- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-18
- Bylos Nr.
- 1-255-1057/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-30203-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Kaltinamasis
- A. P., E. P., D. G., A. T.
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Advokatai
- Kastytis Kuzmickas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbanti ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteista (teistumas išnykęs),
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje,
A. T. (buvusi pavardė M.), a .k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) , faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteista (teistumas išnykęs),
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 146 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje,
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 10 MGL (376,60 Eur) dydžio bauda;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (iš probacijos išregistruotas 2019 m. vasario 18 d.),
E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, neteistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 93 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. G. panaudodama fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, būtent: 2020 m. liepos 29 d., apie 01:00 val., (duomenys neskelbtini), bute, veikdama bendrai su A. T. (M.), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. B. ir pagrobė jo turtą, t. y. sėdint minėto buto kambaryje bei visiems kartu vartojant alkoholį E. P. sudavė vieną kartą nukentėjusiajam M. B. į veidą, po ko, ji kartu su A. M. ištempė M. B. į buto prieškambarį bei pargriovus M. B. ant grindų, sudavė jam rankomis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, praskėlė jam viršugalvį, po ko, priėjęs E. P. trenkė jam kelis kartus su kumščiu į galvą, taip sukeliant M. B. fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais padarė M. B. muštinę viršugalvio žaizdą ir poodines kraujosruvas apie dešinę akį, kas pagal 2021 m. vasario 8 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G45/2021 (01) vertinama nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymu; po ko, ji iš nukentėjusiojo M. B. dešinės šortų kišenės pagrobė juodos spalvos odinę piniginę, 50 Eur vertės, kurioje buvo 60 Eur grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortelė, išduota M. B. vardu, 30 Eur vertės, AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. B. vardu, 1 Eur vertės, nuolaidų kortelės, mobilaus ryšio telefoną „Huawei Mate 20 Lite“, 450 Eur vertės, raktų ryšulį, 10 Eur vertės, ir kartu su A. M. išėjo iš buto, įsigyti alkoholio panaudojant užvaldytą nukentėjusiojo AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę atsiskaitant už alkoholį, tokiu būdu, ji, veikdama bendrai su A. T. (M.), panaudojant fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam M. B. priklausantį bendros 601 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais D. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
A. T. (M.) panaudodama fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, būtent: 2020 m. liepos 29 d., apie 01:00 val., (duomenys neskelbtini), bute, veikdama bendrai su D. G., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, sukėlus žodinį konfliktą su nukentėjusiuoju M. B., panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį ir pagrobė jo turtą, t. y. sėdint minėto buto kambaryje bei visiems kartu vartojant alkoholį, E. P. sudavė kumščiu vieną kartą nukentėjusiajam M. B. į veido sritį (prie dešinės akies), po ko, ji kartu su D. G. ištempė M. B. į buto prieškambarį bei pargriovusi M. B. ant grindų, kartu su D. G. rankomis ir kojomis sudavė gulinčiam nukentėjusiajam M. B. kiekviena ne mažiau kaip 10 smūgių į įvairias kūno vietas, praskėlė jam viršugalvį, po ko priėjęs E. P. sudavė nukentėjusiajam du kartus dešinės rankos kumščiu į žandikaulį, taip sukeliant M. B. fizinį skausmą, bei tokiais savo veiksmais veikdami kartu, padarė M. B. muštinę viršugalvio žaizdą ir poodines kraujosruvas apie dešinę akį, kas pagal 2021 m. vasario 8 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G45/2021 (01) vertinama nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymu, po ko, ji, iš nukentėjusiojo M. B. dešinės šortų kišenės pagrobė juodos spalvos odinę piniginę, 50 Eur vertės, kurioje buvo 60 Eur grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortelė, išduota M. B. vardu, 30 Eur vertės, AB „Swedbank“ banko bekontaktė mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. B. vardu, 1 Eur vertės, (duomenys neskelbtini) ,,(duomenys neskelbtini)“ banko mokėjimo kortelė, išduota M. B. vardu (galiojimo terminas pasibaigęs), nuolaidų kortelės, mobilaus ryšio telefoną „Huawei Mate 20 Lite“, 450 Eur vertės, raktų ryšulį, 10 Eur vertės, ir kartu su D. G. išėjo iš buto įsigyti alkoholio panaudojant užvaldytą nukentėjusiojo AB ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę atsiskaitant už alkoholį, po ko, būdama su D. G. PC paskambino A. P. ir pareikalavo iš nukentėjusiojo sužinoti minėtos kortelės PIN kodą, po ko bute likęs A. P. grasindamas sumušti reikalavo pasakyti banko kortelės PIN kodą, tačiau nukentėjusysis atsisakė, tokiu būdu, ji, veikdama bendrai su D. G., panaudojant fizinį smurtą pagrobė nukentėjusiajam M. B. priklausantį bendros 601 Eur vertės turtą.
Šiais savo veiksmais A. T. (M.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat A. T. (M.) neteisėtai atėmė žmogui laisvę, nesant žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, o būtent: 2020 m. liepos 29 d., apie 01.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, po to, kai tuo pat metu, toje pačioje vietoje panaudodama fizinį smurtą apiplėšė nukentėjusįjį M. B., jį sužalotą ir apsvaigusį nuo alkoholio užrakino minėtame bute, tokiu būdu neteisėtai atimdama nukentėjusiajam M. B. laisvę.
Šiais savo veiksmais A. T. (M.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat A. T. (M.) neteisėtai įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2020 m. liepos 29 d., apie 01.00 val. bute, (duomenys neskelbtini), iš nukentėjusiojo M. B. dešinės šortų kišenės pagrobė juodos spalvos odinę piniginę, kurioje buvo AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota M. B. vardu, tokiu būdu neteisėtai įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti.
Šiais savo veiksmais A. T. (M.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat A. T. (M.) neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, o būtent: 2020 m. liepos 29 d. (tiksliai nenustatytu laiku), ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo dvi finansines operacijas svetima nukentėjusiojo M. B. vardu išduota AB „Swedbank“ banko kortele Nr. (duomenys neskelbtini) susieta su sąskaita Nr. LT (duomenys neskelbtini), priglausdama bekontaktę mokėjimo kortelę prie banko mokėjimo kortelių skaitytuvo ir taip per du kartus sumokėjo 37,20 Eur bei 30 Eur atsiskaitydama už prekes, bendrai 67,20 Eur sumai, tokiu būdu neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.
Šiais savo veiksmais A. T. (M.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.
A. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, o būtent: 2020 m. liepos 29 d., apie 01.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia kairės rankos delnu sudavė M. B. vieną kartą į kaktą, taip sukeldamas M. B. fizinį skausmą, tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam M. B..
Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
E. P. mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2020 m. liepos 29 apie 01.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju M. B. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė jam du kartus į veido sritį (žandikaulį), po to du kartus sudavė jam su dešinės rankos kumščiu į žandikaulį, taip sukeldamas M. B. fizinį skausmą bei pagal 2021 m. vasario 8 d. Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą Nr. G45/2021 (01) padarydamas muštinę viršugalvio žaizdą ir poodines kraujosruvas apie dešinę akį, sužalojimus, vertinamus nežymaus mąsto sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusįjį M. B..
Šiais savo veiksmais E. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. G. nurodė, kad supranta kuo yra kaltinama, iš dalies kaltę pripažįsta. Ji prašo vadovautis tyrimo metu duotais parodymais, nes nieko nepamena. Ji atsisako duoti parodymus. Ji nelabai kažką atsimena ir nenori, kad gautųsi, kad melagingi parodymai būtų. Pripažįsta visiškai, kad ji nukentėjusįjį mušė, bet nespardė ir pasą sukarpė. Gali būti, kad smūgiavo nukentėjusiajam į veidą. Gali būti, kad buvo taip, kad jį mušė, ji neatsimena. Dėl praskėlimo galvos tikrai negalėjo būti. Gali būti, kad su A. T. pagrobė piniginę, bet ji tiksliai neatsimena, tai negali atsakyti. Pripažįsta, kad panaudojo nukentėjusiojo banko kortelę ir ėjo nusipirkti alkoholio. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąją apklausta D. G. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė ir turinys jai aiškus. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, nurodytos 2020 m. rugsėjo 3 d. pranešime apie įtarimą, ji pripažįsta iš dalies, nes ji mušė M., bet jo telefono ir kitų jo daiktų, išvardintų pranešime apie įtarimą, ji nepagrobė. 2020 m liepos 28 d. apie 21.30 val. į butą pas A., adresu (duomenys neskelbtini), atvyko A. sugyventinis M. B.. Kiek žino, jie kartu minėtame bute gyveno apie (duomenys neskelbtini), jis yra minėtame bute deklaruotas. A. yra jos draugė, pažįsta ją apie (duomenys neskelbtini). M. tądien matė antrą kartą. Prieš tai jį matė (duomenys neskelbtini) 2019 m. gruodžio 31 d. Ji pas A. buvo atvykusi 20.30 val. Prieš tai, ji dar savo namuose vartojo alkoholį, išgėrė du butelius šampano. Pas A. bute iki M. atvykimo gėrė šampaną, išgėrė dar vieną butelį su puse. Ar vartojo A. alkoholį iki jos atvykimo, ji nežino. Atvykus M., jie toliau gėrė alų, nes jis atvežė alaus. Kažkur apie 23.00 val. pas A. atvyko E., jo pavardės nežino ir A. P.. Iki jų atvykimo jos dar išgėrė po 2 skardines alaus. Pasibaigė alui, M. pats pasiūlė jai ir A. nuvažiuoti į parduotuvę nupirkti degtinės, nes jis neturėjo švarių rūbų. Jos sutiko. M. davė joms savo AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, vieną kupiūrą 10 eurų nominalo ir apie 7-8 eurus smulkiomis monetomis. M. banko mokėjimo kortelę ir pinigus paėmė iš savo piniginės ir joms pats padavė. Iš kur M. paėmė piniginę, ji nežino, nes nepamena, ar iš šortų, ar iš kitos vietos. M. pasakė nupirkti du litrus degtinės, cigarečių visiems ir užsigerti. Jos pažįstamas nuvežė ją ir A. į naktinę parduotuvę (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino. Parduotuvėje du kartus jos atsiskaitė M. banko mokėjimo kortelę. M. kortelė yra bekontaktė ir ja atsiskaitant PIN kodas nereikalingas. Atsiskaitė du kartus, nes kortelės limitas, kiek pamena, buvo 30 eurų. Bendrai išleido apie 80 eurų. Dalinai atsiskaitė ir grynais, kuriuos davė M.. Kažkur po pusvalandžio jos sugrįžo į A. butą. Joms grįžus, ji, A., E., M.ir A. gėrė virtuvėje degtinę, apie valandą. Po to, visi nuėjo į balkoną parūkyti. Balkone M. pradėjo prie visų įžeidinėti A., ką tiksliai sakė, ji nepamena, pradėjo įžeidinėti E. motiną. Įžeidinėjo ir ją. Parūkę, jos nuėjo į kambary, kur balkonas, tik A. liko balkone. Kambaryje E. pradėjo priekaištauti M. dėl motinos, tačiau M. toliau ją įžeidinėjo ir E. jam sudavė du kartus rankos ar kumščiu, ar delnu, ji nepamina, į veidą, kur pataikė, ji neužfiksavo. Tuo metu, kai E. M. sudavė, M. sėdėjo ant lovos. Po to, ant lovos sėdinčio M. užšoko A., jį paguldė ant lovos, prispaudė savo kūnu ir pradėjo mušti. A. rankomis ir kumščiai sudavė daug kartų M. į veidą ir kūną, į šoną. Kiek kartų sudavė, negali pasakyti, ji neskaičiavo. A. mušė M. pusvalandį. Niekas nesikišo į muštynes, tik atėjęs iš balkono A. bandė A. atsitraukti nuo M. Tuo metu, kai A. mušė M., ji stovėjo šalia lovos ir M. nemušė. A. atitraukęs A. nuo M., M. sudavė 1 ar 2 kartus kumščiu į veidą, bet kur tiksliai, nepamena. M. iš nosies bėgo kraujas, todėl jis nuėjo nusiprausti, jam buvo duoti švarūs rūbai, o jie toliau keturiese gėrė degtinę virtuvėje. Išsimaudęs M. grįžo į virtuvę, jai pagrasino, kad ,,nužudys“, ji supyko ir pradėjo M. mušti. Ji mušė M. abiem rankomis kumščiais, kiek kartų sudavė, tiksliai nepasakys, bet sudavė jam ne mažiau nei 8 smūgius, bet ne daugiau nei 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Pamena, kad vieną kartą pataikė M. į dešinį žandą, vieną kartą į pakaušį, visus kitus smūgius sudavė į šonkaulius. Jai mušant M., jis pasakė užtenka, jau užtenka ir ji eina miegoti. Kai ji mušė M., virtuvėje buvo visi. M. ji nespardė. M. nuėjo miegoti į kambarį, kur balkonas, jie dar baigė gerti degtinę ir nusprendė važiuoti pas ją į namus, kad daugiau nekonfliktuoti su M. Jie M. pasakė, kad išvažiuoja ir, kad palieka raktus spintelėje, koridoriuje ir jie išvažiavo. Grįžus iš parduotuvės, A. grąžino M. banko mokėjimo kortelę, kur jis padėjo kortelę, ji nežino. Ji mušdama neištraukė iš M. šortų nei piniginės, nei telefono. A. piniginės ir telefono, kai mušė M., iš jo šortų kišenių neištraukė, ji stovėjo šalia ir matė viską. Ji suplėšė dar prieš mušant M. jo asmens tapatybės kortelę, kuri iškrito iš piniginės, kai M. joms davė banko mokėjimo kortelę ir pinigus, kad nusipirkti degtinės. Ji nepamina ar suplėšytą asmens tapatybės kortelę išmetė ar paliko bute. Kitų M. kortelių bei banko mokėjimo kortelės ji nelaužė ir neišmetė. Ar laužė A. kitas M. korteles, ji nežino, nes nematė. Ar buvo išmesta M. piniginė, ji nežino. Ji matė banko mokėjimo kortelę ir pinigus tik vieną kartą, kai jis davė jai ir A.. Ji mušdama M. nereikalavo pasakyti banko mokėjimo kortelės PIN kodą. Kitą dieną M.iš A. kompiuterio pradėjo A. rašinėti, kad jie grąžintų jo visus daiktus ir telefoną. Ji pasakė, kad neturi jo daiktų ir jos su A. yra (duomenys neskelbtini), tačiau jis vis tiek rašė, kad jis iškvies policiją, kad jį iš buto ištraukė gaisrininkai per virtuvės langą. Po to, ji paprašė vieno pažįstamo, kad jis nuvažiuotų į A.butą ir atiduotų jam raktus nuo buto, nes jos buvo išvykusios, o E.ir A. nenorėjo daugiau su juo veltis į konfliktą. Įvykio metu A.bute gyveno A. Jos pažįstamas su M. nuvažiavo į butą praėjus 2 dienom po įvykio. Pažįstamas atrakino jam butą ir M. bute susirado savo telefoną, kur jis rado, nežino. Nei ji, nei A., nei A.nebuvo bute po įvykio, todėl niekas iš jų negalėjo po įvykio padėti telefono į butą, nes niekas jo nebuvo paėmęs. M. pats girtas kažkur padėjo telefoną ir pamiršo kur padėjo, o jas apkaltino. Iš (duomenys neskelbtini) jos grįžo po savaitės (1 t., b. l. 145-146, 147).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąją apklausta D. G. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jai suprantama. Savo kaltę pripažįsta iš dalies. 2020 m. liepos 28 d., apie 21.30 val. į butą (duomenys neskelbtini), atvyko A. M. sugyventinis M. B.. Kiek žino, jo niekas nekvietė, jis atvyko pats. Tuo meta jo ir A.santykiai buvo įtempti, jie daug pykosi, net dėl jo ne kartą pas A.buvo atvykę pareigūnai. Tuo metu jie skyrėsi. Su savimi jis atvežė alaus. Ji, A.ir M.sėdėjo vartojo alkoholį. Maždaug apie 23.00 val.(tikslaus laiko neatsimena) pas A. atvyko E.(pavardės nežino) ir A. P.. Su jais irgi vartojo alkoholį. Pasibaigus alui, pats M. pasiūlė jai ir A. nuvažiuoti į naktinę parduotuvę ir nupirkti dar degtinės. Pats nenorėjo važiuoti, nes neturėjo švarių rūbų. M. davė joms, kam būtent ar jai, ar A., ji neatsimena, savo AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, bei apie 20 Eur kažkur. M. banko mokėjimo kortelę ir pinigus paėmė iš savo piniginės ir joms pats padavė. Jis pasakė nupirkti du litrus degtinės, cigarečių visiems ir užsigerti. Ji su A. nuvažiavo į naktinę parduotuvę, kuri yra kažkur (duomenys neskelbtini). Nupirkę visko ko prašė M., kiek pamena, A.atsiskaitė jo AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortele per du kartus. Kiek pamena, banko kortelė buvo bekontaktė ir PIN kodo įvedinėti nereikėjo. Išleido apie 80 eurų. Dalinai atsiskaitė ir grynais pinigais kuriuos buvo davęs M.. Joms su A. grįžus į jos butą, kartu su M., E.ir A. toliau vartojo alkoholį. A. grįžus iškarto gražino M. banko kortelę. Buvo nuėję į balkoną parūkyti. M.pradėjo įžeidinėti A.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. M. pradėjo įžeidinėti ir E. motiną. E. pradėjo priekaištauti M. dėl motinos. Matyt neištvėręs tokio M. elgesio ir E. jam du kartus su rankos kumščiu trenkė į veidą. Viskas vyko M. sėdint ant lovos. Po to, M. sėdint ant lovos, ant jo užšoko A.. Ji M. paguldė ant lovos ir prispaudusi savo kūnu pradėjo M. mušti. A.rankomis ir kumščiai sudavė daug kartų M.į veidą ir į įvairias kūno vietas. A.mušė M. apie pusvalandį. Niekas į jų tarpusavio muštynes nesikišo. A. bandė A.atsitraukti nuo M.. Tuo metu ji stovėjo šalia lovos. Pati M.nei vieno smūgio nesudavė. A. atitraukęs A.nuo M., kiek pamena, M. sudavė 1 ar 2 kartus kumščiu į veidą. Pamena, M. iš nosies bėgo gan stipriai kraujas. Jis nuėjo nusiprausti. A.davė jam švarius rūbus, o jie toliau keturiese gėrė degtinę virtuvėje. Grįžus M. iš vonios, toliau visi vartojo alkoholį. Po to, jis pradėjo jai grasinti, kad ją nužudys. Ji negalėjo ištverti tokio M. elgesio, supyko ir pradėjo M. mušti. Ji mušė M. abiem rankomis ir kumščiais į įvairias kūno vietas. Kur tiksliai mušė, neatsimena. Jai mušant M., jis pasakė užtenka ir eina miegoti. M. ji nespardė. M.nuėjo miegoti į kambarį, kur balkonas, jie dar baigė gerti degtinę ir nusprendė važiuoti pas ją į namus, kad daugiau nekonfliktuoti su M.. Jie M. nesakė, kad nori važiuoti pas ją. Pasakė, kad išvažiuoja, bet ką tiksliai sakė, nepamena ir A. pasakė, kad palieka raktus spintelėje, koridoriuje. Visi išvažiavo. Ji mušdama neištraukė iš M. šortų nei piniginės, nei telefono. Kiek pamena, to nedarė ir A.. Ji nežino kaip gavo M. asmens tapatybės kortelę ir pamena tik, kai ją sukarpė su žirklėmis. Jai atrodo, tai vyko tuo momentu, kai M.buvo išėjęs iš vonios. Kam taip padarė, ji nežino. Nepamena, ar sukarpytą asmens tapatybės kortelę išmetė, ar paliko bute. Kitų M. kortelių, nei banko mokėjimo kortelės, nelaužė ir neišmetė. Ar laužė A.kitas jo korteles, ji nežino, nematė. Užrakinus M. bute visi išėjo. Visi nakvojo pas ją. Ryte visi nusprendė išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Kitą dieną M.iš A.kompiuterio pradėjo A. rašinėti, kad jie grąžintų jo visus daiktus ir telefoną. Jos pasakė, kad neturi jo daiktų ir jos su A. yra (duomenys neskelbtini), tačiau jis vis tiek rašė, kad jis iškvietė policiją, kad jį iš buto ištraukė gaisrininkai per virtuvės langą. Po to, ji paprašė vieno pažįstamo, kad jis nuvažiuotų į A.butą ir atiduotų jam raktus nuo buto, nes jos buvo išvykusios, o E.ir A. nenorėjo daugiau su juo veltis į konfliktą. Apie ką A. tiksliai susirašinėjo su M., ji nežino. Ar ji jam sakė, kad bute yra palikti raktai, irgi nežino. Jos pažįstamas su M. nuvažiavo į butą praėjus 2 dienom po įvykio. Pažįstamas atrakino jam butą ir M. bute susirado savo telefoną. Po įvykio niekas iš jų nebuvo bute, todėl padėti telefono į butą niekas iš jų ir negalėjo. Jo nebuvo paėmę. Ji mano, M. pats girtas kažkur padėjo telefoną ir jo neradęs pagalvojo, kad kažkuris iš jų jį paėmė. Iš (duomenys neskelbtini) jos grįžo po savaitės (1 t., b. l. 153-154, 156).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. M. (T.) nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Parodymų neduos, nes ji tiesiog nieko neatsimena, dėl to ir neduoda parodymų. Čia maždaug prieš du metus vyko. Viskas vyko jos buvusiam bute. Galėjo būti tą dieną kaip nurodyta kaltinime. Nukentėjusysis atvažiavo tikrai ne pirmą valandą nakties. Tuo metu jie kartu gyveno su M. B.. Kiti visi atvažiavo po kažkurio laiko. Konfliktas buvo, o ten dėl smūgių įvardinti, dėl ko prasidėjo konfliktas, ji įvardinti negali, nes ji buvo neblaivi ir jau čia seniai buvo viskas. Pripažįsta, kad sužalojimai buvo, bet tik dėl galvos nepripažįsta, nes jis jau su praskelta galva atvažiavo. Jis jai telefonu pasakojo, kad jis gėrė kažkokiame mieste su draugais ir jam praskėlė tą galvą, nes įvyko konfliktas. Nežino kokiu būdu atvyko kiti asmenys į jos butą. Gal ir galėjo juos pasikviesti pas save. Tiesiog viskas vyko labai seniai, dėl to ir neprisimena. Turi prieš (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) buvo problemų. Kai pirmą kartą juos apklausinėjo tyrėja, ji sakė, kad jis atvažiavo su praskelta galva. Su jos mama bendravo jis, su seserimi ir viską joms pasakojo apie praskeltą galvą. Piniginę, korteles ji pripažįsta. Telefonas atsirado po to. Ji neatsimena, ką konkrečiai pagrobė, neatsimena kiek kortelių buvo, kiek pinigų buvo. Pirko alkoholį jo prašymu iš jo pinigų. Išleido iki 100 Eur, tikrai nedaugiau. Atsiskaitė kortele, nesuvedus PIN kodo, o be kontaktiniu būdu. Negali nurodyti kitų kaltinamųjų veiksmų. Civilinį ieškinį pripažįsta.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta A. M. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė ir turinys jai aiškus. Psichinėmis ligomis neserga, kai jai buvo (duomenys neskelbtini) metų apie (duomenys neskelbtini) gydėsi (duomenys neskelbtini). Narkologijos ir psichiatrijos įskaitose neįrašyta. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos nurodytos 2020 m. rugsėjo 3 d. pranešime apie įtarimą pripažįsta iš dalies, nes M. tik mušė, bet jo telefono ir kitų daiktų nepagrobė. 2020 m. liepos 28 d., apie 20.00 val. į jos butą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko M. B., jis buvo girtas. M. pažįsta apie (duomenys neskelbtini), su juo buvo pora apie (duomenys neskelbtini). Telefonu jis jai pasakė, kad neturi kur eiti ir ji jam leido pernakvoti pas ją. Kai jis atvyko, bute buvo D. G., jos iki M. atvykimo jokio alkoholio nevartojo. M. atvykus, ji pradėjo vartoti alų. Kažkur po valandos į butą atvyko E. P. ir A. P.. Iki jų atvykimo, ji ir D. išgėrė po 6 skardines alaus, M. išgėrė mažiau alaus. Visi kartu dar išgėrė po 1 alaus skardinę, ir pasibaigus alui, M. pasakė, kad reikia važiuoti pirkti degtinės (gėrė kažkur pusvalandį). M. davė jai savo AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, pasakė nuvažiuoti nusipirkti degtinės. M. kortelė yra bekontaktė ir PIN kodas yra nereikalingas. Jos su D. degtinės, o M., E.ir A. liko bute. Kas vyko tarp E. ir M., ji nematė, todėl negali pasakyti, ar E. jį mušė. Žino, kad E. pyko ant M., nes jis įžeidė jo motiną. Jos su D. grįžo po pusės valandos. Jie visi penkiese nuėjo į virtuvę kur gėrė degtinę. Degtinę gėrė apie valandą. Būnant virtuvėje, ji pradėjo bartis su M. dėl senų nuoskaudų, pradėjo vienas kitą įžeidinėti. Po to, jie nuėjo į balkoną su M., kur jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą, kur pataikė, ji nepasakys. Po to, jos išėjo iš balkono į kambarį. Kambaryje ji pradėjo M. mušti tik rankomis, sudavė jam daug smūgių, sudavė 20 kartų į veidą su dešinės rankos kumščiu, kur tiksliai pataikė, ji nepasakys. Ji M. nespardė. Ji M. mušė apie 30 minučių. Nuo jos smūgių, po kurio tiksliai, ji nepasakys, M. nugriuvo ant lovos ir toliau jį mušė. Po to, į kambarį atėjo D., E.ir A.. Visi pradėjo šaukti ,,A., apsiramink“. Po to, A. ją atitraukė nuo M. ir ji nuėjo į virtuvę. Ar D. mušė M., kai ji mušė, ji nežino. Ji buvo girta ir galėjo nematyti ką daro D.. Ji buvo labai supykusi ant M., todėl paėmė jo juodos spalvos piniginę, kuri gulėjo ant spintelės, kur yra balkonas. Išėmė iš piniginės jo banko mokėjimo korteles ,,Swedbank“ ir (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę, kurias sulaužė ir išmetė į šiukšliadėžę, taip pat ji išmetė visas M. nuolaidų korteles buvusias jo piniginėje, taip pat išmetė ir jo piniginę į šiukšlių dėžę. Ji neištraukė piniginės iš jo šortų kišenės. Piniginėje nebuvo pinigų, nes prieš tai M., kai važiavo į parduotuvę degtinės, davė joms 15 eurų ir pasakė, kad daugiau neturi, nes iš (duomenys neskelbtini) atvyko su taksi. Ji matė, kaip M. pats padėjo ant spintelės savo piniginę, po to, kai davė joms pinigus. Aiškino, kad mušdama ji nereikalavo M. duoti banko mokėjimo kortelę ir pasakyti PIN kodo, nes ji tikrai nevažiuotų su jo banko mokėjimo kortele nuimti pinigų. Po to, kai ji sulaužė jo banko korteles ir asmens tapatybės kortelę, jie dar pasibarė su M.ir jie, t. y. ji, D., E.ir A. išvažiavo pas D. į (duomenys neskelbtini). M. pasakė, kad niekur nevažiuos ir liks jos bute, nes jis nori miegoti. Ji užrakino savo butą. M. liko bute, bute dar buvo du raktai nuo buto padėti sandėliuke rūbų spintoje, ten pat gulėjo ir M. raktų ryšulys su 2 ar 3 raktais. M. raktai jos bute buvo apie 2 mėnesius, jis atvažiuodavo, bet niekada savo raktų nepasiimdavo. Dėl kokių priežasčių jis sako, kad ji pagrobė jo raktus, ji negali paaiškinti, nes ji tikrai jų neėmė. Ji neištraukė M. mobilaus ryšio telefono iš jo šortų kišenės ir neėmė jo telefono, niekas iš jų M. telefono neėmė. Po įvykio M. jai skambino kasdien ir reikalavo grąžinti piniginę, raktus ir telefoną. Ji pasakė, kad telefono niekas neėmė, kad jo raktai yra jos namuose, tai pat pasakė, kad jo piniginę išmetė ir, kad gali nupirkti naują. D. susitarė su savo draugu, kurio duomenų nežino, kad jis kartu su M. nueis į jos (A. M.) butą, kur jam bus grąžinti daiktai ir, kad susirastų savo telefoną bute, jei jis ten telefoną paliko. M. nuvykęs su D. draugu į butą gavo savo raktus ir rado savo telefoną. Ji nežino kur jis rado telefoną. Ji tikrai nebuvo paėmusi M. telefono, tuo labiau jo nepaslėpė bute, kai grįžo namo paimti šuns. M. pats kažkur bute pametė telefoną, o po to jo negalėjo surasti ir ją apkaltino (1t., b. l. 118-119).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamąja apklausta A. M. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jai suprantama. Savo kaltę dėl nusikalstamos veikos nurodytos 2021 m. gegužės 12 d. pranešime apie įtarimą pripažįsta iš dalies. Nurodo, kad 2020 m. liepos 28 d., apie 20.00 val. (tikslaus laiko neatsimena) į jos butą, adresu (duomenys neskelbtini), atvyko M. B.. Su juo palaikė artimus santykius gal kokius (duomenys neskelbtini). Jie gyveno kartu. Su juo išsiskyrė 2020 metų gegužę, bet vis tiek jis retkarčiais pas ją atvažiuodavo pasisvečiuot, būdavo po savaitę laiko. Jis jai minėtą dieną paskambino girtas ir pasakė, kad atvažiuoja pas ją, nes neturi kur nakvoti. M. B. atvyko girtas. Su savimi jis atsivežė 12 butelių alaus. Ji jam pasakė, kad bute bus ne viena. Bute buvo D. G., A. P. ir E. P.. Iki atvykstant M. visi sėdėjo ir vartojo alų. Alkoholio jau buvo likę mažai ir tada pats M. pasiūlė nuvykti nupirkti dar alkoholio į naktinę parduotuvę. Jis pats jai davė savo ,,Swedbank“ banko kortelę ir pasakė, kad nupirktų alkoholio. Ji su D. nuvyko į parduotuvę, paėmė du litrus degtinės, užsigerti ir, jai atrodo, cigarečių. Jai atrodo, ji atsiskaitė M. ,,Swedbank“ kortele per du kartus. Kiek sumokėjo, neatsimena. Grįžę namo, pradėjo vartoti nupirktą alkoholį. Tarp jos ir M. kilo žodinis konfliktas dėl jų praeitų santykių. Aiškinosi, kodėl jie išsiskyrė. Jis pradėjo ją įžeidinėti. Atsimena, kad tada rankomis pradėjo mušti M. dar kambaryje, mušė su kumščiais į įvairias kūno vietas. Kiek sudavė jam smūgių, neatsimena, bet tikrai nemažai. Ar kojomis spardė M., neatsimena. Ar buvo pargriovusi M. ant grindų, irgi neatsimena. M. mušė apie 30 minučių. Nuo jos smūgių, po kurio tiksliai, ji nepasakys, M. nugriuvo ant lovos ir ji toliau jį mušė. Po to, į kambarį atėjo D., E.ir A.. Jie prieš tai buvo virtuvėje (ten visi vartojo alkoholį). Visi pradėjo šaukti ,,A., apsiramink“. A. ją atitraukė nuo M. ir ji nuėjo į virtuvę. Kas vyko tarp visų ir M. toliau, ji jau nematė. Ar D. mušė M., nežino. Po to, visi apsiramino ir toliau visi vartojo alkoholį. Jai atrodo, tuo metu M. nuėjo miegoti, tikslai jau šiuo metu neatsimena. Ji paėmė M. juodos spalvos piniginę, kuri gulėjo ant spintelės, kur yra balkonas. Išėmė iš piniginės jo banko mokėjimo korteles ,,Swedbank“ ir (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę, kurias sulaužė ir išmetė į šiukšliadėžę, taip pat išmetė visas M. nuolaidų korteles buvusias jo piniginėje, taip pat išmetė ir jo piniginę į šiukšlių dėžę. Piniginės negrobė. Kiek pamina, piniginėje jokių grynų pinigų nebuvo. Jis, kai jai su D.davė savo ,,Swedbank“ kortelę, kad atsiskaityti už alkoholį, pasakė, kad grynų pinigų neturi. Mušdama ji nereikalavo M. duoti jo banko kortelės ir pasakyti jos PIN kodo, nes ji tikrai nevažiuotų su jo banko mokėjimo kortele nuimti pinigų. Jai atrodo, korteles laužė M. akivaizdoje. Po to, ji, D., E.ir A. išvažiavo pas D. į (duomenys neskelbtini). Kvietė ir M., bet jis pasakė, kad niekur nevažiuos, nes nori miegoti. Ji užrakino savo butą su savo buto raktais. Dvi poros raktų buvo namuose ir M. tikrai žinojo kur juos yra padėjusi. Jos durys buvo be išorinių rankenų. Buto rankenos buvo nulūžusios ir gulėjo rūbų spintoje ir M. apie tai žinojo. Po dvejų dienų ji grįžo į butą pasiimti šuns. Galvojo M. ten nebus, galvojo išsimiegos ir išvažiuos. Po keleto dienų jai paskambino M.ir paprašė gražinti jo telefoną. Pasakė, kad parašė pareiškimą. Ji pasakė jam, kad neturi jo telefono ir jis važiuotų paieškotų jos bute, nes žinojo, kad jis turi raktus nuo jos buto. Ji galvojo, kad girtas netyčia pamiršo gal telefoną paimti, ar gal kur pametė. Dėl M. piniginės jam pasakė, kad ją ji išmetė. Vėliau, žino, kad D. susitarė su savo draugu, kurio duomenų nežino, kad jis kartu su M. nueis į jos butą paieškoti telefono. Ji M. tik sumušė, jokios jo piniginės, telefono negrobė. Savo banko kortelę jis joms su D. davė pats (1 t., b. l. 125-126, 128).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Parodymų neduos, nes nieko neprisimena. Gali būti, kad M. B. sudavė į kaktą, neatsimena. Pripažįsta laiką ir datą. Sutinka su civiliniu ieškiniu. Į galvą greičiausiai trenkė, neatsimena. Išgėręs buvo. Jeigu jis neklysta po darbo pokalbio atvyko su E. į butą. Su A. T. bendrauja. Neatsimena ar ji pakvietė ją.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė ir turinys jam aiškus. (duomenys neskelbtini) ligoninėje gydytas nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atgal, psichinėmis ligomis neserga. (duomenys neskelbtini) įstaigose gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini). Šiuo metu įskaitose nei narkologijos, nei psichiatrijos įstaigose neįrašytas. Savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, nurodytos 2020 m. rugsėjo 3 d. pranešime apie įtarimą, jis nepripažįsta, nes sudavė M. tik vieną kartą ir jo telefono ir kitų daiktų, išvardintų pranešime apie įtarimą, nepagrobė. Nurodė, kad 2020 m. liepos 28 d., apie 22.00 val. jis su E. P. atvyko pas A., tikslios pavardės nežino, į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Jie nebuvo girti. Tuo metu jis pas A. gyveno ir nuomojo pas ją butą. Bute buvo A., D., M.. M. buvo jau išgėręs, merginos irgi. Visus išvardintus asmenis, išskyrus A., pažįsta nuo 2020 metų vasaros pradžios. A. pažįsta apie metus, su kitais susipažino, kai A. pasikvietė pas save į kaimą. Jie su E. pavalgė virtuvėje. Po to, E.su M. kitame kambaryje aiškinosi santykius (dėl ko jie aiškinosi santykius, jis nežino), jie aiškinosi apie 20 minučių. Tuo metu jis, A., D. buvo balkone. Jis nežiūrėjo kas vyksta kambaryje, nes stovėjo balkone nugara į kambarį ir žiūrėjo pro langą, todėl negali pasakyti ar E. mušė M.. Bute iš pradžių jie gėrė alų, jis išgėrė 4 skardines alus, vėliau jie gėrė degtinę (kada pradėjo gerti degtinę, jis nežino). E. išsiaiškinus su M., jie visi penkiese nuėjo į virtuvę gerti alaus, jokių konfliktų tarpusavyje nebuvo apie 1 valandą. Po to, virtuvėje A.ir D. pradėjo konfliktuoti su M., jos pradėjo jam priekaištauti dėl kažkokių senų nuoskaudų, ką konkrečiai jie kalbėjo, jis nepamena, po to, jie visi trys nuėjo parūkyti į balkoną. Jis su E.liko virtuvėje. Kažkur po 20 minučių, išgirdo riksmus iš kambario ir jie kartu su E. nuėjo pažiūrėti kas vyksta kambaryje. Atėję į kambarį, jis pamatė gulintį ant lovos M., kurį mušė A.ir D.. A. sėdėjo ant M., o D. sėdėjo šalia A.ir M.. A.ir D. mušė M. rankomis, ir rėkė ,,Suka tu“, po to reikalavo pasakyti kortelės PIN kodą. Kas konkrečiai iš merginų reikalavo PIN kodo, jis nepasakys. Jis nereikalavo, kad M. pasakytų PIN Kodą. Nepamena ar M. pasakė PIN kodą, taip pat nematė ar jis davė A. ir D. savo banko kortelę, bet jei merginos reikalavo PIN kodo, reiškia jos jau turėjo M. kortelę. Ar jos pačios paėmė M. bako mokėjimo kortelę, ar jis pats davė joms, jis nematė. Kur ir kiek smūgių merginos sudavė M., jis negali pasakyti, negali detalizuoti, nes neužfiksavo. Merginos (kiekviena) sudavė ne mažiau nei 5 smūgius M.. Jis pribėgo prie A.ir bandė ją atitraukti nuo M.. E. bandė apraminti D. Merginos neapsiramino ir toliau mušė M.. Kiek smūgių ir kur sudavė, jis nepasakys. Kiekviena mergina sudavė po kelis smūgius, negali pasakyti tikslų skaičių. Kažkur po 10 minučių jiems pavyko atitraukti merginas nuo M.. Tuo metu M. kėlėsi nuo lovos ir jis jam sudavė kairės rankos delnu į kaktą ir nustūmė nuo savęs, nes pagalvojo, kad M. jį puls. Merginos apsiramino ir išvažiavo pirkti alkoholio. Jis mano, kad jos nuvažiavo pirkti alkoholio, nes turėjo M. banko mokėjimo kortelę, o jie visi trys liko bute. Grįžus merginoms, jie gėrė visi penkiese degtinę, o po to, jie su taksi išvažiavo pas D. gerti, o M. paliko bute. Dėl kokių priežasčių paliko M. bute, jis nežino. Jis negrobė M. nei telefono, nei kitų daiktų. Kas pagrobė telefoną ir kitus daiktus, jis nežino. Niekas iš jų jo akivaizdoje nei M. telefono, nei kitų jo daiktų iš M. šortų nebuvo ištraukęs, pas nieką iš jų M. telefono ir kitų daiktų nematė. Apie tai, kad dingo M. daiktai ir telefonas, jis sužinojo tik kitą dieną, kai M. parašė A. kur jo daiktai. A. parašė, kad nežino kur jo daiktai (2 t., b .l. 85-86).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jam suprantama. Savo kaltės nepripažįsta. Nurodo, kad 2020 m. liepos 28 d. po darbo pokalbio apie 22.00 val. tikslaus laiko neatsimena kartu su E. P. atvyko pas A.(tikslios pavardės nežino) į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis susitikinėjo su A. ir nuomojo pas ją butą. Jiems atėjus, bute buvo A., D. ir M.(jų pavardžių nežino). Pagal juos matėsi, kad yra neblaivūs. Jie visi rūkė, kalbėjo, bendravo balkone, šalia jų matė stovinčias alaus skardines. Jie su E.nuėjo į virtuvę pavalgyti. Pavalgę nuėjo į balkoną. Kaip ir minėjo, balkone buvo D., A.ir M.. Pamena, kaip E.su M. nuėjo į kitą kambarį ir ten aiškinosi santykius. Tuo metu visą laiką jis, A., D. buvo balkone. Jis nematė kas vyksta kambaryje, todėl negali pasakyti ar E. mušė M.. Vėliau, jis su A. ir D. nuėjo į kambarį kur buvo E.ir M.. Sėdėjo kambaryje, visi vartojo alų. Kalbėjo, bendravo be jokių konfliktų. Po to, visi nuėjo į virtuvę. Sėdint virtuvėje M. sakė, kad norėtų nuvažiuoti nupirkti dar degtinės. Važiuoti pats norėjo ir tikrai apie tai nieko neprašė. A.ir D. pradėjo konfliktuoti su M.. Jos priekaištavo dėl kažkokių senų nuoskaudų. Dėl ko tiksliai, jis neatsimena ir net nesigilino. Po kurio laiko A., D. ir M. vėl nuėjo į balkoną parūkyti. Su E. liko virtuvėje. Po kuriuo laiko išgirdo M. ir A. barnį. Su E. nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Atėję į kambarį pamatė ant lovos gulintį M.. Šalia jo buvo A.ir D.. Jos mušė M. rankomis į įvairias kūno vietas. Sudavė jam tikrai nemažai smūgių. Jis pribėgo ir pradėjo atitraukinėti A.nuo M.. E. atitraukinėjo D. Net nesuprato už ką M. buvo mušamas. M. besikeliant iš lovos tiesiai į jį, jis pagalvojo, kad M. jam trenks, nes žiūrėjo į jį keistu žvilgsniu ir kėlėsi link jo. Tada jis su rankos delnu jam trinktelėjo visai nestipriai į kaktą. Taip jis norėjo M. atstumti nuo savęs. M. atsisėdo ant lovos. Jis matė, kaip A. iš M. šortų kišenės ištraukė jo piniginę ir telefoną. Tada A.su D. nusprendė nuvažiuoti į naktinę parduotuvę nupirkti alkoholio. Jis matė, kaip A. pasiėmė visą M. piniginę ir kartu su D. išvažiavo į naktinę parduotuvę. M. buvo gan stipriai neblaivus. Joms išvažiavus, jie toliau bendravo su M.. Jis klausinėjo M. kas čia įvyko, bet ką M. atsakė, jis neatsimena. Jie nuėjo į virtuvę toliau gerti. Po kuriuo laiko D. paskambino E. ir liepė, kad jie paklaustų M. jo banko kortelės PIN kodo. Jis paklausė M. PIN kodo. Neatsimena ar M. jį pasakė. Jis nereikalavo jam sakyti PIN kodo. Tikrai jo nereketavo. Jis pamanė, kad jei žmogus nenori sakyti, tai yra jo reikalas ir paklausęs M. vieną kartą PIN kodo, daugiau jo apie jį ir neklausė. E. irgi nereikalavo iš M. PIN kodo. Kiek pamena, E. irgi buvo vieną kartą jo užklausęs PIN kodo. M. nepasakius jo, tai E. daugiau ir neklausė. Po kurio laiko A.ir D. grįžo su alkoholiu. Visi kartu su M. nuėjo gerti toliau. Ar M. kažką sakė dėl paimtos kortelės, jis neatsimena. Po kurio laiko jis, D., A.ir E.i švažiavo pas D. Bute liko M.. Kodėl nevažiavo su jais, jis neatsimena. A. jį užrakino. Jis pamena, kad buto durų rankena buvo sulūžusi ir ji buvo nuimta. Reikėdavo ją visą laiką įstatyti, kad atidaryti duris. Ar bute liko atsarginiai raktai, jis nežino. Jis nepagrobė M. nei, telefono, nei kitų jo daiktų. M. telefoną ir piniginę paėmė A.. Tikrai tą jis matė (2 t., b. l. 92).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. P. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jam yra suprantama. Savo kaltę pripažįsta. Kaip ir minėjo ankstesnėse apklausose, 2020 m. liepos 29 d., apie 01.00 val. jam su E. būnant buto, (duomenys neskelbtini), virtuvėje, išgirdo M. ir A. barnį. Su E. nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Įėjus į kambarį, jis pamatė ant lovos gulintį M.. Matė, kaip A.ir D. mušė M. rankomis. Smūgiai M. buvo suduodami į įvairias kūno vietas. Jis pribėgo prie jų ir pradėjo atitraukinėti A. nuo M.. E., kiek pamena, atitraukinėjo D. Jis pamena, kad M. besikeliant iš lovos, jis žiūrėjo tiesiai į jį, matėsi, kad yra įsiutęs, žiūrėjo į jį keistu žvilgsniu. Pagalvojo, kad M. nori jam trenkti ir jau kėlėsi nuo lovos link jo. Tada jis rankos delnu jam trinktelėjo visai nestipriai į kaktą. Taip norėjo jį atstumti nuo savęs. M. atsisėdo ant lovos. Fizinio skausmo jam sukelti tikrai nenorėjo. Dėl savo elgesio labai gailisi. Dėl kitų įvykio aplinkybių jau buvo apklaustas ne kartą, tai prašo vadovautis jo jau duotais parodymais (2 t., b. l. 98, 100).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. P. nurodė, kad pripažįsta kaltę. Pripažįsta, kad tyčia sudavė į žandikaulį. Buvo tik du smūgiai. Nukentėjusysis sėdėjo ant lovos. Pas jį su juo (nukentėjusiuoju) buvo asmeninis konfliktas. Jis sudavė du kartus į žandikaulį. Jis iš dešinės rankos į kairę pusę trenkė. Jis akies nemušė. Nežino kas akį pamušė. Su A. T. ankščiau bendravo. Nurodytą dieną gal susiskambino ir atvyko. Jam atrodo alaus atvežė. Vyko išgerti. Kitų asmenų veiksmų nematė. Prieš šį įvykį, prieš dvi savaites ar tris, telefonu įvyko kitas konfliktas. Dėl šių priežasčių sudavė smūgį.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. P. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmė ir turinys jam aiškus. Savo kaltės dėl nusikalstamos veikos, nurodytos 2020 m. rugsėjo 3 d. pranešime apie įtarimą, jis nepripažįsta, nes jis M. B. sudavė tik du kartus dešinės rankos kumščiu į žandikaulį ir jo daiktų, išvardintų pranešime apie įtarimą, nepagrobė. 2020-28 apie 22.00 val. jis atėjo pas A.(pavardės nežino, A. iki įvykio pažinojo apie 3 mėnesius, susipažino jos bute per vakarėlį, jie yra pažįstami), į butą, adresu (duomenys neskelbtini), nes žinojo, kad pas A. yra M. B. su kuriuo jis norėjo išsiaiškinti santykius, kadangi su M. prieš mėnesį iki minėto įvykio įvyko konfliktas. M. įžeidinėjo jo šeimą, kai jie kalbėjo telefonu. M. tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Į butą jis atėjo su A. P. (A. pažįsta apie 2 mėnesius, jis yra A. draugas, o ne jo, su juo susipažino jo kaime per balių). M. jis pažįsta apie 2 mėnesius, jis kažkiek laiko gyveno su A., kiek žino, jie buvo pora. Jam ir A. atvykus pas A., bute buvo A., M., D. (D. pažįsta apie 2 mėnesius, ji yra A. draugė, susipažino per balių). Kai jis atvyko į butą dar buvo blaivus. A., D. ir M. vartojo alkoholį, jie jau buvo išgėrę. Atėjęs pas A., jis nuėjo į virtuvę pavalgyti (valgė apie 15 minučių), kiti sėdėjo kambaryje, kur yra balkonas. Pavalgęs, jis atėjo į kambarį, kur visi sėdėjo, tuo metu M. buvo balkone, jis nuėjo į balkoną. Balkone dar buvo A.ir D., tik A. buvo kambaryje. Jis pradėjo kalbėti su M. apie konfliktą telefonu, pastarasis jam pasakė, kad nieko nepamena. Tad jis M. pasikvietė į kambarį, kad pratęsti pokalbį. Kiek pamena, A.ir D. liko balkone. Kambaryje su M. kalbėjo apie 15 minučių, po to, jis M. sudavė dešinės rankos kumščiu į žandikaulį. Tuo metu, kai jam sudavė, jis ir M. sėdėjo vienas priešai kitą. M. sėdėjo ant lovos, o jis ant kėdės. Po jo smūgio M. atsistojo. Kambaryje, kai jis sudavė, nieko nebuvo, A. nuėjo į balkoną pas merginas. Po jo smūgio M. atsistojo. Jis irgi atsistojo, nes galvojo, kad M. B. pradės jį mušti, todėl atsistojęs jam sudavė dar kartą dešinės rankos kumščiu į žandikaulį. Po antro jo smūgio M. apsisuko ir nuėjo į balkoną. M. jam nesudavė jokių smūgių. Jis nuėjo paskui M., paklausė ar jis suprato už ką gavo, jis pasakė, kad taip. Po to tarp jo ir M. nebuvo jokio konflikto, jie gėrė alkoholį ir bendravo be pykčių. Jokių konfliktų virtuvėje tarp M. ir kitų asmenų nebuvo kilę. Visi gėrė virtuvėje. Po 2 valandų M. nuėjo parūkyti, paskui jį nuėjo A.ir D.. Kažkur po 5 minučių jis su A. nuėjo į kambarį kur balkonas ir pamatė, kad A. užlipusi ant M. jį muša. M. gulėjo ant lovos. A. jam sudavė rankomis ne mažiau nei 5 smūgius į veidą. D. stovėjo šalia, bet nemušė M.. Jis nuėjo į balkoną, o A. grįžo į virtuvę. Būdamas balkone, jis nematė kas vyksta kambaryje. Jam išėjus iš balkono ir einant į virtuvę, jis pamatė, kaip D. vieną kartą spyrė M., pataikė į kūną, bet kur tikslai, nepasakys. Jis nuėjo į virtuvę, kur su A. gėrė degtinę, prieš tai jis buvo išgėręs apie 2-3 butelius alaus. Jis nesikišo į muštynes, nežino dėl ko merginos mušė M.. Virtuvėje su A. gėrė apie pusvalandį, todėl kas vyko kambaryje, jis nežino. Kambaryje merginos šukavo, ką būtent nežino, nes bute grojo garsiai muzika. Po to, A.ir D. atėjo pas juos į virtuvę, išgėrė degtinės, M. liko kambaryje. A.ir D. nepasakojo dėl ko mušė M.. Jis pasiūlė A. parūkyti, todėl jie vėl nuėjo į kambarį, kur balkonas. Atėjus į kambarį, A. sudavė sėdinčiam M. vieną kartą delnu į kaktą ir jie nuėjo parūkyti. Parūkę jis, M.ir A. grįžo į virtuvę, kur toliau gėrė. Kartu gėrė A.ir D.. Jokio konflikto virtuvėje nebuvo. Po valandos jie iškvietė taksi ir išvažiavo. M. paliko bute, nes jis buvo labai girtas. Kur jie nuvažiavo, jis nepamena. Tik kitą dieną jis sužinojo, kad pas M. buvo pagrobti pranešime apie įtarimą išvardinti daiktai, kai jis parašė A. per „Messenger“. Jis negrobė nei telefono, nei kitų M. daiktų, kas juos paėmė, jis nežino. Telefoną ir kitus M. daiktus galėjo paimti A.ir D., kai jos mušė M., o jie su A. buvo virtuvėje. A.ir D. neprisipažino, kad pagrobė M. daiktus. Kai rašė M., jie visi- jis, A., D., A. buvo kartu. Jis tik žino, kad po kelių dienų A. draugas grąžino M.jo telefoną ir kitus jo daiktus, kokius konkrečius daiktus, jis nežino. Kas sukarpė M. dokumentą, jis nežino (2 t., b. l. 25, 26).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. P. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jam suprantama. Savo kaltę pripažįsta iš dalies. Nurodo, kad 2020 m. liepos 28 d. (tikslaus laiko neatsimena) jam paskambino A.ar D. ir pasakė, kad M. B. yra pas jas bute, (duomenys neskelbtini). Prieš tai, pas juos su M. vyko konfliktas dėl jo elgesio. M. kartą jam girtas paskambino ir pradėjo įžeidinėti jo motiną. Sakė, kad su ja miega ir panašai. Jis pasakė jam, kad, kai susitiks, pakalbės. Nieko daugiau jam nesakė. Apie tai žinojo ir A.su D. Todėl, pasirodžius M., jos jį informavo. Neatsimena kaip, bet pas A. į butą atvyko kartu su A.. Jis ir A. buvo blaivus. Bute buvo A., D. ir M.. Jie sėdėjo kambaryje ir vartojo alų. Kartu su A. jis nuėjo į virtuvę pavalgyti. Po ko su A. jis nuėjo į balkoną. Ten buvo A., D. ir M.. Jis pakvietė M. į kambarį, kad su juo pasikalbėti apie jo elgesį. Kalbėjo su juo ramiai, jokių ketinimų jį mušti ar ką jam daryti nebuvo. M. pradėjo neigti savo žodžius, t. y. ką jam sakė apie jo motiną ir jis nesusitvardęs du kartu su rankos kumščiu trenkė M. į žandikaulį. Kai trenkė M., be jų kambaryje nieko nebuvo. Po visko M. nuėjo į balkoną, o jis paskui jį. Balkone M. paklausė, ar jis suprato už ką gavo. Jis pasakė, kad taip. Po šito su M.daugiau tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Visi gėrė virtuvėje, bendravo. Jis atsimena tik, kaip A.ir D. pradėjo mušti M., bet kaip tikslai tai vyko, jis neatsimena visai. Kas vyko toliau, visiškai nepamena. Jis prieš puse metų po pirminės apklausos buvo sumuštas, nepažįstami asmenys jam su koja trenkė porą kartų į galvą. Buvo praradęs sąmonę, jis kreipėsi į ligoninę. Apie įvykį buvo informuota policiją. Nuo to laiko jam prasidėjo (duomenys neskelbtini) ir labai daug ko neatsimena, greitai viską užmiršta. Todėl smulkesnių parodymų duoti negali, nes tiesiog, kaip buvo mušamas M., visiškai neatsimena. Jis prašo vadovautis jo pirminės apklausos parodymais. Pamena tik tą momentą, kai jie su A., D.ir A. kažkur išvažiavo ir jis atsikėlė kitame bute. Kaip ten atsidūrė, jis neatsimena (2 t., b. l. 32, 34).
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas E. P. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino. Jo esmė jam suprantama. Savo kaltę pripažįsta iš dalies. Kaip ir minėjo praeitoje apklausoje, po įvykio buvo sumuštas ir dėl patirtos galvos traumos tikslių įvykio aplinkybių neatsimena. Šiuo metu turi problemų su atmintimi, todėl prašo vadovautis pirmine jo apklausa, kuri vyko prieš patiriant galvos traumą. Atsimena tik, kad pranešime apie įtarimą nurodytą dieną, bute, (duomenys neskelbtini), sudavė su kumščiu du kartus M. B. į žandikaulį. Ar daugiau sudavė kokių nors smūgių neatsimena. Dėl savo elgesio gailisi. Apgailestauja, kad taip įvyko (2t., b. l. 38, 40).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiuoju apklaustas M. B. nurodė, kad viskas vyko 2020 m. liepos 26 d. Atvažiavo pas A. T. į butą, ten laukė A.ir D.. Jis atsivežė alaus, gėrė balkone. Po valandos pasirodė E.ir A.. Jam pradėjo grasinti, paskui sudavė smūgių į veidą, prisidėjo tada ir A.. Paskui jį išsitempė į prieškambarį ir D. su A. spardė jį. Paskui paėmė jo kortelę ir išėjo į naktinį barą. Klausė jo PIN kodo, jis jo nepasakė. A. pradėjo jam grasinti. Jos parsinešė alkoholio. Jie vėliau gėrė, jis ir truputį gėrė. Jį paguldė į lovą, nes pamatė, kad jis pradėjo skambinti policijai. Ryte atsikėlė ir susirado kompiuterį, per kurį parašė draugui ir jis iškvietė policiją. Jam praskelta galva buvo per tą įvykį. Kraujas bėgo. Tuo metu kai davė parodymus, prisiminė visas aplinkybes gerai, dabar šiek tiek mažiau jau atsimena. Nepasakys kas jam pataikė į akį, nes buvo užsidengęs veidą. Pas jį kortelėje tuo metu buvo apie 4000 Eur. Nemano, kad kas nors žinojo apie tuos pinigus. A. ir E. mano, kad pakvietė, nes jis tai tikrai jų nekvietė. Jis lankydavosi pas A. T. kartą į savaitę, ar du, kad išgerti. Jis susirado kompiuterį kažkokį, prisijungė per ,,Facebook“, parašė draugui, kad iškviestų policiją ir jį policija iškėlė iš (duomenys neskelbtini) aukšto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1t., b. l. 29-30, 39-40, 42). Tvirtina parodymus. Kai atgavo telefoną, jis kažkiek veikė ir po savaitės sugedo. Jis mano, kad jo toks veikimas susijęs su incidentu, nes buvo išlupinėtas kai jis jį atgavo. Telefonas buvo apynaujis, virš 400 Eur buvo mokėjęs, pinigai kur atsiskaityta naktiniame bare, asmens tapatybės kortelė sukarpyta. Patį pirmą kartą kai policija atvažiavo ir nustatė, kad dantis išmuštas.
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrima ir pagarsinama specialisto išvada (1t., b. l. 52-53). Pas odontologą nesikreipė, jis dėl to neteikė pretenzijų. Neturtinę žalą sudaro tai, kad jis ilgą laiką į lauką išeiti negalėjo, turėjo sėdėti dvi savaites be darbo, be pajamų, turėjo skolintis iš kitų pinigus. Buvo nepatogumai, kraujosruvos. Dėl visų patirtų nepatogumų, dėl gydymo, dėl laiko. Blogai jautėsi. Po to įvykio tikrai negyveno pas A. T.. Jis kitą dieną namuose atsidūrė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo M. B. atstovas advokato padėjėjas nurodė, kad susipažinęs su bylos medžiaga matė, kad telefonas buvo 450 Eur vertės, raktų ryšulys 10 Eur, odinė pinginė 50 Eur vertė, joje buvo 60 Eur grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortelė 30 Eur 1 Eur už SIM kortelę.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju apklaustas M. B. parodė, kad su A. M. yra pažįstamas apie (duomenys neskelbtini). Artimi santykiai jų nesiejo. Jis jos buvo prašęs, kad A. M. jį priregistruotų savo adresu, ką ji ir padarė. Formaliai jo gyvenamoji vieta buvo pas A., jos bute - (duomenys neskelbtini), tačiau faktiškai tuo adresu negyveno. Bendro ūkio su A. nevedė. Jie buvo tiesiog pažįstami. Jis gyveno ir tebegyvena (duomenys neskelbtini) (savo gyvenamosios vietos adreso neatsimena). 2020 m. liepos 28 d. apie pietus susiskambinus su A. susitarė, kad pas ją atvažiuos į (duomenys neskelbtini), į svečius. 2020 m. liepos 28 d., apie 20:00 val. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) , atėjo pas A.. A.tuo metu bute buvo su drauge D. G.. Ją anksčiau buvo matęs. Žino, kad D. yra A.draugė. Merginos namuose vartojo alkoholį - alų. Kai atvažiavo, merginos nebuvo girtos, gal šiek tiek apsvaigusios. Kurį laiką gėrė trise bute. Po to atėjo E. P. ir A. P.. Juos taip pat pažinojo, buvo matęs anksčiau. Žino, kad jiedu yra A.draugai. Kas pakvietė E. ir A., jis nežino. Būnant bute, jie visi vartojo alkoholį. M. B. gėrė tiek stipriuosius, tiek ir silpnuosius alkoholinius gėrimus. Alkoholį pirkosi iš bendrų pinigų. Po vidurnakčio, t. y. 2020 m. liepos 29 d. apie 01:00 val. tame pačiame bute, A.ir D. pradėjo reikalauti, kad M. B. joms duotų jo vardu išduotą AB ,,Swedbank“ banko kortelę, sakė, kad pasakytų kortelės PIN kodą. Jos norėjo važiuoti į naktinę parduotuvę pirkti alkoholio. Jis nežino iš kur merginos žinojo, kad jo kortelėje yra pinigai. Minimoje kortelėje iki vakarykštės nakties buvo 4000 eurų. Šiuos pinigus užsidirbo (duomenys neskelbtini), kai ten dirbo prieš pusę metų. Jo kortelėje yra aktyvuota bekontaktė paslauga. PIN kodas merginoms, jo manymu, buvo reikalingas, kad nuimti pinigus nuo kortelės. Kai atsisakė pasakyti mokėjimo kortelės PIN kodą ir atsisakė ją duoti merginoms, jos jį užsipuolė ir pradėjo mušti. Viskas vyko prieškambaryje, vėliau buvo mušamas virtuvėje. Merginos jį mušė tiek rankomis, tiek spardė kojomis. Kiek tiksliai kartų, į kurią tiksliai kūno dalį ir kuo būtent jam sudavė merginos drauge ir atskirai kiekviena, jis neatsimena, bet gali pasakyti, kad A.bendrai (tiek rankomis, tiek kojomis) jam sudavė ne mažiau 10 kartų (pagrinde jį mušė į veidą ir galvos sritį). D. bendrai jam sudavė tiek kumščiais, tiek ir spyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas. Jos jį mušė tiek jam stovint, tiek ir spardė, kai buvo parkritęs. Vėliau, prie merginų prisijungė ir E.su A.. E.jam sudavė kelis kartus kumščiu į galvą, o A. jo nemušė, jis tik prašė pasakyti jo mokėjimo kortelės PIN kodą, bet jis nepasakė. Po kiekvieno jam suduoto smūgio jautė fizinį skausmą. Kai buvo mušamas, iš jo šortų šoninės, dešinės pusės kišenės A.arba D. (tiksliai kuri iš jų, negali pasakyti, nes nematė, nes tuo metu dengėsi galvą) ištraukė jo juodos spalvos odinę piniginę, užsegamą metaline sąspauda, 50 Eur vertės, su joje buvusiais: jo vardu išduota asmens tapatybės kortele, 15 Eur vertės, AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortele, 1 Eur vertės, kurios sąskaitoje buvo 4000 eurų, parduotuvių ,,Maxima“ ir ,,IKI“ nuolaidų kortelėmis, neturinčiomis turtinės vertės, 50 Eur grynųjų pinigų. Kažkuriuo metu jis pamatė, kaip iš jo šortų kišenės (tiksliai kurios, neatsimena) A.ištraukė jo mobiliojo ryšio telefono aparatą ,,HUAWEI P30“, 450 Eur vertės, su jame buvusia UAB ,,Tele2‘ SIM kortele ,,Pildyk“, 10 Eur vertės. Šį jis pirko prieš kelias savaites. Turi įsigijimo dokumentus. Tie dokumentai yra (duomenys neskelbtini). Prireikus, juos galėtų pateikti. Kai jį nustojo kažkuriuo metu mušti ir, kai jis atsistojo, prie jo priėjo D.. Tai vyko virtuvėje. D. turėjo rankose jo piniginę, iš kurios ji ištraukė jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę ir demonstratyviai pasakiusi ,,žiūrėk“, ją sukarpė žirklėmis. Kodėl ji tai padarė, nežino. D. jam neaiškino savo motyvų. Sukarpytą jo asmens tapatybės kortelę D. atidavė jam, bet po to vėl paėmė ją ir išmetė. Po to, A., D., E.ir A. iš buto išėjo ir jį jame užrakino. Išėjo jie maždaug 02:00 val., jis mano, kad jį užrakino bute, nes jie nenorėjo, kad dėl šio įvykio kreiptųsi į policiją. 2020 m. liepos 29 d., apie 12:00 val. A. bute rado kompiuterį ir per „Messenger“ parašė savo draugui T. (,,facebook“ jis užsivadinęs T. V.), kad jis pakviestų pagalbą, kad iškviestų policiją, kad yra sumuštas ir užrakintas bute, iš kurio negali išeiti. Labai greit atvažiavo gaisrininkai, kurie jį per virtuvės langą nukėlė iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Vėliau buvo pristatytas į ligoninę, kur jam buvo diagnozuota galvos žaizda, akių sumušimas, įtariamas akiduobės lūžis. Jam davė nukreipimą nuvykti į (duomenys neskelbtini) kliniką, kad jį ten apžiūrėtų medikai. Kadangi jis neprisimena savo naujo abonento numerio, nežino kaip jam paskambinti. Tačiau su juo galima susisiekti per Facebook. Jame yra užsivadinęs M. B.. Bet, kol neturės telefono, negalės matyti kas su juo nori susisiekti. Dėl minimo įvykio jis patyrė fizinį smurtą, turtinę 586 Eur žalą, buvo sutrikdyta jo sveikata. Nori papildyti, kad iš jo buvo paimti ir jo buto trijų raktų ryšulys (10 Eur vertės). Prašo kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Prie šios apklausos, kaip priedą, prideda VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės medicinos dokumentų išrašą/siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 lapas). Šios dienos apklausą nori baigti, kadangi stipriai svaigsta galva ir labai blogai jaučiasi (1 t., b. l. 29-31).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju papildomai apklaustas M. B. parodė, kad 2020 m. liepos 29 d. atvažiavo, adresu (duomenys neskelbtini). Ten buvo A. M., A. P., D. G., E. P.. 2020 m. liepos 29 d., apie 01.00 val. jiems visiems kambaryje bendraujant bei vartojant alkoholį E.(jei neklysta) už kažkokius ankstesnius žodžius sakė, kad jam reikia duoti į galvą. Po ko, E. laikydamas peilį rankoje, sakė, kad turės atsiimti, už kaip minėjo, ankstesnius žodžius, po ko, padėjęs peilį, sudavė su kumščiu jam vieną kartą į veidą (prie akies), tuo metu jis sėdėjo. Vėliau pradėjo jį mušti A.su D.. Jei gerai atsimena, kažkaip jį ištempė į prieškambarį, ten jį pargriovė ant grindų ir jį mušė rankomis bei kojomis. A.ir D. sudavė jam daugybę smūgių į įvairias kūno vietas. Rankomis buvo uždengęs galvą. A.ir D. jį mušė apie 4-5 minutes. Jis buvo visas kruvinas, prieškambaryje irgi matėsi kraujas. Jos jam ir galvą praskėlė. Kiekviena sudavė tikrai daugiau negu 10 smūgių. Abi mušė vienu metu. E.ir A. matė kaip A.ir D. jį muša, bet nieko nedarė. Po visko, paėmė savo telefoną ir bandė skambinti policijai. Jie pamatė ir telefoną atėmė, kas tikslai paėmė telefoną, neatsimena. Vienas laikė, kitas atiminėjo. Kas tiksliai paėmė telefoną neatsimena, tuo metu buvo neblaivus. Vėliau, A.su D. paėmė jo piniginę iš jo kelnių kišenės ir su jo pinigine išėjo iš buto. E.su A. liko bute, kad jis niekur neišeitų. A. skambino A. ir klausė, koks jo (M. B.) kortelės PIN kodas. A. grasino sumušti, jei jis nepasakys savo banko kortelės PIN kodo. Kadangi taip PIN kodo ir nepasakė, tai A.su D. atsiskaitė bekontakčiu būdu už 70 Eur. Kol nebuvo A. ir D., jo bute niekas nemušė. Nurodė, kad vienintelis A. nei vieno smūgio jam nesudavė, o tik prašė pasakyti banko kortelės PIN kodą. D. prieš išeinant iš buto paėmė ir sukarpė jo vardu išduotą asmens tapatybės kortelę. Po visko, A.ir D. grįžo iš naktinės parduotuvės atsiskaičiusios su jo banko kortele, nupirko degtinės. Išgėrus nupirktą degtinę, visi išėjo iš buto ir jį paliko vieną užrakintą bute. Jis bandė išeiti iš buto, bet jokių buto raktų nerado, nors ieškojo visur. Turėjo su savimi tik savo namų raktus, bet ne šio buto. Bute tikrai jokių atsarginių raktų nebuvo. Tada surado bute kompiuterį ir prisijungęs prie savo facebook.com parašė A. ir D., kad jį išleistų. Gal rašė net ir A., dabar tikslai neatsimena. A. jam atrašė: ,,Ilsėkis, vakare grįšim, atrakinsim“. Jis rašė, kad nieko jis nelauks ir prašė jį išleisti kuo greičiau. Tada parašė savo draugui D. S., kad iškviestų policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, jis suprato, kad D. vis dėlto iškvietė pareigūnus. Atvykus pareigūnams, buvo atvykusi priešgaisrinė ir gelbėjimo tarnyba, kuri jį išlaipino per langą. Paimtas jo mobiliojo ryšio telefonas jam buvo grąžintas. Gražinti ir jo raktai. Piniginė su banko kortele, nuolaidų kortelėmis negražinta. A.su D. jam pasakė, kad jo piniginę kažkur išmetė į šiukšlių konteinerį. Telefoną gražino visai jam nepažįstamas žmogus, kuris susisiekė su juo per „Messenger“ programėlę. Šis žmogus prašė, kad jis atsiimtų pareiškimą. Jis suprato, kad tai buvo A. ir D. kažkoks draugas. Nei vienas iš muštynėse dalyvavusių asmenų jam nerašė, nebandė po įvykio su juo susisiekti. Dėl įvykio jam padarytą žala, t. y. buvo atsiskaityta su jo kortele už 70 Eur, ,,Swedbank“ kortelės vertė 1 Eur, asmens tapatybės kortelė 30 Eur, piniginė 50 eurų vertės, prarado 60 Eur grynų pinigų. Iš viso jam padaryta 211 Eur turtinė žala. Nurodė, kad pagalvos dėl civilinio ieškinio ir jei apsispręs, kreipsis su pareiškimu (1 t., b. l. 39-40).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiuoju papildomai apklaustas M. B. parodė, kad 2020 m. liepos 29 d. įvykio metu bute, (duomenys neskelbtini), pavogtoje jo piniginėje buvo dvi banko kortelės, viena AB ,,Swedbank“ (ja ir buvo pasinaudota), kita ,, (duomenys neskelbtini)“. Tuo metu (duomenys neskelbtini) banko kortelės galiojimas buvo pasibaigęs. Niekas ja nepasinaudojo. Banko kortelių jam niekas negrąžino. Taip pat nurodė, kad įvykio metu jam buvo išmuštas dantis, tačiau dėl danties į jokias medicinos įstaigas nesikreipė ir nesikreips. Danties netvarkė. Civilinio ieškinio nereikš, jei apsigalvos, pateiks jį teisme. Patikslinus padarytos žalos dydį nurodė, kad su jo pavogta AB ,,Swedbank“ banko kortele buvo atsiskaityta 67,20 Eur sumai, pačios AB ,,Swedbank“ kortelės atstatymas kainavo 1 Eur, asmens tapatybės kortelė, 30 Eur, piniginė, 50 Eur vertės, piniginėje buvo 60 Eur grynų pinigų. Iš viso jam padaryta 208,20 Eur žala (prie apklausos pridedamas garso įrašas) (1 t., b. l.42).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. M. nurodė, kad neatsimena įvykio.
Teismo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio nustatyta tvarka buvo pagarsinti liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (1t., b. l. 55-57). Patvirtina parodymus, tai jo parašas. Atvažiavo, juos iš lango pasitiko nukentėjusysis, jis buvo baisiai sumuštas, buvo visas mėlynas nuo sumušimo. Paaiškino, kad jis bute vienas, butas ne jo. Sakė jį sumušė, paskui jis miegojo. Sakė vardus pavardes. Iškvietė ugniagesius, pakilo į viršų, jį iš ten ištraukė, atvažiavę medikai jį išsivežė. Durų nelaužė, nes buvo atidarytas langas. Nebuvo durų rankenų, jos išimtos. Dėl kraujo neatsimena, paakiai buvo mėlynai juodi, tikrai matėsi, kad buvo sužalojimai. Nepasakys ar nukėlė kopėčiomis, ar pats nulipo. Jis buvo (duomenys neskelbtini) aukšte, matėsi, kad sumuštas. Jis su jais bendravo, sakė, kad skauda, bet judėti galėjo.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas L. M. parodė, kad 2020 m. liepos 29 d., apie 12.20 val. iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad pranešėjui per ,,Messenger“ programėlę paskambino draugas M. B. ir paprašė iškviesti policiją, nes jis yra neišleidžiamas iš buto, adreso (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, per buto langą pamatė galimai nukentėjusį asmenį. Jis jiems mojavo. Priėjus prie minėto buto durų, už jų buvo nukentėjusysis, prisistatęs M. B. vardu. Jis, paaiškino, kad buvo pas savo draugę A., po kiek laiko į butą atėjo D. G., E. P. ir A. P.. Nurodė, kad visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Po kiek laiko tarp jų kilo konfliktas. Tiksliai jis neatsimena ar nukentėjusysis minėjo dėl ko jis kilo. Aiškino, kad visi asmenys ėmė rankomis bei kojomis jį mušti, jam buvo sumušta veido sritis, praskelta galva, galimai išmuštas dantis. Paskui minėti asmenys jį apiplėšė, t.y. atėmė telefoną, sukarpė jo asmens tapatybės kortelę, atėmė piniginę, kurioje buvo jo vardu išduota banko kortelė, pinigai. Kas būtent iš minėtų asmenų jį apiplėšė, neminėjo. Vėliau, minėti asmenys jį užrakino bute, išėmė durų rankenas (kiek atsimena, buvo išimtos durų rankenos), nepaliko galimybės ištrūkti iš buto, o patys išėjo. Siekiant išvaduoti asmenį iš minėto buto, buvo iškviesta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Atvažiavusi PGT 1-oji komanda M. B. iš (duomenys neskelbtini) aukšto iškėlė. Po abiem M. B. akim matėsi mėlynės, matėsi išmuštas dantis. Daugiau jokių matomų sužalojimų nepastebėjo. Buvo iškviesti medikai, kurie jį išvežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę. Įtariamųjų bute nebuvo
Šalies argumentai
M. B. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2020 m. liepos 29 d., apie 01.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį sumušė iš matymo pažįstami asmenys: A. P., E. P., A. M. bei D. G., kurie pagrobė jam priklausančią juodos spalvos odinę piniginę, užsegamą metaline sąspauda, 50 Eur vertės, su joje buvusiais: jo vardu išduota asmens tapatybės kortele, 15 eurų vertės, jo vardu išduota AB ,,Swedbank“ banko mokėjimo kortele, 1 Eur vertės, kurios sąskaitoje buvo 4000 Eur, 50 Eur grynųjų pinigų, parduotuvių ,,Maxima“ ir ,,IKI“ nuolaidų kortelėmis, neturinčiomis turtinės vertės; jo mobiliojo ryšio telefono aparatą ,,HUAWEI P30“, 450 Eur vertės, su jame buvusia UAB ,,Tele2“ SIM kortele ,,Pildyk“, 10 Eur vertės. Po to, kai buvo sumuštas ir iš jo buvo atimti visi aukščiau minėti daiktai, aukščiau išvardinti asmenys užrakino buto duris ir paliko jį jame vieną. Per kompiuterį M. B. pavyko susisiekti su draugu ir paprašyti iškviesti pagalbą. Atvykę policijos pareigūnai ir gaisrininkai M. B. iš buto išlaisvino, buvo pristatytas į ligoninę, iš kur, po apžiūros, buvo paleistas. Dėl minimo įvykio jam padaryta bendra 576 Eur turtinė žala. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir kaltus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn (1 t., b. l. 1).
Žemesnės instancijos teismas
BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK (duomenys neskelbtini)) duomenimis nustatyta, kad 2020 m. liepos 29 d. 12.20 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas D. S. pranešė, kad jo per „Messenger“ draugas M. B. paprašė iškviesti policiją, nes ji yra neišleidžiamas iš nurodyto buto. Pridėto fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti M. B. padaryti kūno sužalojimai (1 t. b. l. 8-9, 10-15) .
Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti Body cam vaizdo įrašai. P1 – pareigūnas, kuris su Body cam P2 – kitas pareigūnas V – užrakintas bute vyras. Apžiūrimas vaizdo įrašas 2020_0729_130822_004. Vaizdo įrašo trukmė 5.02 min. Kairiajame įrašo kampe matosi užrašas VLN_PR_619334 2020/07/29. Vaizdo įrašas prasideda, kai pareigūnai eina į namo laiptinę. P1 – čia dėl (duomenys neskelbtini). Sakykit koks to berniuko vardas? P2 – berniukas ten? Budėtoja per raciją atsako: M. B. P1 – ačiū. Jo draugas paskambino, jis jam per ,,Mesendžerį“ paskambino, sako kviesk policiją, manęs neišleidžia. 1.03 min pareigūnas stuksena į buto duris. Už jų girdisi vyro balsas, bet nesigirdi ką sako. P1 – alio, girdi Už durų girdisi “duokit raktą”. P2 – o kas užrakino? V – vakar kažkas užrakino. P1 – o kam butas priklauso? V – buvusiai draugei, bet aš neturiu nei piniginės nei telefono, nieko, negaliu net paskambinti niekam. P2 – o tai kaip jus čia patekot? V – ką? P1 – kaip jus čia patekot? V – tai vakar susipykom ir dar sumuštas. P1- kas sumušė jus? V – nu tai kas buvo. P2 – kaip? P1 – visi kas čia buvo. Kas buvo? V – neturiu telefono, paimtas, piniginė paimta, nieko aš neturiu. P2 – o tai čia pažįstami, nepažįstami, kas čia tokie? V – pažįstami. P2- žiūrėkit, prieikit prie lango pabendrausim tada. V – prie kurio? P2 – nu nežinau, čia iš kiemo pusės tada. P1 – kur mūsų mašina stovi. P2 – iš kiemo pusės atsidarykit langą, pabendrausim, nes čia nieko nesuprasi. Pareigūnai leidžiasi žemyn. P1 – sumuštas, viska. P2 – gal atsikėlė girtas. P1 – bet tai rankena išimta, normaliai. P2 pareigūnas kažką kalba, bet laiptinėje didelis aidas, nesigirdi. P1 – nebent žinai kaip padaryt, ugniagesius ir per langą. Pareigūnai išėjo į lauką ir kalba per langą su nukentėjusiuoju. P2- a rimtai sumuštas. P1 – kas tave sumušė? V – čia vakar viskas buvo. P2 – kas buvo per situacija? V – aš pats gerai neatsimenu, prisigėrėm ir viskas. P1 – ir visi tave mušė? V – nu taip gaunasi. P1 – o dėl ko? V – dėl ko dėl ko, dėl to, kad nedaviau piniginės. P2 – o tai čia pažįstami kažkokie ar ne? V – kaip ir pažįstami. P1 – aš VGT tada kviečiu. P2 – jo jo, (duomenys neskelbtini) aukštas. P1 – per raciją sako: žodžiu situacija tokie, tas vaikinas sumuštas po vakar išgertuvių, rankena išimta, jisai (duomenys neskelbtini) aukšte pro langą bendraujam, iškvieskit VGT aš manau jie čia tikrai pasieks, nu ir medikus dėl viso pikto, nes kaip panda jis čia atrodo, visas sumuštas. V – čia pažįstami, draugai, aš vieną tik gerai pažįstu, o kitus tik tai matęs. P2 – o tai piniginę pavogė ir viską pavogė? V – telefonas, piniginė. P2 – o tai kada čia užrakino? V- vakar naktį. P2- vakar užrakino? O šiandien tik atsibudai? P1 – kiek tau metų? V – (duomenys neskelbtini). ir paso nebeturiu, sukarpė vakar. P1 – o tai už ką tave? Už nieką niekas į galvą neduoda, piniginės neatiminėja. Dėl ko? V – ta prasme? P2 – dėl ko viskas buvo? Dėl ko konfliktas buvo? P1 – tai jus gi vis tiek visi susitarėt pagert, ane?
Apžiūrimas vaizdo įrašas 2020_0729_131323_005. Vaizdo įrašo trukmė 3.28min. Kairiajame įrašo kampe matosi užrašas VLN_PR_619334 2020/07/29. V – ne visi, aš tiktai vienas susitariau pagerti. P1 – su ta drauge? V – paskui priėjo (keiksmažodis). P1 – ai tai jinai prikvietė draugelių? V – jo. P1 - o tai tu juos pažįsti? V – vieną kartą matęs. P1 – bet šiaip ne draugeliai, nesutariat? Ir ką iš karto pradėjo tave? V – nu ne iš karto, po kiek laiko. P2-o tai ko norėjo iš tavęs? Nu gerai, piniginę viska paėmė, o ko dar norėjo? V – nu tai turbūt tik to ir norėjo. P1 – o tai piniginėj gal kažkas labai brangaus buvo? V – pinigai. P1 – kiek? V – nežinau kiek, pasiėmė su banko kortele. P1 – ai jie su banko kortele galėjo nusiimti? V – nu tai yra prisilietimas. P2 – ai prisilietimas. P1 – nu bet tu neišimsi pinigų su prisilietimu. P1 – nu bet atsiskaityti gali. Abu pareigūnai: tuoj atvyks gaisrinė iškelsim tave pro langą. V – tai kur aš eisiu, man reikia, kad man atiduotų piniginę. P1 – nu tai gerai, tuoj aiškinsimės čia normaliai subaladotas tu. Vyras kažką sako, bet nesigirdi. P2 – nu tai jeigu tu norėjai išeiti, tai vadinasi. V – man reikia atgauti mano daiktus. P2 – o tai bute būdamas atgausi? Pirmoj vietoj tau reikia iš vis ant žemės čia papulti. P1 – tada jau aiškinsimės, ieškosim. P2 – su medikais važiuot, nes tu atrodai, tai nekaip, o gal kažkas tai lūžę, sutrenkta, smegenų sutrenkimas. P1 – nu nereik, reik, čia mes sprendžiam, o ne tu jau. P2 – atrodai tai baisiai, matei veidrodyje save? V – ne. P2 – nu tai pažiūrėk ir pamatysi, nu tu turbūt jauti, kad visas išpampęs? V – nu tai jaučiu. P2 – tai bute tu dabar vienas, taip? O tų draugų vardus pavardes žinai? V – nu jo lyg. P1 – o kur gyvena žinai? V – o kur gyvena, tai nežinau (1 t., b. l. 63-64).
AB ,,Swedbank“ banko rašte, reg. Nr. S/3825, nurodyta, kad su M. B. sąskaita LT (duomenys neskelbtini) buvo susieta mokėjimo kortelė Bekontaktė Debit MC Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 79).
AB ,,Swedbank“ banko išraše ir kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad M. B. sąskaitoje LT (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 29 d. buvo 4021,29 Eur (1 t., b. l. 73, 74, 75).
AB ,,Swedbank“ banko pateiktame M. B. sąskaitos LT (duomenys neskelbtini) išraše matyti, kad 2020 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) bare, (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaityta 37.20 Eur sumai ir 30.00 Eur sumai (1 t., b. l. 77).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2020-07-29 medicinos dokumentų išrašo/siuntimo kopijoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. B. pristatytas GMP 2020 m. liepos 29 d. 01:00 val., nurodė, kad sumušė pažįstamas (duomenys neskelbtini). Diagnozė: galvos plaukuotosios dalies žaizda. Akies voko ir periokulinės srities sumušimas OU (S00.1), kitų kaukolės ir veido kaulų lūžiai, įtariamas deš. akiduobės lūžis (S02.8) (1 t. b. l. 32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-02-08 specialisto išvadoje Nr. G45/2021(01) nurodyta, kad M. B. nustatyta muštinė viršugalvio žaizda ir poodinės kraujosruvos apie dešinę akį. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto (-ų) poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai iki keleto valandų laikotarpį, tačiau kada konkrečiai ir kokia seka pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės. Tiek viršugalvio žaizda, tiek poodinės kraujosruva apie akį, kaip atskirai, taip ir karti atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Įtartam akiduobės sienelės lūžiui patvirtinti esamų medicininių duomenų nepakanka, todėl tai kaip sužalojimas nevertinama ir nekvalifikuojama. Savęs paties žalojimui M. B. nustatyti kūno sužalojimai nebūdingi. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais. Kokiu konkrečiu daiktu (-ais) sužalojimai buvo padaryti pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės. Sužalojimams padaryti labai didelės jėgos nereikėjo, tačiau kokia konkrečia jėga tai buvo padaryta, nustatyti nėra galimybės (1 t. b. l. 52-53).
Dėl D. G. baudžiamosios atsakomybės
Motyvuojamoji dalis
BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140-511/2018).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji D. G. savo kaltę pripažino iš dalies. Ji nurodė, jog pripažįsta, jog M. B. mušė, tačiau nepripažino dėl paimtų daiktų.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamosios D. G. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Pirmiausia pažymėtina, kad kaltinamoji A. M. (T.) pripažino, jog pagrobė M. B. daiktus, todėl D. G. parodymai vertinami lyginant su kitais byloje esančiais įrodymais.
Svarbu paminėti, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo duotais parodymais. Jų metu D. G. nurodė, jog M. B. asmens tapatybės kortelę sukarpė. Pati D. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad „ji mušė M. abiem rankomis kumščiais, kiek kartų sudavė, tiksliai nepasakys, bet sudavė jam ne mažiau nei 8 smūgius, bet ne daugiau nei 10 smūgių į įvairias kūno vietas. Pamena, kad vieną kartą pataikė M. į dešinį žandą, vieną kartą į pakaušį, visus kitus smūgius sudavė į šonkaulius.“. Taigi iš šių parodymų akivaizdu, jog konflikto metu ji ir A. M. (T.) pagrobė nukentėjusiojo piniginę, kurioje ir buvo jo asmens tapatybės kortelė. Šį faktą patvirtina ir tai, jog D. G. viso proceso metu teigė, jog M. B. kaltinamosioms davė savo ,,Swedbank“ kortelę, tačiau apie asmens tapatybės kortelę nebuvo nei karto užsiminta. Taip pat D. G. kaltę įrodo ir viso proceso metu nukentėjusiojo duoti nuoseklūs parodymai, kito kaltinamojo A. P. parodymai, kurių metu nurodė, kad ,, matė, kaip A.iš M. šortų kišenės ištraukė jo piniginę ir telefoną. Tada A.su D.nusprendė nuvažiuoti į naktinę parduotuvę nupirkti alkoholio“.
Taigi D. G. veikimas atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Pastebėtina, kad kaltinime buvo nurodytos netikslios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras pateikė prašymą kaltinimą pakeisti. Atsižvelgiant į tai, kad proceso šalys su prašymu buvo supažindintos, jiems neprieštaravus, kaltinimas yra tikslintinas. Tai jokiu aspektu nekeičia veikos kvalifikavimo ir taip pat nesunkina kaltinamosios teisinės padėties.
Dėl A. T. (M.) baudžiamosios atsakomybės
BK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, jeigu nebuvo žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių.
BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Pažymėtina, kad plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-349-648/2017, 2K-82-139/2015, 2K-272-648/2015). Plėšimo atveju fizinė jėga yra panaudojama nukentėjusiojo valiai palaužti. Taigi kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti, ar kaip priemonė, siekiant užvaldyti nukentėjusiojo turtą, jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad grindžiant kaltinimą dėl plėšimo svarbu atsižvelgti ne tik į įvykio situaciją, bet ir į nuteistojo elgesį tiek prieš veikos padarymą, tiek po jos, be to, BK 180 straipsnyje nustatyto nusikaltimo pavojingumas priklauso ne nuo turto vertės, kuri neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui pagal šį straipsnį, bet nuo turto užvaldymo būdo, kuriuo yra kėsinamasi į žmogaus sveikatą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-351-387/2018).
Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) atsako tas, kas neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.
BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamosios A. M. (T.) kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta.
Kaltinamoji A. M. (T.) teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, tačiau nepripažino, jog nukentėjusiajam M. B. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo praskelta galva.
Teismas tokią kaltinamosios poziciją vertiną kaip siekį sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Pirmiausia pažymėtina, kad jokiais bylos duomenimis nenustatyta, kad nukentėjusysis atvykstant į butą būtų kreipęsis dėl sužalojimų galvos srityje. Svarbu ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji pati nurodė, kad ,,jam vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veidą, kur pataikė, ji nepasakys. Po to, jos išėjo iš balkono į kambarį. Kambaryje ji pradėjo M. mušti tik rankomis, sudavė jam daug smūgių, sudavė 20 kartų į veidą su dešinės rankos kumščiu, kur tiksliai pataikė ji nepasakys“. Šiuos parodymus patvirtina ir kiti kaltinamieji, kurie nurodė, kad A. M. (T.) sudavė ne mažiau 5 smūgių nukentėjusiajam. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021-02-08 specialisto išvadoje Nr. G45/2021(01) nurodyta, kad M. B. nustatyta muštinė viršugalvio žaizda ir poodinės kraujosruvos apie dešinę akį. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai iki keleto valandų laikotarpį, tačiau kada konkrečiai ir kokia seka pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės. Tiek viršugalvio žaizda, tiek poodinės kraujosruva apie akį, kaip atskirai, taip ir karti atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimams padaryti labai didelės jėgos nereikėjo, tačiau kokia konkrečia jėga tai buvo padaryta, nustatyti nėra galimybės (1 t. b. l. 52-53). Taigi, paminėtų įrodymų visuma paneigia kaltinamosios A. M. (T.) teiginius, jog kaltinamasis atvyko su jau praskelta galva. Specialisto išvadoje paminėta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kelios valandos prieš kreipiantis pagalbos, todėl jis niekaip negalėjo atvykti su praskelta galvą į kaltinime nurodytą butą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. M. patvirtino, kad nukentėjusiajam „buvo sumušta veido sritis, praskelta galva, galimai išmuštas dantis.“ (1 t., b. l. 55-57). Taigi, liudytojas taip pat matė sumušimus, nenurodė, kad sumušimai būtų padaryti skirtingu metu (pavyzdžiui, kad matėsi senesnių sumušimų žymės).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. M. (T.) pripažino, jog pagrobė piniginę ir kortelę, telefonas atsirado po to. Pripažino ir tai, kad atsiskaitė kortele, nesuvedus PIN kodo, t.y. bekontaktiniu būdu. Šiuos kaltinamosios A. M. (T.) parodymus patvirtina ir kitos kaltinamosios D. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu. AB ,,Swedbank“ banko pateiktame M. B. sąskaitos LT (duomenys neskelbtini)išraše matyti, kad 2020 m. liepos 29 d. (duomenys neskelbtini) bare, (duomenys neskelbtini), buvo atsiskaityta 37.20 Eur sumai ir 30.00 Eur sumai (1 t., b. l. 77). Taigi, šių įrodymų pakanka nustatyti, jog kaltinamoji neteisėtai įgijo ir laikė bei panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę.
Teismas pasisakydamas dėl BK 146 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos padarymo, pažymi, jog šio nusikaltimo objektas – žmogaus laisvė pasirinkti savo buvimo vietą. Vienas iš neteisėto laisvės atėmimo formų yra žmogaus laisvės pasirinkti savo buvimo vietą suvaržymas, laikant jį apibrėžtoje vietoje prieš jo valią. Nusikaltimas laikomas baigtu faktiškai sulaikant žmogų esamoje vietoje prieš jo valią ir nukentėjusiajam tai suvokus. Tai, kokiu tikslu žmogus yra neteisėtai laikomas nelaisvėje, jeigu nėra žmogaus pagrobimo kaip įkaito požymių, veikos kvalifikavimui pagal BK 146 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi.
Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė, kad buto raktus paliko ir M. B. galėjo išeiti iš buto. Su tokiais teiginiais teismas nesutinka. Pirmiausia pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu A. M. (T.) nurodė, kad ,,durys buvo be išorinių rankenų. Buto rankenos buvo nulūžusios ir gulėjo rūbų spintoje ir M. apie tai žinojo. Po dviejų dienų ji grįžo į butą pasiimti šuns“. Faktą, kad duryse nebuvo rankenos patvirtino ir apklaustas liudytojas L. M.. Visgi, teismas kaltinamosios teiginius vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismui kyla abejonių dėl jos parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji nurodė, kad durų rankenos buvo paliktos bute, spintoje ir kaltinamasis galėjo laisvai išeiti. Tačiau pati A. M. (T.) nurodė, kad ji po dviejų dienų grįžo į butą pasiimti šuns, todėl jos parodymai nelogiški – palikdama rankenas bute, ji negalėjo uždaryti durų ir negalėjo be rankenų, esančių bute, patekti į butą. Taigi, visuma aplinkybių leidžia pagrįstai konstatuoti, jog A. M. (T.) kaltė yra įrodyta.
Kaltinamosios nusikalstamos veikos, atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 146 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jos kaltė byloje įrodyta visiškai.
Pastebėtina, kad kaltinime buvo nurodytos netikslios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras pateikė prašymą kaltinimą pakeisti. Atsižvelgiant į tai, kad proceso šalys su prašymu buvo supažindintos, jiems neprieštaravus, kaltinimas yra tikslintinas. Tai jokiu aspektu nekeičia veikos kvalifikavimo ir taip pat nesunkina kaltinamosios teisinės padėties.
Dėl A. P. baudžiamosios atsakomybės
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. P. tyčia kairės rankos delnu sudavęs M. B. vieną kartą į kaktą, sukėlė jam fizinį skausmą.
Žemesnės instancijos teismas
Nors A. P. pirmų apklausų ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, tačiau paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad gali būti, jog M. B. sudavė į kaktą. Į galvą greičiausiai trenkė.
Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažino įrodo ir nukentėjusiojo M. B. duoti parodymai. Juos patvirtintina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tiek viršugalvio žaizda, tiek poodinės kraujosruva apie akį, kaip atskirai, taip ir karti atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai iki keleto valandų laikotarpį, tačiau kada konkrečiai ir kokia seka pagal esamus medicininius duomenis nustatyti nėra galimybės (1 t. b. l. 52-53).
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės, nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo.
Taigi A. P. veikimas atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Dėl E. P. baudžiamosios atsakomybės
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. P. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Byloje iš esmės nekilo ginčo, kad kaltinamasis E. P. padarė kaltinime inkriminuojamą veiksmą ir kad sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė M. B. sveikatą. To neneigė ir pats kaltinamasis E. P., kuris apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teigė, kad pripažįsta, jog „tyčia sudavė į žandikaulį; buvo tik du smūgiai; jis sudavė du kartus į žandikaulį. Jis iš dešinės rankos į kairę pusę trenkė“.
Kaltinamojo neteisėtus veiksmus patvirtina nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo ir teisme duoti parodymai, taip pat jo pareiškime nurodytos aplinkybės. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais ar kad ji siektų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. liudytojo L. M. parodymai, kitų objektų apžiūros protokolas, specialisto išvada ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad E. P. smurtinius veiksmus atliko suvokdamas pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo.
Taigi E. P. veikimas atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Dėl bausmės skyrimo D. G.
Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
D. G. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, jį padarė tiesiogine tyčia. Jos asmenybę apibūdina tai, kad anksčiau neteista (teistumas išnykęs) (1 t., b. l. 134-136), administracine tvarka nebausta (1t., b. l. 133), registruojasi Užimtumo tarnyboje (1t., b. l. 137), teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu dirba. Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą veiką paskyrus prokurorės siūlomą įstatymo sankcijoje numatytą švelniausią bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas šiek tiek didesnis už vidurkį. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti D. G. bausmės vykdymą, visų pirma įvertina tai, kad nuosprendžio paskelbimo metu kaltinamoji neteista (teistumas išnykęs) ir administracine tvarka nebausta, todėl manytina, kad jos nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ji nelinkusi daryti nusikalstamas veikas. Teismas mano, kad D. G. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamąja ir suteikti jai galimybę pasitaisyti neizoliuojant jos nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. G. arešto bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir įpareigojant: 1) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Dėl bausmės skyrimo A. P.
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. P. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Įvertinama ir tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors bylą nagrinėjant teisme jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teismas to nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, atsakomybę lengvinančia aplinkybe konstatuojamas toks atvejis, kai kaltininkas ne tik pripažįsta kaltę padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailisi. Nors A. P. pripažino, tačiau nelaikytina, kad toks prisipažinimas buvo nuoširdus.
Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – teistas (2 t., b. l. 45-51), administracine tvarka baustas (2t., b. l. 76-79), dirbantis (2t., b. l. 81). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę - areštą. Teismo vertinimu baudos ir laisvės apribojimo bausmės paskyrimas nebus efektyvi priemonė kaltinamajam, kadangi jau kartą šios bausmės buvo paskiros, tačiau A. P. tinkamų išvadų nepadarė, kadangi ir toliau daro nusikalstamas veikas. Teismas atsižvelgdamas į bausmę individualizuojančias aplinkybes už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 45 parų arešto bausmę, manytina, kad arešto bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju yra teisingas ir proporcingas bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti A. P. bausmės vykdymą, visų pirma įvertina tai, kad nors nuosprendžio paskelbimo metu kaltinamasis anksčiau teistas ir administracine tvarka baustas, tačiau teismas mano, kad A. P. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės. Manytina, kad šiuo atveju dar yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. P. arešto bausmės vykdymas atidedamas 1 metams įpareigojant: 1) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Dėl bausmės skyrimo E. P.
Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas), į tai, kad nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nors bylą nagrinėjant teisme jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau teismas to nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, atsakomybę lengvinančia aplinkybe konstatuojamas toks atvejis, kai kaltininkas ne tik pripažįsta kaltę padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailisi. Nors E. P. pripažino, tačiau nelaikytina, kad toks prisipažinimas buvo nuoširdus.
Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. P. – neteistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 93 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį) (2t., b. l. 4-7), dirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka baustas (2t., b. l. 10-21). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę - areštą. Teismas atsižvelgdamas į bausmę individualizuojančias aplinkybes už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 45 parų arešto bausmę, manytina, kad arešto bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju yra teisingas ir proporcingas bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti E. P. bausmės vykdymą, visų pirma įvertina tai, kad kaltinamasis nors administracine tvarka baustas, tačiau anksčiau neteistas, todėl manytina, jog E. P. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamuoju ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, E. P. arešto bausmės vykdymas atidedamas 1 metams įpareigojant: 1) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Dėl bausmės skyrimo A. T. (M.)
Už BK 146 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
BK 214 straipsnio 1 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.) sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkės kaltės formą – A. T. (M.) padarė 1 tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir 3 tyčines apysunkes nusikalstamas veikas (BK 11 straipsnio 4 dalis). A. T. (M.) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors bylą nagrinėjant teisme ji iš dalies prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, tačiau teismas to nelaiko jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį, atsakomybę lengvinančia aplinkybe konstatuojamas toks atvejis, kai kaltininkas ne tik pripažįsta kaltę padaręs nusikalstamą veiką, bet ir nuoširdžiai gailisi. Taigi, A. T. (M.) kaltę pripažino tik iš dalies, be to nelaikytina, kad toks prisipažinimas buvo nuoširdus.
Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamoji neteista (teistumas išnykęs) (1t., b. l. 103-10107), nedirbanti (1t., b. l. 108), registruota Užimtumo tarnyboje (1t., b .l. 109), administracine tvarka bausta (1t., b. l. 111-113). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, sankcijoje numatytas bausmių rūšis, daro išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajai arešto bausmes. Teismo vertinimu, atsižvelgus į bausmę individualizuojančias aplinkybes už nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrus 45 parų arešto bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą 146 straipsnio 1 dalyje 15 parų arešto bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrus 20 parų arešto bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrus 20 parų arešto bausmę, manytina, kad tokie arešto bausmės dydžiai šiuo konkrečiu atveju yra teisingi ir proporcingi bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. T. (M.) paskirti subendrintą bausmę – 45 paras arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinti visiško bausmių sudėjimo būdu su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 146 straipsnio 1 dalį ir A. T. (M.) paskirti galutinę subendrintą bausmę – 80 parų arešto bausmę.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas atidėti A. T. (M.) bausmės vykdymą, visų pirma įvertina tai, kad nors administracine tvarka bausta, tačiau anksčiau neteista (teistumas išnykęs), todėl teismas mano, kad A. T. (M.) elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei izoliavimas nuo visuomenės, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų. Taip pat svarbi aplinkybė ir tai, kad kaltinamoji augina (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti kaltinamąja ir suteikti jai galimybę pasitaisyti neizoliuojant jos nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo.
Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, A. T. (M.) arešto bausmės vykdymas atidedamas 1 metams, paskiriant jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, ir įpareigojant: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Dėl civilinio ieškinio
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.
Nukentėjusysis M. B. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 601 Eur turtinei žalai atlyginti ir 700 Eur advokato padėjėjo išlaidoms atlyginti (3t., b. l. 74-76).
M. B. turtinės žalos dydį sudaro pagrobtų daiktų vertė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo M. B. atstovas advokato padėjėjas nurodė, kad turtinę žalą sudaro pagrobtų daiktų vertė, t. y. telefonas (450 Eur vertės), raktų ryšulys (10 Eur), odinė pinginė (50 Eur), piniginėje buvę 60 Eur grynųjų pinigų, asmens tapatybės kortelė (30 Eur), SIM kortelė (1 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad tarp kilusios turtinės žalos ir kaltinamųjų (D. G., A. T. (M.)) veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala M. B. padaryta būtent kaltinamųjų veiksmais. Teismas pažymi, kad nors nukentėjusysis ir nepateikė daiktų vertę pagrindžiančių duomenų, tačiau vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais spręstina, jog turinė žala jam padaryta, jos suma adekvati ir atitinka protingumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamosios (D. G., A. T. (M.)) pripažino civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į tai, 601 Eur žalos atlyginimas solidariai priteistinas iš kaltinamųjų D. G., A. T. (M.).
Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad neturtinę žalą M. B. grindžia tuo, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu patyrė dideles fizines kančias, buvo sužalota galva, veidas, rankos, visas kūnas buvo nusėtas kraujosruvomis. Iki šio patiria žmonių ir jų susibūrimo baimę. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad neturtinę žalą sudaro tai, kad jis negalėjo ilgą laiką išeiti į lauką, dvi savaites buvo be darbo, be pajamų, turėjo skolintis iš kitų pinigus. Buvo nepatogumai, kraujosruvos. Dėl visų patirtų nepatogumų, dėl gydymo, dėl sugaišto laiko, blogos savijautos patyrė neturtinę žalą.
Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Atlyginant neturtinę žalą, šis principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003, 2K-68/2014 ir kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nurodytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes nustato teismas, atsižvelgdamas ir į sukauptą teismų praktiką panašiose bylose.
Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Visgi, nagrinėjimu atveju neturtinės žalos dydis nelaikytinas pakankamai pagrįstu visa apimtimi. Nukentėjusysis M. B. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų patyrė stresą ir fizinį skausmą, dvi savaites buvo be darbo, be pajamų, turėjo skolintis iš kitų pinigus, tačiau byloje nėra pateikta jo teiginius patvirtinančių teiginių (apie pinigų skolinimąsi, dviejų savaičių nedarbą ir kt.). Visgi, nukentėjusiojo nurodyti sužalojimai yra susiję su nagrinėjamu įvykiu, dėl ko jis patyrė tam tikras neigiamas pasekmes, stresą bei išgyvenimus. Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltinamųjų kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais. Nukentėjusysis M. B. neabejotinai jautė skausmą, patyrė stresą, išgyvenimus. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į šias aplinkybes bei į specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis apie M. B. nustatytus sužalojimus. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, M. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant M. B. iš kaltinamųjų D. G., A. T. (M.), A. P., E. P. solidariai 1000 Eur neturtinės žalos.
Byloje pareikštas (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys dėl 56,40 Eur išlaidų dėl nukentėjusiojo gydymo ir pateikti patirtą žalą patvirtinantys dokumentai (1t., b. l. 81, 82). Apie bylos nagrinėjimą civilinio ieškovo įgaliotas atstovas buvo informuotas, prašė civilinį ieškinį tenkinti ir bylą išnagrinėta jam nedalyvaujant (3t., b. l. 38,88). Kaip matyti iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo, ši žala patirta dėl nukentėjusiojo gydymo, kuris buvo reikalingas dėl padaryto sveikatos sutrikdymo. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad sužalojimus nukentėjusysis patyrė dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų. Tarp kilusios žalos ir kaltinamųjų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, žala padaryta būtent kaltinamųjų veiksmais. Nurodytos aplinkybės, sudaro pagrindą civilinį ieškinį tenkinti priteisiant solidariai iš kaltinamųjų D. G., A. T. (M.), A. P., E. P. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 56,40 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusio baudžiamojo proceso.
Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas ir bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017).
Teismui yra pateikta sąskaita už nukentėjusiajam M. B. teiktas teisines paslaugas 700 Eur sumai (3t., b. l. 58).
Nagrinėjamu atveju, įvertinus faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, bylos apimtį, konstatuotina, kad nukentėjusiojo M. B. išlaidos advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti nėra akivaizdžiai per didelės. Nors advokato padėjėjo parengti prašymai yra standartinio pobūdžio ir nėra sudėtingi ar didelės apimties, jame nebuvo sprendžiami sudėtingi teisės taikymo klausimai, tačiau advokato padėjėjas taip pat dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, teikė konsultacijas, todėl 700 Eur išlaidų priteisimas neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Įvertinus tai, priteistinos nukentėjusiojo M. B. 700 Eur išlaidos advokato paslaugoms apmokėti lygiomis dalimis iš kaltinamųjų (D. G., A. T. (M.), A. P., E. P.).
Daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Ikiteisminio tyrimo metu D. G. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l.148), paliekama galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Ikiteisminio tyrimo metu A. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2t., b. l. 87), paliekama galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Ikiteisminio tyrimo metu E. P. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2t., b. l. 27), paliekama galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Ikiteisminio tyrimo metu A. T. (M.) skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1t., b. l. 20). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartimi rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į intensyvią priežiūrą 2 mėnesiams bei paskirtas įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas į kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. A. T. (M.) paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliekama galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,
nusprendžia:
D. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant D. G. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
2) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant A. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
2) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
E. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant E. P. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
2) pradėti dirbti (tęsti darbą) arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. T. (M.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 15 parų arešto bausmę.
A. T. (M.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 45 parų arešto bausmę.
A. T. (M.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) ir paskirti jai 20 parų arešto bausmę.
A. T. (M.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 20 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2007 m. liepos 21 d.), subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir A. T. (M.) paskirti subendrintą bausmę – 45 parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią subendrintą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 1 dalį, visiško bausmių sudėjimo būdu, ir A. T. (M.) paskirti galutinę subendrintą bausmę – 80 (aštuoniasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti jai intensyvią priežiūrą – nuteistosios buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. T. (M.) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:
1) neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi;
2) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir iš D. G., A. T. (M.), A. P., E. P. solidariai priteisti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai 56,40 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir keturiasdešimt euro centus) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų D. G., A. T. (M.) solidariai priteisti 601 Eur (šešis šimtus vieną eurą) turtinei žalai atlyginti ir iš kaltinamųjų D. G., A. T. (M.), A. P., E. P. solidariai priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis iš D. G., A. T. (M.), A. P., E. P. nukentėjusiajam M. B. 700 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.
D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
A. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
E. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
A. T. (M.) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.