Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

7. Zarasų centras 2017 m. gegužės 9 d. rašte Nr. 139 Utenos rajono vyriausiajam policijos komisariatui nurodė, kad pareiškėjas neatvyksta į sveikatos priežiūros centrą atlikti sveikatos patikrinimo, dėl ko nėra galimybės įvertinti, ar jis gali turėti ginklą. Šiuo raštu taip pat buvo prašoma įpareigoti pareiškėją atvykti sveikatos patikrinimui. Utenos rajono vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas buvo įpareigotas per vieną mėnesį pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicininio patikrinimo išvadą, o iki kol bus gauta medicininio patikrinimo išvada, ginklas su šaudmenimis ir leidimas laikyti ginklą bus paimti ir saugomi komisariate.

8. Zarasų centre 2017 m. gegužės 18 d. pareiškėjui diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), kodas – (duomenys neskelbtini)), paskirtos psichologo konsultacijos ištirti asmenybės tipą. Kilus įtarimams dėl neadekvataus ginklo panaudojimo, nustatyta, kad tikslinga atlikti pakartotinį vertinimą dėl leidimo asmeniui laikyti ginklą savigynai. Iš sveikatos istorijos matyti, jog pareiškėjui buvo paskirti trys apsilankymai psichologo konsultacijose: 2017 m. gegužės 18 d., 24 d. ir 26 d., tačiau pareiškėjas į jas neatvyko.

9. Zarasų centro 2017 m. gegužės 31 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad pareiškėjas buvo atvykęs į sveikatos priežiūros centrą. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas negali turėti ginklo. Pareiškėjui buvo papildomai paskirtos psichologo konsultacijos 2017 m. gegužės 24 d. ir 26 d., tačiau į jas pareiškėjas neatvyko. 2017 m. rugpjūčio 22 d. psichologinio ištyrimo išvadoje pažymėta, jog pareiškėjas atsisakė psichologinio tyrimo. 2017 m. rugsėjo 8 d. psichiatrinio ištyrimo protokole nurodyta, kad pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ištyrimo metu buvo įtarta, kad jis turėjo psichologinių sutrikimų, dėl ko buvo paskirtas pakartotinis psichologinis ištyrimas, kurio pareiškėjas atsisakė.

11. Kauno klinikų 2018 m. balandžio 16 d. medicinos dokumentų išraše (apsk. f. Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojų psichiatrų, pažymėta, kad apžiūros metu nepakako duomenų dėl psichikos sutrikimų, gydymas – neindikuotinas, diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), kodas – (duomenys neskelbtini)). 2018 m. balandžio 19 d. gydytoja psichiatrė R. Š. sveikatos istorijoje nurodė, kad pareiškėjas turėjo ginklą, kuris buvo konfiskuotas 2017 m. gegužės mėn. Zarasų centro gydytojų psichiatrų nustatyta, kad pacientas negali naudotis ginklu, pacientas atsisakė tolesnio psichiatrinio ištyrimo Zarasų ir Visagino centruose. Pareiškėjui buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), kodas – (duomenys neskelbtini)) bei surinkta duomenų, pagrindžiančių (duomenys neskelbtini) elgesio modelį.

12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nurodyta, kad Visagino centro 2018 m. balandžio 24 d. išduotoje Asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelėje (apsk. f. (duomenys neskelbtini)) Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyta galutinė išvada, kad pareiškėjas yra gydytojo psichiatro įskaitoje su diagnoze (duomenys neskelbtini) bei neatitinka Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 (toliau – ir Medicininio patikrinimo tvarkos aprašas), 16 punkte nustatytų reikalavimų. Šiuo raštu pareiškėjui rekomenduota pakartotinai kreiptis į Visagino centrą dėl galutinės išvados, atitinkančios šio tvarkos aprašo 16 punkto reikalavimus, įrašymo į medicininius dokumentus.

13. Gydytoja R. Š. 2018 m. rugpjūčio 20 d. sveikatos istorijoje pažymėjo, kad buvo išsiųsti paklausimai dėl pareiškėjo charakteristikos Zarasų RPK bei Zarasų rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo seniūnui. 2018 m. rugpjūčio 30 d. gautas Zarasų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės apibūdinamas kaip konfliktiškas žmogus, nuolat įvairioms institucijoms rašantis skundus, be sutikimo fotografuojantis gyventojus, be kita ko, gyventojai nuogąstavo dėl pareiškėjo laikomo ginklo.

14. Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo įvertintas Visagino centro gydytojų psichiatrų Gydytojų konsultacinėje komisijoje (gydytoja R. Š., gydytoja psichiatrė J. Z., gydytoja psichiatrė A. Š.). Įvertinus pareiškėjo psichikos būklę pažymėta, kad pacientas buvo tvarkingos išvaizdos, atitinkančios amžių ir socialinę padėtį, savyje, vietoje ir laike buvo visiškai orientuotas. Emocijos pokalbio pradžioje buvo ramios, tačiau netrukus pareiškėjas tapo dirglus, kėlė balso toną kalbant apie ginklo įsigijimo motyvą (į klausimą neatsakė, kalbėjo kita tema), santykius su kaimynais, disforiškos nuotaikos, kalbėjo apie policiją, gydytojus psichiatrus, palankiai vertino tik Kauno klinikų gydytojus psichiatrus. Dėmesys buvo fiksuotas į „teisybės paieškas“ alkoholinių gėrimų prekyboje ir leidimą ginklui. Aktyvaus dėmesio koncentracija pokalbiui buvo sutrikusi, sutrikęs dėmesio perkėlimas kitai temai. Buvo stebimas faktų iškraipymas sau naudinga linkme (neigė nesutarimus, konfliktus su kaimo gyventojais, tiriamojo prašant savais žodžiais pasakyti, kad suprato iš gydytojų psichiatrų suteiktos informacijos šios konsultacijos metu apie tiriamojo nagrinėjamą situaciją, taip pat stebėtas informacijos iškraipymas. Buvo stebimas atkaklus savo teisių gynimas, konsultacijos pabaigoje stipriai trenkė popieriais į stalą, haliucinacijų, suicido rizikos apžiūros metu nenustatyta, negebėjo kritiškai įvertinti situacijos. Pažymėta, kad seniūnija tiriamąjį charakterizavo neigiamai. Įvertinus psichiatrinę anamnezę, psichikos būseną, sveikatos istorijoje esančius duomenis, daugiausia duomenų patvirtino (duomenys neskelbtini). Padaryta išvada, kad pareiškėjas negali gauti leidimo turėti ginklą. Ši išvada iš esmės buvo grindžiama šiais argumentais: policijos komisariate fiksuoti paciento pranešimai, nepagrįsti faktais; neigiama charakteristika iš seniūnijos; pacientas pateikė melagingą informaciją dėl gerų santykių su kaimynais; psichikos būsenoje vyravo emocijų labilumas, interpretacinis kliedesys, faktų iškraipymas; negebėjo kritiškai vertinti informacijos; nepateikė deklaracijos apie gyvenamąją vietą.

15. Tarnyba 2018 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) prašė sveikatos priežiūros centro pateikti medicininę dokumentaciją, gydytojų paaiškinimus, vidinius teisės aktus bei kitus dokumentus, susijusius su pareiškėjo atvejo nagrinėjimu. Tarnybos 2018 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas informuotas apie tai, kad Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjo 2018 m. spalio 12 d. skunde, Tarnybai persiųstame Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktą informaciją, atliks neplaninį pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 25 d. VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą.

16. Tarnyba, gavusi persiųstą pareiškėjo skundą, atliko neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą Visagino centre ir 2019 m. sausio 28 d. parengė Patikrinimo ataskaitą, o 2019 m. sausio 29 d. šios ataskaitos pagrindu priėmė ginčijamą Įsakymą, kurio 1 punkte nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. Visagino centre pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, o 2 punktu įspėjo Visagino centrą dėl šio Įsakymo 1 punkte nurodytų pažeidimų. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Įsakymo, 2019 m. balandžio 18 d. priimtu Sprendimu atmetė šį skundą.

18. Teismas akcentavo, kad Kauno klinikose pareiškėjui nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini)) – nėra įrašyta į Medicininio patikrinimo tvarkos aprašą, todėl šios diagnozės konstatavimas savaime neužkerta kelio gauti leidimą turėti ginklą. Kita vertus, neįmanoma reglamentuoti visų asmens ligų, būklių ir asmenybės bruožų, dėl kurių asmeniui neturėtų būti suteikta teisė įsigyti bei turėti ginklą, o Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 (toliau – ir Sąrašas), 9 punktas nėra baigtinis, nes gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu asmuo negali įsigyti ir turėti ginklo ir dėl kitų ligų ar būklių, kurios nenurodytos šiame sąraše. Be to, priešingai nei teigė pareiškėjas, byloje nenustatyta, kad Kauno klinikose jam buvo išduota pažyma dėl leidimo laikyti ginklą.

20. Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, pažymėjo, kad tiek iš Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137, tiek iš Tarnybos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų ir galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136 (toliau – ir Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas), nuostatų matyti, kad Tarnyba, atlikdama neplaninį patikrinimą, visų pirma kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteikusią įstaigą, kurią informuoja apie neplaninio patikrinimo atlikimą bei prašo pateikti su paciento skundu susijusią dokumentaciją pagal Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentų sąrašą. Tarnybai suteikta teisė įvertinti pacientui faktiškai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nustatytas iš įrašų paciento medicininėje dokumentacijoje. Nagrinėjamu atveju Tarnyba įvertino sveikatos istorijoje užfiksuotų gydymo įstaigų atliktus sveikatos patikrinimo veiksmus bei nustatytas aplinkybes, išanalizavo pareiškėjo skundo nagrinėjimui aktualius medicininius dokumentus bei įstaigų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

21. Teismas akcentavo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog Tarnyba kreipėsi į Visagino centrą, prašydama pateikti medicininę dokumentaciją, gydytojų paaiškinimus, vidinius teisės aktus bei kitus dokumentus, susijusius su pareiškėjo situacijos nagrinėjimu. Vėliau Tarnyba informavo pareiškėją apie planuojamą atlikti neplaninį patikrinimą. Atlikusi neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, Tarnyba parengė Patikrinimo ataskaitą, o jos pagrindu priėmė Įsakymą. Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog Tarnyba, pagal kompetenciją nagrinėdama pareiškėjo skundą, atliko pareiškėjui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės priežiūrą (vertinimą). Atlikusi tyrimą, nustatytas aplinkybes išdėstė patvirtintoje Patikrinimo ataskaitos formoje, o šios pagrindu Tarnybos direktorius priėmė ginčijamą Įsakymą, kurį priėmė neperžengdamas jam suteiktos kompetencijos ribų. Tarnyba, išnagrinėjusi ginčui aktualią medžiagą, nustatė, kad neplaninio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu sveikatos priežiūros įstaigų konsultacinė komisijos išvada dėl leidimo įsigyti ginklą nesuteikimo pareiškėjui yra pagrįsta. Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad Tarnyba tinkamai atliko klinikinio patikrinimo vertinimą, ji neprivalėjo, kaip teigia pareiškėjas, vertinti aplinkybių, susijusių su pareiškėjo baudimu administracine tvarka ar kitokiomis jo nurodytomis aplinkybėmis. Tarnyba nėra ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo institucija, todėl jai nėra suteikti įgaliojimai vertinti šią informaciją. Teismas laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius dėl jam tariamai Patikrinimo ataskaitoje inkriminuojamų pažeidimų, nes Įsakymas yra adresuotas Visagino centrui, ginčijamame administraciniame akte nustatyti būtent to centro pažeidimai dėl įvykdyto klinikinio patikrinimo.

23. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo nagrinėjimo ir neplaninio patikrinimo atlikimo procedūras bei rezultatus, nusprendė, kad atsakovas, neviršydamas jam suteiktos kompetencijos ribų, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei Patikrinimo ataskaitoje ir Įsakyme nustatė Visagino centro pažeidimus, taikomas poveikio priemones ir įpareigojimą pašalinti nustatytus pažeidimus. Įsakymas yra pagrįstas patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis. Kaip teisingai pažymėjo Komisija savo Sprendime, pareiškėjo teisė į tinkamą skundo išnagrinėjimą ir atsakymo gavimą buvo užtikrinta, atsakyta į visus jo keliamus klausimus, todėl Tarnyba neprivalėjo vertinti kitų įrodymų, nesusijusių su pareiškėjo sveikatos būkle. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos padarytus procedūrinius pažeidimus, todėl nustačius, kad Patikrinimo ataskaitos išvadų pagrindu priimtas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkamai preziumuojama, kad ir Komisijos priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų tenkinti skundo reikalavimą dėl šių administracinių aktų panaikinimo.

24. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių, jog Įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme administraciniam aktui keliamų reikalavimų pagrįstumo, sutiko su Komisijos pozicija, kad Įsakymas neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nes pareiškėjo atžvilgiu Įsakyme nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai. Viešojo administravimo įstatymo prasme teisines pasekmes asmeniui sukelia tik tokie viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai, kuriuose to asmens atžvilgiu aiškiai ir imperatyviai suformuluojamos privalomosios elgesio taisyklės, teisės ir pareigos. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Įsakymas yra adresuotas Visagino centrui, todėl nėra sprendžiamas klausimas dėl teisių ir pareigų pareiškėjui nustatymo. Įsakymas yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjui. Konstatavus, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nepažeisti, o Komisijos ginčijamas sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, pareiškėjo skundas atmestinas. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

27. Atsakovas Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

28. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

29. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2019 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

31. Ginčijamame Įsakyme (Komisijos byla, b. l. 6–7) atsakovas, atsižvelgdamas į Tarnybos Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus atliktą pacientui (pareiškėjui) VšĮ Visagino pirminės sveiktos priežiūros centre 2018 m. rugsėjo 25 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (asmens, norinčio gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo) atitikties teisės aktų reikalavimams prieinamumo ir kokybės patikrinimą bei 2019 m. sausio 28 d. parengtą neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė, kad:

31.1. 2018 m. rugsėjo 25 d. Visagino centre asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. pareiškėjo sveikatos istorijoje nėra užpildytos Asmens, norinčio gauti leidimą įsigyti ginklą, garbės deklaracijos (sveikatos tikrinimo klausimyno), tuo pažeidžiant Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221, 6 punktą;

31.2. Visagino centre buvo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimų, nesusijusių su pareiškėjui teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, t. y. direktoriaus 2002 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 53 patvirtintoje Darbo instrukcijoje Asmens ligos istorijos pildymui (forma 025/a, Vaiko raidos istorija, forma 112/a) Nr. (duomenys neskelbtini) nenurodyta, kad visi medicinos dokumentai pildomi įskaitomai, nustatytos formos (forma Nr. 025/a, forma Nr. 003/a ir kt.) medicinos dokumentų įdėtiniai lapai numeruojami, visi įrašai (taip pat siuntimai konsultuoti bei konsultacijų įrašai) juose daromi chronologine tvarka, o tyrimų lapai klijuojami atvirkštine chronologine tvarka, tuo pažeidžiant Minimalių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės reikalavimų aprašo, patvirtinto sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. V-338, 18.5.2 papunktį.

33. Patikrinimo ataskaitoje (Komisijos byla, b. l. 8–11) nurodyta, kad Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjo 2018 m. spalio 12 d. skunde pateiktą informaciją, atliko neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą Visagino centre. Patikrinimo objektas – 2018 m. rugsėjo 25 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (asmens, norinčio gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo) atitiktis teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams. Patikrinimo ataskaitoje apžvelgti įrašai pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje ir kiti dokumentai, 2018 m. rugsėjo 25 d. atlikto pareiškėjo vertinimo Visagino centro gydytojų psichiatrų Gydytojų konsultacinėje komisijoje metu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados. Pažymėta, kad pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje nėra užpildytos Asmens, norinčio gauti leidimą įsigyti ginklą, garbės deklaracijos (sveikatos tikrinimo klausimyno), o direktoriaus 2002 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 53 patvirtintoje Darbo instrukcijoje Asmens ligos istorijos pildymui trūksta tam tikrų nuostatų, ir padaryta išvada, kad šios aplinkybės neatitiko teisės aktų reikalavimų. Patikrinimo ataskaitoje konstatuota, kad Visagino centro Psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija pateikė pagrįstą išvadą po paciento (pareiškėjo) medicininio patikrinimo, siekiant gauti leidimą įsigyti ginklą savigynai.

34. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. balandžio 18 d. priėmė Sprendimą (Komisijos byla, b. l. 191–196) dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Įsakymą (kitus skundo reikalavimus atsisakyta priimti). Komisija atmetė pareiškėjo skundą, nes, jos vidiniu įsitikinimu, iš ginčijamų dokumentų turinio aišku, kokie pažeidimai ir kokiu pagrindu konstatuoti; atsakovas, neviršydamas jam suteiktos kompetencijos ribų tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, Patikrinimo ataskaitoje ir Įsakyme išvardijo nustatytus pažeidimus, taikomą poveikio priemonę ir įpareigojimą pašalinti nustatytą pažeidimą; Įsakymas pagrįstas patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisiškai įvertintomis atsižvelgiant į taikytinas teisės normas; pareiškėjo teisė į tinkamą skundo išnagrinėjimą ir atsakymo gavimą buvo užtikrinta. Komisija nurodė, kad Įsakymas neturi tiesioginės įtakos pareiškėjų teisių ir pareigų turiniui, nes šiame akte jam nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai. Įsakymu nėra išsprendžiamas klausimas dėl teisių ar pareigų pareiškėjui nustatymo, pastarasis aktas yra konstatuojamojo pobūdžio.

35. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamu Įsakymu buvo užbaigtas neplaninis patikrinimas, o ne išnagrinėtas pareiškėjo skundas. Įstatymų leidėjas įtvirtino dvi skirtingas procedūras – pareiškėjų skundų nagrinėjimą ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, kurios reglamentuojamos skirtingais teisės aktais ir kurioms atitinkamai keliami skirtingi reikalavimai, skirtinga ir Tarnybos priimtų sprendimų apskundimo tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-21-602/2020). Šios procedūros yra savarankiškos ir nėra tapačios, nepaisant to, kad šiuo atveju neplaninis patikrinimas buvo pradėtas pareiškėjo skunde nurodytos informacijos pagrindu, t. y. gavus rašytinės informacijos dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklos, kuri gali neatitikti teisės aktų reikalavimų (Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo, Tarnybos direktoriaus 2017 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. T1-76 redakcija, 13.1 p.). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog Sprendimo motyvai, susiję su pareiškėjo teisės į tinkamą skundo išnagrinėjimą užtikrinimu, kurie pakartoti ir skundžiamame teismo sprendime, yra pateikti peržengiant kilusio ginčo ribas.

36. Teisėjų kolegija, spręsdama dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Įsakymą, pažymi, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje, atskleisdamas konstitucinės teisės į teisminę gynybą turinį, yra konstatavęs, kad ši teisė yra absoliuti (žr., pvz., 2000 m. birželio 30 d. nutarimą), šios teisės negalima apriboti ar paneigti (žr., pvz., 2002 m liepos 2 d. nutarimą), ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba negali būti dirbtinai pasunkinama ją įgyvendinti (žr., pvz., 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimą).

37. Visuotinis teisminės gynybos prieinamumo principas yra įtvirtintas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, bei 23 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

38. Teisė kreiptis į teismą turi du aspektus: materialųjį teisinį ir procesinį teisinį. Teisė į teisminę gynybą materialiuoju teisiniu aspektu priklauso tik nuo materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių. Pareiškėjo reikalavimas gali būti patenkintas tik esant faktinėms ir teisinėms prielaidoms, t. y. kai teismas, nustatęs visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai jas ištyręs, konstatuoja, jog atsakovo veiksmai, neveikimas ar priimti administraciniai aktai prieštarauja konkrečioms teisėms normoms ir pažeidžia pareiškėjo materialines subjektines teises. Nuspręsti, ar asmens materialinė subjektinė teisė yra pažeista, galima tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes bei pritaikius reikiamą materialiosios teisės normą.

39. Teisė kreiptis į teismą procesiniu teisiniu atžvilgiu yra teisė paduoti skundą (prašymą). Tai – procesinė subjektinė teisė, kurios įgyvendinimas priklauso nuo ABTĮ įtvirtintų pagrindų. Teisė paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui gali būti įgyvendinta tik tuomet, kai į teismą besikreipiantis asmuo laikosi visų įstatyme nustatytų reikalavimų skundui (prašymui) paduoti ir nėra ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų. Teisė paduoti skundą (prašymą) gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta procesine tvarka. Skundo (prašymo) priėmimo stadijoje nustačius, kad kreipiantis į administracinį teismą nebuvo laikytasi visų įstatyme nustatytų teisės paduoti skundą (prašymą) įgyvendinimo prielaidų, skundą (prašymą) atsisakoma priimti. Jei šios aplinkybės paaiškėja priėmus skundą (prašymą), tuomet byla yra nutraukiama (ABTĮ 103 str.) arba skundas (prašymas) paliekamas nenagrinėtas (ABTĮ 105 str.). Teisė paduoti skundą procesiniu teisiniu aspektu nepriklauso nuo materialinio teisinio pobūdžio aplinkybių, todėl teismas negali atsisakyti priimti skundą (prašymą), nutraukti bylą ar skundą (prašymą) palikti nenagrinėtą dėl materialinio teisinio pobūdžio motyvų.

40. Teisėjų kolegija nesutinka su Komisijos Sprendime ir pirmosios instancijos teismo sprendime išreikšta pozicija, kad viešojo administravimo prasme teisines pasekmes asmeniui sukelia tik tokie kompetentingo viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai, kuriuose to asmens atžvilgiu aiškiai ir imperatyviai suformuluotos privalomosios elgesio taisyklės, teisės ir pareigos, kadangi tokia pozicija nėra motyvuota (pateikiama tik bendra nuoroda į Viešojo administravimo įstatymą). Kita vertus, nagrinėjamo ginčo kontekste pažymėtina, jog iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad konkrečios sankcijos sveikatos priežiūros įstaigai parinkimas ir paskyrimas paprastai nepažeidžia pareiškėjo (paciento) subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų (žr., pvz., 2017 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1331-502/2017, 2021 m. sausio 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2375-502/2020, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2021). Pats pareiškėjas neįvardijo, kokius teisinius padarinius jam sukelia Įsakymas, t. y. kokias teises ir / ar pareigas jam sukuria, pakeičia ar panaikina. Pareiškėjas taip pat nereiškė pretenzijų dėl jo neinformavimo arba netinkamo informavimo apie jo skunde nurodytos informacijos pagrindu pradėto neplaninio patikrinimo rezultatus. Pastebėtina, kad vienokio ar kitokio sprendimo priėmimas Įsakymu neturi tiesioginės įtakos 2018 m. rugsėjo 25 d. asmens, norinčio gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo išvados arba policijos įstaigų priimto sprendimo atsisakyti išduoti / panaikinti išduotą leidimą įsigyti ginklą galiojimui, t. y. savaime nepanaikina atitinkamų aktų, neįpareigoja valstybės institucijų ar asmens sveikatos priežiūros įstaigų atitinkamą klausimą spręsti iš naujo. Dėl šių priežasčių pritartina Komisijos ir pirmosios instancijos teismo galutinei išvadai, kad pareiškėjas šiuo atveju neturi teisės į teisminę gynybą materialiniu teisiniu atžvilgiu, todėl jo skundas yra atmestinas.

41. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nustačius, jog Patikrinimo ataskaitos išvadų pagrindu priimtas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, preziumuotina, kad ir Komisijos priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pozicija ir pažymi, kad ginčijamo administracinio akto (įskaitant jo priėmimo procedūrą) atitiktis teisės aktų reikalavimams savaime nepatvirtina jį patikrinusios išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo (įskaitant jo priėmimo procedūrą) atitikties teisės aktų reikalavimams. Ikiteisminio skundų (prašymų) dėl viešojo administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ar veiksmų (neveikimo) viešojo administravimo srityje nagrinėjimo tvarką, Lietuvos administracinių ginčų komisijos ir jos teritorinių padalinių sudarymo tvarką ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas (1 str.). Šiame įstatyme reglamentuojama, be kita ko, skundų (prašymų) priėmimo tvarka (10 str. ir kt.), pasirengimo nagrinėti skundą (prašymą) tvarka (11 str. ir kt.), ginčo šalių teisės, pavyzdžiui, pareikšti nušalinimą administracinių ginčų komisijos nariams (14 str. 8 d.), taip pat administracinių ginčų komisijos sprendimo turiniui keliami reikalavimai (18 str. 7 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apsiribojo konstatavimu, jog atsakovas nepadarė procedūrinių pažeidimų ir priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą, bet išsamiau netyrė Sprendimo atitikties teisės aktų reikalavimams, pavyzdžiui, nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, kad Komisija atsakė ne į visus jo pateiktus klausimus, nepaisė jo prašymo apklausti liudytojus. Aptartas pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumas ištaisomas šia nutartimi.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, Sprendime yra pakankamai išsamiai aptartos ginčo faktinės aplinkybės, išanalizuotas ginčui aktualus teisinis reglamentavimas, Sprendimo motyvai yra pakankami, jame išaiškinta apskundimo tvarka. Komisija atsakė į pagrindinius pareiškėjo argumentus, susijusius su kilusio ginčo dalyku – su būtent Įsakymo teisėtumu ir pagrįstumu. Nors Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus – išvadą priėmusios gydytojų psichiatrų komisijos narius, – tačiau nėra pagrindo manyti, kad dėl šios pažaidos buvo neteisingai išspręsta byla, kadangi šis pareiškėjo prašymas buvo abstraktaus pobūdžio, neįvardyta, kokias konkrečias aplinkybes galėtų patvirtinti (paneigti) ar paaiškinti prašomi apklausti asmenys, be to, 2018 m. rugsėjo 25 d. rašte (išvadoje), pasirašytame visų trijų komisijos narių (Komisijos byla, b. l. 125–126), detaliai aptartos pokalbio su pareiškėju aplinkybės (klausimai ir atsakymai), neigiamą išvadą pagrindžiantys argumentai. Pareiškėjas nenurodė kitų Komisijos padarytų proceso teisės normų pažeidimų. Akcentuotina, kad Komisija 2019 m. kovo 22 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundo (patikslinto skundo) dalį dėl reikalavimų, be kita ko, įpareigoti Tarnybą Įsakyme pasisakyti dėl Patikrinimo ataskaitoje pateikto teiginio, kad Visagino centro Psichikos sveikatos gydytojų konsultacinė komisija pateikė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjo sveikatos būklės, taip pat pagrįsti teiginį, kad buvo iškilęs pavojus neadekvačiam ginklo panaudojimui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas Komisijos sprendimą atsisakyti priimti jo skundo dalį apskundė Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 19 straipsnyje nurodyta tvarka ir gavo jam palankų administracinio teismo sprendimą, taigi, Komisija neturėjo pagrindo nagrinėti pastaruosius pareiškėjo reikalavimus ir dėl jų pagrįstumo pasisakyti Sprendime. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Komisijos priimtame Sprendime nėra esminių trūkumų, dėl kurių šis procesinis sprendimas turėtų būti panaikintas.

43. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad jis prašė pirmosios instancijos teismo iškviesti liudytojus, tačiau teismas neatsižvelgė į šį prašymą. Pastebėtina, kad teisėjų kolegija nenustatė, kad pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose arba 2020 m. kovo 3 d. teismo posėdyje buvo suformulavęs tokį procesinį prašymą. Be to, pareiškėjas nepaaiškina, kokios bylos aplinkybės liko neatskleistos neapklausus liudytojų, kodėl, nepatenkinus jo prašymo, galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pabrėžtina ir tai, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014), teismas, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai nėra teismo kompetencija. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto bei ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015). Dėl šių priežasčių minėti abstraktūs, deklaratyvaus pobūdžio apeliacinio skundo argumentai yra atmestini.

44. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimų, teisėjų kolegija sutinka su teismo padaryta galutine išvada. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.