- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-27
- Bylos Nr.
- eA-21-602/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03347-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos
- Atsakovas
- Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos, dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti: 1) Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 3R-255 (AG-201/03-2017) (toliau – ir Sprendimas); 2) Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2017 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. T4-176-(1.34.) (toliau – ir Įsakymas); 3) įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę (toliau – ir Paslaugų kontrolė).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Sprendimas nėra teisiškai pagrįstas, Komisija netyrė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą. Sprendimo dalis, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo skundas yra atmestinas, nes Įsakymas nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų ir pareiškėjas Įsakymo negalėjo skųsti, yra nepagrįsta, kadangi Komisija nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pagal kurią asmuo gali skųsti Įsakymą. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba Paslaugų kontrolę atliko neobjektyviai, neištyrė visų reikšmingų aplinkybių ir Įsakymą priėmė pažeisdama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas.
3. Pareiškėjo teigimu, byloje pateikti įrodymai pagrindžia, kad jo motinos A. Ž. (toliau – ir pacientė) mirtį lėmė jai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose (toliau – ir Kauno klinikos) teiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, tuo pažeidžiant jos teisę gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu konstatavo, jog Ž. S. veiksmai neužtikrino maksimalaus rūpestingumo, atidumo ir kvalifikacijos laipsnio. Dėl pacientės mirties pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgiant į tai, neteisėta ir nepagrįsta Tarnybos Įsakyme padaryta išvada, kad prof. Ž. S. 2015 m. vasario 12 d. operaciją pacientei atliko tinkamai. Netinkamus minėto daktaro veiksmus patvirtinta ir specialistų išvados. Atitinkamai, išvada, jog Ž. S. operaciją atliko tinkamai, yra priimta visapusiškai neišnagrinėjus pareiškėjo skundo bei objektyviai neįvertinus faktinių aplinkybių. Tarnyba neįvertino, ar pooperacinė priežiūra nuo 2015 m. vasario 12 d. operacijos tikrai buvo tinkama, nenustatė, kurie konkrečiai gydytojai buvo atsakingi už pooperacinę priežiūrą, taip pat kurie konkrečiai darbuotojai registravo pacientės sveikatos būklės rodiklius ir kodėl registracijos duomenys nesutampa su kitų gydytojų įrašais. Tarnyba neįvertino gydytojo anesteziologo reanimatologo sprendimo dėl stabilios hamedinamikos iškelti pacientę į chirurgijos skyrių, nes akivaizdu, kad 2015 m. vasario 13 d. 9 val. pacientės sveikatos būklė jau nebuvo stabili. Tarnyba nevertino ir to, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 12 iki 2015 m. vasario 13 d. sveikatos būklės nei karto nevertino abdominalinės chirurgijos gydytojai. Teigė, kad Tarnyba nustatydama, jog neaišku kada pacientei iš tiesų buvo atlikta operacija ir kuris gydytojas nurodė klaidingą laiką, neatliko jokių papildomų veiksmų, siekdama nustatyti tikslų pakartotinės operacijos laiką. Pareiškėjo nuomone, neleidžiama nenurodyti pacientei invazinę procedūrą atliekantį gydytoją.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
5. Atsiliepime Tarnyba nurodė, kad pareiškėjas netinkamai interpretuoja faktines pacientės gydymosi Kauno klinikose aplinkybes, sistemiškai neįvertindamas tiek šį klinikinį atvejį nagrinėjusių medicinos specialistų – konsultantų bei ekspertų išvadų, tiek Patikrinimo ataskaitoje nurodomų medicininių dokumentų įrašų turinio. Pareiškėjo skundo argumentai išryškina priežastinio ryšio nustatymui svarius momentus, kurių Tarnyba nėra nei kompetentinga vertinti, nei tuo pagrindu gali daryti vienokias ar kitokias teisines išvadas dėl pacientės mirties priežasčių nustatymo.
6. Pažymėjo, kad įvertinusi Įsakymo turinį, atlikdama patikrinimą, vertino ne tik Tarnybos pasitelkto konsultanto, bet ir visų kitų specialistų / ekspertų, kurių pozicijos dėl pacientės gydymo taktikos ir komplikacijų iš esmės sutapo, išvadas. Tarnyba aptarė aplinkybes dėl laikų neatitikimo ir jų nenurodymo tam tikrais epizodais.
7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno klinikos atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.
8. Atsiliepime Kauno klinikos nurodė, kad Tarnyba, pakartotinai atlikusi pacientei laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. Kauno klinikose teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tarp gydytojų veiksmų ir pacientės mirties nenustatė priežastinio ryšio. Teigė, kad Tarnyba išsamiai įvertino visas pacientės medicinos dokumentuose fiksuotas aplinkybes. Pareiškėjo skunde dėstomi teiginiai dėl to kaip turėjo ar neturėjo sveikatos priežiūros specialistai teikti paslaugas, vertinti situaciją, yra pagrįsti jo subjektyviu faktinių aplinkybių vertinimu. Pacientė buvo tinkamai informuota, kad atliekama operacija gali sukelti medicinos praktikoje pasitaikančias komplikacijas. Tarnyba, pagal kompetenciją nagrinėdama pareiškėjo skundą, atliko objektyvų ir nešališką pacientei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų patikrinimą, nepažeidė pagrindinių procedūrų.
II.
9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 15 d. sprendimu pareiškėjo A. Ž. skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Tarnybos 2017 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. T4-176-(1.34.) ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę nutraukė. Panaikino Komisijos 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 3R-255 (AG-201/03-2017).
10. Teismas nurodė, kad ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, kuriuo nustatyta, kad Kauno klinikose pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytus pažeidimus, ir Sprendimo, kuriuo minėtas Įsakymas paliktas nepakeistas, teisėtumo ir pagrįstumo.
11. Teismas nustatė, kad Patikrinimą / asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę dėl pacientei Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų tinkamumo Tarnyba buvo atlikusi keletą kartų. Buvo priimti: 2015 m. birželio 9 d. Įsakymas, parengtas 2015 m. birželio 8 d. Kontrolės ataskaitos pagrindu, 2017 m. vasario 9 d. Įsakymas, priimtas 2017 m. sausio 31 d. Kontrolės ataskaitos pagrindu, ir 2017 m. liepos 4 d. Įsakymas, priimtas 2017 m. liepos 4 d. Patikrinimo ataskaitos pagrindu). Pareiškėjas dėl pacientei, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas Kauno klinikose, padarytos žalos atlyginimo, 2016 m. lapkričio 30 d. kreipėsi į Komisiją, kuri 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 56-53 konstatavo, jog Kauno klinikose pacientės sveikatai buvo padaryta žala ir įpareigojo Kauno klinikas pareiškėjui atlyginti 6 000 Eur dydžio neturtinę žalą.
12. Tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyrius, atsižvelgęs į Komisijos 2017 m. kovo 29 raštu Nr. 9R-443(AG-268/03-2017) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktame Z. D. 2017 m. kovo 29 d. skunde ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautame A. Ž. 2017 m. kovo 23 d. skunde nurodytą informaciją, atliko neplaninį pacientei Kauno klinikose laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą ir surašė 2017 m. liepos 4 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. D11-174/2017 ataskaitą (toliau – ir Patikrinimo ataskaita), kurioje konstatavo, kad Kauno klinikose pacientei laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus 1 ir 2 punktuose nurodytus pažeidimus; pateikta rekomendacija vidaus dokumentams tobulinti.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, kad Tarnybos direktorius, be kita ko, vadovaudamasis Patikrinimo ataskaita, priėmė skundžiamą Įsakymą, kurio 2 punktu nustatęs, kad Kauno klinikose pacientei laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytus pažeidimus, įspėjo Kauno klinikas dėl Įsakymo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimų. Įsakymo 1.1 ir 1.2 papunkčiuose išdėstytos Patikrinimo ataskaitoje nurodytos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo išvados. Įsakymo 3 punkte išdėstyta Patikrinimo ataskaitoje nurodyta rekomendacija.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, kreipėsi į Komisiją, prašydamas panaikinti Įsakymą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir įpareigoti Tarnybą paslaugų kontrolę atlikti iš naujo. Komisija, išnagrinėjusi skundą, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (toliau – ir SSĮ), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (toliau – ir SPĮĮ), Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintais Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatais (toliau – ir Nuostatai), Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu, Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintu Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliekamų patikrinimų taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. T1-390 (toliau – ir Taisyklės), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kokybės patikrinimų ir galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136 (toliau – ir Tvarkos aprašas). Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika panašaus pobūdžio bylose.
16. Teismas, sistemiškai įvertinęs ginčui aktualių teisės aktų nuostatas ir teismų praktiką administracinėse bylose, taikant sveikatos apsaugą reglamentuojančias teisės normas, nurodė, kad įstatymų leidėjas įtvirtino dvi skirtingas procedūras – pareiškėjų skundų nagrinėjimą ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, kurios reglamentuojamos skirtingais teisės aktais ir kurioms atitinkamai keliami skirtingi reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad būtina atskirti šias procedūras, kadangi teisės aktai nustato skirtingus Tarnybos sprendimų apskundimo aspektus.
17. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, ar pagrįstai Tarnyba atliko pakartotinį neplaninį patikrinimą, kurio metu priėmė skundžiamą Įsakymą, nėra. Ginčo dėl to, ar Įsakymas buvo priimtas nekompetentingo subjekto, taip pat nėra. Teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas skunde išdėstytais motyvais nesutinka su Įsakymu ir Sprendimu, tačiau nei vienas iš pacientei Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų patikrinimų nebuvo atliktas pagal pareiškėjo A. Ž. skundą, nesusijusį su žalos atlyginimu. Kontrolės ataskaitos 2015 m. birželio 8 d. pagrindu priimtas 2015 m. birželio 9 d. Įsakymas, 2017 m. vasario 9 d. Įsakymas, priimtas 2017 m. sausio 31 d. Kontrolės ataskaitos pagrindu, buvo atlikti atsižvelgiant į Z. D. pareiškimuose / skunduose, atitinkamai pateiktuose Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui ar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, ir persiųstuose pagal kompetenciją nagrinėti Tarnybai, nurodytas aplinkybes.
18. Iš Komisijos pateiktos medžiagos matyti, jog pareiškėjas, atstovaujamas advokatės D. Z., 2017 m. vasario 22 d. (Registracijos Nr. D1-1214-(1.20.) kreipėsi į Tarnybą, prašydamas pateikti papildomai atliktos kontrolės rezultatus. Prašyme pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas yra mirusios pacientės sūnus, kuris tik 2017 m. vasario mėnesį iš Tarnybos 2017 m. vasario 10 d. rašto D2-951-(1.20) „Dėl Z. D. skundo išnagrinėjimo“, adresuoto Z. D., sužinojo apie atnaujintą neplaninę pacientei suteiktų asmens sveikatos priežiūros kokybės kontrolę ir priimtą naują įsakymą ir ataskaitą. Tarnyba, atsižvelgusi į pareiškėjo prašymą, 2017 m. kovo 1 d. raštu Nr. D2-1316-(1.20.) pareiškėjo atstovei pateikė Kokybės kontrolės 2017 m. sausio 31 d. ataskaitą Nr. T3-333/2016 ir Tarnybos 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. T4-45(1.34). Pareiškėjas, nesutikdamas su Kokybės kontrolės 2017 m. sausio 31 d. ataskaita Nr. T3-333/2016 ir Tarnybos 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. T4-45(1.34), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti minėtą įsakymą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti Paslaugų kontrolę. Minėtame skunde pareiškėjas nurodė, kad apie ginčijamą Įsakymą sužinojo tik iš Tarnybos 2017 m. kovo 1 d. rašto. Vadovaujantis Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgęs į 2017 m. balandžio 19 d. teisme gautą pareiškėjo pareiškimą dėl skundo atsisakymo, 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinę bylą Nr. eI-2994-561/2017 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00947-2017-3) pagal pareiškėjo skundą Tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukė. Pažymėjo, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje tokį prašymą padavė dėl to, kad Tarnybos direktorius 2017 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. T4-92 (1.34.), atsižvelgęs į pareiškėjo teismui 2017 m. kovo 23 d. skunde nurodytą informaciją bei į Komisijos 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. 9R-443(AG-268/03-2017) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktame Z. D. 2017 m. kovo 29 d. skunde nurodytą informaciją, pripažino Tarnybos 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. T4-45(1.34) ir Kokybės kontrolės 2017 m. sausio 31 d. ataskaitą Nr. T3-333/2016 netekusiais galios bei atnaujino neplaninės asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo atlikimą dėl pacientei Kauno klinikose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės. Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisija 2017 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimą pagal Z. D. skundą dėl Įsakymo panaikinimo ir šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-1562-281/2018 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00215-2018-2) nagrinėjama administracinė byla pagal Z. D. skundą atsakovui Tarnybai, kuriame prašoma panaikinti Įsakymą, Komisijos 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 3R-396(AG-317/03-2017) bei įpareigoti Tarnybą atlikti pakartotinį patikrinimą.
Žemesnės instancijos teismas
19. Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje Tarnyba asmens sveikatos priežiūros paslaugų neplaninę kokybės kontrolę atliko ir Įsakymą priėmė vadovaudamasi SSĮ 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, SPĮĮ 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, Tvarkos aprašo 27 punktu, taip pat atsižvelgdama į Komisijos 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. 9R-443(AG-268/03-2017) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą Z. D. 2017 m. kovo 29 d. skundą ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą A. Ž. 2017 m. kovo 23 d. skundą. Tai, kad ginčijamas Įsakymas buvo priimtas ne pagal pareiškėjo A. Ž. Tarnybai pateiktą skundą, nesusijusį su žalos atlyginimu, patvirtino ir pats pareiškėjas Komisijai pateiktame skunde nurodydamas, kad „<...> Pakartotinė neplaninė asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė (toliau – Paslaugų kontrolė) Kauno klinikose buvo atlikta pagal skundus, pateiktus Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai (teikė Z. D.) ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui (teikė pareiškėjas A. Ž., administracinės bylos Nr. eI-2994-561/2017) dėl Tarnybos priimto ankstesnio sprendimo <...>“.
20. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad nei nagrinėjamoje byloje, nei Komisijos medžiagoje nėra pateikta dokumentų, įrodančių, jog ginčijamas Įsakymas buvo priimtas pagal pareiškėjo Tarnybai pateiktą skundą, nesusijusį su žalos atlyginimu. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas 2017 m. kovo 23 d. skundas negali būti laikomas skundu Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi, kaip minėta, teisės aktai nustato konkrečią procedūrą, kurios pagrindu pradedama tokio pobūdžio procedūra – į Tarnybą galima kreiptis, jei prieš tai pasinaudota numatyta teisine galimybe skundą paduoti tai sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje galbūt buvo pažeistos paciento teisės. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Kauno klinikas dėl pažeistų pacientės teisių. Teismo vertino, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjas neturėjo teisės skųsti ginčijamo Įsakymo, kadangi Tarnybai nebuvo pateikęs skundo, išnagrinėto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir nesusijusio su žalos atlyginimu, o ipso (pats savaime) Įsakymas buvo priimtas atlikus neplaninį patikrinimą Kauno klinikų atžvilgiu.
21. Teismas administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą nutraukė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 10 punkte nustatytu pagrindu. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę yra išvestinis reikalavimas, kylantis iš pagrindinio reikalavimo panaikinti Įsakymą, todėl bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą nutraukus, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę taip pat nutrauktina. Teismas pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Įsakymo neteisėtumu, nėra teisiškai reikšmingos, todėl nevertinamos.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti Komisijos Sprendimą, teismas nurodė, kad iš ginčijamo Komisijos Sprendimo turinio matyti, jog ginčijamame Sprendime vertinta, ar atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo 2017 m. kovo 12 d. skundą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir kokybės bei taisyklių, turėjusių užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės bei pacientų saugos valstybinės priežiūros objektyvumą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija sprendime nepagrįstai nustatė, jog Tarnyba pagal pareiškėjo 2017 m. kovo 23 d. skundą (turima minty skundą Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies prasme) atliko pacientei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų patikrinimą, kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog šiuo konkrečiu atveju buvo atliktas Kauno klinikų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninis patikrinimas, bet ne asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinė kontrolė pagal pareiškėjo A. Ž. skundą, nesusijusį su žalos atlyginimu. Be to, Komisija skunde nevertino, ar A. Ž. turėjo teisę Komisijai skųsti Įsakymą. Šiuo atveju Komisijos sprendime nurodyta aplinkybė, kad Įsakyme nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai pareiškėjui, todėl skundžiamas Įsakymas jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui neturi, nepagrindžia aplinkybės, jog Komisija vertino tai, ar skundą dėl Įsakymo panaikinimo pateikė tinkamas subjektas Taisyklių 60 punkte, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje ar Aprašo 35 punkte nustatyta tvarka.
23. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Komisijos sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, kadangi vadovaujantis aukščiau teismo nustatytomis aplinkybėmis, Komisija netinkamai nustatė faktines ginčo aplinkybes konstatuodama, jog Tarnyba pagal pareiškėjo skundą atliko pacientei atliktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų patikrinimą, taip pat netinkamai vertino Komisijai pateiktus dokumentus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad priešingai, nei nurodoma skundžiamame Sprendime, Komisija nevertino pareiškėjo skundo Tarnyboje nagrinėjimo procedūrų bei rezultatų, todėl nepagrįstai sprendė, jog Tarnyba, neviršydama jai suteiktos kompetencijos ribų, nepažeisdama pagrindinių procedūrų, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, o skundžiamas Įsakymas bei Patikrinimo ataskaita yra pagrįsti patikrinimo metu nustatytomis ir teisiškai įvertintomis aplinkybėmis.
24. Teismas nurodė, kad ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais. Teismas panaikino Komisijos sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
III.
25. Pareiškėjas A. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
26. Pareiškėjas nurodo, kad teismas formaliai pritaikė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 punkto nuostatas dėl teisės kreiptis į pacientų skundus nagrinėjančias institucijas tik tais atvejais, kai pacientai yra nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos. Teismas taip pat formaliai įvertino ir aplinkybes dėl pareiškėjo skundo pateikimo Tarnybai. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pažeistų teisių gynimas ir ginčas su Tarnyba yra jau ilgai besitęsiantis ir sudėtingas, kad šiame ginče dalyvauja ne tik pareiškėjas, bet ir kitas šeimos narys – pacientės ilgametis gyvenimo draugas Z. D.. Be to, teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas dėl motinos mirties aplinkybių įvertinimo buvo pradėjęs ne tik administracinę procedūrą, bet ir civilinį ginčą su Kauno klinikomis dėl žalos atlyginimo. Esant tokiam sudėtingam ir įvairiapusiam ginčui ir atsižvelgiant į tai, kad Tarnyba dėl pacientei teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimus atliko net keturis kartus ir tris kartus pati po pareiškėjo ir / ar Z. D. skundų, naikino savo sprendimus dėl minėto klinikinio atvejo vertinimo, formalus teismo požiūris prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
27. Pareiškėjas akcentuoja, kad ginčijamas Įsakymas priimtas Tarnybai Kauno klinikose atlikus asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, kuris buvo inicijuotas pareiškėjo ir Z. D. skundų pagrindu (šie faktai yra nurodyti ginčijamame Įsakyme). Tai, kad pareiškėjo skundas nebuvo skirtas tiesiogiai Tarnybai negali turėti lemiamos reikšmės, sprendžiant, ar pareiškėjas turi teisę skųsti ginčijamą Įsakymą. Svarbiausias faktas, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimas Kauno klinikose buvo atliktas pagal pareiškėjo skundą, t. y. patikrinimo metu buvo tiriamos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės ir dėl jų pateikti atsakymai. Taip pat labai svarbios aplinkybės, kad visi ankstesni patikrinimai yra atlikti pagal pareiškėjo šeimos nario skundus. Pažymi, kad Tarnyba niekada neinformavo nei pareiškėjo, nei Z. D., kad skundas turi būti pateikiamas tiesiogiai Tarnybai ir, kad pateikus skundą tiesiogiai Tarnybai, patikrinimas būtų atliekamas pagal skirtingą patikrinimo procedūrą. Vien tas faktas, kad Tarnyba nusprendė atlikti neplaninį patikrinimą, o ne paprašė pareiškėjo pateikti skundą jai ir pradėti skundo nagrinėjimo procedūrą, negali riboti pareiškėjo teisės skųsti Tarnybos priimtą sprendimą, kuris priimtas ištyrus pareiškėjo skundą.
Šalies argumentai
28. Pareiškėjas pažymi, kad iš kart po to, kai Kauno klinikose mirė jo mama, šeimos nariai nedelsiant pradėjo savo pažeistų teisių gynimą. Z. D. su skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetą, kuris skundą persiuntė Tarnybai, kuri pagal Z. D. skundą atlikusi kokybės patikrinimą, priėmė įsakymą Nr. T4-375(1.34). Tačiau Tarnyba šį įsakymą panaikino gavusi pakartotiną Z. D. skundą, kuris vėl buvo persiųstas iš Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto ir atlikusi pakartotinį patikrinimą 2016 m. gruodžio 29 d. direktorius priėmė įsakymą Nr. T4-375(1.34). Trečią kartą patikrinimas buvo atnaujintas vėl pagal Z. D. skundą ir pabaigus patikrinimą 2017 m. vasario 9 d. priimtas Tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. T4-45-(1.34). Dėl šio įsakymo pareiškėjas skundą pateikė teismui. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo skundo argumentus, panaikino trečią savo sprendimą dėl pacientės mirties klinikinio vertinimo ir ketvirtą kartą atlikusi pakartotinį patikrinimą priėmė ginčijamą Įsakymą, iš esmės nepakeitusi klinikinio atvejo vertinimo.
29. Pareiškėjas dėl teismo argumentų dėl tariamai nesilaikytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, atkreipia dėmesį, kad jis su Kauno klinikomis buvo pradėjęs ginčą dėl žalos atlyginimo. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos ikiteismine tvarka spręsdama ginčą tarp pareiškėjo ir Kauno klinikų, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimu konstatavo, kad Kauno klinikų specialistų profesiniai veiksmai 2015 m. vasario 12 d. ir 2015 m. vasario 13 d. operacijų metu, dėl kurių išsivysčiusios komplikacijos lėmė A. Ž. mirtį, vertintini kaip atlikti veiksmai neužtikrinant maksimalaus rūpestingumo, atidumo ir kvalifikuotumo laipsnio, t. y. kaip neteisėti veiksmai. Kauno klinikos su pareiškėjo pretenzijomis iš dalies sutiko ir Kauno apygardos teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2348-254/2017 patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria Kauno klinikos pareiškėjui sumokėjo žalos atlyginimo kompensaciją. Esant tokiai situacijai, reikalavimas pakartotinai teikti skundą Kauno klinikoms, nesusijusį su žalos atlyginimu, prieštarauja protingumo kriterijui, nes ginče dėl žalos buvo nagrinėjamos tos pačios aplinkybės kaip ir Tarnybos atliktuose patikrinimuose ir Kauno klinikų pozicija pareiškėjui tuo metu buvo žinoma.
30. Šiuo metu susiklosčiusi situacija, kai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ikiteismine tvarka nagrinėjanti ginčus dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos atlyginimo, nustatė neteisėtus Kauno klinikų gydytojų veiksmus, kurie turėjo įtakos pacientės mirčiai, pačios Kauno klinikos, pasirašydamos taikos sutartį pripažino savo veiksmų neteisėtumą, tačiau Tarnyba keturis kartus atlikusi patikrinimus taip ir nenustatė pažeidimų, o teismas formaliais pagrindais administracinę bylą nutraukė, nesuteikdamas galimybės pareiškėjui ginti savo teises ir įrodyti, kad Tarnyba asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą Kauno klinikose atliko neobjektyviai. Ginčijamas Įsakymas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, nes jis turėjo teisę ir teisėtą interesą, kad jo motinai būtų teikiamos kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos. Pareiškėjas taip pat turi teisę ir teisėtą interesą, kad Tarnyba objektyviai ištirtų visas jo motinos gydymo aplinkybes ir padėtų nustatyti tiesą – ar prof. Ž. S. tikrai operacijas mamai atliko tinkamai, ar aplaidžiai ir nerūpestingai. Tarnybai akivaizdžiai tendencingai ginant Kauno klinikų (jos specialistų) veiksmus bei nuolat ignoruojant aplinkybes, įrodančias netinkamą ir nekokybišką pacientės A. Ž. gydymą, pareiškėjas turi teisę ir teisėtą interesą užtikrinti, kad šie neteisėti Tarnybos veiksmai būtų nustatyti ir Tarnyba būtų įpareigota tyrimą pakartoti dar kartą, tikintis, kad atlikdama tyrimą penktą kartą, nebus vėl nusiteikusi tendencingai palaikyti Kauno klinikų specialistų šį atvejį ištirti objektyviai bei visapusiškai.
31. Pareiškėjas pažymi, kad situacija, kai pareiškėjui formaliais pagrindais nesudaroma galimybė skųsti Įsakymą, priimtą jo skundo pagrindu, akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, o tuo pačiu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nutraukęs administracinę bylą formaliais pagrindais, teismas iš esmės bylos nenagrinėjo, todėl panaikinus sprendimą, byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimas
32. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
33. Tarnyba atsiliepimą grindžia argumentais, nurodytais pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas nebeginčija tarnybos atlikto patikrinimo klinikinių ir su medicina susijusių teisinių momentų, tačiau kvestionuoja sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą dėl jame pateikto teisės aktų, reglamentuojančių Tarnybos atliekamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų atlikimo tvarką, taikymo išaiškinimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad Tarnyba tris kartus naikino priimtus sprendimus dėl pacientei A. Ž. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, tačiau priėmusi ginčijamą Įsakymą iš esmės nepakeitė klinikinio atvejo vertinimo. Pareiškėjo nuomone, šioje byloje taip pat svarbi yra teisinė aplinkybė, jog Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, nagrinėjusi pacientės atvejį, sprendime konstatavo, jog Kauno klinikų specialistų profesiniai veiksmai 2015 m. vasario 12 ir 13 d. operacijų metu vertintini kaip neteisėti veiksmai. Pareiškėjas pažymi, kad Kauno klinikos su pareiškėjo pretenzijomis iš dalies sutiko, kadangi Kauno apygardos administracinis teismas civilinėje byloje patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį.
34. Nurodo, kad Tarnyba ir toliau laikosi pozicijos, jog pakartotinis neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktais tarnybai suteiktų įgaliojimų ribose ir pagal kompetenciją, laikantis visų procedūrinių reikalavimų, įtvirtintų Aprašo, reglamentuojančio tokių neplaninių patikrinimų atlikimą, nuostatose, t. y. savalaikiai, objektyviai, visapusiškai, pasitelkiant medicinos specialistą konsultantą, kurio ir kitų byloje esančių įrodymų pagrindu buvo grindžiamos Patikrinimo ataskaitos išvados. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas taip pat apeliuoja į tarnybos atliktų neplaninių patikrinimų dėl pacientei A. Ž. Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičių, kaip argumentą, jog tarnyba atliko pakartotinius neobjektyvius patikrinimus, pažymi, kad jos priimti procedūriniai sprendimai, susiję su pakartotinių patikrinimų atlikimu, yra teisiškai pagrįsti ir faktiškai paaiškinami.
35. Pažymi, kad pirmasis Tarnybos atliktas neplaninis patikrinimas buvo pakartotas, kadangi kilo poreikis jau nustatytas aplinkybes įvertinti naujai gautos informacijos (atliktos ekspertizės) atžvilgiu, siekiant užtikrinti objektyvų patikrinimo atlikimą, o tai ir buvo atlikta, priimant Įsakymą Nr. T4-45 ir Kontrolės ataskaitą Nr. D17-24. Minėtų naujai parengtų Tarnybos dokumentų pripažinimą netekusiais galios sąlygojo prasidėjęs teisminis ir neteisminis procesai Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Komisijoje, kuomet pasirengimo jiems metu, išanalizavus A. Ž. ir Z. D. skundų turinį, paaiškėjo, kad dėl šio klinikinio atvejo yra priimtas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Žalos nustatymo komisija) 2017 m. gegužės 16 d. sprendimas Nr. 56-53 ,,Dėl A. Ž. pareiškimo“ (toliau – Žalos nustatymo komisijos sprendimas), kurio priėmimui buvo pasitelkti medicinos specialistai konsultantai, pateikę vienokias išvadas, kurios nesutapo su paties A. Ž. Tarnybai apskundimo procese pateiktomis privataus A. G. teismo medicininių tyrimų biuro 2016 m. gruodžio 20 d. Teismo medicinos specialisto konsultacinėmis išvadomis Nr. A-KI-283-39, kaip dar vienu nauju įrodomųjų faktinių duomenų šaltiniu, kurio Tarnyba nevertino, nes pakartotinio patikrinimo atlikimo metu jo neturėjo, įskaitant minėtą Žalos nustatymo komisijos sprendimą su pasitelktų dviejų konsultantų išvadomis. Tarnyba, įvertinusi aplinkybes dėl byloje esančių kiek skirtingą poziciją išreiškusių medicinos specialistų ir ekspertų išvadų, siekdama objektyvumo ir išsamumo, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą antrą kartą pakartotinai atlikti neplaninį patikrinimą, savarankiškai kreipiantis į tarnybą konsultuojantį medicinos specialistą konsultantą, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro I Pilvo chirurgijos skyriaus vedėją abdominalinės chirurgijos gydytoją m. dr., prof. E. P. (toliau – Akreditavimo tarnybos konsultantas), kad jis ne tik įvertintų iš savo profesinės pusės šį klinikinį atvejį, bet ir padėtų išsiaiškinti byloje kilusius prieštaravimus, klausimus bei pašalinti abejones, kurias minėtuose skunduose kėlė tiek A. Ž., tiek Z. D.. Akreditavimo tarnyba, atlikusi pakartotinį patikrinimą, parengė Patikrinimo ataskaitą ir skundžiamą Įsakymą.
Žemesnės instancijos teismas
36. Tarnyba, kreipdamasi į konsultantą abdominalinės chirurgijos gydytoją m. dr., prof. E. P., suformulavo konkrečius klausimus, kurie buvo keliami tiek A. Ž., tiek Z. D. skunduose ir kurių atsakymai paaiškino visas ginčytinas ar abejotinas dėl jų vertinimo aplinkybes. Tarnyba, sutartiniais pagrindais kreipdamasi į tarnybos pasitelktą konsultantą m. dr., prof. E. P., jam suformulavo šio klinikinio atvejo nagrinėjimui aktualius klausimus, padėjusius atsakyti ne tik į A. Ž. ir Z. D. skunduose išdėstytus argumentus, bet taip pat pagrįsti kituose byloje esančiuose įrodymų šaltiniuose (Žalos nustatytmo komisijos išvadoje, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje ir prof. A. G. bei prof. N. E. S. išvadoje) nurodytas aplinkybes, kurių visumos analize Tarnyba pagrindė skundžiamas Įsakymo išvadas. Taigi Tarnybos procedūriniai sprendimai, įskaitant minėtų įsakymų panaikinimą, buvo priimti pagrįstai, siekiant objektyviai ir išsamiai išnagrinėti pacientės klinikinį atvejį. Tarnybos vertinimu, įvertinusi visus byloje turimus įrodymų šaltinius ir kreipdamasi į konsultantą, Tarnyba maksimaliai išnaudojo teisės aktais suteiktus įgaliojimus objektyviai atlikti tyrimą, atitinkamai, dar vieno naujo patikrinimo atlikimas jokių kokybiškai naujų rezultatų duoti negali.
37. Tarnyba nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl Žalos nustatymo komisijos sprendimo ir tarp šalių sudarytos taikos sutarties, kaip įrodymo, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugos pacientei buvo suteiktos netinkamai. Tokia pareiškėjo pozicija teparodo patį faktą, jog buvo priteistas žalos atlyginimas pareiškėjo naudai ir sudaryta tarp šalių taikos sutartis, tačiau visiškai neatskleidžia teisinės situacijos esmės, tuo labiau nepagrindžia Tarnybos priimtų sprendimų neteisėtumo. Tarnyba nėra kompetentinga nustatinėti civilinės atsakomybės taikymui būtinų jos turinio sudėtinių elementų: veikos, priežastinio ryšio tarp veikos ir pasekmių, pasekmių ir kaltės bei jų taikyti. Tarnyba yra kompetentinga įvertinti tik pačią veiką, kaip atitinkamos asmens sveikatos priežiūros įstaigos suteiktas ar nesuteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, teisės aktų, reglamentuojančių tokių paslaugų teikimą, atžvilgiu. Dėl šios priežasties, pats faktas, kad buvo išnagrinėta civilinė byla Žalos nustatymo komisijoje ir tarp šalių sudaryta taikos sutartis, patvirtinta Kauno apygardos teisme, savaime nereiškia ir neįrodo, jog Tarnyba, atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimus, neturi teisės priimti savarankiškų sprendimų. Taigi Tarnyba, neturėdama įgaliojimų nustatinėti priežastinį ryšį tarp atliktų veiksmų ar neveikimo, galėjusių sukelti ar sukėlusių neigiamas pasekmes asmens sveikatai, ir konkrečių sukeltų pasekmių, ir nevertina, ar atitinkami asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar konkretaus asmens sveikatos priežiūros specialisto veiksmai ar neveikimas turėjo ar galėjo turėti įtakos konkrečioms atsiradusioms pasekmėms, ar atitinkamas asmens sveikatos priežiūros specialistas, teikdamas paslaugas pacientui, dėjo maksimalias pastangas ir buvo maksimaliai rūpestingas bei atidus, ar, visgi, padarė profesinę klaidą. Šių aplinkybių nustatinėjimas yra reikšmingas nagrinėjant civilines bylas ir sprendžiant su galbūt padarytos žalos atlygimu susijusius klausimus. Tarnyba gali tik konstatuoti, kad vadovaujantis atitinkamais norminiais teisės aktais nagrinėjamu atveju, įvertinus žinomas faktines aplinkybes, atitinkami asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir jos specialistų veiksmai buvo tinkami ir adekvatūs, t. y. asmens sveikatos priežiūros paslauga suteikta laikantis ar nesilaikant teisės aktų ir įstaigos veiklą reglamentuojančių vidaus dokumentų reikalavimų. Tarnybos nuomone, Patikrinimo ataskaitoje, nors ir turinčioje prima facie (iš pirmo žvilgsnio) įrodymų galią, nurodytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi Tarnybos išvados iš principo negali būti siejamos su pareiškėjo teisėmis civiliniame procese, atitinkamai, negali turėti įtakos civilinės bylos nagrinėjimo baigčiai ir, atvirkščiai, civilinės bylos baigtis negali turėti įtakos Tarnybos priimtų sprendimų (Įsakymo) teisėtumui.
38. Tarnyba atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kelia klausimus, susijusius su Tarnybos atliekamų patikrinimų procedūromis. Tarnyba pritaria teismo sprendimo argumentams, kad pacientų ginčams su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesusijusiems su žalos atlyginimu, pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą yra nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, taigi, pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodytą taisyklę, į Tarnybą galima kreiptis, jei prieš tai pasinaudota numatyta teisine galimybe skundą paduoti tai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje galbūt buvo pažeistos paciento teisės. Atitinkamos nuostatos įtvirtintos ir Tvarkos apraše, kurio nuostatų pagrindu Tarnyba tiria pacientų ar jų atstovų skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu. Akreditavimo tarnyba neplaninius asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimus atlieka vadovaudamasi Tvarkos apraše nustatyta tvarka, kurioje aiškiai apibrėžti teisiniai pagrindai atlikti neplaninius patikrinimus. Tvarkos apraše nėra nustatytas reikalavimas atliekant neplaninius patikrinimus, įgyvendinti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarką.
39. Tarnyba, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taikant ir aiškinant teisės normas, minėtų nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimus, apimančius asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų, atliekamų pacientų ar jų atstovų skundų pagrindu arba neplaninių patikrinimų, inicijuojamų esant Tvarkos apraše nurodytiems pagrindams, atlikimo tvarką, kuomet pareiškėjui privaloma ir neprivaloma pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, pirmiausia su skundu kreipiantis į skundžiamas paslaugas teikusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir, atitinkamai, apimančius klausimus, susijusius su tokių patikrinimų rezultate priimtų sprendimų (Tarnybos direktoriaus įsakymų) apskundimu, palieka spręsti teismo diskrecijai. Tarnybos nuomone, skundžiamas Įsakymas yra teisėtas, todėl nėra pagrindo jį naikinti.
Atsiliepimas
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno klinikos atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
41. Atsiliepime nurodo, kad Tarnyba 2017 m. Kauno klinikose pakartotinai atliko neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą. Patikrinimo objektas: pacientei A. Ž. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Pakartotinai patikrinus pacientei laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. Kauno klinikose teiktas asmens sveikatos priežiūras paslaugas, tarp gydytojų veiksmų ir pacientės mirties nebuvo nustatytas priežastinis ryšys. Baigusi patikrinimą Tarnyba 2017 m. liepos 4 d. surašė Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą Nr. D11-174/2017 (toliau – ir Ataskaita) bei Įsakymą „Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose A. Ž. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“. Šiais dokumentais Tarnyba konstatavo, kad pacientei asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus tam tikrus dokumentacijos pildymo trūkumus, kurie išsamiai aprašyti ir įvertinti Ataskaitoje ir Įsakyme, kurie neturėjo įtakos pacientės sveikatos būklei bei mirčiai.
42. Kauno klinikos pažymi, kad atitinkamų teisės aktų pažeidimo asmens sveikatos priežiūros įstaigos veikloje nenustatymo faktas per se (savaime) negali reikšti, kad Tarnyba jai teisės aktais priskirtą asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės priežiūros funkciją atliko neišsamiai. Vien tas faktas, kad pareiškėjo netenkina Tarnybos kontrolės ataskaitos ir jos pagrindu priimto Įsakymo turinys, negali būti vertinama kaip netinkamai ir neišsamiai atliktas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės priežiūros funkcijų atlikimas.
43. Akcentuoja, kad pacientei 2015 m. vasario 11-14 d. Kauno klinikose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės patikrinimai Tarnybos buvo atlikti net keletą kartų, juos atliko skirtingi specialistai. Tarnybos atliekamos kontrolės metu buvo gautos įvairių medicinos specialistų išvados, į kurias buvo atsižvelgta priimant sprendimus dėl pacientei teiktų paslaugų kokybės ir tinkamumo. Dėl to paties pacientės gydymo atvejo kontrolės Tarnyba buvo priėmusi 2015 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. T4-63, 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. T4-45- (1.34) bei 2017 m. liepos 4 d. įsakymą Nr. T4-176 (1.34). Nurodytos pacientei suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės buvo atliekamos ne pagal pareiškėjo, bet kito asmens – Z. D. skundus. Tik asmuo, pateikęs skundą ar sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Tarnybos sprendimu, turi teisę teikti skundą Komisijai ar teismui.
44. Kauno klinikos pažymi, kad ginčas tarp pareiškėjo ir Kauno klinikų dėl pacientei 2015 m. vasario 11-14 d. laikotarpiu Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų buvo nagrinėjamas ir Kauno apygardos teisme, kurio 2017 m. lapkričio 23 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2348-254/2017 tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią pareiškėjas atsisakė Kauno klinikų atžvilgiu bet kokių su jo motinos A. Ž. gydymu Kauno klinikose susijusių reikalavimų ir įsipareigojo nereikšti jų ateityje, išskyrus reikalavimus įvykdyti sudarytą taikos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
45. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.
46. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2017 m. liepos 4 d. įsakymo Nr. T4-176-(1.34.), kuris priimtas 2017 m. liepos 4 d. neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitos Nr. D11-174/2017 pagrindu, kuriame konstatuota, kad Kauno klinikose pacientei laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus 1 ir 2 punktuose nurodytus pažeidimus, teisėtumo bei įpareigojimo Tarnybą iš naujo atlikti neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę. Taip pat prašė panaikinti Komisijos 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 3R-255 (AG-201/03-2017), kuriuo paliktas galioti Tarnybos Įsakymas.
47. Byloje nustatyta, kad Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. S-2015-1226 ,,Dėl A. Ž. mirties aplinkybių“, kuriuo Tarnybai buvo pavesta išnagrinėti Z. D. 2015 m. kovo 4 d. pareiškimą ,,Dėl A. Ž. mirties aplinkybių Kauno klinikose“, atliko neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir 2015 m. birželio 8 d. surašė kontrolės Nr. D11-152/2015 ataskaitą, kurios pagrindu 2015 m. birželio 9 d. priėmė įsakymą Nr. T4-63 ,,Dėl pacientei A. Ž. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“.
48. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo sveikatos reikalų komiteto 2016 m. rugpjūčio 1 d. raštu Nr. S-2016-5371 persiųstame Z. D. skunde pateikta informacija ir atsižvelgusi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą, atliko neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose ir 2017 m. sausio 31 d. surašė kontrolės Nr. D-17-24(1.27.) ataskaitą, kurios pagrindu 2017 m. vasario 9 d. priėmė įsakymą Nr. T4-45-(1.34.) ,,Dėl pacientei A. Ž. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“.
49. Taip pat Tarnyba, atsižvelgdama į Komisijos 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. 9R-443(AG-268/03-2017) „Dėl informacijos pateikimo” pateiktame Z. D. 2017 m. kovo 29 d. skunde ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautame A. Ž. 2017 m. kovo 23 d. skunde nurodytą informaciją, pakartotinai atliko neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose ir 2017 m. liepos 4 d. surašė kontrolės Nr. D-17-158(1.27.) ataskaitą, kurioje konstatavo, kad Kauno klinikose A. Ž. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus 1 ir 2 punktuose nurodytus pažeidimus.
50. Tarnyba, vadovaudamasi SSĮ 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, SPIĮ 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, Tvarkos aprašo 27 punktu, atsižvelgdama į Komisijos 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. 9R-443(AG-268/03-2017) „Dėl informacijos pateikimo” pateiktame Z. D. 2017 m. kovo 29 d. skunde ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautame A. Ž. 2017 m. kovo 23 d. skunde nurodytą informaciją bei į Tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus atliktą neplaninį pacientei A. Ž. 2015 m. vasario 11 d.–2015 m. vasario 14 d. Kauno klinikose suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, 2017 m. liepos 4 d. Ataskaitą, 2017 m. liepos 4 d. priėmė įsakymą Nr. T4-176(1.34.) ,,Dėl Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikose A. Ž. suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“, kurio 1 punkte nustatė, kad 2015 m. vasario 11 d.–2015 m. vasario 14 d. Kauno klinikose pacientei A. Ž. asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos tinkamai, taikant teisingą diagnostikos ir gydymo taktiką, išskyrus 1.1 ir 1.2 papunkčiuose nurodytus pažeidimus. Šio Įsakymo 2 punktu įspėjo Kauno klinikas dėl Įsakymo 1 punkte nurodytų teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimų, o 3 punktu rekomendavo Kauno klinikoms patobulinti įstaigos vidaus dokumentus. Šio Įsakymo 4 punktu nustatė, kad Kauno klinikos, nesutinkančios su šiuo Įsakymu, turi teisę per 30 dienų nuo Įsakymo kopijos įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
51. Pareiškėjas A. Ž., nesutikdamas su Tarnybos 2017 m. liepos 4 d. įsakymu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. 3R-255 (AG-201/03-2017) pareiškėjo A. Ž. skundą atmetė.
52. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareiškėjas Tarnybai nebuvo pateikęs skundo, išnagrinėto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka ir nesusijusio su žalos atlyginimu, Įsakymas priimtas atlikus neplaninį patikrinimą Kauno klinikų atžvilgiu, t. y. pareiškėjas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo atlikti neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę, nutraukė. Teismas, įvertinęs, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, netinkamai nustatė faktines ginčo aplinkybes konstatuodama, jog Tarnyba pagal pareiškėjo skundą atliko pacientei atliktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų patikrinimą, taip pat netinkamai vertino pateiktus dokumentus, Komisijos 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. 3R-255 (AG-201/03-2017), kuriuo paliktas Tarnybos 2017 m. liepos 4 d. įsakymas galioti, panaikino.
53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas formaliai taikė teisės aktų nuostatas, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjo pažeistų teisių gynimas ir ginčas su Tarnyba yra jau ilgai besitęsiantis ir sudėtingas, šiame ginče dalyvauja ne tik pareiškėjas, bet ir kitas šeimos narys – A. Ž. gyvenimo draugas Z. D., teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjas dėl motinos mirties aplinkybių įvertinimo buvo pradėjęs ne tik administracinę procedūrą, bet ir civilinį ginčą su Kauno klinikomis dėl žalos atlyginimo. Esant tokiai situacijai, reikalavimas pareiškėjui teikti pakartotinį skundą Kauno klinikoms, nesusijusį su žalos atlyginimu, prieštarauja protingumo kriterijui, nes ginče dėl žalos buvo nagrinėjamos tos pačios aplinkybės kaip ir Tarnybos atliktuose patikrinimuose ir Kauno klinikų pozicija pareiškėjui buvo tuo metu žinoma. Teismas, nutraukdamas bylą formaliais pagrindais, nesuteikdamas galimybės pareiškėjui ginti savo teises ir įrodyti, kad Tarnyba asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą Kauno klinikose atliko neobjektyviai, apribojo pareiškėjo galimybes ginti pažeistas teises ir teisėtus interesus.
54. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos, be kitų funkcijų, atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio, reglamentuojančio įstaigų teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę, 2 punkte nustatyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą. Pagal šio įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę taikyti šiame straipsnyje nustatytas kontrolės priemones, viena iš jų - įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį.
55. SPIĮ 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Tarnyba, nustačiusi, jog pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar normatyvinių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą, reikalavimai, priima sprendimą dėl šiame įstatyme nustatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo.
56. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintų Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2 punkte numatyta, kad Tarnybos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti fizinių ir juridinių asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, naudojamų medicinos prietaisų našumą ir efektyvumą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. Šių Nuostatų 11 punkte, numatančiame Tarnybos funkcijas įgyvendinant veiklos tikslus, nustatyta, jog Tarnyba, vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo planinę ir neplaninę valstybinę priežiūrą (Nuostatų 11.38 punktas), vykdo pacientų teisių priežiūrą, tiria pacientų skundus (Nuostatų 11.39 punktas), taip pat pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus (Nuostatų 11.46 punktas).
57. Neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką ir pagrindus reglamentuoja Tvarkos aprašas. Šio Tvarkos aprašo 2.1 punkte nustatyta, kad neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas – Tarnybos atliekamas neplaninis asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, kurio metu nustatoma Įstaigų veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams. Tvarkos aprašo 4 punkte numatyta, kad vienas iš neplaninio patikrinimo tikslų yra nustatyti, ar Įstaigos veikla, susijusi su asmens sveikatos priežiūra, atitinka teisės aktų reikalavimus (4.1 papunktis). Tvarkos aprašo 12 punkte numatyta, kad Tarnyba neplaninį patikrinimą atlieka esant bent vienam iš šių pagrindų: gavus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos pavedimą (12.1 papunktis); jeigu neplaninio patikrinimo atlikimo pagrindą nustato įstatymas ar Vyriausybės priimtas teisės aktas (12.2 papunktis). Šio Tvarkos aprašo 13 punkte numatyta, kad Tarnyba gali atlikti neplaninį patikrinimą: jei yra gauta rašytinės informacijos ar kilo pagrįstų įtarimų dėl įstaigos veiklos, kuri gali neatitikti teisės aktų reikalavimų (13.1 papunktis); siekiant užtikrinti, kad būtų pašalinti ankstesnio Tarnybos atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai dėl įstaigos veiklos ir įgyvendinti priimti sprendimai (13.2 papunktis). Tvarkos aprašo 27 punkte numatyta, kad neplaninio patikrinimo atlikimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą ir įforminant Tarnybos direktoriaus įsakymą. Įstaiga, nesutinkanti su šio aprašo 27 punkte nurodytu Tarnybos direktoriaus įsakymu, turi teisę per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Tvarkos aprašo 38 punktas).
58. Pacientų skundų Tarnyboje priėmimo tvarką, skundo įforminimo reikalavimus, jo nagrinėjimą, skundo nagrinėjimo įforminimą bei apskundimo tvarką reglamentuoja Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137, kurio 4.1 papunktyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas yra suprantamas kaip Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Asmuo – pacientas ar jo atstovas, kuris kreipiasi į Tarnybą su rašytiniu skundu, nesusijusiu su žalos atlyginimu (Aprašo 4.2 papunktis). Aprašo 4.4 papunktyje numatyta, kad skundas – su žalos atlyginimu nesusijęs asmens rašytinis kreipimasis į Tarnybą, neatsižvelgiant į jo pavadinimą (antraštę), kuriame nurodoma, kad yra pažeistos teisės aktuose nustatytos paciento teisės ar teisėti interesai. Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėdama skundą privalo atlikti pacientui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Patikrinimą (Aprašo 23 punktas). Aprašo 32 punkte numatyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Patikrinimo ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą. Asmuo, pateikęs skundą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesutinkantys su šio aprašo 18, 21 ir 32 punkte nurodytais Tarnybos sprendimais, turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui (Aprašo 35 punktas).
59. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką administracinėse bylose, taikant sveikatos apsaugą reglamentuojančias teisės normas, pažymėjo pirmosios instancijos teismas, įstatymų leidėjas įtvirtino dvi skirtingas procedūras – pareiškėjų skundų nagrinėjimą ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, kurios reglamentuojamos skirtingais teisės aktais ir kurioms atitinkamai keliami skirtingi reikalavimai, skirtinga ir Tarnybos priimtų sprendimų apskundimo tvarka.
60. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pakartotinis neplaninis patikrinimas, kaip nurodyta ir Patikrinimo ataskaitoje, buvo atliktas atsižvelgiant į Komisijos 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. 9R-443(AG-268/03-2017) „Dėl informacijos pateikimo” pateiktame Z. D. 2017 m. kovo 29 d. skunde ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautame A. Ž. 2017 m. kovo 23 d. skunde nurodytą informaciją. Taip pat anksčiau minėta, kad pirminis neplaninis patikrinimas buvo atliktas pagal Z. D. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui pateiktame pareiškime, kuris Tarnybai buvo persiųstas 2015 m. kovo 4 d. raštu Nr. S-2015-1226, nurodytą informaciją. Vėlesni pakartotiniai patikrinimai, kaip patvirtina byloje pateikti įrodymai, taip pat buvo atliekami remiantis Z. D. paskesniuose pareiškimuose nurodyta informacija.
61. Taigi Tarnyba pakartotinį neplaninį patikrinimą dėl A. Ž. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitikties teisės aktų reikalavimams atliko atsižvelgdama į Komisijos 2017 m. kovo 29 d. raštu Nr. 9R-443(AG-268/03-2017) „Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą Z. D. 2017 m. kovo 29 d. skundą ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą A. Ž. 2017 m. kovo 23 d. skundą, atitinkamai skundžiamas Įsakymas priimtas atsižvelgiant į Patikrinimo ataskaitą, vadovaujantis SSĮ 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, SPĮĮ 58 straipsnio 1 dalimi, 59 straipsniu, Tvarkos aprašo 27 punktu.
62. Teisėjų kolegija pažymi, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė ir pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės iš esmės neginčijo ir pats pareiškėjas, kad A. Ž. su skundu į sveikatos priežiūros įstaigą, t. y. į Kauno klinikas, ir į Tarnybą dėl jo motinai A. Ž. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 11 d. iki 2015 m. vasario 14 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų Kauno klinikose atitikties teisės aktų reikalavimams, nesikreipė. Taigi nesant pareiškėjo Kauno klinikoms ir Tarnybai pateikto skundo, jokia skundo nagrinėjimo procedūra Tarnyboje nebuvo pradėta ir sprendimas, kurį pareiškėjas galėtų skųsti Aprašo 32 punkte nustatyta tvarka, nebuvo priimtas.
63. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad pacientų ginčams su sveikatos priežiūros įstaiga, nesusijusiems su žalos atlyginimu, pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą yra nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, kuria pareiškėjas nėra pasinaudojęs. Tokią praktiką panašaus pobūdžio bylose formuoja ir LVAT (žr., pvz., 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-1071/2014, 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1356-552/2015, 2016 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-504-502/2016).
64. ABTĮ 103 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti.
65. Kaip jau buvo minėta, neplaninis patikrinimas atliktas ir Patikrinimo ataskaita surašyta bei skundžiamas Įsakymas priimtas ne pagal pareiškėjo Tarnybai pateiktą skundą, pareiškėjas teisės aktuose nustatyta tvarka su skundu į Tarnybą dėl asmeniui teiktų sveikatos priežiūros paslaugų nesikreipė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai administracinės bylos dalį nutraukė ABTĮ 103 straipsnio 10 punkte nustatytu pagrindu.
66. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad neplaninis patikrinimas atliktas jo ir Z. D. skundų pagrindu, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y., kad jis su skundu kreipėsi į Tarnybą ir jo skundo pagrindu buvo pradėta skundo nagrinėjimo procedūra. Pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas skundu Tarnybai Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir Aprašo prasme. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad patikrinimas pradėtas pagal kito šeimos nario skundus, pareiškėjas buvo inicijavęs ginčą su Kauno klinikomis pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymą dėl žalos atlyginimo, savaime nesuponuoja, kad pareiškėjui neturėtų būti taikoma teisės aktuose nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Tai, kad Tarnyba neinformavo pareiškėjo apie tai, jog skundas turi būti teikiamas tiesiogiai Tarnybai ir tuomet patikrinimas būtų atliekamas pagal skirtingą tvarką, pažymėtina, kad teisės aktai nenustato tokios pareigos Tarnybai, o pareiškėjas buvo ir yra atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl ginčų nagrinėjimo tvarka pareiškėjui turėjo būti žinoma.
67. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Tarnybos priimtas administracinis aktas galėtų būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl netinkamų paslaugų suteikimo atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Šiuo atveju, kaip apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, jo teisės buvo apgintos civiline tvarka išnagrinėtoje byloje, kurioje Kauno klinikos pareiškėjui sumokėjo žalos atlyginimo kompensaciją.
68. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai ir samprotavimai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, t. y., kad pareiškėjas nepasinaudojo teisės aktuose nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, todėl nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą.
69. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikintas Komisijos sprendimas, nenurodo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.
70. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekama nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.