Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Karpavičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – I. G., Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad palikėja J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja mirties dieną buvo našlė, turėjo du vaikus – pareiškėją ir suinteresuotą asmenį I. G.. Palikėjos J. G. sutuoktinis L. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties. Nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Įvertinus pareiškime išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti ne dėl tyčios, o dėl objektyvių priežasčių, nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pareiškėja nesikreipė į notarų biurą ir savalaikiai nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo, kadangi po motinos mirties nebuvo jokio registruotino turto, kurį reikėtų paveldėti. Tik paaiškėjus aplinkybei, kad po motinos mirties jai yra atkurtos nuosavybės teisės, pareiškėja nedelsiant kreipėsi į notarų biurą, o vėliau į advokatą, ir šiuo pareiškimu į teismą, taigi, pareiškėja veikė aktyviai ir rūpestingai. Byloje nėra duomenų, kad kiti įpėdiniai būtų priėmę ar kreipęsi į notarą dėl palikimo priėmimo.

Įvertinant tai, kas išdėstyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), pripažintina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl pareiškimas tenkintinas, pareiškėjai atnaujintinas terminas palikimui po palikėjos mirties priimti (CK 5.50 straipsnis, CK 5.1 straipsnis, CK 5.57 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 576 straipsnio 2 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 578 straipsniu teismas

nutaria:

pareiškėjos I. B. pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti I. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad pareiškimas apie palikimo priėmimą privalo būti paduotas palikimo atsiradimo vietos notarui per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.