- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-14
- Bylos Nr.
- e2A-431-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- E. U.
- Ieškovas
- G. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Kristinos Domarkienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. Ž. ieškinį atsakovui E. U. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Z.“, A. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „G.“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia 2019 m. birželio 20 d. vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją – grąžinti ieškovui pramoginį katerį „CROWNLINE“ V-3459 ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „G.“ direktoriumi, įmonės vardu iš brolio vadovaujamos įmonės BUAB „Z.“ 2017 m. rugsėjo 25 d. pasiskolino 12 700 Eur, kurie buvo skirti teisminių ginčų Jungtiniuose Arabų Emyratuose sprendimui įvykdyti. Dėl užsitęsusių teisminių ginčų paskola laiku nebuvo grąžinta ir BUAB „Zema“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš UAB „G.“. Šalims nusprendus ginčą išspręsti taikiai, kaip skolos grąžinimo garantas buvo perduotas kateris, arba pardavus šį katerį turėjo būti padengta skola. Buvo išrašytas pakvitavimas 12 700 Eur sumos ir perduotas kateris. A. Ž. nenorėdamas pasirašė pakvitavimą, o vėliau paprašė, kad kateris būtų užregistruotas jo anūko E. U. vardu, ir nurodė, kad perrašius katerį anūkui bus anuliuota skola. Būtent A. Ž. prašymu sutartyje įrašyta 4 200 Eur katerio pardavimo suma, nes jis motyvavo, kad anūkas negalės didesnės sumos pagrįsti teisėtomis pajamomis, tačiau jokia pinigų suma už ginčo katerį ieškovui perduota nebuvo. 2019 m. liepos 4 d. gavęs iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSFV) Klaipėdos skyriaus pranešimą, kad UAB „G.“ turi padengti 3 790,43 Eur skolą už BUAB „Z.“, ieškovas suprato, kad BUAB „Z.“ skolos už E. U. perduotą katerį neanuliavo. Ieškovas teigė, kad ginčijamas pirkimo – pardavimo sandoris buvo sudarytas panaudojus apgaulę, o sutarties turinys, jos sudarymo aplinkybės tik patvirtina, kad sutartis dėl katerio perleidimo yra fikcija, kadangi buvo siekiama pridengti kitus tarp šalių vykusius sandorius ir susitarimus.
2. Atsakovas E. U. bei trečiasis asmuo A. Ž. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad jokia apgaulė prieš ieškovą panaudota nebuvo, o ginčijamas sandoris buvo sudarytas siekiant kompensuoti A. Ž. sukeltus asmeninius nuostolius dėl ieškovo valdomos įmonės UAB „G.“ laiku negrąžintos paskolos įmonei BUAB „Z.“. UAB „G.“ iš BUAB „Z.“ pasiskolino 12 700 Eur, tačiau laiku šios paskolos negrąžino, todėl BUAB „Z.“ susidūrė su finansiniais sunkumais ir apyvartinių lėšų trūkumu, dėl to A. Ž. asmeniškai iš privačių asmenų skolinosi pinigines lėšas už labai dideles palūkanas, o gautas paskolintas lėšas įnešdavo į savo valdomos įmonės banko sąskaitą ir tokiu būdu atlikdavo mokėjimus įmonės kreditoriams. Vėliau paimtas paskolas grąžino bei sumokėjo daugiau nei 11 000 Eur palūkanų. Nurodė, kad ieškovas, puikiai žinodamas, kokių asmeninių nuostolių patyrė jo brolis A. Ž. dėl ieškovo valdomos įmonės laiku nesugrąžintos paskolos, siekdamas kompensuoti šiuos asmeninius A. Ž. nuostolius, susitarė perleisti jam katerį. Katerio perleidimas nebuvo susijęs su UAB „G“ skolos panaikinimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ieškovo G. Ž. ir atsakovo E. U. 2019 m. birželio 20 d. pasirašytą vidaus vandenų transporto priemonės (katerio „CROWNLINE“ V-3459, identifikavimo kodas Duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį; taikė restituciją – grąžino ieškovui G. Ž.nuosavybės teises į transporto priemonę (pramoginį katerį „CROWNLINE” V-3459, identifikavimo kodas Duomenys neskelbtini). Priteisė ieškovui G. Ž. 1 425,72 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo A. Ž..
4. 2020 m. sausio 21 d. nutartimi ištaisė 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečią pastraipą ir ją išdėstė taip: „Priteisti ieškovui G. Ž.1 425,72 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo E. U.“.
5. Nustatė, kad pasirašant ginčo sutartį už įsigytą katerį pinigai nebuvo mokėti, taip pat tai, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo G. Ž. ir trečiojo asmens A. Ž., kuris paprašė ginčo sutartį pasirašyti su jo vaikaičiu, t. y. atsakovu E. U.. Teismo vertinimu, šalys iš esmės pripažino, kad sudaryta ginčo sutartis buvo fiktyvi, ja nesiekta sukurti realių pirkimo – pardavimo teisinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo, o siekta pridengti kitą sandorį, dėl kurio sudarymo aplinkybių byloje ir yra kilęs esminis ginčas.
6. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog ieškovas būtų iki ginčo sandorio arba iškart po jo sudarymo sutikęs, kad kateris būtų perleistas A. Ž. už pastarojo patirtų nuostolių atlyginimą. Nors atsakovas nurodo, kad 2019 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku ieškovas pripažino bendrą 24 000 Eur skolą, tačiau, teismo vertinimu, šios aplinkybės nepagrindžia, kad pirkimo – pardavimo sutarties metu buvo aiškiai išreikšta ieškovo valia katerį perleisti už A. Ž. patirtus nuostolius. Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymo chronologinę seką, nustatė, kad po 2019 m. birželio 20 d. pasirašytos pirkimo –pardavimo sutarties 2019 m. liepos 4 d. VSDFV Klaipėdos skyrius išsiuntė ieškovui pranešimą dėl skolos, o ieškovas, gavęs minėtą pranešimą, iš karto SMS trumposiomis žinutėmis kreipėsi į A. Ž. dėl esamos skolos. Nors byloje esančiu 2019 m. birželio 20 d. raštu A. Ž. nurodė, kad jis E. U. vardu paima iš G. Ž. katerį už 12 700 Eur, tačiau, teismo vertinimu, tai taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad kateris buvo perleistas siekiant įskaityti UAB „G.“ įsiskolinimą UAB „Z.“, nes minėtame rašte nėra minimas joks tarp juridinių asmenų esamas įsiskolinimas, tik nurodoma šalių sutarta katerio vertė.
7. Teismas konstatavo, kad ginčijama 2019 m. birželio 20 d. vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka šalių tikrosios valios, todėl pripažino, jog 2019 m. birželio 20 d. pasirašyta vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris ir negalioja ab initio (nuo jo sudarymo momento).
8. Teimas nurodė, kad pridengiamojo sandorio turiniui neatitinkant įstatymo reikalavimų, t. y. nesant šalių tarpusavio suderintos valios (CK 1.63 straipsnio 6 dalis), nėra pagrindo teigti, kad tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys, sudarydamos pirkimo – pardavimo sutartį, buvo UAB „G.“ 12 700 Eur skolos užskaitymas BUAB „Z.“, arba kad tai buvo siekis padengti palūkanas, kurios susidarė A. Ž. iš privačių fizinių asmenų skolinantis pinigines lėšas, todėl, teismo vertinimu, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais nagrinėjamu atveju netaikomos atitinkamą sandorį reglamentuojančios taisyklės.
9. Nurodė, kad sandorį pripažinus negaliojančiu nė viena jo šalis negali nieko įgyti ar sutaupyti kitos sandorio šalies sąskaita, todėl teismui pripažinus, kad sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, ir nustačius, kad pridengiamojo sandorio turinys neatitinka įstatymo reikalavimų, taikytina restitucija – atsakovas įpareigotinas ieškovui grąžinti 2019 m. birželio 20 d. pasirašytos vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo –pardavimo sutarties pagrindu įgytą pramoginį katerį „CROWNLINE“ V-3459.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo sutartis yra apsimestinis sandoris, todėl be teisinio pagrindo sandorį pripažino negaliojančiu.
10.2. Ieškovo versija dėl katerio perleidimo už UAB „G.“ skolą neatitinka realios ginčo sutarties esmės, kadangi UAB „G.“ skolos panaikinimas BUAB „Z.“ teisiškai būtų buvęs neįmanomas. Šiuo atveju ginčo sutartis sudaryta tarp dviejų fizinių asmenų, todėl šis sandoris nėra susijęs nei su UAB „G.“, nei su BUAB „Z.“. Taip pat ieškovas iš esmės nenurodė jokių argumentų, kodėl šią sutartį buvo priverstas sudaryti prieš savo valią.
10.3. Nagrinėjamu atveju ieškovas G. Ž. perleido katerį trečiojo asmens A. Ž. vaikaičiui atsakovui E. U. už nuostolius, kuriuos A. Ž.asmeniškai patyrė dėl UAB „G.“ negrąžintos skolos BUAB „Z.“.
10.4. Ieškovas nepateikė nė vieno įrodymo, kad tarėsi ar omenyje turėjo kitą sandorį, todėl nėra teisinio pagrindo ginčo sandorį pripažinti apsimestiniu. Šalių valia aiški – perleisti (gauti) katerį už turimus finansinius nepatogumus, ir remiantis šia valia buvo sudaryta ginčo sutartis, todėl teismas visiškai be pagrindo konstatavo, kad ginčo sutartis yra fiktyvi. Priešingai, ginčo sutartis nėra ir negali būti fiktyvi, kadangi ja buvo siekta sukurti realius teisinius santykius, ji atitinka tikrąją šalių valią, buvusią sutarties pasirašymo metu.
10.5. Teismas nesivadovavo CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, kur nurodyta, kad teismui pripažinus, jog sutartis yra apsimestinis sandoris, turi būti taikomos sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.
Atsiliepimas
11. Ieškovas prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
11.1. Apeliantas savo argumentams, jog perleisdamas katerį atsakovui ieškovas atlygino asmeninius A. Ž. nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl UAB „G.“ negrąžintos skolos BUAB „Z.“, pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog jis, siekdamas išspręsti BUAB „Z.“ finansinius sunkumus, skolinosi pinigus iš privačių asmenų, taip pat nepateikė įrodymų, jog skolas grąžino, ir, kaip teigia, sumokėjo palūkanas. Šias aplinkybes kategoriškai paneigė ieškovas, kuris patvirtino, kad niekada nei žodžiu, nei raštu nesitarė, kad broliui kompensuos kokius nors nuostolius.
11.2. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimas vyko išimtinai apie UAB ,,Z.“ ir UAB ,,G.“ paskolinius santykius bei UAB ,,G.“ galimybes sumokėti skolą atgavus pinigus už į Jungtinius Arabų Emyratus pristatytas prekes.
11.3. Pažymėtina, jog apeliantas sutinka su tuo, kad pirkimo – pardavimo santykių sandorio šalys nesiekė sukurti, nes pagal pirkimo – pardavimo sutartį atsiskaitymas nevyko, pirkimo –pardavimo sutartyje nurodyta katerio vertė formali ir neatitinka rinkos kainos, o pats sandoris sudarytas siekiant pridengti kitus šalių susitarimus, t. y. toks sandoris laikytinas apsimestiniu. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad apsimestinis sandoris pagal teismo nustatytas aplinkybes nebuvo įvykdytas, t. y. nebuvo padengta UAB ,,G.“ paskola UAB ,,Z.“, nėra pagrindo taikyti sandorio, kurį šalys turėjo galvoje, taisykles.
11.4. Ieškovas akcentavo, jog fiktyvi ginčijama sutartis buvo sudaryta dėl A. Ž. panaudotos apgaulės. A. Ž. įkalbėjo G. . perduoti katerį savo vaikaičiui E. U. mainais į UAB ,,G.“ skolos UAB ,,Z.“ anuliavimą, šio pažado A. Ž. neištesėjo, ir tai pagrindžia susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis.
11.5. E. U. negali būti laikomas sąžiningu įgijėju, nes dėl katerio įsigijimo jokių derybų su G. Ž. nevedė, žinojo, kad pagal ginčijamą sutartį yra neatsiskaitęs, sutartyje nurodyta katerio kaina neatitinka rinkos kainos, o pati sutartis sudaryta panaudojus apgaulę ir siekiant pridengti kitą sandorį. Pažymėtina, kad ginčijamoje sutartyje nurodytas E. U. telefono numeris ir adresas sutampa su A. Ž. telefono numeriu ir gyvenamąja vieta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka ( CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta katerio pirkimo – pardavimo sandorį pripažinti apsimestiniu sandoriu, teisėtumo ir pagrįstumo.
15. Apelianto teigimu, skundžiamas sprendimas naikintinas, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei pažeidė materialiosios teisės normas, kadangi pripažinęs ginčo sandorį apsimestiniu netaikė sandorio, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taisyklių. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiomis skundo nuostatomis.
16. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (CK 1.87 straipsnis). Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spręsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016; 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-916/2019).
17. Tam, kad sandoris būtų pripažintas apsimestiniu, ieškovas privalo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-695/2017, 41 punktas).
18. Įrodinėdamas ginčo pirkimo – pardavimo sandorio apsimestinumą ir tikrojo – skolos padengimo turtu – sandorio sudarymą ieškovas teigė, kad susidariusi 12 700 Eur skola bei aplinkybės, kad ieškovo valdoma įmonė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, ir grėsmės, jog ieškovo valdoma įmonė neturės galimybių atsiskaityti su trečiojo asmens valdoma įmone, egzistavimas lėmė trečiojo asmens suinteresuotumą atgauti skolą bet kokiu būdu (pinigais ar turtu), o ieškovas buvo suinteresuotas kompensuoti kilusius nuostolius. Todėl ieškovas ir trečiasis asmuo sutarė sudaryti ginčo sutartį, ja paslepiant skolos padengimą turtu.
19. Bylos nagrinėjimo metu aplinkybės, jog ginčo sandoriu nebuvo siekiama tarp ieškovo ir trečiojo asmens sukurti pirkimo – pardavimo teisinių santykių, neginčijo nei atsakovas, nei trečiasis asmuo, todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą, jog ginčo sutartis nėra ir negali būti fiktyvi, kadangi ja buvo siekta sukurti realius teisinius santykius, ji atitinka tikrąją šalių valią, buvusią sutarties pasirašymo metu, vertina itin kritiškai.
20. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje esančių įrodymų pakanka įsitikinti, jog ginčo sutartimi ieškovas neturėjo ketinimo parduoti E. U. pramoginio katerio „CROWNLINE“ V-3459 už 4 200,00 Eur, o atsakovas E. U. neturėjo ketinimo pirkti ginčo katerio. Kolegija pažymi, jog atsiliepime į ieškinį ir atsakovas, ir trečiasis asmuo nurodo, jog katerio nepirko – jis buvo perleistas atsakovui už jam ieškovo sukeltus finansinius nuostolius, taip pat pažymėtina, jog šalys neneigia, jog būtent A. Ž. pageidavimu ginčo sutartyje nurodytas pirkėjas E. U.. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, jog šalys pripažįsta, kad atsakovas ginčo sutartyje nurodytos pinigų sumos ieškovui nemokėjo.
21. Taigi konstatavus, jog ieškovas įrodė, kad šalių valia nebuvo nukreipta sudaryti pirkimo –pardavimo sutartį, vadovaujantis šioje nutartyje nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu darytina išvada, kad ieškovas turėjo įrodyti kitą, apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį, kuris formaliai paslepia sandorį, kurio pasekmių realiai siekė šalys.
22. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog teismas ir ieškovo, ir atsakovo bei trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, susijusias su tikruoju šalių sandoriu, vertino kaip nepakankamas nustatyti, kokį apsimestiniu sandoriu dengiamą sandorį šalys ketino sudaryti. Tačiau spręsdamas klausimą dėl restitucijos nurodė, jog pridengiamojo sandorio turinys neatitinka įstatymo reikalavimų. Tai yra, iš skundžiamo teismo sprendimo nėra aišku, ar teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė kito, apsimestiniu sandoriu dengiamo sandorio, ar tikrasis sandoris yra neteisėtas.
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis anksčiau cituota kasacinio teismo praktika būtina ieškinio dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu sąlyga – įrodyti kitą, apsimestiniu dengiamą sandorį. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas ginčo sandorį pripažino apsimestiniu konstatavęs, jog kitas, apsimestiniu dengiamas sandoris nėra įrodytas. Šis materialiosios teisės normų vertinimo pažeidimas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą vertinti kaip neteisėtą.
24. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria apelianto argumentams, susijusiems su nepagrįstai pirmosios instancijos teismo pritaikyta restitucija.
25. Pagal CK 6.145 straipsnio 1 dalį restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento), arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. CK 6.145–6.147 straipsniuose nustatytos restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė ta, kad dėl restitucijos taikymo negalimas vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, kitos – atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387-415/2015). Kai viena iš sandorio šalių siekia pripažinti sandorį negaliojančiu, nes jis yra apsimestinis pagal CK 1.87 straipsnio 1 dalį, restitucijos taikymas priklauso nuo to, ar tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris (tas, kurį pridengia apsimestinis sandoris) yra teisėtas. Tuo atveju, kai pripažinus negaliojančiu apsimestinį išorinį sandorį tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris yra neteisėtas, restitucija yra galima. Esant situacijai, kai tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris yra teisėtas – restitucija paprastai negalima, nes sandorio šalis saisto liekantis galioti tikrąją šalių valią atitinkantis vidinis sandoris. Tikrąją šalių valią atitinkantis sandoris nėra neteisėtas, todėl restitucijos taikymas nebūtų suderinamas su šio instituto tikslu, kuris yra grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio, arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).
26. Nagrinėjamu atveju teismas taikė restituciją – įpareigojo atsakovą ieškovui grąžinti 2019 m. birželio 20 d. pasirašytos vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įgytą pramoginį katerį „CROWNLINE“ V-3459, konstatavęs, jog sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis buvo apsimestinis sandoris, ir nustatęs, kad pridengiamojo sandorio turinys neatitinka įstatymo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis taip pat laikytina neteisėta. Pirma, nėra aišku, kokį konkretų pridengiamąjį sandorį teismas turi omenyje, antra, nėra aišku, kokioms įstatymo normoms prieštarauja pridengiamasis sandoris.
27. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės – neišsiaiškino aplinkybių, susijusių su tikruoju sandoriu.
28. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorius, reikia ne apsiriboti tik tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas visas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2012).
29. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010, 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).
30. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors bylą nagrinėjęs teismas šiais kasacinio teismo suformuluotais kriterijais rėmėsi, tačiau vis dėlto išaiškino ne visas bylai reikšmingas aplinkybes. Kaip nurodo atsakovas, teismas ignoravo aplinkybes, jog ieškovas G. Ž. ir trečiasis asmuo A. Ž. yra broliai, bei tai, kad jie daug kartų bendravo paskolos klausimais, ir ieškovui G. Ž. buvo puikiai žinoma apie A. Ž. asmeniškai paimtas paskolas bei patirtus asmeninius nuostolius mokant palūkanas kreditoriams dėl UAB „G.“ negrąžintos skolos, ir tai patvirtina teismui pateikta elektroninio susirašinėjimo medžiaga. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai į bylą pateiktos susirašinėjimo medžiagos netyrė, taip pat nepateikė savo vertinimo dėl teismo posėdžio metu teikto ieškovo paaiškinimo, susijusio su minėtu elektroniniu susirašinėjimu. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės netyrė ir nesiaiškino, kokią konkrečią skolos sumą buvo tartasi padengti turtu. Taigi, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog nebuvo įrodytas tikrasis sandoris, padarė neįvertinęs visų reikšmingų aplinkybių.
31. Apibendrindama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimas pripažinti negaliojančia 2019 m. birželio 20 d. vidaus vandenų transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį patenkintas nenustačius ir neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pat pažeidžiant materialiosios teisės normas, todėl sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau įvertinus ginčo esmę bei reikšmę, ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi iš naujo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadai dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
33. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.