Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I2-610-764/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01936-2019-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.4.2; 55.1.3

2020 m. birželio 2 d.

atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms A. B. ir R. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. B. skundą ir patikslintą skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo ir įsakymo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas I. B. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. 21R-777 (AG-168/02-2019); 2) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos ministerijos 2019 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. T4-14-(1.34); 3) įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti patikrinimo ataskaitų Nr. T3-366/2018 ir Nr. D17-12 priėmimo išvadų aplinkybes, pripažinti, kad jos buvo padarytos neteisėtai ir priimti naują įsakymą dėl leidimo pareiškėjui nešioti šaunamąjį ginklą (b. l. 2-4, 18-20).

Nurodo, kad 2018 m. sausio 4 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo Nr. T3-366/2018 ataskaitos Nr. D17-12-(1.27) pagrindu priimtas 2019 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. Nr. T4-14-(1.34), kuriuo atsisakyta suteikti leidimą pareiškėjui turėti šaunamąjį ginklą. Šį įsakymą pareiškėjas ginčijo Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau ji 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 21R-777 pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjo vertinimu, Komisija ir Tarnyba priimdamos ginčijamus sprendimus neaptarė visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų.

Teigia, kad Tarnyba ataskaitoje nenurodė konkrečių priežasčių (pažeidimų) dėl ko pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą turėti šaunamąjį ginklą. Pareiškėjas nurodo prašęs Komisijos posėdyje apklausti gydytojus, kurie teikė pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau Komisija to nepadarė.

Nesutinka su atsakovės argumentu, kad jis buvo įpareigotas atvykti sveikatos patikrinimui, nes niekas jam nesiūlė ir nebuvo įpareigojęs to padaryti. Taip pat, atsakovė pareiškėjui neišaiškino, kokiu pagrindu gali kilti pavojus panaudojus ginklą. Pareiškėjo nuomone, šios aplinkybės nėra pagrįstos konkrečiais faktais ir duomenimis. Teigia, kad VšĮ Visagino sveikatos priežiūros centro gydytojų konsultacinė komisija pareiškėjui nesant jokio pagrindo nustatė diagnozę. Vertinant pareiškėjo sveikatos būklę, gydytojų konsultacinėje komisijoje dalyvavo gydytoja J. Z., kuri pareiškėjo teigimu, turėjo nusišalinti iš komisijos narių ir nenagrinėti pareiškėjo atvejo.

Pareiškėjas nesutinka su Komisijos sprendime išdėstyta nuomone, kad ginčijamas įsakymas pareiškėjui nesukuria teisių ir pareigų. Pažymi, kad Komisijos prašė įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti išvadą dėl nesuteikimo turėti šaunamąjį ginklą, tačiau pareiškėjo teigimu, Komisija to nepadarė.

Apibendrindamas, pareiškėjas nurodė, kad neteisėtai padarytų išvadų pagrindu negalima priimti teisėto įsakymo. Todėl mano, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas Nr. 21R-777 (AG-168/02-2019) ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos ministerijos 2019 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. T4-14-(1.34) turi būti naikintini. Pareiškėjas nesutikimą su ginčijamu įsakymu ir sprendimu grindžia tuo, kad jie yra neteisėti ir nepagrįsti, nes buvo padaryti esminiai teisės aktų taikymo pažeidimai, o ginčijami sprendimai paremti išimtinai subjektyviu vertinimu. Taip pat pareiškėjas pridūrė, kad priimant ginčijamus sprendimus neteisingai ir šališkai buvo vertinami byloje esantys įrodymai ir pareiškėjo parodymai.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba arba Tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 30-35).

Nurodo, kad Akreditavimo tarnybos priimtas 2019 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. T4-14-(1.34) ir 2019 m. sausio 28 d. patikrinimo Nr. T3-366/2018 ataskaita Nr. D17-12-(1.27) yra teisėti ir pagrįsti, todėl atitinkamai ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. balandžio 18 d. sprendimas, kuriuo Akreditavimo tarnybos Įsakymas buvo paliktas nepakeistu, turi būti paliktas galioti.

Paaiškina, kad Akreditavimo tarnyba atliko pareiškėjui fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo vertinimą, t.y. vertino klinikinį patikrinimo aspektą. Tai, kad pareiškėjas buvo ar nebuvo baustas administracine tvarka bei kitos aplinkybės, nesusijusios su pareiškėjo sveikatos būkle nebuvo vertinamos. Pažymi, kad visa informacija surinkta apie pareiškėją buvo reikalinga įvertinti jo asmenybės visumą ir padaryti išvadas, ar pareiškėjas yra pakankamai stabilios būklės, kad galėtų turėti ginklą.

Tarnyba atkreipia dėmesį į tai, kad Įsakymas yra skiriamas ne asmeniui, dėl kurio buvo atliktas patikrinimas, o asmens sveikatos priežiūros įstaigai, teikusiai asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl pareiškėjo teiginiai, jog Tarnyba inkriminavo jam pažeidimus, yra nepagrįstas. Teigia, kad Tarnyba nėra ikiteisminio tyrimo institucija, kuriai suteikti įgaliojimai vertinti šiuos aspektus. Pažymi, kad atlikdama patikrinimą, Tarnyba vadovavosi teisės aktų reikalavimais, o priimdama Įsakymą rėmėsi oficialiais pareiškėjo medicininiais dokumentais, kaip tiksliausiai ir objektyviausiai praeities įvykį užfiksavusiais informacijos šaltiniais. Atsakovės vertinimu, buvo surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nenuginčijamas išvadas, kurios patvirtintos priimtu Įsakymu. Mano, kad pareiškėjo argumentai, jog nebuvo atlikta tam tikrų gydytojų apklausa ar nebuvo daromas vaizdo įrašas, yra nepagrįsti.

Apibendrindama atsakovė pažymi tai, jog priimtas sprendimas yra kitoks, negu tikėjosi pareiškėjas, savaime nereiškia, kad sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tokios pozicijos iš esmės laikosi Lietuvos teismai bei Europos Žmogaus Teisių Teismas savo formuojamoje praktikoje.

Teismo posėdyje atsakovės atstovės palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Pareiškėjas teismui pateikė atsikirtimą į atsakovės atsiliepimą, kurį iš esmės grindė tais pačiais argumentais, kaip ir teismui pateiktą skundą.

Administracinės bylos visapusiškam ir objektyviam išnagrinėjimui prie šios administracinės bylos prijungta Komisijos byla Nr. A9-168/02-2019 (toliau – Komisijos byla).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos įsakymo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, bei reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, pagrįstumo.

Remiantis administracinėje ir Komisijos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir atsakovės atstovių paaiškinimais nustatyta, kad Zarasų pirminės sveikatos priežiūros centras 2017 m. balandžio 21 d. gavo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog 2016 m. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariate iš pareiškėjo buvo gauti 152 skundai, pranešimai ir pareiškimai dėl Samanių kaimo gyventojo galimai vykdomos nelegalios veiklos. Tiriant pareiškėjo pranešimus buvo periodiškai stebimos Samanių kaimo prieigos, apklausiami kaimo gyventojai, kurie nesuteikdavo duomenų, patvirtinančių pareiškėjo parodymus. Kaimo gyventojai pareiškėją apibūdina kaip konfliktišką ir neprognozuojamą asmenį (Komisijos byla, b. l. 145-147).

Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Zarasų rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centras 2017 m. gegužės 9 d. rašte Nr. 139, adresuotame Utenos rajono vyriausiajam policijos komisariatui nurodė, kad pareiškėjas neatvyksta į sveikatos priežiūros centrą atlikti sveikatos patikrinimo dėl ko nėra galimybės įvertinti, ar pareiškėjas gali turėti ginklą. Šiuo raštu taip pat buvo prašoma įpareigoti pareiškėją atvykti sveikatos patikrinimui. Utenos vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu Nr. 17-IL-89-0020/-e pareiškėjas buvo įpareigotas per vieną mėnesį pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicininio patikrinimo išvadą, o iki kol bus gauta medicininio patikrinimo išvada, ginklas su šaudmenimis ir leidimas laikyti ginklą bus paimti ir saugomi Utenos vyriausiajame policijos komisariate (Komisijos byla, b. l. 149).

VšĮ Zarasų rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre 2017 m. gegužės 18 d. pareiškėjui diagnozuotas nepatikslintas asmenybės sutrikimas (TLK-10, kodas – F.60.9), paskirtos psichologo konsultacijos ištirti asmenybės tipą. Kilus įtarimams dėl neadekvataus ginklo panaudojimo, nustatyta, kad tikslinga atlikti pakartotinį vertinimą dėl leidimo asmeniui laikyti ginklą savigynai. Iš sveikatos istorijos matyti, jog pareiškėjui buvo paskirti trys apsilankymai psichologo konsultacijose: 2017 m. gegužės 18 d., 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. gegužės 26 d., tačiau pareiškėjas į jas neatvyko.

VšĮ Zarasų rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro 2017 m. gegužės 31 d. rašte Nr. 170 pažymėta, kad pareiškėjas buvo atvykęs į sveikatos priežiūros centrą. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas negali turėti ginklo. Pareiškėjui buvo papildomai paskirtos psichologo konsultacijos 2017 m. gegužės 24 d. ir 2017 m. gegužės 26 d., tačiau į jas pareiškėjas neatvyko (Komisijos byla, b. l. 150). Sveikatos priežiūros centro 2017 m. rugpjūčio 22 d. psichologinio ištyrimo išvadoje pažymėta, jog pareiškėjas atsisakė psichologinio tyrimo (Komisijos byla, b. l. 154). 2017 m. rugsėjo 8 d. psichiatrinio ištyrimo protokole nurodyta, kad pareiškėjui buvo diagnozuotas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ištyrimo metu buvo įtarta, kad pareiškėjas turėjo psichologinių sutrikimų, dėl ko buvo paskirtas pakartotinis psichologinis ištyrimas, kurio pareiškėjas atsisakė.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui nuo 2018 m. sausio 29 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre. Gydytoja psichiatrė A. Š. pareiškėjo sveikatos istorijoje pažymėjo, kad jis atsisakė VšĮ Zarasų rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro paslaugų. Pažymėjo, kad nusiskundimų sveikata neišsakė, reikalavo siuntimo III lygio gydytojo psichiatro konsultacijai dėl leidimo laikyti ginklą. Iš anamnezės buvo žinoma, kad pareiškėjas lankėsi VšĮ Zarasų rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centre tik dėl leidimo laikyti ginklą, o 2017 m. rugpjūčio 23 d. jam buvo diagnozuotas paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas (TLK-10, kodas – F.60.0).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų 2018 m. balandžio 16 d. medicinos dokumentų išraše (apsk. f. Nr. 027/a) nurodyta, kad pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojų psichiatrų, pažymėta, kad apžiūros metu duomenų dėl psichikos sutrikimų nepakako, gydymas – neindikuotinas, diagnozuotas asmenybės bruožų akcentavimas (TLK-10-AM, kodas – Z73.1). 2018 m. balandžio 19 d. gydytoja psichiatrė R. Š. sveikatos istorijoje pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo ginklą, kuris buvo konfiskuotas 2017 m. gegužės mėnesį. VšĮ Zarasų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų psichiatrų nustatyta, kad pacientas ginklu naudotis negali, pacientas atsisakė tolimesnio psichiatrinio ištyrimo Zarasų ir Visagino pirminės sveikatos priežiūros centruose. Pareiškėjui buvo nustatytas asmenybės bruožų akcentavimas (TLK-10-AM, kodas – Z73.1) bei surinkta duomenų, pagrindžiančių A tipo elgesio modelį (Komisijos byla, b. l. 88).

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. rašte Nr. (1.1.36-421)4-2911 nurodyta, kad VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro 2018 m. balandžio 24 d. išduotoje Asmens privalomo sveikatos tikrinimo kortelėje (apsk. f. 049/a) Nr. 170 įrašyta galutinė išvada, kad pareiškėjas yra gydytojo psichiatro įskaitoje su diagnoze Z73.1 bei neatitinka Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 „Dėl Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo bei Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo patvirtinimo“ 16 punkte nustatytų reikalavimų. Šiuo raštu, Pirminio lygio koordinavimo skyrius rekomendavo pakartotinai kreiptis į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl galutinės išvados, atitinkančios Fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo 16 punkto reikalavimus, įrašymo į medicininius dokumentus (Komisijos byla, b. l. 182-183). Gydytoja R. Š. 2018 m. rugpjūčio 20 d. sveikatos istorijoje pažymėjo, kad buvo išsiųsti paklausimai dėl pareiškėjo charakteristikos į Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Zarasų policijos komisariatą bei Zarasų rajono savivaldybės Suvieko seniūnijos Samanių kaimo seniūnui. 2018 m. rugpjūčio 30 d. gautas Zarasų rajono savivaldybės administracijos Suvieko seniūnijos raštas Nr. (1.12)P2-13, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas Suviekų kaimo bendruomenės apibūdinamas kaip konfliktiškas žmogus, nuolat įvairioms institucijoms rašantis skundus, be sutikimo fotografuojantis gyventojus, be kita ko, gyventojai nuogąstavo dėl pareiškėjo laikomo ginklo (Komisijos byla, b. l. 129). Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 25 d. buvo įvertintas VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojų psichiatrų Gydytojų konsultacinėje komisijoje (gydytoja R. Š., gydytoja psichiatrė J. Z. (licencijos Nr. MPL-03068); gydytoja psichiatrė A. Š. (licencijos Nr. MPL-17649)). Įvertinus pareiškėjo psichikos būklę pažymėta, kad pacientas buvo tvarkingos išvaizdos, atitinkančios amžių ir socialinę padėtį, savyje, vietoje ir laike buvo pilnai orientuotas. Emocijos pokalbio pradžioje buvo ramios, tačiau netrukus tapo dirglus, kėlė balso toną kalbant apie ginklo įsigijimo motyvą (į klausimą neatsakė, kalbėjo kita tema), santykius su kaimynais, disforiškos nuotaikos kalbėjo apie policiją, gydytojus psichiatrus, palankiai vertino tik Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų gydytojus psichiatrus. Dėmesys buvo fiksuotas į „teisybės paieškas“ alkoholinių gėrimų prekyboje ir leidimą ginklui. Aktyvaus dėmesio koncentracija pokalbiui buvo sutrikusi, sutrikęs dėmesio perkėlimas kitai temai. Buvo stebimas faktų iškraipymas sau naudinga linkme (neigė nesutarimus, konfliktus su kaimo gyventojais, tiriamojo prašant savais žodžiais pasakyti, kad suprato iš gydytojų psichiatrų suteiktos informacijos šios konsultacijos metu apie tiriamojo nagrinėjamą situaciją, taip pat stebėtas informacijos iškraipymas. Buvo stebimas atkaklus savo teisių gynimas, konsultacijos pabaigoje stipriai trenkė popieriais į stalą, haliucinacijų, suicido rizikos apžiūros metu nenustatyta, negebėjo kritiškai įvertinti situacijos. Pažymėta, kad seniūnija tiriamąjį charakterizavo neigiamai. Pažymėta, kad, įvertinus psichiatrinę anamnezę, psichikos būseną, sveikatos istorijoje esančius duomenis, daugiausia duomenų buvo už asmenybės bruožų akcentavimo sutrikimą su paranojiniu sindromu. Įvertinus visumą aplinkybių, priimta išvada, kad pareiškėjas negali gauti leidimo turėti ginklą. Ši išvada iš esmės buvo grindžiama šiais argumentais: policijos komisariate fiksuoti paciento pranešimai, nepagrįsti faktais; neigiama charakteristika iš seniūnijos; pacientas pateikė melagingą informaciją dėl gerų santykių su kaimynais; psichikos būsenoje vyravo emocijų labilumas, interpretacinis kliedesys, faktų iškraipymas; negebėjo kritiškai vertinti informacijos; nepateikė deklaracijos apie gyvenamąją vietą. Įvertinusi šias aplinkybes, Akreditavimo tarnyba konstatavo, kad VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinė komisija pateikė pagrįstą išvadą po pareiškėjo medicininio patikrinimo, siekiant gauti leidimą laikyti ginklą.

Tarnyba 2018 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. D4-10370-(1.20) „Dėl dokumentų pateikimo“ prašė sveikatos priežiūros centro pateikti medicininę dokumentaciją, gydytojų paaiškinimus, vidinius teisės aktus bei kitus dokumentus, susijusius su pareiškėjo atvejo nagrinėjimu. Tarnybos 2018 m. lapkričio 8 d. raštu Nr. D4-10369-(1.20) „Dėl neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės vertinimo“ pareiškėjas informuotas apie tai, kad Tarnyba, atsižvelgdama į pareiškėjo 2018 m. spalio 12 d. skunde, Tarnybai persiųsta Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. (1.1.36-421)4-4169, pateiktą informaciją, atliks neplaninį pareiškėjui 2018 m. rugsėjo 25 d., VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą (b. l. 30-35).

Surinktais duomenimis nustatyta, kad Tarnyba, gavusi Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 29 d. raštu Nr. (1.1.36-421)4-4169 „Dėl I. B. skundo“ persiųstą pareiškėjo skundą, atliko neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre. Tarnyba, atlikusi neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, 2019 m. sausio 28 d. parengė ataskaitą Nr. D17-12-(1.27) (toliau – Ataskaita), o 2019 m. sausio 29 d. šios Ataskaitos pagrindu priėmė įsakymą Nr. T4-14-(1.34) „Dėl I. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės“ (toliau – Įsakymas), kurio 1 punkte nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, o 2 punktu įspėjo VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl šio Įsakymo 1 punkte nurodytų pažeidimų (Komisijos byla, b. l. 6-11) .

Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu Įsakymu, 2019 m. sausio 4 d. skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2019 m. balandžio 18 d. sprendimu Nr. 21R-277 (AG-168/02-2019) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla, b. l. 1-4). Pasinaudodamas Komisijos sprendimo apskundimo tvarka ir nepraleisdamas įstatyme nustatyto termino, pareiškėjas 2019 m. gegužės 28 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti ginčijamus sprendimus ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti patikrinimo ataskaitos išvadą ir priimti naują įsakymą dėl leidimo pareiškėjui nešioti šaunamąjį ginklą (b. l. 2-4, 18-20).

Ginčo teisiniams santykiams taikytinas fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 221 „Dėl fizinių asmenų, norinčių gauti leidimą įsigyti ginklus, medicininio patikrinimo tvarkos aprašo bei Ligų ir fizinių trūkumų, dėl kurių asmuo negali įsigyti ar turėti ginklo, sąrašo patvirtinimo“ aprašo 19 punktas, kuriame numatyta, jog asmens, turinčio galiojančią sveikatos tikrinimo išvadą, sveikata gali būti tikrinama anksčiau nei po penkerių metų, jeigu siunčia policija, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, nurodęs neeilinio tikrinimo priežastį.

Primintina, kad nagrinėjamu atveju, Zarasų pirminės sveikatos priežiūros centras gavo Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2016 m. buvo pateikęs 152 skundus, o 2017 m. 50 skundų, kuriuos tiriant skunduose nurodytos aplinkybės nepasitvirtindavo. Apklausiami kaimo gyventojai ir kiti asmenys pareiškėją apibūdindavo kaip konfliktišką ir neprognozuojamą asmenį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šios aplinkybės yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, mano, kad policijos komisariatas šios informacijos pagrindu turėjo teisę prašyti įvertinti pareiškėjo sveikatos būklę prieš suteikiant pareiškėjui leidimą laikyti ginklą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno klinikose pareiškėjui buvo diagnozuotas asmenybės bruožų akcentavimas (TLK-10-AM, kodas Z73.1). Ši diagnozė nėra įrašyta į prieš tai minėtą aprašą, todėl šios diagnozės konstatavimas pats savaime neužkerta kelio gauti pareiškėjui leidimą turėti ginklą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvarta reglamentuojama siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Atsižvelgiant į tai, jog neįmanoma reglamentuoti visų asmens ligų, būklių ir asmenybės bruožų, dėl kurių asmeniui neturėtų būti suteikta teisė įsigyti bei turėti ginklą, sąrašo 9 punktas nėra baigtinis, nes gydytojų konsultacinės komisijos sprendimu asmuo negali įsigyti ir turėti ginklo ir dėl kitų ligų ar būklių, kurios nenurodytos šiame sąraše. Pažymėtina, kad priešingai negu teigia pareiškėjas, byloje nenustatyta, kad jam Kauno klinikose prieš tai būtų išduota pažyma dėl leidimo laikyti ginklą.

Minėto aprašo 23 punkte nustatyta, kad sudėtingais ir konfliktiniais atvejais, kai sprendžiami klausimai dėl galimybės įsigyti ginklą dėl psichikos sveikatos būklės, sprendžia psichikos sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija, sudaryta iš gydytojų psichiatrų.

Teismas nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus įsakymu Nr. ĮV-73 buvo sudaryta gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, kuri sprendė klausimą dėl pareiškėjo sveikatos būklės tinkamumo įsigyti ginklą (Komisijos byla, b. l. 124). Gydytojų konsultacinė komisija 2018 m. rugsėjo 25 d. įvertinusi pareiškėjo sveikatos būklę nusprendė, kad pareiškėjui negali būti suteiktas leidimas įsigyti bei turėti ginklą, nurodant atsisakymo suteikti leidimą motyvus. Todėl, priešingai negu skunde teigia pareiškėjas, gydytojų konsultacinė komisija priimdama sprendimą dėl pareiškėjui leidimo nesuteikimo turėti ginklą, vadovavosi pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, jo sveikatos būkle, oficialiais medicininiais dokumentais ir kitais klausimo išsprendimui aktualiais dokumentais.

Pareiškėjas teigia, kad Tarnyba priimdama ataskaitą, neįvertino visų faktinių aplinkybių ir nenurodė konkrečių priežasčių (pažeidimų), kad pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti ginklą.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta, kad Akreditavimo tarnyba atlieka asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Tarnybai nustačius, kad pažeisti įstatymai ir kitų teisės aktų ar lokalių dokumentų, reguliuojančių įstaigų veiklą reikalavimai, priimamas sprendimas dėl šiame įstatyme nustatytų įstaigų kontrolės priemonių ir sankcijų taikymo. Minėto įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta Tarnybos teisė įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus.

Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (toliau – Aprašas) 4.1 papunktyje numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas (toliau – Patikrinimas), - tai Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams.

Pagal Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 (toliau – Nuostatai) 10.6, 10.7, 11.46 papunkčius, pagrindiniai Tarnybos tikslai yra teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti pacientų saugos priežiūrą, o viena iš atliekamų funkcijų yra juridinių ir fizinių asmenų prašymu, pranešimų, skundų nagrinėjimas pagal kompetenciją.

Tarnybos neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų ir galimai neteisėtos asmens sveikatos priežiūros veiklos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Neplaninių patikrinimo atlikimo tvarkos aprašas) patvirtintas Tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-136 nustato Tarnybos atliekamų asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų neplaninių asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimų (toliau – Neplaninis patikrinimas) bei asmens sveikatos priežiūros paslaugas galimai neteisėtai teikiančių subjektų patikrinimų pagrindus, tvarką ir trukmę.

Minėto aprašo 4.1 ir 4.2 papunkčiuose nustatyti neplaninio patikrinimo tikslai. Neplaninio patikrinimo metu siekiama nustatyti, ar Įstaigos veikla, susijusi su asmens sveikatos priežiūra, atitinka teisės aktų reikalavimus, teikti rekomendacijas Įstaigai dėl jos veiklos, susijusios su asmens sveikatos priežiūra, kokybės gerinimu ir kt. Aprašo 11 punkte numatyta, kad neplaninio patikrinimo metu gali būti tikrinama visa (arba jos dalis) Įstaigos veikla, susijusi su asmens sveikatos priežiūra. Pagal aprašo 12.1 papunktį, Tarnyba neplaninį patikrinimą atlieka gavusi Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimą. Neplaninio patikrinimo atlikimui reikalingų dokumentų kopijas ir (ar), jei reikia, Įstaigos darbuotojų paaiškinimus Įstaiga privalo pateikti per Tarnybos nurodytą terminą, tačiau ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo Tarnybos rašytinio prašymo su pateiktinų dokumentų sąrašu, kuris gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į Neplaninio patikrinimo objektą, gavimo dienos. Gavus šiuos dokumentus, Tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už Neplaninius patikrinimus darbuotojas arba tarnautojas parengia Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitos projektą dėl atitinkamų Įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimo, kuris vizuojamas Tarnybos darbo reglamento nustatyta tvarka. Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitos projekte teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės gerinimo. Neplaninio patikrinimo atlikimas Tarnyboje turi būti užbaigiamas per tris mėnesius nuo šio Aprašo 12-13 punktuose nurodyto vieno iš pagrindų atsiradimo dienos. Motyvuotu Tarnybos direktoriaus įsakymu Neplaninio patikrinimo atlikimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip penkių mėnesių laikotarpiui. Galutinai neplaninio patikrinimo atlikimas Tarnyboje užbaigiamas patvirtinant Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitą ir priimant Tarnybos direktoriaus įsakymą. Šiame įsakyme teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės gerinimo. Tais atvejais, kai Įstaiga įspėjama dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, Įsakyme nurodomas šių pažeidimų, jei jie yra šalintini, pašalinimo terminas ir pareiga Įstaigai informuoti Tarnybą apie minėtų pažeidimų pašalinimo rezultatus. Priėmus Įsakymą, Tarnyba per tris darbo dienas nuo Tarnybos direktoriaus įsakymo priėmimo šio Aprašo 37 punkte nurodytiems subjektams išsiunčia nurodyto Tarnybos direktoriaus įsakymo bei Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitos kopijas. Iš to, kas išdėstyta matyti, kad Tarnyba, nagrinėdama asmenų skundus dėl suteiktų ar nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, taip pat atlikdama šių paslaugų kokybės priežiūrą, vertina teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, laikymąsi ir taikymą.

Pažymėtina, kad tiek iš Aprašo, tiek iš Neplaninių patikrinimų atlikimo aprašo nuostatų matyti, kad Tarnyba, atlikdama neplaninį patikrinimą, visų pirma kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros paslaugas suteikusią įstaigą, kurią informuoja apie neplaninio patikrinimo atlikimą bei prašo pateikti su paciento skundu susijusią dokumentaciją pagal Neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo Nr. T3-366 dokumentų sąrašą. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, Tarnybai suteikta teisė įvertinti pacientui faktiškai suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nustatytas iš įrašų paciento medicininėje dokumentacijoje. Nagrinėjamu atveju Tarnyba įvertino Sveikatos istorijoje užfiksuotų gydymo įstaigų atliktus sveikatos patikrinimo veiksmus bei nustatytas aplinkybes, išnagrinėjo pareiškėjo skundo nagrinėjimui aktualius medicininius dokumentus bei įstaigų veiklą reglamentuojančius teisės aktus.

Primintina, kad byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nustatyta, kad Tarnyba kreipėsi į VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centrą su prašymu pateikti medicininę dokumentaciją, gydytojų paaiškinimus, vidinius teisės aktus bei kitus dokumentus, susijusius su pareiškėjo situacijos nagrinėjimu. Vėliau, Tarnyba pareiškėją informavo dėl planuojamo atlikti neplaninio patikrinimo dėl VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centre teiktų sveikatos priežiūros paslaugų. Atlikusi neplaninį asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą, Tarnyba parengė ataskaitą, o jos pagrindu priėmė įsakymą, kurio 1 punkte nustatė, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centras pareiškėjui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, o 2 punktu įspėjo VšĮ Visagino pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl šio Įsakymo 1 punkte nurodytų pažeidimų. Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog Tarnyba pagal kompetenciją nagrinėdama pareiškėjo skundą, atliko pareiškėjui suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės priežiūrą (vertinimą). Atlikusi tyrimą, nustatytas aplinkybes išdėstė Neplaninių patikrinimų atlikimo aprašu patvirtintoje Ataskaitos formoje, o šios pagrindu Tarnybos direktorius priėmė ginčijamą Įsakymą, kurį priėmė neperžengdamas kompetencijos ribų. Tarnyba, išnagrinėjusi šią medžiagą nustatė, kad neplaninio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių pagrindu, sveikatos priežiūros įstaigų konsultacinė komisijos išvada dėl pareiškėjui leidimo įsigyti ginklą nesuteikimo yra pagrįsta. Nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad Tarnyba tinkamai atliko klinikinio patikrinimo vertinimą, ji neprivalėjo, kaip teigia pareiškėjas, vertinti aplinkybių, susijusių su pareiškėjo baudimu administracine tvarka ar kitokiomis pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis. Kaip teisingai savo atsiliepime į skundą pažymėjo atsakovė, ji nėra ikiteisminio tyrimo nagrinėjimo institucija, todėl jai nėra suteikti įgaliojimai vertinti šią informaciją. Pareiškėjo teiginius dėl jam tariamai ataskaitoje inkriminuojamų pažeidimų, teismas vertina kritiškai, nes ginčijamas įsakymas yra adresuojamas sveikatos priežiūros centrui, kuriame nustatyti būtent to centro pažeidimai dėl įvykdyto klinikinio patikrinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su ataskaitoje dėstomais argumentais, kad jis buvo įpareigotas atvykti sveikatos patikrinimui, tačiau į jį neatvyko. Teigia, kad niekas jo nebuvo įpareigojęs to padaryti. Taip pat pažymi, kad jam nėra aišku, kokiu pagrindu baiminamasi dėl galimai neadekvataus ginklo panaudojimo.

Teismas, pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų pažymi, kad dėl pareiškėjo įpareigojimo pasitikrinti sveikatą buvo priimtas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. sprendimas Nr. I7-IL-89-00201-e, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas per vieną mėnesį pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicininio patikrinimo išvadą (Komisijos byla, b. l. 149). Pareiškėjo argumentai, kad jis nebuvo įpareigotas to padaryti yra nepagrįsti ir atmestini. Teismas taip pat nepritaria pareiškėjo argumentams, kad nėra aiškios galimo neadekvataus ginklo panaudojimo priežastys, nes byloje pateiktuose medicininiuose dokumentuose yra nustatytos faktinės aplinkybės dėl ko pareiškėjo sveikatos būklė kelia abejonių dėl tinkamo ginklo panaudojimo. Pagrindo abejoti nustatytomis aplinkybėmis arba gydytojų medicinine dokumentacija, teismas neturi. Taip pat, nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad Komisijos posėdyje nebuvo atlikta tam tikrų gydytojų apklausa ar nebuvo daromas vaizdo įrašas, dėl to, Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas pažymi, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, kad dėl pareiškėjo sveikatos būklės leidimą ginklui turėti atsisakyta išduoti pagrįstai.

Pažymėtina, kad teismas pareiškėjo argumentų, kad su juo bandoma susidoroti ir kt., nevertina, nes tai yra išimtinai pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kuri neparemta jokiomis objektyviomis aplinkybėmis ir rašytiniais įrodymais, be to, neturinti jokios reikšmės ginčo išsprendimui.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo nagrinėjimo ir neplaninio patikrinimo atlikimo procedūras bei rezultatus, sprendžia, kad atsakovė, neviršydama jai suteiktos kompetencijos ribų, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą bei ataskaitoje ir įsakyme nustatė sveikatos priežiūros centro pažeidimus, taikomas poveikio priemones ir įpareigojimą pašalinti nustatytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos direktoriaus 2019 m. sausio 29 d. įsakymas yra pagrįstas patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir ginčui aktualiomis teisės aktų nuostatomis. Kaip teisingai pažymėjo Komisija savo sprendime, pareiškėjo teisė į tinkamą skundo išnagrinėjimą ir atsakymo gavimą buvo užtikrinta, atsakyta į visus pareiškėjo keliamus klausimus, todėl Tarnyba neprivalėjo vertinti kitų įrodymų, nesusijusių su pareiškėjo sveikatos būkle. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti Tarnybos procedūrinius pažeidimus, todėl, nustačius, kad ataskaitos išvadų pagrindu priimtas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkamai preziumuojama, kad ir Komisijos ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas neturi faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl šių sprendimų panaikinimo.

Pareiškėjas, teigia, kad priimtas Įsakymas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Kaip teisingai ginčijame sprendime Komisija pastebėjo, ginčijamas įsakymas neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, nes pareiškėjo atžvilgiu įsakyme nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai. VAĮ prasme teisines pasekmes asmeniui sukelia tik tokie viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai, kuriuose to asmens atžvilgiu aiškiai ir imperatyviai suformuluojamos privalomosios elgesio taisyklės, teisės ir pareigos.

Ginčijamas įsakymas yra adresuotas sveikatos priežiūros centrui, todėl nėra sprendžiamas klausimas dėl teisių ir pareigų pareiškėjui nustatymo. Šis įsakymas yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl pareiškėjui neturi jokios tiesioginės įtakos. Kaip teisingai yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, materialinių teisinių prielaidų ginti asmens pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nebuvimas yra pagrindas skundą (prašymą) atmesti (pvz.: 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-3039/2012, 2013 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-610/2013).

Taigi, teismui konstatavus, kad pareiškėjo teisės ir teisėti interesai nepažeisti, o Komisijos ginčijamas sprendimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo atlikti veiksmus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo I. B. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.