Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. L. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-10-1007/2016 pagal ieškovės V. L. ieškinį ir patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams bei sutuoktiniui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo J. L. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. L. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką tarp ieškovės V. L. ir atsakovo J. L. dėl atsakovo J. L. kaltės; priteisti ieškovei iš atsakovo 3000 Eur neturtinės žalos; nustatyti nepilnamečių vaikų A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. L.; nustatyti šią vaikų bendravimo su tėvu tvarką: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kiekvieną mėnesio šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val. tėvas bendrauja su vaikais jų gyvenamojoje vietoje dalyvaujant mamai arba juos pasiima ir bendrauja su jais mamos akivaizdoje;

Priteisti iš atsakovo išlaikymą buvusiai sutuoktinei V. L., mokant periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį pradedant nuo kreipimosi į teismą dienos iki V. L. gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

Santuokoje įgytą turtą, priklausantį ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalinti taip: priteisti ieškovei V. L. – 2/3 turto, atsakovui J. L. – 1/3 turto.

Ieškovei V. L., asmeninės nuosavybės teise priteisti: dviejų kambarių 40,93 kv. m. ploto butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 006,08 Eur, drabužių ir batų spintą – 180 Eur; salono sekciją – 150 Eur; sofą – 145 Eur; spalvotą televizorių – 100 Eur; televizoriaus staliuką – 15 Eur; kompiuterio stalą – 20 Eur; muzikinį centrą – 100 Eur; virtuvės baldų kampą su spinta – 900 Eur; šaldytuvą – 320 Eur; dujinę viryklę – 200 Eur; garintuvą – 72 Eur; praustuvę – 44 Eur; dulkių siurblį – 20 Eur; skalbimo mašiną – 200 Eur; dvi drabužių džiovyklas – 30 Eur; „Dormeo“ čiužinį – 145 Eur; dušo kabiną – 99 Eur; klozetą – 58 Eur; spintelę su praustuve, pakabinamą spintelę su veidrodžiu – 90 Eur. Bendra turto vertė – 8 894,08 Eur.

Atsakovui J. L., asmeninės nuosavybės teise priteisti: namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), vamzdyną su radiatoriais, hidroforu ir boileriu – 2 896,20 Eur, vidines namo duris (6 vnt.) – 580,69 Eur; išorines namo duris – 579,24 Eur; karnizus – 115,85 Eur; užuolaidas (miegamojo, salono) – 144,81 Eur; plastiko apdailos juostas luboms, tapetus, plyteles, grindų dangą – 810,94 Eur; virtuvės, tualeto ir kambario langus – 430,66 Eur; pinigines lėšas, skirtas remonto darbams atlikti – 2027,34 Eur, „Dormeo“ čiužinį – 286,43 Eur; miegamojo šviestuvą – 23,17 Eur; salono šviestuvą – 85,44 Eur; šaldytuvą „Snaigė“ – 318,29 Eur; garintuvą – 18,83 Eur; klozetą – 28,96 Eur; dušo kabiną – 144,81 Eur; spintelę su veidrodžiu ir kriaukle – 76,75 Eur; trijų durų miegamojo spintą, televizoriaus spintelę, virtuvės komplektą – 289,62 Eur, benzininį pjūklą – 245,89 Eur, trimerį – 316,55 Eur. Bendra turto vertė – 9 420,47 Eur;

Sumažinti atsakovo J. L. priteistiną 1/3 dalį iš bendro sutuoktinių turto, kuri sudaro 6 104,85 Eur prarasto turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) verte – 2 800 Eur; priteisti iš atsakovo J. L. ieškovei V. L. 3 315,62 Eur kompensaciją už atsakovui priteistiną didesnę, nei 1/3 turto dalį; priteisti iš atsakovo J. L. ieškovei V. L. 2 800 Eur kompensaciją už turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sumažinimą; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes, ieškovei – L., atsakovui – L.; priteisti iš atsakovo ieškovei teisinės pagalbos ir kitas bylinėjimosi išlaidas;

Priteisti iš atsakovo J. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams – A. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini), mokant periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti ieškovei V. L. uzufrukto teisėmis tvarkyti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą.

2. Ieškovė nurodė, kad nuo 2015-02-23 su atsakovu kartu nebegyvena, tėvas su vaikais nebendrauja, jais nesirūpina. Iki santuokos sudarymo ieškovei nustatytas 55 proc. darbingumo lygis, todėl sunku susirasti darbą, atitinkantį jos poreikius. Jos gaunamos pajamos – 77,36 Eur pašalpa per mėnesį, tai neužtikrina jos minimalių poreikių ir jai reikalingas išlaikymas, todėl prašo priteisti po 50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Santuoka iširo dėl atsakovo kaltės – dėl sutuoktinio smurtavusio prieš kitą sutuoktinį kaltės, todėl prašo priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl santuokos iširimo. Pablogėjus tarpusavio santykiams atsakovas pasisavino santuokoje įgytus pinigus bei be ieškovės žinios pardavė automobilį. Prašo priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 145 Eur per mėnesį, turi du nepilnamečius vaikus, vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina, su kuriuo iš tėvų lieka nepilnamečiai vaikai, tam tenka didesnė turto dalis, todėl prašo ieškovei priteisti 2/3 dalį, o atsakovui 1/3 dalį turto.

3. Atsakovas J. L. su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį, kuriuo teismo prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinės V. L. kaltės; nustatyti santuokoje gimusių vaikų D. L. ir A. L. gyvenamąją vietą kartu su motina – V. L.; nustatyti tokią tėvų bendravimo su vaikais tvarką: D. L. ir A. L. tėvas J. L. turi teisę kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį pasiimti savo vaikus į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir bendrauti su jais užtikrinant jų tinkamą priežiūrą bei išlaikymą tomis dienomis. Vaikai gali būti tėvo pasiimami iš motinos penktadienį po 18 valandos ir grąžinami į motinos gyvenamąją vietą sekmadienį 18 valandą. Vaikų atostogų metų tėvas turi teisę parsigabenti savo vaikus į savo gyvenamąją vietą ne mažiau kaip savaitei arba ilgesniam laiko tarpui, kuris iš anksto suderinamas su vaikų motina. Šiais laikotarpiais tėvas užtikriną tinkamą vaikų priežiūrą, ugdymą bei išlaikymą. Taip pat vaikų tėvas turi teisę matytis su vaikais per jų gimimo dienas ar kitus jų gyvenime reikšmingus įvykius, pasiimti vaikus pas save per savo gimimo dieną, Tėvo dieną, o taip pat švenčiant Naujųjų Metų šventę. Iš anksto suderinęs su vaikų motina, tėvas turi teisę pasiimti vaikus išvykoms į kultūrinius ar pramoginius renginius, turistinėms ar poilsinėms kelionėms;

Priteisti iš vaikų tėvo J. L. išlaikymą jo vaikams – D. L. ir A. L. teikiant jį periodinėmis išmokomis, kurių dydis būtų po 50 eurų kiekvienam vaikui per mėnesį, pradedant teikti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvienas jų sulauks pilnametystės. Šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti vaikų motiną – V. L.. Įpareigoti vaikų motiną V. L. pasibaigus kiekvienam mėnesiui pateikti vaikų tėvui duomenis apie išlaikymui skirtų lėšų panaudojimą.

Pripažinti ieškovei V. L. asmeninės nuosavybės teisę į šį santuokoje įgytą turtą: dviejų kambarių 40,93 kv. m. ploto butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė 10716,14 Eur, prieškambario baldus, kurių vertė 180 Eur, salono sekciją – 290 Eur, sofą – 145 Eur, spalvotą televizorių – 145 Eur, televizoriaus staliuką – 45 Eur, kompiuterio stalą – 58 Eur, muzikinį centrą – 145 Eur, virtuvinį baldų kampą su spinta – 1245 Eur, šaldytuvą – 320 Eur, dujinę viryklę – 200 Eur, mikrobanginę krosnelę – 35 Eur, garintuvą – 72 Eur, praustuvę – 44 Eur, dulkių siurblį – 100 Eur, skalbimo mažiną – 200 Eur, dvi drabužių džiovyklas – 50 Eur, „Dormeo“ čiužinį – 145 Eur, dušo kabiną – 116 Eur, klozetą – 58 Eur, spintelė su praustuve – 215 Eur , pakabinamą spintelę su veidrodžiu – 40 Eur, kurių vertė yra 3848 Eur, t. y. į turtą natūra, kurio bendra vertė yra 14564,41 Eur;

Priteisti iš ieškovės atsakovo naudai 7282,20 Eur piniginę kompensaciją už visą aukščiau išvardytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, atitenkantį jos asmeninėn nuosavybėn bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškinį ir patikslintą ieškinį, priešieškinį ir patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo V. L. paliko santuokinę pavardę L., J. L. pavardę L..

Nustatė nepilnamečių vaikų D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina V. L..

Nustatė atsakovo J. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. L. tvarką: tėvas vaiką A. L. kas antrą savaitgalį pasiima į savo gyvenamąją vietą ir užtikrina jos tinkamą priežiūrą bei išlaikymą tomis dienomis. Tėvas vaiką pasiima penktadienį nuo 18.00 valandos, į motinos gyvenamąją vietą grąžina sekmadienį iki 18.00 val. Tėvas vaiką A. L. pasiima į savo gyvenamąją vietą vaiko atostogų metu, ne mažiau kaip savaitei. Iš anksto suderinęs su vaikų motina, tėvas pasiima vaiką į kultūrinius ar pramoginius renginius, turistines ar poilsines keliones. Tėvas bendrauja su vaiku jo gimimo dieną, Tėvo dieną. Nustatė atsakovo J. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. L.: tėvas su sūnumi D. L. bendrauja šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val., dalyvaujant mamai V. L..

Priteisė iš atsakovo J. L. nepilnamečio sūnaus D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnametės dukters A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 145 Eur kiekvienam kas mėnesį, mokamomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Paskyrė ieškovę V. L. nepilnamečių vaikų D. L. ir A. L. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Padalijo J. L. ir V. L. santuokoje įgytą turtą: priteisė V. L., asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – butą (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir daiktus – drabužių ir batų spintą, salono sekciją, sofą, spalvotą televizorių, televizoriaus staliuką, kompiuterio stalą, muzikinį centrą, virtuvės baldų kampą su spinta, šaldytuvą, dujinę viryklę, garintuvą, praustuvę, dulkių siurblį, skalbimo mašiną, dvi drabužių džiovyklas, „Dormeo“ čiužinį, dušo kabiną, klozetą, spintelę su praustuve, pakabinamą spintelę su veidrodžiu. Priteisė J. L. asmeninės nuosavybės teise jo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini) esančius daiktus – karnizą, užuolaidas (miegamojo, salono), „Dormeo“ čiužinį, miegamojo šviestuvą, salono šviestuvą, šaldytuvą „Snaigė“, garintuvą, spintelę su veidrodžiu ir kriaukle, trijų durų miegamojo spintą, televizoriaus spintelę, virtuvės komplektą, benzininį pjūklą, trimerį. Priteisė J. L. iš V. L. 3486 Eur kompensaciją.

Likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Iš ieškovės V. L. atsakovui J. L. priteisė 5 Eur bylinėjimosi išlaidų, o valstybei 10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Iš atsakovo J. L. priteisė valstybei 10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

5. Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės. Teismas sprendė, kad byloje surinkta medžiaga leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovas smurtavo atsakovės atžvilgiu, nebuvo jai lojalus, nerodė pagarbos. Toks atsakovo elgesys yra pakankama priežastis pripažinti, kad atsakovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, tačiau nagrinėjamu atveju teismas negalėjo vienareikšmiškai teigti, kad santuoka iširo vien tik dėl to. Ieškovė ir atsakovas po fizinio smurto panaudojimo fakto, tai yra 2014-01-16, drauge išgyveno daugiau nei metus, tai yra iki 2015 metų vasario mėnesio, drauge pirko būstą, jį remontavo, sutuoktinis rūpinosi šeima ir vaikais, bandė atkurti darnius santykius. Tačiau teismas pripažino, kad ieškovė perdavusi antstoliui vykdyti teismo sprendimą priverstine tvarka, bei areštavus atsakovui priklausančią buto, adresu (duomenys neskelbtini), dalį, nebuvo lojali sutuoktiniui, supriešino savo asmeninius turtinius ir šeimos interesus ir tai lėmė santuokos iširimą ir tolesnio bendro gyvenimo negalimumą. Todėl teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

6. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl remdamasis CK 3.70 straipsnio 2 dalimi teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo netenkintino.

7. Dėl sutuoktinės išlaikymo. Nagrinėjamu atveju šalių santuoką teismas nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai yra ir dėl ieškovės kaltės, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą teismas atmetė.

8. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas pripažino, kad nepilnamečių vaikų gyvenimas kartu su motina geriausiai atitinka tiek vaikų, tiek motinos interesus, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su motina.

9. Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo. Spręsdamas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, teismas atsižvelgė į vaikų amžių, vaikų ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu. Teismo vertinimu, atsakovo pasiūlyta bendravimo su vaikais tvarka nesiderina su sūnaus D. poreikiais, jo gyvenimo stabilumu, tačiau atitinka dukters A. interesus. Teismas nustatė tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal šiuo metu esamą situaciją, teismas nesprendė dėl bendravimo tvarkos nustatymo sūnui augant.

10. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinęs šalių turtinę padėtį, teismas sprendė, kad iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymas priteistinas periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui, paskiriant ieškovę nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Byloje nesant duomenų apie tai, kad ieškovė iki šiol būtų netinkamai naudojusi tėvų valdžią vaikų atžvilgiu, vaikai visą laiką augo jos prižiūrimi, ugdomi ir lavinami, teismas atmetė atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę teikti ataskaitas apie išlaikymo lėšų panaudojimą.

11. Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. Atsižvelgiant į tai, kad Joniškio rajono apylinkės 2014-12-03 teismo sprendimu išspręstas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. gamybos, padalijimo klausimas, sprendimas yra įsigaliojęs ir vykdomas, ieškovės reikalavimą sumažinti atsakovui priteistiną 1/3 dalį iš bendro sutuoktinių turto, kuri sudaro 6 104,85 Eur prarasto turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) verte – 2 800 Eur teismas atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovės reikalavimas dėl kompensacijos už kapitalinio remonto darbus priteisimo pareikštas ne tam atsakovui, kuris turi atsakyti, todėl teismas jį atmetė. Teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį. Teismas nustatė, kad dalytinas bendrasutuoktinių turtas yra ieškovui ir atsakovui bendrąja jungtine nuosavybe priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jame esantys kilnojamieji daiktai, taip pat kilnojamieji daiktai esantys atsakovo gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Visą šį turtą teismas padalijo sutuoktiniams lygiomis dalimis, o už didesnę turto dalį, tenkančią ieškovei, teismas iš jos priteisė 3486 Eur kompensaciją atsakovo naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė V. L. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, išlaikymo buvusiam sutuoktiniui priteisimo, turto padalijimo, dėl kompensacijos priteisimo ir dėl šių sprendimo dalių priimti naują sprendimą – santuoką tarp ieškovės ir atsakovo J. L. nutraukti dėl atsakovo kaltės; priteisti ieškovei iš atsakovo J. L. 3 000 Eur neturtinės žalos; priteisti iš atsakovo išlaikymą buvusiai sutuoktinei V. L. mokant periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki V. L. gyvos galvos, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; santuokoje įgytą turtą, priklausantį ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, padalinti taip: priteisti ieškovei 2/3 turto, atsakovui 1/3 turto.

Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: dviejų kambarių 40,93 kv. m. ploto butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį adresu: (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6 006,08 Eur, drabužių ir batų spintą – 180 Eur; salono sekciją –150 Eur; sofą – 145 Eur; spalvotą televizorių – 100 Eur; televizoriaus staliuką – 15 Eur; kompiuterio stalą – 20 Eur; muzikinį centrą – 100 Eur; virtuvės baldų kampą su spinta – 900 Eur; šaldytuvą – 320 Eur; dujinę viryklę – 200 Eur; garintuvą – 72 Eur; praustuvę – 44 Eur; dulkių siurblį – 20 Eur; skalbimo mašiną – 200 Eur; dvi drabužių džiovyklas – 30 Eur; „Dormeo“ čiužinį – 145 Eur; dušo kabiną – 99 Eur; klozetą – 58 Eur; spintelę su praustuve, pakabinamą spintelę su veidrodžiu – 90 Eur. Bendra turto vertė – 8894,08 Eur.

Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisti: jo gyvenamoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini), esančius daiktus: karnizus – 115,85 Eur; užuolaidas (miegamojo, salono) – 144,81 Eur; „Dormeo“ čiužinį – 286,43 Eur; miegamojo šviestuvą – 23,17 Eur; salono šviestuvą – 85,44 Eur; šaldytuvą „Snaigė“ – 318,29 Eur; garintuvą – 18,83 Eur; spintelę su veidrodžiu ir kriaukle –76,75 Eur; trijų durų miegamojo spintą, televizoriaus spintelę, virtuvės komplektą – 289,62 Eur, benzininį pjūklą – 245,89 Eur, trimerį – 316,55 Eur. Bendra turto vertė – 1921,63 Eur.

Sumažinti atsakovo J. L. priteistiną 1/3 dalį iš bendro sutuoktinių turto, kurį sudaro 3 605,24 Eur, prarasto turto – automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) verte – 2 800 Eur; priteisti iš atsakovo ieškovei 1116,39 Eur kompensaciją už atsakovui priteistiną didesnę, nei 1/3 turto dalį; priteisti iš atsakovo ieškovei 2 800 Eur kompensaciją už turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, sumažinimą; panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl šios spendimo dalies priimti naują sprendimą – paskirstyti bylinėjimosi išlaidas proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12. 1. Teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, todėl suklydo pripažindamas ieškovę kalta dėl santuokos iširimo. Teismas neįvertino atsakovo elgesio nuo panaudoto smurto 2014 m. sausio 16 d. iki 2015 m. vasario mėnesio, kuomet santuoka galutinai iširo.

12.2. Teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos iš atsakovo priteisimo.

12.3. Apeliantė įsitikusi, kad esant sutuoktinio kaltei dėl santuokos iširimo turėtų būti priteistas ir išlaikymas sutuoktinei.

12.4. Teismas į dalytino turto masę neįtraukė automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 2800 Eur, taip pat nemažino atsakovui priteisto turto dalies prarasto automobilio verte. Apeliantės teigimu, nors tai ir tas pats automobilis, tačiau antrą kartą įgytas taip pat už sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias lėšas, todėl tai yra naujas daiktas, kuris turėtų būti dalijamas. Be to, apeliantė nesutinka su teismo argumentu, kad nei ieškovė, nei atsakovas automobilio pirkimo-pardavimo sandorių neginčijo.

12.5. Teismas nevertino ieškovės nedarbingumo ir jos gaunamų mažų pajamų, neatkreipė dėmesio į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytus kriterijus, kuriems esant yra būtina nukrypti nuo turto lygių dalių padalijimo principo, tačiau teismas dalydamas turtą lygiomis dalimis atsižvelgė į atsakovo sunkią turtinę padėtį.

12.6. Apeliantė nesutinka su teismo paskirstytomis bylinėjimosi išlaidomis.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. L. prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalinimo: priteisiant iš J. L. išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. L. ir A. L. periodinėmis išmokomis po 50,00 Eur kas mėnesį kiekvienam nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės. Padalyti santuokoje įgytą turtą: V. L. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos kaina 10 716,41 Eur, ir jame esančius daiktus: drabužių ir batų spintą – 180,00 Eur, salono sekciją – 290,00 Eur, sofą – 145,00 Eur, spalvotą televizorių – 145,00 Eur, televizoriaus staliuką – 15,00 Eur, kompiuterio stalą – 20,00 Eur, muzikinį centrą – 100,00 Eur, virtuvės baldų kampą su spinta – 1245,00 Eur, mikrobangų krosnelę – 35,00 Eur, šaldytuvą – 320,00 Eur, dujinę viryklę – 200,00 Eur, garintuvą – 72,00 Eur, praustuvą – 44,00 Eur, dulkių siurblį – 100,00 Eur, skalbimo mašiną – 200,00 Eur, dvi drabužių džiovyklas – 50,00 Eur, „Dormeo“ čiužinį – 145,00 Eur, dušo kabiną – 116,00 Eur, klozetą – 58,00 Eur, spintelę su praustuvu, pakabinamą spintelę su veidrodžiu – 255,00 Eur, kurių rinkos kaina 3848,00 Eur, viso turto už 14 564,40 Eur. Atsakovui J. L. iš V. L. priteisti 7 282,20 Eur kompensaciją už jai tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Priteisti iš ieškovės atsakovui apeliacinėje instancijoje jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ieškovė, kaltindama sutuoktinį dėl santuokos iširimo, visiškai nekritiška savo pačios elgesiui. Teismas išsamiai ištyrė kaltės nustatymo santuokoje klausimą, todėl pagrįstos išvados dėl abipusės kaltės, pagrįstai nepripažino ieškovo teisės į neturtinės žalos atlyginimą. Nors vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina, vaikai nėra tokio amžiaus, kad jiems būtų reikalinga nuolatinė motinos priežiūra, nes dukra lanko mokyklą, o sūnus – darželį. Ieškovė nėra visiškai nedarbinga, gali dirbti, todėl išlaikymo sau ieškovė prašo nepagrįstai.

13.2. Neįtraukdamas automobilio į dalytino turto balansą teismas neviršijo byloje pareikštų reikalavimų ir nesprendė pirkimo-pardavimo sutarties negaliojimo klausimo, tiesiog ištyręs visas aplinkybes teisingai nusprendė, kad automobilio padalijimo klausimas jau išspręstas kitu teismo sprendimu. Pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti ieškovei didesnę turto dalį nėra. Atsakovas teismo sprendimo neskundė, tačiau, matydamas ieškovės reikalavimus, atsižvelgiant į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ištirtas faktines aplinkybes, mano, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų pagrindą (CPK 376 str. 3 d.) priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, ir pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį dėl turto padalijimo. Iš dalytino turto balanso turėtų būti pašalintas turtas, kurį pirmosios instancijos teismas įvardijo kaip priklausantį šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, bet esantį atsakovo motinos namuose. Be to, teismas nustatė nepagrįstai mažą šalims priklausančio buto rinkos kainą ir ieškovei atitenkančių daiktų rinkos kainą.

13.3. Atsakovas ieškovės nurodytos išlaidų sąmatos neginčijo, nes ji nereali ir neįrodyta. Šalių vaikai nėra dideli ir jų poreikiai nėra dideli, vaikai gyvena provincijos mieste, kur didelių išlaidų nėra. Reali suma vieno vaiko išlaikymui yra 100,00 Eur, todėl atsakovas sutinka padengti pusę vaikams reikalingo išlaikymo išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį skundžia ieškovė, ji nesutinka su teismo priimtu sprendimu dėl kaltės nustatymo nutraukiant santuoką, turtinės žalos priteisimo, išlaikymo sutuoktinei priteisimo, turto padalijimo bei kompensacijos prieisimo.

Dėl kaltės nustatymo nutraukiant santuoką ir turtinės žalos priteisimo

15. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovė, tiek atsakovas pareiškė reikalavimus nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai konstatavo, jog dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai. Ieškovė atsakovo kaltę grindė tuo, kad atsakovas naudojo fizinį smurtą, konfliktuose su anyta atsakovas jos nepalaikė, paslėpė šeimos santaupas, nustojo rūpintis šeima ir vaikų išlaikymu. Su šia skundo nuostata, teisėjų kolegijos vertinimu, negalima sutikti.

16. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalies nuostatas gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančios Civilinio kodekso trečiosios knygos normos sutuoktiniams numato lojalumo, tarpusavio pagalbos, moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitas pareigas. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.).

17. Ieškovė, teigdama, kad santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, teismui turėjo pateikti įrodymus, kad ieškovo kalti veiksmai nulėmė faktinį santuokinių ryšių nutrūkimą. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad dėl besitęsiančių konfliktų tarp apeliantės ir anytos atsakovas 2014-01-16 panaudojo fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovė ir atsakovas po fizinio smurto panaudojimo fakto, drauge išgyveno daugiau nei metus. Teisėjų kolegijos vertinimu, smurto panaudojimo faktas nebuvo lemiantis veiksnys santuokai nutraukti, nes po šio įvykio abu sutuoktiniai siekė išsaugoti šeimą, 2014-04-10 nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), jį suremontavo ir su šeima persikraustė į jį gyventi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių nesugebėjimas spręsti šeimoje kilusius nesutarimus leidžia konstatuoti, kad sutuoktiniai netinkamai įgyvendino įstatyme numatytas pareigas būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti ir visapusiškai remti bei rūpintis šeima, todėl sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padaryta išvada, jog dėl santuokos iširimo kalti abu sutuoktiniai. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, abiejų šalių elgesį, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas.

18. Nustačius, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).Paminėtina, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).

19. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė apeliantei neturtinės žalos atlyginimo, nes CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, jog kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo.

Dėl išlaikymo sutuoktinei priteisimo

20. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 3.72 straipsnio 4 dalimi, skundžiamu sprendimu netenkino ieškovės reikalavimo priteisti 50 Eur dydžio išlaikymą iš sutuoktinio, mokamą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, įrodinėdama atsakovo kaltę nutraukiant santuoką, teigdama, kad ji augina du bendrus nepilnamečius vaikus, yra nedarbinga dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš tikrųjų CK 3.72 straipsnio 4 dalis nustato, kad sutuoktinis, dėl kurio kaltės nutraukta santuoka, neturi teisės į išlaikymą. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad toks išlaikymas ieškovei nepriklauso. Jokių išlygų ir išimčių įstatymų leidėjas nėra numatęs, todėl nustačius, kad dėl šalių santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo išlaikymą atmestas teisėtai ir pagrįstai.

Dėl turto padalijimo

22. Apeliantės teigimu, teismas į dalytino turto masę neįtraukė automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė yra 2800 Eur, taip nemažindamas atsakovui priteisto turto dalies prarasto automobilio verte. Nors tai ir tas pats automobilis, tačiau antrą kartą įgytas taip pat už sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančias lėšas, todėl tai yra naujas daiktas, kuris turėtų būti dalijamas. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija teisėjų kolegija nesutinka.

23. Visų pirma, ieškovas 2014-11-28 pirkdamas bei 2015-02-13 parduodamas automobilį sutuoktiniams bendrąja jungtine nuosavybe priklausančių lėšų nenaudojo bei jų neįgijo, be to, Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimu išspręstas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2001 m. gamybos, padalijimo klausimas, todėl nėra teisinio pagrindo šį turtą dalyti dar kartą.

24. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas nevertino ieškovės nedarbingumo ir jos gaunamų mažų pajamų, neatkreipė dėmesio į teismų praktikoje nurodytus kriterijus, kuriems esant yra būtina nukrypti nuo turto lygių dalių padalijimo principo.

25.Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs nuostatą, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1d.). Iš minėto teisinio reglamentavimo turinio matyti, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą, bei teisinį apibrėžtumą jų turtinių teisių atžvilgiu. CK 3.117 str. įtvirtintos prezumpcijos turi būti laikomasi visais atvejais dalijant sutuoktinių turtą, o nukrypti galima tik CK 3.123 str. nustatytais pagrindais. Aiškinant ir taikant minėtą teisės normą, matyti, jog teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Savo prašymą nukrypti nuo lygių bendro turto dalių ieškovė grindė aplinkybėmis, jog su ja lieka gyventi abu nepilnamečiai vaikai, yra nedarbinga, gauna mažas pajamas.

26. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (2012 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nors bylos duomenys patvirtina, kad ieškovės darbingumo lygis yra tik 55 procentai (1 t., 117–119 b. l.), ieškovė nėra pripažinta visiškai nedarbinga, gali susirasti darbą ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantės nurodomos šios faktinės aplinkybės skunde nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė įtvirtintos sutuoktinių lygių dalių turto prezumpcijos (CPK 178 str.), todėl turtas skundžiamu teismo sprendimu padalytas lygiomis dalimis teisėtai ir pagrįstai.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. teismo sprendimo neskundė, todėl teisėjų kolegija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytų argumentų dėl turto padalijimo ir priteisto išlaikymo vaikams nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

28. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo paskirstytų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl išlaikymo vaikams priteisimo momento

29. Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė ieškiniu išlaikymą vaikams prašė priteisti nuo 2015-03-24, tai yra nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisė nuo sprendimo įsitiesėjimo dienos, todėl pripažintina, kad skundžiamame sprendime neteisingai nurodytas išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo momentas. Atsižvelgiant į tai, teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo momento tikslintina nustatant, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteistinas ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo 2015-03-24.

30. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

31. Iš apeliantės atsakovas prašo priteisti 423,50 Eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (2 t., 152–156 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 423,50 Eurų suma yra pagrįsta, todėl atmetus ieškovės apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantės atsakovo naudai (LR CPK 98 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinti sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo momento nurodant, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams priteisiamas nuo 2015-03-24.

Priteisti iš ieškovės V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.