanalizavusi Pareiškėjo medicininių dokumentų duomenis Ataskaitoje nurodė, kad siuntime, su kuriuo Pareiškėjas atvyko į Kauno klinikas buvo nurodyta, kad pacientas (duomenys neskelbtini), nemiga, galvos svaigimas, skausmai vargina jau nuo 28 m. amžiaus. (duomenys neskelbtini)diagnozė nustatyta 2019 m. VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje stacionarinio ištyrimo metu. Ataskaitoje taip pat pažymima, kad Kauno klinikų gydytojas psichiatras, teikęs Pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaudamasis Gydytojo psichiatro medicinos norma bei suaugusiųjų psichiatrijos ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimais, atsakingai įvertino situaciją ir priėmė teisės aktus atitinkantį sprendimą, kad išsamiam psichologiniam - psichiatriniam ištyrimui, diferencinei diagnostikai, diagnozės patikslinimui (galimam diagnozės keitimui), gydymo taktikos parinkimui yra reikalingos stacionarinės paslaugos. Ambulatorinės konsultacijos metu negali būti keičiama ar naikinama anksčiau nustatyta diagnozė, tam reikalingas paciento stacionarizavimas, tačiau Pareiškėjas šioms paslaugoms į Kauno klinikas neatvyko ir taip pats nutraukė diagnostinį procesą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Kauno klinikos asmens sveikatos priežiūros paslaugas Pareiškėjui suteikė tinkamai ir nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti Pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašo panaikinti aukščiau minėtą Tarnybos įsakymą ir įpareigoti Tarnybą Pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. T4-39 (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nustatyta, kad 2021-04-02 pacientui A. D. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamą Įsakymą Atsakovė priėmė vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-640-602/2023 (toliau – Sprendimas). Nutartimi nutarta pareiškėjo A. D. skundą tenkinti, panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2021 m. spalio 27 d. įsakymą Nr. T4-236-(1.34.) ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2021 m. birželio 8 d. rašto.
Skundžiamas Įsakymas parengtas atsižvelgiant į 2024-02-14 parengtą Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-265/2011 ataskaitą Nr. D17-20 (toliau – Ataskaita Nr. 2)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Sprendime nurodoma, kad aptartas Ataskaitos turinys leidžia daryti išvadą, kad Tarnyba tik perrašė Klinikų pateiktą informaciją, tačiau savarankiško tyrimo ginčo atveju neatliko. Kaip matyti, Tarnyba tik aprašė teiktos konsultacijos ir skundo nagrinėjimo Klinikose eigą bei pripažino, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, nenurodydama nei konkrečių aktualių nagrinėjamai situacijai teisės aktų, nei argumentų, pagrindžiančių jos padarytas išvadas. Ataskaitoje nėra pagrindžiama, kodėl konsultavimo eiga buvo konkrečiu atveju tinkama. Būtent Ataskaitoje nėra konkretizuojama, kodėl pacientui atvykus su siuntimu į pasirinktą gydymo įstaigą konsultacijai, konsultacijos metu buvo nustatyta diagnozė, pažymint, kad ji turės būti patikslinta stacionarizuojant pacientą. Ataskaitoje nėra konkretizuojama, kad būtent tokia konsultavimo eiga atitiko teisės aktų ar gerosios praktikos reikalavimus. Pažymėtina, kad Tarnyba netyrė aplinkybių ir nevertino pareiškėjo argumentų dėl neteisingai ir nepagrįstai jam nustatytos „(duomenys neskelbtini) sutrikimo“ diagnozės. Tarnyba Ataskaitoje nepaaiškino, kodėl nevertino minėtų pareiškėjo argumentų, nurodytų skunde Klinikoms ir Tarnybai.
Taigi Sprendime buvo akcentuojama, kad 1. nebuvo atliktas savarankiškas tyrimas; 2. Ataskaitoje nėra konkretizuojama, kodėl pacientui atvykus su siuntimu į pasirinktą gydymo įstaigą konsultacijai, konsultacijos metu buvo nustatyta diagnozė, pažymint, kad ji turės būti patikslinta stacionarizuojant pacientą; 3. Ataskaitoje nėra konkretizuojama, kad būtent tokia konsultavimo eiga atitiko teisės aktų ar gerosios praktikos reikalavimus; 4. Tarnyba netyrė aplinkybių ir nevertino pareiškėjo argumentų dėl neteisingai ir nepagrįstai jam nustatytos „(duomenys neskelbtini) sutrikimo“ diagnozės; 5. Tarnyba Ataskaitoje nepaaiškino, kodėl nevertino minėtų pareiškėjo argumentų, nurodytų skunde Klinikoms ir Tarnybai. Į šias Sprendime nurodytas nuostatas atsižvelgtina vertinant Įsakymo (kartu ir Įsakymo sudedamosios dalies Ataskaitos Nr. 2) teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų (pvz., 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014, 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015, 2017 m. balandžio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017, 2021 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1128-756/2021, 2021 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2021, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1816-815/2021, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1906-1062/2021, 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2102-502/2021). Taigi tik patys konkrečios srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje sveikatos priežiūros paslaugos teiktos pagal sveikatos priežiūros paslaugų kokybės rodiklius ir turinio reikalavimus. Pažymėtina, kad tikrindamas Tarnybos įsakymą, teismas tiesiogiai nesprendžia ginčo tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat neturi kompetencijos sprendimu konstatuoti, ar konkrečiu atveju sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos kokybiškai ar paciento teisės pažeistos, tačiau turi pareigą patikrinti, ar konkreti Tarnybos išvada dėl paslaugų kokybės ir atitinkamai paciento teisių pažeidimo padaryta pagrindžiant teisingai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, ar įrodinėjimo dalyką sudaranti informacija gauta pakankamų ir tinkamų įrodymų pagrindu.
Ataskaitoje Nr. 2 nurodoma, kad 1. vadovaujantis Psichiatrijos antrinio lygio ambulatorinių paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimais, patvirtintais Įsakymu Nr. 256, ambulatorinės antrinio lygio psichiatrijos paslaugos gali būti teikiamos pacientams, kuriems nustatyta diagnozė, priskirta (duomenys neskelbtini) diagnozių grupei (duomenys neskelbtini). Prie kitų sąlygų nurodyta, kad paslaugos teikiamos, kai reikalinga diferencinė diagnostika, gydymo taktikos parinkimas, pirminis ištyrimas. Išvardintos 6 diagnostikos priemonės: kompleksinė klinikinė psichiatrinė diagnostika (psichiatrinė anamnezė, klinikinis psichikos būsenos įvertinimas, remiantis stebėjimu ištisą parą, paraklinikiniai tyrimai), EEG, galvos smegenų echoskopija, galvos rentgenografija, liumbalinė punkcija, oftalmoskopija, akies dugno tyrimai bei perimetrija, EKG, kraujo tyrimas; 2. vadovaujantis Psichiatrijos tretinio lygio ambulatorinių paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimais, patvirtintais Įsakymu Nr. 256, ambulatorinės tretinio lygio psichiatrijos paslaugos gali būti teikiamos pacientams, kuriems nustatyta diagnozė, priskirta diagnozių grupei (duomenys neskelbtini). Psichiatrijos tretinio lygio stacionarinių paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimuose, patvirtintuose Įsakymu Nr. 256, paslaugų teikimas pacientams, kuriems nustatyta diagnozė, priskirta (duomenys neskelbtini) diagnozių grupei (duomenys neskelbtini), nenumatytas.
Ataskaitoje Nr. 2 akcentuojama, kad vadovaujantis Psichiatrijos antrinio lygio stacionarinių paslaugų teikimo suaugusiesiems reikalavimais, pirminis ištyrimas, ligų diferencinė diagnostika atliekama stacionaro sąlygomis (teikiant psichiatrijos antrinio lygio stacionarines paslaugas), remiantis stebėjimu ištisą parą, parenkant reikalingus tyrimo metodus, kviečiant reikalingus gydytojus konsultantus. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro patvirtintais suaugusiųjų psichiatrijos ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų teikimo reikalavimais, galutinė diagnozė tinkamai ir pagrįstai nustatoma (ar nuginčijama) ne psichiatrijos ambulatorinių paslaugų teikimo metu, bet tik pacientą stacionarizavus bei išnaudojus visas galimas diagnostines priemones.
Nors Ataskaitoje Nr. 2 pateikiama išsami teisinio reglamentavimo, susijusio su psichiatrijos antrinio lygio stacionarinių paslaugų ir tretinio lygio ambulatorinių paslaugų teikimu, analizė, vis dėlto būtinybė patikslinti diagnozę būtent stacionaro sąlygomis siejama su tuo, kad siuntime buvo nurodoma diagnozė, priskirtina (duomenys neskelbtini) diagnozių grupei (duomenys neskelbtini). Iš Ataskaitoje Nr. 2 pateiktų paaiškinimų negalima daryti išvados, kad buvo atliktas individualizuotas vertinimas, iš kurio būtų galima spręsti kokių konkrečių tyrimų atlikimas buvo būtinas būtent pareiškėjo situacijoje, vertinant pareiškėjo ligos istoriją, nusiskundimus ir kokie tyrimai diagnozės įvertinimui galėjo / turėjo būti atlikti tik stacionaro sąlygomis.
Taipogi pažymėtina, kad nors Ataskaitoje Nr. 2 nurodoma, kad pacientams, kuriems nustatyta diagnozė, priskirta (duomenys neskelbtini) diagnozių grupei (duomenys neskelbtini), esant diferencinės diagnostikos poreikiui, taikomis 6 diagnostikos priemonės (kompleksinė klinikinė psichiatrinė diagnostika (psichiatrinė anamnezė, klinikinis psichikos būsenos įvertinimas, remiantis stebėjimu ištisą parą, paraklinikiniai tyrimai), EEG, galvos smegenų echoskopija, galvos rentgenografija, liumbalinė punkcija, oftalmoskopija, akies dugno tyrimai bei perimetrija, EKG, kraujo tyrimas), vis dėlto, atsakovei atlikus papildomą tyrimą ir parengus Ataskaitą Nr. 2 vis tiek nėra aišku, kurie iš nurodytų tyrimų būtų atlikti pareiškėjui, ar visų tyrimų atlikimas galimas tik stacionaro sąlygomis. Darytina išvada, kad sprendimas patikslinti diagnozę stacionaro sąlygomis Ataskaitoje Nr. 2 aiškinamas atsižvelgiant į diagnozės kodą (diagnozių grupę), o ne vertinant individualią pareiškėjo (paciento) situaciją.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-71-463/2023 akcentuojama, kad sprendžiant pacientų ginčus teisme, turi būti patikrinama, ar Tarnybos įsakymas priimtas, laikantis teisės aktuose nustatytos procedūros, be kita ko, ar įsakymas atitinka teisės aktų reikalavimus, taip pat tai, ar buvo atliktas išsamus ir objektyvus asmens sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės paslaugų patikrinimas, ar buvo imtasi kitų teisės aktuose nurodytų priemonių, siekiant objektyviai ir teisingai išnagrinėti paciento skundą ir prieiti prie pagrįstų išvadų apie pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir / arba paciento teisių (ne)pažeidimą.
Sutiktina su pareiškėjo išsakyta pozicija, kad 2021-04-02 diagnozės aprašymo turinyje nėra nurodytos jokios aplinkybės, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad 2021-04- 02 diagnozės nustatymo metu buvo įsitikinta, jog ligos, pagrindžiančios (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) srities skausmus ar kitus sutrikimus, iš tiesų nėra. Šiuo aspektu Ataskaitoje Nr. 2 nebuvo pasisakyta, Ataskaitoje Nr. 2 tik užsimenama, kad „atsižvelgiant į paciento išsakytą nuomonę, kad jam pasireiškiantys simptomai yra dėl (duomenys neskelbtini) ligos, esant poreikiui, paciento būklė būtų kompleksiškai įvertinta pasitelkiant ir gydytoją gastroenterologą.“
Taigi šiuo atveju negalima daryti išvados, kad rengiant Ataskaitą Nr. 2, kartu ir priimant skundžiamą Įsakymą, buvo padarytos aiškios, nedviprasmiškos išvados dėl sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų pareiškėjui, kokybės, todėl ginčijamas Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2024 m. vasario 14 d. direktoriaus įsakymas Nr. T4-39 naikinamas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegijai įvertinus ginčijamo akto teisėtumą jame nurodytais pagrindais panaikinus kaip neteisėtą, sprendimo panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovei Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. D. skundą dėl 2021-06-08 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsakymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 str. 1 d.)
Advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmams pateiktas pareiškėjo atstovo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (2994,75 Eur su PVM) pareiškėjo naudai. Posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad ginčas nagrinėjamas pakartotinai pirmosios instancijos teisme, todėl pareiškėjo prašoma bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė.
Pareiškėjo atstovo pateiktoje 2024 m. kovo 18 d. darbų analizėje nurodoma, kad 11 valandų buvo skirta šių darbų atlikimui: 2024 m. vasario 14 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. T4-39 ir 2024-02-14 asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-265/2021 ataskaitos bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023-10-25 sprendimo administracinėje byloje Nr. eA-640-602/2023 analizė, teisinis vertinimas, skundo dėl 2024 m. vasario 14 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. T4-39 parengimas ir pateikimas teismui. Už šias teisines paslaugas prašoma priteisti 1650 Eur (1996,50 Eur su PVM).
Pažymėtina, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015).
Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 p. (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2023 m. 3-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2018,2 Eur, darytina išvada, kad už 2024 m. kovo 18 d. skundo parengimą galėtų būti priteistina iki 5045,5 Eur.
Pateiktoje 2025 m. sausio 14 d. darbų analizėje nurodoma, kad 5 val. 30 min. buvo skirta šių darbų atlikimui: pasirengimas bylos nagrinėjimui ir kliento atstovavimas teismo posėdyje. Už šių paslaugų atlikimą prašoma priteisti 850 Eur (998,25 Eur su PVM).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.19 p. numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda
Advokatas D. A. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 15 dienos posėdyje pareiškėją atstovavo 1 val. 11 minučių (atsižvelgiant į tai, kad buvo padaryta 10 min. pertrauka). Už dalyvavimą 2025 m. sausio 15 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 ir 9 punktu, galėtų būti priteisiama iki 223,79 Eur (2237,9 Eur Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2024 m. 3-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius). Pareiškėjo (iki posėdžio) rengtoje darbų analizėje nėra konkrečiai nurodoma, kiek valandų pareiškėjo atstovas rengėsi posėdžiui.
Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Šiuo atveju įvertinus tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. eI3-1884-811/2022 ir nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo dalykas buvo iš esmės tapatus, sutiktina su atsakovės pozicija, kad prašoma suma už teisinių paslaugą pareiškėjui suteikimą yra per didelė, dėl to, atsižvelgiant į LVAT 2020 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-182-1062/2020 pateiktus išaiškinimus, mažintina per pusę suma, sumokėta už pasirengimą ir dalyvavimą posėdyje priteisiant 425 Eur (499,12 Eur sumą). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad rengdamas skundą pareiškėjo atstovas susipažino su medžiaga, laikytina, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už vieną pasirengimo posėdžiui valandą laikytinas proporcingu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, mažinti pareiškėjui priteistiną bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą sumą nėra teisinio pagrindo, nes ji neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuotos maksimaliai priteistinos sumos (yra trigubai mažesnė už maksimalią priteistiną sumą). Taipogi, nors, viena vertus, skundas buvo rengiamas pakartotinai nagrinėjamoje byloje dėl to paties tarp šalių kilusio ginčo, kita vertus, skundas buvo rengiamas dėl naujai priimto skundžiamo akto.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistina jo pateiktais dokumentais pagrįsta bylinėjimosi išlaidų suma, kurią sudaro 1996,50 Eur (su PVM) suma už skundo parengimą, 499,12 Eur (su PVM) suma už dalyvavimą teismo posėdyje ir pasirengimą teismo posėdžiui bei 22,50 Eur žyminis mokestis už skundo padavimą teismui. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovės priteistina bendra 2495,62 Eur suma patirtų teismo išlaidų atlyginimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. D. skundą tenkinti.
Panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2024 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. T4-39.
Įpareigoti atsakovę Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjo A. D. skundą dėl 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsakymo išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškėjui A. D. 2495,62 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt penki Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.