Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2107-855/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-11-07
Bylos Nr.: 2A-2107-855/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-44-3-00078-2020-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Renata Volodko, Kristina Lysionok, Donata Kravčenkienė
Ieškovas: G. K., M. K.
Atsakovas: A. G.
Advokatai: Vytautas Kalmatavičius

Kategorijos

2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas

Civilinė byla Nr. 2A-2107-855/2023Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00078-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2.; 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donatos Kravčenkienės, Kristinos Lysionok ir Renata Volodko (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių G. K. ir M. K. ieškinį atsakovei A. G., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. R., dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės G. K. ir M. K. kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2023 m. vasario 13 d. mažosios bendrijos „Kadastriniai.lt“ matininko G. Š. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą, o būtent:

1) ieškovė G. K. atskirai valdys ir naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu A ir apibrėžtomis taškais: 9, 10, 48, 47, 46, 55 (kurios plotas 371 kv. m); 5, 6, 54, 45, 44, 43, 42, 53 (kurios plotas 434 kv. m) ir 1, 2, 40, 39, 38, 25 (kurios plotas 109 kv. m);

2) ieškovė M. K. atskirai valdys ir naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu B ir apibrėžtomis taškais: 23, 36, 35, 34, 33, 32, 31, 30, 29, 28, 27, 20, 21, 22 (kurios plotas 656 kv. m); 10, 11, 49, 48 (kurios plotas 188 kv. m) ir 25, 38, 37, 24 (kurios plotas 35 kv. m);

3) atsakovė A. G. atskirai valdys ir naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu C ir apibrėžtomis taškais: 2, 3, 4, 5, 53, 42, 41,40 (kurios plotas 141 kv. m); 6, 7, 8, 9, 55, 46, 45, 54 (kurios plotas 320 kv. m); 20, 27, 26, 19 (kurios plotas 335 kv. m); 24, 37, 36, 23 (kurios plotas 13 kv. m) ir 11, 12, 50, 49 (kurios plotas 66 kv. m);

4) trečiasis asmuo V. R. atskirai valdys ir naudosis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksu D ir apibrėžtomis taškais: 50, 12, 13, 14, 15, 16, 52, 51 (kurios plotas 509 kv. m); 26, 17, 18, 19 (kurios plotas 379 kv. m);

5) visi bendrai valdys ir naudosis žemės sklypo dalimi, skirta bendram naudojimui, pažymėta indeksu BN ir apibrėžta taškais: 39, 40, 41,42, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52, 16, 17, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 38 (kurios plotas 1044 kv. m), kurioje G. K. priklauso 267 kv. m, M. K. priklauso 258 kv. m, A. G. priklauso 259 kv. m, V. R. priklauso 260 kv. m žemės sklypo;

6) ieškovė M. K. įsipareigoja neužtverti ir kitaip neapriboti naudojimosi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B ir apibrėžta taškais: 33, 32, 31, 30, leidžiant joje kitiems žemės sklypo savininkams pravažiuoti transporto priemone ir manevruoti su transporto priemone ir priteisti ieškovių naudai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės.

2. Ieškinį grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teise iš Lietuvos Respublikos nusipirko 2318/4600 dalį 0,46 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus (toliau - NŽT Širvintų skyrius) vedėjo 2019 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. 44SK-5-(14.44.110.) „Dėl valstybinės žemės sklypo Nr. 763, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo) ir NŽT patikėjimo teisės į šį žemės sklypą įregistravimo nekilnojamojo turto registre“ suformuotas valstybinės žemės sklypas Nr. 763 ir patvirtinti šio sklypo kadastro duomenys (žemės sklypo kadastro numeris (duomenys neskelbtini)). NŽT Širvintų skyriaus vedėjo 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 44VĮ-225-(14.44.2.) „Dėl naudojamo kitos paskirties dalies valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo G. K. ir M. K. “ nustatytos perkamo žemės sklypo plano dalys bendrojoje nuosavybėje: ieškovei G. K. - 1181/4600, ieškovei M. K. - 1137/4600. Žemės sklypo dalys parduotos ieškovėms pagal valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį.

2.2. Minėtas žemės sklypas yra penkiabučio gyvenamojo namo teritorijoje, todėl juo naudojasi visi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai, įskaitant atsakoves V. R., kuri po M. R. mirties paveldėjo jo turto dalį, ir A. G.. Atsakovės Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra žemės sklypo bendraturtės: A. G. priklauso 567/2300 dalys žemės sklypo, V. R. priklauso 287/1150 dalys žemės sklypo.

2.3. Ieškovių Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties priede žemės sklypo plane nenustatytos/nepažymėtos konkrečios žemės sklypo vietos, kuriomis ieškovės disponuos atskirai nuo kitų asmenų, besinaudojančių žemės sklypu, todėl ieškovėms neaiški naudojimosi savo nekilnojamuoju turtu tvarka. Likusia žemės sklypo dalimi besinaudojančios atsakovės savo naudojamas žemės sklypo dalis išdėsčiusios taip, kad ieškovės negali įgyvendinti nuosavybės teisės pilna apimtimi, jų nuosavybės teisė į žemės sklypo dalis yra iš esmės suvaržyta. Iki šiol tarp šalių nebuvo nustatyta jokia naudojimosi tvarka ir šalys juo naudojosi kas kaip norėjo: sodino medžius ir augalus, darėsi daržus, ganė gyvulius, viskas vyko chaotiškai. Tvoras bendrasavininkai pradėjo statyti apie 2016 m., nors ieškovė prašė kaimynų to nedaryti. Žemės sklypas buvo suformuotas ir įregistruotas tik 2019 metais.

2.4. Ieškovės, įvertinusios atsakovių bylos nagrinėjimo metu išsakytą poziciją dėl ieškovių anksčiau pateikto naudojimosi tvarkos plano, siekiant konstruktyvaus ginčo išsprendimo tarp bendraturčių, parengė patikslintą naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos planą. Pagal plane numatytą naudojimosi tvarką kiekvienam bendraturčiui užtikrinama galimybė racionaliai naudotis jam tenkančia žemės sklypo dalimi. Ieškovių patikslintame plane individualiam naudojimui išskirtos taisyklingos formos žemės sklypo dalys, kiek tai buvo įmanoma. Taisyklingų dalių išskyrimas yra itin svarbus siekiant užtikrinti, kad nustatyta naudojimosi tvarka realiai veiktų ir faktiškai žemės sklype būtų galima identifikuoti ir pažymėti kiekvienam bendraturčiui individualiam naudojimui skirtas žemės sklypo dalis. Patikslintame plane individualiam naudojimui išskirtos dalys tokiu būdu, kad kiekvienas bendraturtis, kurio butas yra sklype esančiame name, turėtų galimybę per savo buto langus matyti jo naudojamą sklypo dalį, taip pat tai užtikrina ir patogų priėjimą prie tų dalių iš jiems priklausančių butų. Plane išskirtos dalys atsižvelgiant į iki ieškinio pateikimo susiklosčiusią faktinę naudojimosi žemė sklypu ir jame esančiais statiniais praktiką, kiek tai chaotiškoje situacijoje buvo įmanoma. Naudojimosi tvarka pakoreguota numatant, kad bendraturčiai turėtų galimybę naudotis ta sklypo dalimi, kurioje jie yra įrengę savo daržus, augina vaismedžius bei įvertinant susiklosčiusią infrastruktūrą, t. y. suklotas takų plyteles, įrengtas tvoras, net jeigu jų įrengimas ir neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kuri visiškai atitiktų iki šiol susiklosčiusį naudojimąsi, objektyviai vertinant, nėra galimybės.

3. Ieškovės 2023 m. vasario 27 d. pareiškimu V. R. atžvilgiu ieškinio atsisakė, kadangi ši sutiko su ieškinio reikalavimais, jos procesinis statusas pakeistas į trečiojo asmens.

Atsiliepimas

4. Atsakovė A. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; prašė iš ieškovių priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Tarp šalių susiklosčiusi naudojimosi žemės sklypu tvarka susiformavo per daugelį metų visiems bendraturčiams sutinkant ir buvo naudojama ilgai.

4.2. Žemės sklypo naudojimosi planas, paruoštas G. Š., neatitinka teisės aktų. Planas paruoštas ignoruojant Vilniaus apygardos teismo, pirmą kartą nagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2A-11-967/2022, 30, 31, 36 punktų imperatyvus, kurie yra privalomi tiek teismui, tiek šalims. Sudarant sklypo naudojimosi planą taip pat nebuvo atsižvelgta į žemės sklypo plotus, esančius po nuosavybės teise priklausančiais ūkiniais statiniais: tvartas priklauso 100 proc. M. K., taigi ir žemė po juo priklauso jai 100 proc. Tuo tarpu 77 kv. m po statiniu esanti sklypo dalis priskiriama naudotis bendrai visoms bendraturtėms, dėl ko sumažinta po 19 kv. m atsakovei individualiam sklypo naudojimui. Apeliacinės instancijos teismo nutartis (36 punktas) įpareigojo vertinti 2021 m. sausio 5 d. planą. Nustatant sklypų naudojimosi tvarką turi būti užtikrinama tvarka, neleidžianti vieniems bendraturčiams savo teisių įgyvendinti kitų bendraturčių teisių sąskaita. Pateiktas sklypo naudojimosi planas atspindi, kad ieškovės to principo nesilaikė ir pateikė planą, pagal kurį tiek atsakovei A. G., tiek V. R. užkertamas kelias naudotis kiemu, kuriuo ligi šiol visi naudojasi kaip bendro naudojimo objektu. A. G. taip pat apribojamas naudojimasis ariamos žemės sklypo dalimi su šiltnamiu, išklotomis plytelėmis, nes dalis jos naudojamo išdirbto sklypo priskiriama ieškovei G. K., kuri niekada toje vietoje jokia sklypo dalimi nesinaudojo.

4.3. Kad žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo susiklosčiusi seniai, įrodo ir 2018 m. rugsėjo 25 d. sklypo planas, kuris įregistruotas VĮ „Registrų centras“ ir tai yra oficialus dokumentas, kuriame išbraižyti šalių tvoromis aptverti plotai. Atsakovės yra pastačiusius šiltnamius, A. G. yra suklojusi stabilias plyteles, suformavusi pievutę, pasodinusi vaismedžius ir vaiskrūmius. Dėl naudojimosi tvarkos tarp šalių niekada nebuvo jokių konfliktų. Visi naudojosi žemės plotais pagal nusistovėjusią tvarką, tvėrėsi tvoras. Kiemu ir kitomis sklypo dalimis buvo naudojamasi bendrai. Ieškovių teiginys, kad joms buvo suvaržytos teisės naudotis sklypu niekuo nepagrįstas.

4.4. Susiklosčiusią naudojimosi tvarką įrodo ir fotonuotraukos, esančios byloje, kuriose matyti tvoros, vaismedžiai, statiniai. Kaip rodo 2000 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 3207-89, sklypas 0,46 ha 2000 m. jau buvo suformuotas ir jo ribos niekada nesikeitė bei tuo sklypu visi naudojosi ir taip naudojasi iki šiol. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad yra susiklostę naudojimosi sklypu santykiai. Ieškovės privalėjo atsižvelgti į apeliacinės instancijos teismo nuorodas, kad plane nėra pažymėtų bylai reikšmingų dalykų, kaip pvz., sklype esančių objektų, automobilių stovėjimo vietų ir kt. (nutarties 30 punktas). Neaišku kodėl ieškovėms turi būti privilegijuotai ir prioritetiškai skiriamas kiemas, kai jis turi būti bendro naudojimo vieta, nes reikia jame visiems statyti ir apsisukti automobiliams, vežti malkas, grūdus ir kt. Teismui patvirtinus sklypo naudojimosi tvarką, kokią prašo ieškovės, būtų šiurkščiai pažeistos atsakovių, nepaisant to, kad viena iš atsakovių ieškinį pripažino, naudojimosi sklypu teisės. Šiuo atveju atsakovės būtų nustumtos į pačias nepatogiausias sklypo vietas: A. G. tektų griauti savo statytas apie ariamą žemę tvoras, išmontuoti plyteles bei šiltnamį, prarasti naudojimosi teisę kiemu, pievele, persikelti į krūmais apaugusias sklypo vietas, kuriomis niekas nesinaudojo, o savo naudojimo vietą perleisti ieškovei G. K.; V. R. privalėtų persikelti į sklypo vietą po elektros linijomis, kurioje bet kokia veikla yra draudžiama. Ieškovės neįrodinėja ir nepateikia faktų, kodėl ieškovių interesas naudotis geriausiomis sklypo dalimis, suardant susiklosčiusią tvarką, turi būti pripažintas kaip ypač svarbus ir esminis. Šią aplinkybę įvardijo ir apeliacinės instancijos teismas (nutarties 31 punktas). Prašoma ieškovių sklypo naudojimosi tvarka visiškai sugriautų susiklosčiusią naudojimosi tvarką. Nusistovėjusi tvarka buvo stabili ir nebuvo jokių nei vienos šalies naudojimosi trukdžių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2023 m. birželio 20 d. sprendimu ieškovių G. K. ir M. K. ieškinį tenkino pilna apimtimi – nustatė naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal MB „Kadastriniai.lt“ 2023 m. vasario 13 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą; priteisė G. K. iš A. G. 1 787 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat iš A. G. valstybės naudai priteisė 33,06 Eur pašto išlaidų.

6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. priimtą nutartį, kuria buvo panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. kovo 17 d. sprendimas, kuriuo ieškovių ieškinys buvo patenkintas, ir joje nurodytus motyvus, iš naujo išnagrinėjęs visas faktines šios bylos aplinkybes, nurodė, kad ieškovės ne kartą tikslino savo siūlomą naudojimosi žemės sklypu planą; po pakartotinių siūlymų dėl naudojimosi tvarkos ieškovės susitarė su atsakove V. R., tačiau su atsakove A. G. nesusitarė ir ji liko vienintelė bendraturtė, kuriai netiko visi naudojimosi žemės sklypu tvarkos pasiūlymai. Nagrinėjant bylą iš naujo, ginčas vėl ieškovių prašymu du kartus buvo perduotas mediacijai, tačiau atsakovė A. G. su visais pasiūlymais nesutiko, mediacijos atsisakė, tuo tarpu pati atsakovė jokių pasiūlymų nepateikė, išskyrus reikalavimą „palikti viską kaip yra“. Tokiu būdu teismas, kaip ir buvo nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje, užtikrino pareigą tikslinti planą, išnaudojant visas galimybes suderinti šalių valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės objektą, ieškant priimtiniausio visoms bendraturtėms ginčo sprendimo būdo.

7. Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu, apžiūrėjęs ginčo žemės sklypą, nustatė, kad visas žemės sklypas yra išskirstytas sugriuvusios, savadarbės tvoros elementais; žemės sklypo gabaliukai yra netaisyklingos formos, išmėtyti po visą žemės sklypą, kas atitinka ieškovės paaiškinimą, kad atsakovė savo nuožiūra vienas po kito užiminėjo ir naudojo jai patogias žemės sklypo dalis; visas sklypas iš esmės yra mažai prižiūrimas, tik lopinėliais šviežiai nupjauta žolė; vietoje yra sunku suprasti, kas kokia dalimi naudojasi, kas, savaime suprantama, ir sukelia konfliktines situacijas ir sklypo neleidžia tinkamai prižiūrėti, kas atitinka ir ieškovės paaiškinimus, kad jai nėra galimybės tinkamai tvarkyti ir prižiūrėti žemės sklypą. Tuo pagrindu sprendė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarką negalima laikyti, kaip nusistovėjusią tvarką. Anot teismo, naudojimosi tvarkos apskritai nėra, todėl teismas vertino, kad nepatenkinus ieškinio ir nesant priešieškinio, liktų susiklosčiusi chaotiška situacija. Tuo pačiu teismas pažymėjo, jog namas ir žemės sklypas yra nemažos gyvenvietės centre, prie pagrindinės gatvės, todėl toks, koks jis yra, nepriimtinas ir estetiniu požiūriu.

8. Teismas nurodė, kad byloje yra pateiktas ieškovių užsakytas žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planas, kuriame aiškiai nurodytos žemės sklypo dalys, tenkančios kiekvienam namo savininkui, jos paskirstytos pagal tai, kuri žemės sklypo dalis ribojasi su bendrasavininkės butu. Be to, aplink namą, ūkinius pastatus numatyta bendro naudojimosi žemė, užtikrinant bendraturčiams galimybę prižiūrėti namą ir naudotis ūkiniais pastatais. Į bendro naudojimo žemės plotą įtrauktas įvažiavimas ir kiemas, tokiu būdu žemės savininkėms sudarant galimybę lengvai patekti prie joms priskirtų naudojamos žemės plotų, atsivežti malkas, įvažiuoti automobiliais, apsisukti. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei kiekvienam bendrasavininkiui tenkančią žemės sklypo dalį, sprendė, kad šiuo atveju, patvirtinus ieškovių pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarką, nei vieno bendrasavininko interesai nebus pažeisti, tvarka atitinka proporcingumo kriterijus bei yra racionali ir efektyvi.

9. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad bus sunaikintos jos tvoros, medeliai ir krūmai. Visų pirma teismas pažymėjo, jog tvoros, kaip tokios, išvis nėra: sklypus skiria savadarbiai elementai - lentos, kuolai, viela, tinklo elementai (kas atitinka ieškovės paaiškinimus, kad atsakovė pati įkaldavo kuolus ten, kur jai patikdavo ir taip užfiksuodavo savo dirbamos žemės elementus ir dėl to kildavo ir kyla konfliktai), atsakovės daržo tvorą sudaro neaukšti savadarbiai elementai, kurie gali būti laisvai pašalinami dėl jų konstrukcijos ir jokių funkcijų neatlikimo; antra, vaismedžiai, dėl kurių taip pat kilo ginčas, nes jie, patvirtinus naudojimosi tvarką, liktų ieškovei skirtame naudotis žemės sklype, negali nulemti ieškovių nurodytos tvarkos netvirtinimo, be to, medeliai yra maži ir, esant reikalui, gali būti be žalos persodinami; trečia, tvora prie ūkinio pastato taip pat yra iš vielos ir įvairių medžiagų kuolų, kurie neatlieka jokių funkcijų; ketvirta, trys serbentų krūmus galima perkelti į atsakovei skirtą naudotis žemės sklypo dalį, o atsakovės šiltnamis liks savo vietoje.

10. Nurodytų argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės, rengdamos žemės sklypo naudojimosi planą, maksimaliai, kelis kartus tikslindamos, atsižvelgė į kitų bendrasavininkių interesus, naudojamus žemės sklypo plotus, racionaliai paskirstė šalims naudotis skirtą žemę.

11. Tenkindamas ieškovių ieškinį pilna apimtimi, teismas iš atsakovės priteisė 1 787 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė ieškovių sumokėtas 100 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus ir 1 687 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

I. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

12. Apeliantė (atsakovė) A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti apeliantei (atsakovei) patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Ieškovės neturėjo teisės bylos nagrinėjimo metu tikslinti ieškinio ir keisti žemės naudojimo plano. Vilniaus apygardos teismas, 2022 m. vasario 1 d. nutartimi panaikinęs pirminį Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2021 m. kovo 17 d. sprendimą ir grąžinęs bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo konkrečiai nurodė, kas turi būti vertinama, o būtent – turėjo būti vertinamas būtent byloje esantis naudojimosi žemės sklypu plano projektas – ar jis nepažeidžia kitų bendraturčių interesų, ar padeda šalinti konfliktines situacijas, kylančias nesutarimo priežastis, o ne tikslinamas ieškinys ir braižomas naujas projektas. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismo pavedimu ieškovės pateikė patikslintą ieškinį su nauju naudojimosi sklypu plano projektu. Apeliantė su tuo nesutiko, nurodydama, kad tai yra naujas ieškinys. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgęs į atsakovės prieštaravimus, bylą išnagrinėjo ne iš naujo, kaip tą reikalavo apeliacinis teismas, o pagal pateiktą patikslintą ieškinį su pakeistu ieškinio dalyku ir pagrindu, nors tokiu atveju turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą (remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu) arba sustabdyti bylos nagrinėjimą (CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu).

12.2. Mediacijai Plano, kuris buvo nubraižytas 2023 m. vasario 13 d., projektas nebuvo teiktas, nes Plano tuo metu dar nebuvo. Šis Plano projektas nebuvo derintas nei su V. R., nei su apeliante. Braižant projektą, nei apeliantė, nei V. R. nebuvo kviečiamos. Be to, Plano projektas buvo sudarytas pažeidžiant kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 18 p. (nežymėta riboženkliais), 19 p. (darant matavimus, nekviesti visi bendraturčiai), 21.9 p. (nesurašytas paženklinimo aktas ir jis nederintas su vietiniu NŽT skyriumi), 40.4 p. (projektas nederintas su NŽT skyriaus vedėju).

12.3. Byloje yra oficialus dokumentas – 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarytas ir VĮ „Registrų centras“ įregistruotas Žemės sklypo planas, iš kurio matosi faktiškai nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, tik nenurodyta, kas kokiomis dalimis naudojosi. Jau tuo metu tvoromis buvo pažymėtos sklypo dalys, kuriose žemė šalių jau buvo naudojama. Tą konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas.

12.4. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo konstatavimas, jog atsakovė savo nuožiūra užiminėjo ir naudojo jai patogias žemės sklypo dalis, kad žemės sklypo gabaliukai yra atsakovės naudojami daržui, kad atsakovė pati fiksuodavo savo dirbamos žemės elementus ir pan., kadangi ginčo sklype tvoros buvo tveriamos visų bendraturčių, tvorų paskirtis bendraturtėms buvo dvejopa – apsaugoti sklypo naudojimo vietas nuo gyvūnų ir žymėti individualiai naudojamas vietas. Tvoros tokiose pozicijose yra išlikusios ir dabar, o konfliktai tarp bendraturčių prasidėjo būtent dėl ieškovės pateikto Plano projekto.

12.5. Patvirtinus ieškovių prašomą Planą, atsakovė patirs didelių nepatogumų, nes reikės šalinti vyšnias, obelis, ilgamečius serbentų krūmus, net ir šiltnamį, patenkantį ant G. K. skiriamo sklypo ribos. Dideli nepatogumai bus ir dėl pilnai suvaržytų galimybių naudotis kiemu. Kiemo teritorija aiškiai atvaizduota oficialiame dokumente – 2018 m. rugsėjo 25 d. Plane. Nei ieškovės, nei teismas nepaaiškino, kodėl ieškovėms prioritetiškai reikalingas kiemas – vertingiausia pagal funkcinę paskirtį sklypo vieta. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kiemas yra įtrauktas į bendro naudojimo žemės plotą, kai Plano projekte matyti, kad ieškovėms G. K. skiriama 434 kv. m, o M. K. – 656 kv. m kiemo. Apeliantei ir trečiajam asmeniui V. R. M. K. sutinka leisti sau priskirtoje 656 kv. m dalyje taškais 30, 31, 32, 33 pažymėta sklypo dalimi įvažiuoti ir manevruoti, tačiau nelaikyti joje transporto priemonių. Toks sutikimas neteisėtas ir nepriimtinas, nes M. L., kaip ir visi bendraturčiai, netampa naudojamų individualiai sklypo dalių savininkais, bendroji dalinė nuosavybė neišnyksta, atidalijimas neįvyksta. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kieme turi būti automobilių statymo vietos, aikštelė vaikams ir kitos vietos, skirtos bendraturčiams.

12.6. Į bylą pateiktame ieškovių Plano projekte nenurodytos specialios žemės naudojimo sąlygos, t. y. 247 kv. m elektros apsaugos zona, tai, kad visas sklypas numelioruotas, yra saugotini beržai. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tuo atveju, jei bendro naudojimo sklype specialiosios žemės naudojimo sąlygos (elektros linijos, saugotini medžiai ir kt.), teismai neturi tvirtinti individualios tvarkos.

12.7. Teismas neteisingai sprendė klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų. Ieškovės atsisakė ieškinio V. R., nors jos atžvilgiu sprendimas priimtas: siūlomą naudojimui sklypo dalį jai nustatė pagal ieškovių projektą, tuo tarpu teismas visą bylinėjimosi išlaidų naštą perkėlė vienai atsakovei. Be to, bylinėjimosi išlaidų sumą – 1 787 Eur, neproporcingai didelė, nes naujo ieškinio, remiantis jau esama medžiaga, parengimo apimtis nėra didelė.

Atsiliepimas

13. Ieškovės G. K. ir M. K. pateikė atsiliepimą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti iš apeliantės ieškovių naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas, siekdamas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, turėjo teisę priimti patikslintą ieškinį, kadangi patikslintu ieškiniu buvo siekiama visoms šalims labiausiai priimtinos naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, o pats Planas yra tik ieškovių pozicijos išdėstymo forma. Ieškovių teisė keisti ieškinio dalyką arba pagrindą įtvirtinta teisės aktuose. Šiuo konkrečiu atveju būtinybė pakeisti naudojimosi žemės sklypu tvarką kilo jau bylos nagrinėjimo metu, atsakovei išreiškus nesutikimą su siūloma nustatyti tvarka ir taip siekiant sudaryti labiausiai visų ginčo šalių interesus atitinkantį naudojimosi žemės sklypu planą. Teismui įvertinus, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, teismas turėjo teisę priimti patikslintą ieškinį, o jį priėmęs, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų. Be to, teikiant patikslintą ieškinį, buvo pakeistas tik ieškinyje reiškiamas reikalavimas, t. y. teismo buvo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal naujai pateiktą žemės sklypo planą, tuo tarpu faktinės aplinkybės, kuriomis buvo grindžiamas ieškinys (ieškinio pagrindas), nesikeitė ir išliko tos pačios. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo laikyti, neva patikslintas ieškinys buvo naujas ieškinys. Kita vertus, apeliantei buvo sudarytos visos galimybės pareikšti atsikirtimus į pateiktą patikslintą ieškinį ir apeliantė tokia galimybe pasinaudojo, kadangi teismui pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį. Atitinkamai jokios apeliantės teisės, teismui priėmus patikslintą ieškinį, pažeistos nebuvo ir juo labiau pažeistos tokia apimtimi, jog tai galėtų sudaryti pagrindą naikinti sprendimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

13.2. Ieškovių pateiktas Planas iš esmės maksimaliai, kiek tas yra įmanoma atsižvelgiant į nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dalis, atitinka faktiškai susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nors bendrai naudojamo kiemo plotas šiuo atveju sumažėja, tačiau dalis kiemo ir toliau lieka visų žemės sklypo savininkų naudojimui, kuriame galės būti laikomi automobiliai bei atitinkama dalis kiemo ir toliau liks naudojama visų bendrai. Kita vertus, svarbu įvertinti ir tai, kad Planas buvo rengiamas įvertinus kiekvieno žemės sklypo savininko nuosavybės teise valdomą žemės sklypo dalį ir atitinkamai galimybę žemės sklypą padalinti tokiomis dalimis, užtikrinant, kad visiems Žemės sklypo savininkams būtų paskirtas būtent jiems nuosavybės teise priklausantis žemės sklypo plotas. Kitoks išskirstymas, t. y. ir toliau paliekant kiemą (kuris sudaro didelę dalį žemės sklypo ploto) bendram naudojimui, tiesiog objektyviai nebuvo įmanomas, kadangi tokiu atveju kažkuris žemės sklypo savininkas negautų tos dalies žemės sklypo, kokią jis valdo nuosavybės teise.

13.3. Nors apeliantė laikosi pozicijos, kad naudojamos žemės sklypo dalys turėtų būti nustatomos taip, kaip yra sustatytos tvoros, tačiau vertinant žemės sklype įrengtas tvoras, vadovaujantis jomis, objektyviai nebūtų galimybės viso žemės sklypo ploto padalinti racionaliai ir tinkamai išnaudojant žemės sklypo plotą, juo labiau, nebūtų galimybės žemės sklypo padalinti taip, kad visiems sklypo savininkams būtų priskirta jų nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis. Kita vertus, teismas ir neturi vadovautis žemės sklype esančiomis tvoromis, kadangi didžioji jų dalis buvo įrengta savavališkai atsakovės. Esančios tvoros yra išsidėsčiusios chaotiškai, nesukuriant jokio nuoseklaus ir tvarkingo žemės sklypo padalijimo. Būtent dėl to šis ginčas ir yra nagrinėjamas teisme, kadangi šalys iš esmės ir nesutaria dėl tinkamo žemės sklypo padalijimo, nes esamas išskirstymas tvoromis nėra tinkamas ir priimtinas. Nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kaip numatyta Plane, priešingai nei teigia atsakovė, atsakovės naudojimui ir toliau bus priskiriamos atitinkamos žemės sklypo dalys, kuriose atsakovė yra suformavusi daržus bei įrengusi šiltnamius.

13.4. Nors apeliantė teigia, kad Planas pažeidžia jos teises ir teisėtus interesus, viena vertus, apeliantė ignoruoja aplinkybę, kad apeliantės nurodyta faktiškai susiklosčiusi naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia ieškovių teises ir interesus, kita vertus, parengtas Planas iš esmės atitinka pačios apeliantės nurodytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Vadovaujantis apeliantės nurodyta naudojimosi tvarka, apeliantei būtų priskiriamos visos geriausios žemės sklypo dalys, o ieškovėms ir kitiems asmenims liktų tik tos žemės sklypo dalys, kurių pati apeliantė nenaudoja, iš esmės dėl to, kad jos yra mažiau vertingos. Taigi, apeliantė pati šiuo atveju nurodo tokią tvarką, kuri yra naudinga tik jai vienai, iš esmės taip pažeidžiant ieškovių teises.

13.5. Žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos faktiškai netrukdo žemės sklypo bendraturčiams naudotis pagal naudojimosi tvarką jiems priskirtomis sklypo dalimis, įskaitant ir V. R.. Tai, kad per žemės sklypą eina tik 0,4 kw elektros oro linija, nedraudžia vykdyti ūkinę veiklą. Apeliantės nurodyto LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nėra numatyta draudimo elektros tinklų apsaugos zonoje vykdyti ūkinę veiklą. Atitinkamai tai reiškia, kad priešingai nei nurodo apeliantė, teismui nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kaip nurodoma Plane, nebus pažeidžiamos nei apeliantės, nei kitų žemės sklypo savininkų teisės ar teisėti interesai.

13.6. LR Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Šiuo konkrečiu atveju Planas nėra ir negali būti laikomas žemės sklypo kadastriniais matavimais ar kadastrinių matavimų bylos sudėtine dalimi. Atitinkamai ir Taisyklių nuostatos, kurios neva buvo pažeistos, nėra taikomos rengiant Planą. Šiuo konkrečiu atveju žemės sklypo ribos ženklinamos nebuvo, kadangi Planas yra skirtas nustatyti Žemės sklypo naudojimosi ribas žemės sklypo viduje ir neturi nieko bendro su išorinių žemės sklypo ribų nustatymu bei ženklinimu Taisyklėse nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad apeliantės argumentai, kad Planas parengtas nesilaikant Taisyklių, nesudaro pagrindo sprendimą laikyti neteisėtu, kadangi Plano sudarymui Taisyklės, ar apeliantės nurodytos Taisyklių nuostatos, apskritai nėra taikomos.

13.7. V. R. byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, todėl V. R. nesant proceso šalimi, teismas negalėjo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, priteisiant ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas iš trečiojo asmens. Atitinkamai nėra jokio pagrindo teigti, kad teismas nepagrįstai 1 787 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas priteisė vien iš apeliantės, kadangi tik apeliantė ir buvo kita proceso šalis, iš kurios teismas galėjo priteisti Ieškovėms bylinėjimosi išlaidas. Taip pat 1 787 Eur suma nėra sumokėta vien tik už ieškinio tikslinimą: už ieškinio tikslinimą (antrąjį) ieškovių sumokėta suma sudaro 300 Eur sumą, likusi suma buvo sumokėta už atstovavimą teisme, prašymo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo bei ieškinio (pirmojo) tikslinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

14. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovių ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo buvo patenkintas pilna apimtimi, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka

17. Apeliaciniame skunde apeliantė (atsakovė) išreiškė prašymą bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

19. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Savo ruožtu apeliantė prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo nepagrindė jokiais argumentais, t. y. apskritai nenurodė jokių aplinkybių ir motyvų, kodėl byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Be to, byla jau buvo nagrinėjama vieną kartą tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose, kas reiškia, jog šalys visus paaiškinimus turėjo galimybę pateikti ir pateikė net keletą kartų. Taigi, kolegijos vertinimu, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti pakanka byloje surinktų įrodymų, todėl tai gali būti pasiekta rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad bylos šalims - ieškovėms G. K. ir M. K., atsakovei A. G. bei trečiajam asmeniui V. R. -bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,46 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovėms priklausančios Žemės sklypo dalys: G. K. - 1181/4600, M. K. - 1137/4600; atsakovei A. G. - 567/2300, trečiajam asmeniui V. R. - 287/1150. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir prašė nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal patikslintą 2023 m. vasario 13 d. MB „Kadastriniai.lt“ matininko G. Š. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Atsakovė A. G. nepateikė teismui jos sudaryto naudojimosi tvarkos plano, taip pat neteikė byloje priešieškinio, bet pateikė savo poziciją į ieškovių parengtą planą, su kuriuo nesutiko.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, atsižvelgęs į aplinkybes, kad, pavyzdžiui, naudojamos žemės sklypo dalys yra netaisyklingos formos ir išmėtyti po visą žemės sklypą, o visas žemės sklypas iš esmės mažai prižiūrimas: sklypas suskirstytas sugriuvusios savadarbės tvoros elementais, tik lopinėliais nupjauta šviežia žolė ir pan., sprendė, kad naudojimąsi žemės sklypu negalima laikyti nusistovėjusia tvarka, t. y., anot teismo, jos išvis nėra. Tuo tarpu, teismo vertinimu, ieškovių pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plane aiškiai nurodytos žemės sklypo dalys, tenkančios kiekvienam namo savininkui, jos paskirstytos pagal tai, kuri žemės sklypo dalis ribojasi su bendrasavininkės butu, o aplink namą ir ūkinius pastatus numatyta bendrojo naudojimosi žemė, užtikrinant bendraturtėms galimybę prižiūrėti namą ir naudotis ūkiniais pastatais, taip pat įtrauktas įvažiavimas į kiemą, sudarant bendrasavininkėms galimybę patekti prie joms priskirtų naudojamos žemės plotų, įvažiuoti automobiliams ir pan. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas vertino, kad patvirtinus ieškovių pateiktą naudojimosi žemės sklypu planą / tvarką, nei vienos bendrasavininkės interesai nebus pažeisti, o pati tvarka atitinka proporcingumo kriterijus bei yra racionali ir efektyvi.

22. Atsakovė nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamasi pozicijos, jog ieškovės, visų pirma, neturėjo teisės bylos nagrinėjimo metu tikslinti ieškinio ir keisti žemės naudojimosi plano; Plane nurodyta naudojimosi sklypu tvarka neatitinka faktiškai nusistovėjusios naudojimosi sklypu tvarkos, o pats Planas sudarytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir atsakovės interesus. Taip pat nesutiko su teismo iš atsakovės priteistomis bylinėjimosi išlaidomis (jų paskirstymo principu bei dydžiu).

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau - CK, 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką, CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2011 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019; kt.).

25. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

26. Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

27. Apeliaciniame skunde apeliantė (atsakovė), visų pirma nurodo, kad nagrinėdamas bylą iš naujo pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos būtent pagal pirminį ieškovių pateiktą planą, kuris buvo vertinamas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjant bylą pirmą kartą, o ne priimti ir analizuoti ieškovių pateiktą visiškai naują planą ir tokiu būdu keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, taip pažeidžiant Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus ir nurodymus. Su tokia apeliantės pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

28. Kaip matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutarties turinio, ja grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teismo buvo tiesiog nurodyta nustatyti, ištirti bei įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes ir kriterijus, kurie visuomet vertinami tokio pobūdžio bylose dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos tarp bendraturčių nustatymo – nustatyti bendraturčių turimas dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, įvertinti nesutarimų priežastis, siūlomos naudojimosi tvarkos racionalumą ir proporcingumą, visų bendraturčių teisėtus lūkesčius ir t.t., kas nebuvo padaryta pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (bylos esmė liko neatskleista). Kita vertus, nei apeliacinės instancijos teismo 2022 m. vasario 1 d. nutartyje, nei įstatyme nėra numatytas draudimas ieškovėms tikslinti ieškinį, o šiuo konkrečiu atveju – tikslinti ieškinio dalyką, ieškovėms pasiūlant pakoreguotą, kiek kitokį naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, kas nagrinėjamos situacijos kontekste buvo objektyviai tikslinga ir būtina, turint omenyje, kad, visų pirma, atsakovė nesutiko su daug kartų (2020 m. balandžio 15 d., 2020 m. rugpjūčio 20 d., 2021 m. sausio 7 d., 2022 m. gruodžio 5 d., 2023 m. vasario 24 d.) ankščiau ieškovių teiktais naudojimosi tvarkos pasiūlymais ir variantais (įskaitant ir su paskutiniu projektu, kuris buvo vertinamas ir pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka), du kartus vykusi teisminė mediacija buvo nesėkminga, atsakovė paskutinės mediacijos atsisakė, pati atsakovė jokių alternatyvių naudojimosi žemės sklypu tvarkos variantų nei priešieškinio forma, nei jokia kita forma ir tvarka neteikė, laikydamasi principinės tiesiog nesutikimo nei su vienu ieškovių pasiūlymu pozicijos, o galiausiai – apskundė pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo nustatyta pagal paskutinį ieškovių teiktą projektą siūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka; antra, naudojimosi bendru turtu teisiniai santykiai savo esme gali būti ilgalaikiai, tęstinio pobūdžio, ir net esant šalių susitarimu ar teismo sprendimu jau nustatytai naudojimosi turtu tvarkai, pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir esant įstatyme nustatytiems pagrindams, ji gali būti vėl keičiama.

29. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme nebuvo pakeistas ir ieškinio pagrindas, ir ieškinio dalykas (kas pagal CPK 141 straipsnį būtų negalima), kadangi ieškinio faktinis (o taip pat ir teisinis) pagrindas išliko tas pats - buvo pakoreguotas tik ieškinio dalykas, prašant nustatyti naudojimosi sklypu tvarką pagal pakoreguotą / patikslintą, įvertinus ir apeliacinės instancijos teismo pateiktus išaiškinimus, projektą.

30. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog tokiose bylose nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, o ne klausimas dėl konkretaus vienos iš šalių pateikto tokios tvarkos nustatymo plano ar projekto patvirtinimo. Bylose dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, atsižvelgiant į žemės, kaip turto objekto, specifiką, šalys savo reikalavimus dėl tam tikros naudojimosi žeme tvarkos nustatymo ir atsikirtimus į kitos šalies pasiūlymus gali išdėstyti tik pateikdamos žemės sklypo planus ir juose pažymėdamos siūlomą naudojimosi tvarką. Taigi tokiose bylose žemės sklypo planas nėra vien įrodymas; iš esmės – tai jį teikiančios šalies pozicijos išdėstymo forma, pavaizdavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2012). Tad vadovaujantis šiuo kasacinio teismo išaiškinimu, sutiktina su ieškovių nurodomu argumentu, kad ieškovių pateiktas Planas tik atspindi jų poziciją dėl naudojimosi žemės sklypu nustatymo, kuriame atvaizduojama siūloma tvarka, ir dėl to neturėjo būti teiktas naujas ieškinys teismui.

31. Nėra pagrindo pritarti ir apeliantės teiginiui, jog ieškovėms patikslinus naudojimosi žemės sklypu projektą, nebuvo įvykdytas apeliacinės instancijos teismo įpareigojimas išnaudoti galimybes suderinti šalių valią dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo, ieškoti priimtiniausio visoms bendraturtėms ginčo sprendimo būdo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl ieškovių patikslinto naudojimosi žemės sklypu tvarkos projekto atsakovei neabejotinai buvo suteikta galimybė pasisakyti, išreikšti procese savo poziciją, ji tą realiai ir padarė (pateikė atsiliepimą, dalyvavo nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdžiuose, įskaitant išvažiuojamąjį teismo posėdį ir pan.), o vien atsakovės nesutikimas ir su pakoreguotu naudojimosi tvarkos variantu, taip pat ir jį patvirtinusio pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimas apeliacine tvarka jau savaime yra pakankami spręsti apie tai, kad buvo siekiama suderinti šalių valią, kad tokios galimybės šiame teismo procese ne kartą tiek ankščiau, tiek grąžinus bylą nagrinėti iš naujo buvo išnaudotos ir pasirodė neefektyvios.

32. Nors kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-403/2022, 19 punktas), tačiau nėra pagrindo pritarti apeliantės argumentui, jog turėtų būti nustatyta faktiškai susiklosčiusi ir oficialiame dokumente – 2018 m. rugsėjo 25 d. VĮ „Registrų centras“ įregistruotame žemės sklypo plane atsispindinti naudojimosi žemės sklypu tvarka.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre figūruoja tik kadastrinių matavimų byloje esantis pats žemės sklypo planas, apibrėžiantis sklypo plotą, konfigūraciją, koordinates ir kitus žemės sklypą, kaip nuosavybės teisės objektą, identifikuojančius duomenis, tačiau VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nėra jokio plano, kuriame būtų nustatyta konkrečių bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka, konkrečiai pažymėta, kuriomis sklypo dalimis, jas aiškiai identifikuojant, kuris iš bendraturčių naudojasi asmeniškai ir/ar bendrai su kitais bendraturčiais ir pan., o vien tai, kad šiame plane pavaizduotos sklype faktiškai esančių / buvusių tvoros elementų dalys, savaime neleidžia spręsti apie faktinį naudojimąsi žemės sklypu.

34. Nors atsakovė daug dėmesio apeliaciniame skunde skiria tam, kas ir kada aptvėrė vienokius ar kitokius žemės sklypo gabaliukus, įkalė kuoliukus, kokiu tikslu ir pan., tačiau visos šios aplinkybės buvo išsamiai ištirtos ir įvertintos, o taip pat fotonuotraukose užfiksuotos pirmosios instancijos teismo išvažiuojamojo posėdžio metu, teismui sprendime detaliai aprašius faktinę situaciją, ją pagrindžius vaizdine medžiaga, ją įvertinus kartu su kitais įrodymais (įskaitant atsakovės paaiškinimus) bei padarius pagrįstą ir motyvuotą išvadą, jog realiai negalima spręsti apie aiškios nusistovėjusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos buvimą. Nesutikti su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi iš bylos medžiagos iš tikrųjų matyti, kad sklype yra chaotiška situacija, neaiškios ir netaisyklingos formos sklypo gabaliukai iš dalies aptverti tvoros ar kitų panašaus pobūdžio konstrukcijų elementais, dėl konfliktiškų santykių bendraturčiams apsunkinta galimybė tinkamai prižiūrėti ir rūpintis net, kaip teigiama, tik jų pačių užimtomis ir aptverdamos sklypo dalimis.

35. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad net ir esant tokiai faktinei padėčiai, kaip visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovių pasiūlyta naudojimosi sklypu tvarka maksimaliai siekiama užtikrinti šiuo metu esamo faktinio naudojimosi apraiškas, tuo pačiu užtikrinant visų bendraturčių interesų pusiausvyrą ir poreikių patenkinimą, nes atsakovei paliekama asmeniškai naudotis dalimi daržo, kurioje ji šiuo metu sodina daržoves, taip pat daržo tvoros konstrukcija, šiltnamiu ir šalia jo esančiu daržu, kuriuo, kaip teigia atsakovė, ji faktiškai ir naudojasi ir pan., t. y. apeliantei didžiąja dalimi ir paliekamos tos žemės sklypo dalys, kuriose atsakovė yra suformavusi savo daržus ir įrengusi šiltnamius.

36. Be to, ieškovių pateiktame naudojimosi žemės sklypu plano projekte kiekvienai bendraturtei priskirtos sklypo dalys pagal tai, kuri žemės sklypo dalis ribojasi su kiekvienos butu, tokios dalys, kad jos matytųsi iš butų langų, taip pat nustatyta beveik per visą sklypą einanti bendrojo naudojimo teritorija, į kurią įeina įvažiavimas, kiemas, taip suteikiant galimybę kiekvienai iš bendraturčių patekti prie savo pastato dalies, jį prižiūrėti, patekti prie skirtinų individualiam naudojimui žemės sklypo plotų, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visiškai atitinka kasacinio teismo išaiškinimus tokio pobūdžio bylose.

37. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, kad tai, jog nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką turi būti atsižvelgiama į faktiškai susiklosčiusią padėtį, nereiškia, kad būtent tokia identiška tvarka ir turi būti nustatyta be jokių nukrypimų ir korekcijų, ypač jei be tokių nukrypimų nebus pasiekti kiti tikslai, iš kurių svarbiausias - visų bendraturčių interesų ir teisių pusiausvyrą, o ne vieno iš bendraturčių interesų prioritetas. Minėta, kad kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta visų bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; ir kt.). Būtent pastarojo principo kontekste negalima pritarti apeliantės teiginiui, kad jos teisės pažeidžiamos, kadangi pagal ieškovių prašomą nustatyti naudojimosi sklypu tvarką ji bus priversta šalinti vyšnias, serbentų krūmus ir pan. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovei priskirtinoje žemės sklypo dalyje iš tikrųjų liktų, kaip teigiama, atsakovės pasodinti vaismedžiai ir krūmai, tačiau kaip nustatė išvažiuojamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas, medeliai yra maži, jų persodinimas galimas be didelės žalos, o esant tokio pobūdžio situacijai, kaip nagrinėjamos bylos atveju, neįmanomas visų bendraturčių interesų suderinimas be tam tikrų pastangų ir nuostolių, kurie šiuo atveju vertintini kaip nežymūs ir minimalūs.

38. Pagaliau, negalima pritarti ir apeliantės argumentams dėl nepagrįstai paliekamo mažo ploto bendram visų bendraturčių naudojimui.

39. Visų pirma pažymėtina, kad nors bendrai naudojamo kiemo plotas šiuo atveju sumažėja, tačiau dalis kiemo toliau lieka visų bendraturčių naudojimui. Ši dalis, teismo vertinimu, optimaliai užtikrina privažiavimą / priėjimą prie pastatų ir asmeniškai naudotinų žemės sklypo dalių. Atsakovė tik abstrakčiai nurodo, kad bus suvaržytos galimybės naudotis kiemu, tačiau nepateikia jokių objektyvių argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovių siūlomoje tvarkoje nurodyta kiemo dalimi, kuri priskirta bendram naudojimui, nebus galima naudotis tokiu pat būdu, kokiu ji buvo naudojama iki šiol.

40. Antra, kaip visiškai pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė ieškovės, palikus bendram naudojimui dar didesnę kiemo dalį ir plotą, nebūtų atsižvelgta į kiekvieno iš bendraturčių turimą dalį bendrojoje nuosavybėje, kurios nėra lygios, ir kuris nors iš bendraturčių negautų tos dalies žemės sklypo, kurią jis valdo nuosavybės teise. Be to, pernelyg didelio ploto bendram naudojimui priskyrimas (o pagal apeliantės vertinimą, tai turėtų būti net daugiau nei pusė viso žemės sklypo ploto), reikštų tiek neracionalų sklypo išnaudojimą, tiek užprogramuotų naujus bendraturčių ginčus.

41. Nurodytų argumentų kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymą reglamentuojančias teisės normas, nepažeisdamas proceso teisės normų nustatė ir įvertino reikšmingas faktines aplinkybes, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumu bei pagrįstumu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

42. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės už ieškinį yra sumokėjusios 100 Eur žyminį mokestį, taip pat patyrė 1 687 Eur teisinių (advokato pagalbos) išlaidų, kurios buvo priteistos iš atsakovės ieškovių naudai.

43. Atsakovė A. G. nesutinka su tokių bylinėjimosi išlaidų paskirstymu ir mano, jog (i) teismas dalį bylinėjimosi išlaidų turėjo priteisti ir iš V. R., kuri ieškinį pripažino ir vėliau byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo; (ii) iš apeliantės priteista bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas suma – 1 687 Eur, yra neproporcingai didelė, nes naujo ieškinio, remiantis jau esama medžiaga, parengimo apimtis nėra didelė.

44. Pažymėtina, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas bendrai reglamentuotas CPK 93 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp šalių, o šalimis, remiantis CPK 41 straipsnio nuostata, laikomi ieškovas ir atsakovas.

45. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, į tai, kad atsakovė V. R. ieškinį pripažino ir ieškovės 2023 m. vasario 27 d. ieškinio V. R. atžvilgiu atsisakė, o V. R. toliau byloje dalyvavo kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, tuo tarpu atsakovė A. G. ir po kelių mediacijos procesų, kelis kartus derinant ir keičiant naudojimosi žemės sklypu plano projektą, galiausiai su juo vis tiek nesutiko, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą antrą kartą nagrinėjant teisme, priteisė vien tik iš atsakovės A. G..

46. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apeliantės teiginiu, kad iš jos priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra neprotingai didelė.

47. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

48. Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, 1 687 Eur išlaidos buvo patirtos šioms teisinėms paslaugoms, bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme: ieškinio tikslinimas, ieškovių atstovavimas teisme, prašymų dėl mediacijos procesų (dviejų) parengimas, prašymo dėl ieškinio atsisakymo rengimas. Kaip matyti iš procesinės bylos eigos, bylą antrą kartą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, vyko du teismo mediacijos procesai, po kurių buvo tikslinami ieškiniai, taip pat vyko išvažiuojamasis teismo posėdis, ieškovės atsakovės V. R. atžvilgiu ieškinio atsisakė. Įvertinus Rekomendacijose nurodytus užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžius, taip pat bylos eigoje atliktus procesinius veiksmus bei teismui pateiktus rašytinius įrodymus, pagrindžiančius ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą antrą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, spręstina, kad patirtos išlaidos yra protingos ir būtinos bei neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydžių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl iš atsakovės ieškovių naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų (tame tarpe ir dėl jų dydžio) yra teisėtas ir pagrįstas.

49. Atkreiptinas dėmesys, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo (2023 m. birželio 23 d.) ieškovių atstovas advokatas Vytautas Kalmatavičius pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodoma, jog ieškovė G. K. nagrinėjamoje byloje iš viso patyrė 8 005,63 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi šis pirmosios instancijos teismui pateiktas ir jo rezoliucija priimtas nagrinėti prašymas dar nėra išspręstas, dėl šių galimai papildomai ieškovių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra šalių pasisakyta nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į jį, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu taip pat nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apibendrindama išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, tinkamai vadovavosi proceso teisės normų nustatytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl šalių ginčo esmės. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

52. Atmetus apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliantės (atsakovės) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos.

53. Tuo tarpu iš atsakovės A. G. ieškovės G. K. naudai priteistinos 750 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, patirtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), kurios pagrįstos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendė:

Apeliantės (atsakovės) A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ieškovės G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Donata KravčenkienėKristina LysionokRenata Volodko