Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „EDS INVEST 2“ atstovui advokatui S. P., atsakovui V. K., atskaovų A. I., A. I., R. S., N. B., V. M. ir A. D. – K. atstovui advokatui V. D., išnagrinėjęs ieškovo UAB „EDS INVEST 2“ (UAB “Medicinos bankas” teisių perėmėjo) ieškinį atsakovams A. I., A. I., R. S., N. B., V. M., A. D. – K., V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Vilniaus miesto 3-ojo notarų biuro notaras A. R., D. I., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovų atsikirtimų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Teismo nustatytos aplinkybės, teismo išvados ir teismo sprendimo argumentai

Dėl teismo patvirtintų taikos sutarčių

32. Bylos duomenimis, A. I. bankroto byloje, be kitų kreditorių, savo reikalavimus bankrutuojančiam fiziniam asmeniui pareiškė šie kreditoriai: A. I. – 10 800,00 Eur, A. D.-K. – 27 224,28 Eur, N. B. – 243 802,00 Eur, V. M. – 1 271 722,18 Eur, R. S. – 1 920 470,00 Eur. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtintas pirmos eilės kreditorės A. I. 10 118,49 Eur dydžio kreditinis reikalavimas bei antros eilės kreditorių reikalavimai: UAB „Medicinos bankas“ – 1 110 604,73 Eur, R. S. – 1 920 470,24 Eur, A. D.-K. – 27 224,28 Eur, N. B. – 243 801,00 Eur, V. M. – 1 252 256,97 Eur.

33. Įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi antros eilės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „EDS INVEST 2“ kreditinį reikalavimas sumažintas nuo 1 110 604,73 Eur sumažinti iki 467 209,26 Eur. Taigi, vertinant patvirtintų kreditorinių reikalavimų struktūrą proporcijų aspektu, pagrįstas ieškovo argumentas, kad nuo kreditorinių reikalavimų A. I. bankroto procese proporcijų tiesiogiai priklausys, kokia apimtimi kiekvienam kreditoriui bus tenkinami reikalavimai iš teismų sprendimais actio Pauliana bylose sugrąžintino vertingo A. I. nekilnojamojo turto.

34. A. I. 10 118,49 Eur dydžio kreditinis reikalavimas yra pagrįstas įsiteisėjusia Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-348-588/2016. Kreditorės A. D.-K. 27 224,28 Eur dydžio kreditinis reikalavimas yra pagrįstas įsiteisėjusia Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-955-973/2015. Kreditorės N. B. 243 801,00 Eur kreditinis reikalavimas yra pagrįstas įsiteisėjusiomis nutartimis: Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-458-588/2016 ir Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-458-588/2016. Kreditoriaus V. M. 1 252 256,97 Eur dydžio kreditinis reikalavimas yra pagrįstas įsiteisėjusia Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-446-549/2016, paprastuoju neprotestuotinu vekseliu bei jo pagrindu notaro išduotu vykdomuoju įrašu.

35. Pagrindinis atsakovų procesinio pobūdžio argumentas yra teiginys, kad ieškovas neturi teisės kvestionuoti atsakovų tarpusavio skolinių įsipareigojimų, nes jų pagrįstumas jau įvertintas Palangos miesto apylinkės teismo civilinėse bylose, kuriose teismas patvirtino ginčijamas taikos sutartis. Kaip teigia atsakovai, teismo nutartys dėl taikos sutarčių patvirtinimo turi įsiteisėjusio teismo sprendimo (res judicata). Teismas nesutinka su šia atsakovų argumentacija. Kasacinis teismas išaiškino, kad „tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes, minėta, šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t. y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje J.S. v. Z. J., S. V. J., S. M. L., K. V., E. V., J. P., S. R., R. Ž., L. D., Z. D., Alytaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-108/2010).

36. Atsakovų atsikirtimuose cituojami teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos negalėtų būti ginčijamas teismų patvirtintų taiko sutarčių teisėtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1092/2010, 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2A-355/2010) nagrinėjamoje byloje neaktualūs, nes atsakovų nurodyti precedentai suformuoti dėl ieškinio teisenos bei skundų dėl antstolių veiksmų teisenos tvarka nagrinėtose bylose patvirtintų taikos sutarčių.

37. Civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo. Tačiau CK 6.984 straipsnis bei CPK 42 straipsnio 2 dalis išskiria atvejus, kai šalių sudaryta taikos sutartis negali būti teismo patvirtinta – sudaryta dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reguliuoja teisės imperatyvios normos, klausimų susijusių su viešąja tvarka ar prieštaravimu viešajam interesui. Dėl paminėto, nagrinėjant pareiškėjų prašymą teismas turi patikrinti ar prašymas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus, ar prašymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešam interesui. Nors Palangos miesto apylinkės teismas tvirtindamas ginčijamas taikos sutartis konstatavo, kad prašymai patvirtinti taikos sutartys neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei viešam interesui, tačiau, akivaizdu, kad nesant ginčo teismas turėjo pagrindą remtis tik suderinta pareiškėjų valia ir pareiškėjų pridėtais paskolų ir kitais dokumentais nevertinant tikrosios šalių valios ir prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms bei viešam interesui.

38. Atsakovai teigia, kad ieškovas galėtų pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CPK 266 straipsnyje įtvirtintas imperatyvusis draudimas teismui spręsti klausimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų; teismo sprendimas, būdamas individualaus pobūdžio teisės taikymo aktas, neturi veikti asmenų, nedalyvavusių nagrinėjant bylą, subjektinių teisių ir pareigų. Ši nuostata reiškia, kad tokiems asmenims įsiteisėjęs teismo sprendimas neturi res judicata galios. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 str. 1 d. 7 p.) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė kolegija 2010-04-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010 išaiškino: „Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad kreditorių teisių apsauga tik proceso atnaujinimo instituto pagrindu ne visada gali būti pakankama ir efektyvi, todėl neturėtų būti suabsoliutinama, nes šios teisės įgyvendinimas siejamas su gana griežtų procesinių terminų laikymusi. Iš Konstitucijos 30 straipsnio kylanti asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, ji negali būti dirbtinai suvaržyta, taip pat negali būti dirbtinai apsunkintas jos įgyvendinimas. Ši teisė yra procesinio pobūdžio garantija, suponuojanti asmens teisę į tinkamą (teisingą) procesą.“ Šis išaiškinimas buvo paminėtas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010-05-20 nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010: „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškini teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „ Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K- 7-173/2010).“

39. Teismas sutinka su ieškovo arguementu, kad nuo A. I. bankroto bylos kėlimo ir A. I. kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo fizinio asmens bankroto byloje praėjo daugiau kaip trijų mėnesių terminas, todėl šiuo konkrečiu atveju ieškovas nebeturi galimybės kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo bylose, kuriose buvo patvirtintos atsakovų sudarytos taikos sutartys (CPK 368 str.). Teismo vertinimu, ieškovas UAB Medicinos bankas turi teisę reikšti savarankišką ieškinį dėl atitinkamų sandorių nuginčijimo, nes ieškovas neturi jokios kitos galimybės apginti galimai pažeistas teises kaip tik reikšdamas šį ieškinį dėl sandorių (įskaitant ir taikos sutarčių) pripažinimo negaliojančiais (kaip sudarytais tik dėl akių).

40. Ieškovas teigia, kad N. B., V. M., V. K. faktiškai lėšų A. I. neskolino, tarp atsakovų faktiškai nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, tačiau atsakovai tik tariamai (tik dėl akių) sudarė šioje byloje ginčijamas paskolos sutartis, vekselį ir jų pagrindu taikos sutartis, simuliuojant paskolinių santykių egzistavimą. Teismas siūlė ir sudarė galimybę įrodinėti faktinio paskolos pinigų perdavimo aplinkybes (kaip, kokiomis aplinkybėmis, kokiomis dienomis, kokiomis sumomis ir valiuta paskolinti pinigai, kiek pinigų buvo grąžinta ir pan.), tačiau atsakovai šių aplinkybių neįrodinėjo ir neteikė ieškovo netiesioginius įrodymus paneigiančių tiesioginių ar netiesioginių įrodymu. Atsakovai apsiribojo tik formaliu Palangos teismo nutarčių dėl taikos sutarčių patvirtinimo res judicata pasekmių akcentavimu ir abstraktaus pobūdžio teiginiais apie tai, kad jie grynuosius pinigus buvo uždirbę iš verslų ar parduoto turto, tačiau įrodymų apie pajamų šaltinius neteikė.

41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, byla Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M., byla Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, byla Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

42. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismui atmetus ieškovo argumentą dėl negalimumo ginčyti Palangos teismo nutartyse patvirtinti taikos sutartus nustaytų aplinkybių, teismas remiasi ieškovo pasteiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad atsakovai faktiškai neperdavė paskolos dalyką sudarnčių pinigų, visetu ir sprendžia, kad labiau tikėtinos ieškovo nurodytos aplinkybės.

Dėl paskolos sutarčių vertinimo

43. A. I. žodžiu nurodė, kad V. K., N. B., V. M. atitinkamai 345 000 Lt (99 918,91 EUR), 2 000 000 Lt (579 240,04 EUR), 2 900 000 Lt (839 898,05 EUR) pinigus skolino grynaisiais pinigais ir ne notarine tvarka, tačiau nepateikė jokių tiesioginių ir neginčijamų šias aplinkybes patvirtinančių pirminių dokumentų.

44. Iš ieškovo pateiktų A. I. banko sąskaitų „Swedbank“, AB ir UAB Medicinos banke išrašų (pirminio ieškinio priedai Nr. 42 ir 44, t.1 b.l.234-272, 355-358) matyti, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad N. B., V. M. ar V. K. būtų pervedę A. I. paskolos sumas, kad A. I. būtų vykdęs bent kokius mokėjimus šiems kreditoriams pagal pasirašytus sandorius. Atsakovas A. I., pasirašęs ginčijamas paskolos sutartis ir vekselį ir neva pagal jas gavęs pinigus, neįsigijo atitinkamos vertės turto ir net negali pateikti jokių konkrečių paskolos lėšų panaudojimo dokumentų (nepaisant to, kad teismas nutartimi buvo siūlęs A. I. tai atlikti), A. I. tokių lėšų į jam priklausančias bankų sąskaitas atitinkamu laikotarpiu neįnešė. Be to, tokias dideles gautas pinigų sumas laikyti grynaisiais pinigais, o ne banke, yra labai nesaugu.

45. Byloje nustatyta, kad egzistuoja dvi paskolos sutartys dėl N. B. 345 000 Lt paskolos suteikimo (ieškinio priedai Nr. 11 ir 45, t. b.l. 130-131, 355-356), sudarytos tarp A. I. ir N. B., kurių data (2008-02-07 ir 2008-02-14) bei turinys (2008-02-07 paskolos sutartyje numatyta 2 proc. mėnesio palūkanų, o tuo tarpu 2008-02­-14 sutartyje numatyta 24 proc. mėnesio palūkanos) skiriasi. 2008-02-14 paskolos sutartyje paskolos gavėju nurodytas ne A. I., bet N. B. (2008-02-14 paskolos sutarties 5.2 punktas).

46. Pagal į bylą pateiktus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenis, N. B. iki ginčijamos paskolos sutarties sudarymo (2006-2008 metais) turėjo nedideles pajamas (per metus apie 30 000 - 40 000 Lt), todėl 345 000 Lt (99 918,91 EUR) paskolos suma N. B. buvo itin didelė suma. Pagal N. B. bankų sąskaitų išrašų duomenis matyti, kad N. B. iki ginčijamo sandorio sudarymo 2006-2007 metais faktiškai turėjo įsiskolinimų kreditoriams (vien Danske Bank A/S įsiskolinimas buvo apie 190 000 EUR), kuriems įsipareigojimus vėluodavo vykdyti, taip pat N. B. turi įvairių smulkių įsiskolinimų UAB Lindorf Lietuva, UAB „Credit24, todėl N. B. turtinė padėtis leidžia spręsti, kad toks stambiomis pinigų sumomis nedisponuojantis neturintis asmuo skolintų ir/ar galėtų paskolinti tokią didelę pinigų sumą (345 000 Lt/99 918,91 EUR) kitam prasiskolinusiam ir užtikrinimo negalinčiam pasiūlyti asmeniui (A. I.) (t.4 b.l.30-36).

47. Pagal AB „Swedbank“ pateiktus N. B. banko sąskaitos išrašus matyti, kad N. B. 2011-04-21 A. I. pervedė 20 000 Lt, paskirtyje nurodant „skolos grąžinimas“, 2011-09-23 A. I. pervedė 5000 Lt, paskirtyje nurodant „pavedimas“, 2011-09-26 A. I. pervedė 5000 Lt, paskirtyje nurodant „pavedimas“, 2011-09-29 A. I. pervedė 3000 Lt, paskirtyje nurodant „pavedimas“, 2011-12-02 A. I. pervedė 2635 Lt, paskirtyje nurodant „Kelių infrastruktūros mokestis“, 2012-01-25 A. I. pervedė 4830 Lt, paskirtyje nurodant „sąskaitos papildymas“, 2012-02-03 A. I. pervedė 5000 Lt, paskirtyje nurodant „pavedimas“, 2012-02-09 A. I. pervedė 5000 Lt, paskirtyje nurodant „pavedimas“, 2012-02-10 A. I. pervedė 5000 Lt, paskirtyje nurodant „pavedimas“, 2012-02-12 A. I. pervedė 5000 Lt, paskirtyje nurodant „pavedimas“, 2012-03-09 A. I. pervedė 5000 Lt, paskirtyje nurodant „pavedimas“, 2012-03-10 A. I. pervedė 5000 Lt, paskirtyje nurodant „pavedimas“, 2012-03-14 A. I. pervedė 5000 Lt, paskirtyje nurodant „pavedimas“, 2012-03-15 A. I. pervedė 2000 Lt, paskirtyje nurodant „pavedimas“, taigi N. B. iš viso A. I. pervedė 77 465 Lt (t.4 b.l.215-344). Taigi ne A. I., o būtent N. B. buvo skolinga A. I., todėl ji ir atliko į A. I. banko sąskaitą pavedimus 77 465 Lt, kurių tiek N. B., tiek A. I. teismui nepaaiškino, kas taip pat pagrindžia aplinkybę, kad N. B. jokių piniginių lėšų pagal 2008-02-14 paskolos sutartį A. I. faktiškai neskolino, nes pati buvo skolinga A. I..

V. K. paskola

48. Pagal į bylą pateiktus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenis, V. K. iki ginčijamos paskolos sutarties sudarymo turėjo nedideles pajamas - 2004 metais turėjo 25571,19 Lt draudžiamųjų pajamų, o 2005-2006 metais draudžiamųjų pajamų apskritai neturėjo, todėl 2 000 000 Lt (579 240,04 EUR) paskolos suma V. K. išties turėjo būti itin didelė suma V. K.. Pagal V. K. bankų sąskaitų išrašų duomenis matyti, kad V. K. iki ginčijamos paskos sutarties sudarymo faktiškai turėjo įsiskolinimų kreditoriams - V. K. turtas nuo 2002­03-14 iki 2004-11-2 buvo apsunkintas hipoteka, o nuo 2004-03-19 iki 2004-09-28 buvo areštuotas hipotekos kreditoriaus naudai vykdant priverstinį skolos išieškojimą, V. K. turtas (garažas) nuo 2009-04-17 iki 2013-12-05 buvo areštuotas net trijų antstolių, Ir 2012-12-02 parduotas iš varžytynių, nuo V. K. banko sąskaitų antstoliai 2005 m. ir 2007 m. nurašinėjo skolas. Be to, iš banko sąskaitų išrašų matyti ir tai, kad 2005-2006 metais V. K. buvo skolingas AB Šiaulių bankui 160 000 Lt, kurią V. K. buvo sudėtinga grąžinti nedidelėmis įmokomos, todėl bankas V. K. skaičiavo delspinigius (2006-01-27, 2006-03-03, 2006-03-22, 2006-04-27), ir kurį V. K. sugebėjo grąžinti tik 2006-09-01. Be to, iš faktinių aplinkybių matyti ir tai, kad antstoliai 2016-2017 metais nurašinėjo iš V. K. sąskaitų skolas, kad V. K. 2017-11-17 iš fizinio asmens skolinosi 2000 EUR paskolos sumą (patikslinto ieškinio priedai Nr.55-59, t.4 b.l.332-386). Mažai tikėtina, kad finansų neturintis asmuo skolintų ar galėtų paskolinti tokią didelę pinigų sumą (2 000 000 Lt/579 240,04 EUR) užtikrinimo negalinčiam pasiūlyti asmeniui ( atsakovui A. I.).

V. M. paskola

49. Atsakovai V. M. ir A. I. pasirašė 2008-12-15 paskolos sutartį (priedas Nr. 13), pagal kurią A. I. 10 metų laikotarpiui iš V. M. grynaisiais pinigais pasiskolino 900 000 Lt (260 658,02 EUR), numatant 25 proc. dydžio metines palūkanas, o 2014­01-22 paprastuoju neprotestuotinu vekseliu A. I. įsipareigojo iki 2014-09-08 V. M. sumokėti 2 000 000 Lt (579 240,04 EUR) , kurio pagrindu Vilniaus miesto 3- ojo notaro biuro notaras A. R. 2014-09-16 išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. AR-3348) (Ieškinio priedai Nr. 14 ir Nr. 15 t.1 b.l. 134-136). Savo bankroto byloje A. I. nurodė, kad V. M. iš viso A. I. 2008 m. paskolino 2 900 000 Lt (839 898,05 EUR) pagal pirminę paskolos sutartį, kuri buvo pasirašyta 2008 metų pradžioje, ir kurios nei originalo, nei kopijos į A. I. bankroto bylą nei A. I., nei V. M. nepateikė (dėl šios priežasties ieškovas negali nurodyti tikslios paskolos sutarties datos).

50. A. I. banko sąskaitos „Swedbank“, AB (patikslinto ieškinio priedas Nr. 42) ir UAB Medicinos banke (priedas Nr. 44) išrašuose nėra jokių duomenų, kad A. I. būtų vykdęs bent kokius mokėjimus V. M. pagal 2008 m. pradžioje, 2008-12-15 paskolos sutartį ar 2014-01-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Ieškovas 2018-04-16 vykusio teismo posėdžio metu į bylą pateikė V. M. 2016-12­-05 apklausos protokolą, iš kurio matyti, kad V. M. ikiteisminio tyrimo metu teikė parodymus apie tai, kad A. I. skolino tik 900 000 Lt lėšų, o ne 2 900 000 Lt.

51. Ieškovo į bylą pateikto V. M. 2016-12-05 apklausos protokolo, surašyto atliekant ikiteisminį tyrimą byloje Nr.01-1-40422-17182-2 (t.3 b.l.105), V. M. teikė parodymus apie tai, kad A. I. skolino tik 900 000 Lt lėšų, o ne 2 900 000 Lt, tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje V. M. teismui nurodo 2008 m. paskolinęs A. I. iš viso 2 900 000 Lt, kas yra 2 mln. litų daugiau, negu V. M. nurodė tyrėjui. Klaipėdos apygardos teismas 2016-01-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-95-479/2016 konstatavo, kad „A. I. 2014-01-22 išduodamas vekselį dėl 2 000 000 Lt (579 240.04 EUR) sumos grąžinimo iki 2014-09-08 skolą V. M. padidino iki 2 900 000 Lt, nors tuo metu jau vyko priverstinis skolos išieškojimas iš A. I. turto kreditorei UAB Medicinos bankui, todėl A. I. pablogino savo turtinę padėtį, sumažino mokumą“.

52. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenis (patikslinto ieškinio priedas Nr.60 t.4 b.l.387-621), V. M. 2006 metais turėjo 34139,40 Lt draudžiamųjų pajamų, 2007 metais turėjo 20630 Lt draudžiamųjų pajamų, 2008 metais turėjo 27329 Lt draudžiamųjų pajamų, 2009 metais turėjo iš viso 23552 Lt draudžiamųjų pajamų (priedo Nr. 48 59-61 psl.).Pagal AB SEB banko sąskaitų išrašų duomenis matyti, kad V. M. 2006-02-24 nusigrynino 20 000 Lt (patikslinto ieškinio priedo Nr. 60 2 psl.), 2008-06-19 išgrynino 20 000 Lt (patikslinto ieškinio priedo Nr. 60 13 psl.), 2008-07-08 išgrynino 15 000 Lt (patikslinto ieškinio priedo Nr. 60 13 psl.), 2007-12-06 nusigrynino 1000 Lt (patikslinto ieškinio priedo Nr. 60 29 psl.), 2007-10-19 išsigrynino 20 000 Lt (patikslinto ieškinio priedo Nr. 60 52 psl.), 2007-10-31 išsigrynino 50 000 Lt (patikslinto ieškinio priedo Nr. 60 54 psl.), 2013-03-14 iš UAB „Elmava“ pasiskolino 200 000 Lt (patikslinto priedo Nr. 60 103 psl.), 2010-07-22 iš UAB „Elmava“ pasiskolino 65 000 EUR, o 2010-10-29 pasiskolino dar 20 000 EUR (patikslinto ieškinio priedo Nr. 60 121 psl.). Taigi iš banko sąskaitų išrašų matyti, kad V. M. 2008 metais galėjo disponuoti tik 106 000 Lt grynųjų lėšų suma.

53. Atsakovo A. I. banko sąskaitos „Swedbank“, AB (ieškinio priedas Nr. 42 ir patikslinto ieškinio priedas Nr.65), UAB Medicinos banke (patikslinto ieškinio priedas Nr. 44), SEB banke (patikslinto ieškinio priedas Nr. 66), AB Snoro banke (patikslinto ieškinio priedas Nr. 67), Palangos kredito unijoje (patikslinto ieškinio priedas Nr. 68) ir AB Luminor Bank (patikslinto ieškinio priedas Nr. 69), taip pat V. M. bankų sąskaitų AB SEB banke (patikslinto ieškinio priedas Nr. 60), AB Šiaulių banke (priedas Nr. 61) išrašuose nėra jokių duomenų, kad V. M. būtų pervedęs A. I. 2 900 000 Lt (839 898,05 EUR) paskolos sumą, kad A. I. būtų vykdęs bet kokius mokėjimus V. M. pagal 2008 m. paskolos sutartis, kad V. M. apskritai 2008 m. būtų turėjęs 2 900 000 Lt (839 898,05 EUR) grynųjų lėšų, kurias būtų galėjęs paskolinti A. I..

54. Ieškovas pagrįstai nurodė, kad N. B., V. K., V. M. ir A. I. sudarytų ginčijamų sandorių tariamumą galima įžvelgti ir iš kitų aplinkybių viseto - N. B., V. K., V. M. apskritai neatitiko jokių sąžiningo ir protingo kreditoriaus kriterijų atitinkančių veiksmų – stambias sumas skolino grynaisiais pinigais, neapibrėžtai paskirčiai, skolos susigrąžinimo neužsitikrino vertingo turto hipoteka (įkeitimu) ar kitomis užtikrinimo priemonėmis, daugelį metų A. I. nemokant nei vieno euro skolos (netgi palūkanų), neinicijavo priverstinio skolos išieškojimo veiksmų, neginčijo A. I. sudarytų toliau šiame sprendime nurodytų itin vertingo nekilnojamojo turto perleidimo sandorių (nors tik tokiu būdu būtų galėję atgauti bent dalį skolos), reikalavimus A. I. pradėjo reikšti tik po pareiškimo dėl bankroto bylos A. I. iškėlimo pateikimo, ne ginčo tvarka sudarė ginčijamas taikos sutartis, kuriomis A. I. patvirtino itin dideles palūkanas, neprieštaravo A. I. bankroto bylos iškėlimui, kas taip pat pagrindžia šių asmenų tarpusavio sąsajumą ir pozicijos su ieškovu vieningumą.

55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad artimi sandorio šalių tarpusavio santykiai, tikėtinas jų interesų bendrumas ir tam tikras šių santykių uždarumas ne tik vertintini kaip vienas iš jų nesąžiningumo įrodymų, bet ir yra aplinkybė, gerokai suvaržanti šių santykių šalių tikrosios valios, jų veiksmų motyvų ir tikslų įrodinėjimo galimybes. Teismas, spręsdamas dėl tokių asmenų nesąžiningumui patvirtinti teikiamų įrodymų pakankamumo ir jais patvirtintų aplinkybių įrodytinumo, turi atsižvelgti į tai, kad kreditoriui gali būti sunku arba apskritai neįmanoma gauti ir pateikti teismui tiesioginių sandorio šalių nesąžiningumo įrodymų, todėl netiesioginių įrodymų pateikimas turi būti pripažįstamas tinkamu įrodinėjimo pareigos vykdymu, o pateikti įrodymai vertinami atsižvelgiant į įrodinėjimo netiesioginiais įrodymais ypatumus, laikantis CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2013).

56. Kaip matyti iš prijungto ikiteisminio tyrimo Nr.01-1-40422-17 bylos medžiagos ikiteisminio tyrimo metu N. B. patvirtino, kad yra A. I. vaikystės draugė, V. M. yra A. I. ilgamentis draugas, su kuriuo A. I. praleidžia net savo atostogas (A. I. tokią aplinkybę pripažino Klaipėdos apygardos teisme 2017-03-15 vykusio posėdžio civilinėje byloje Nr. E2S-111-163/2017 metu), o R. S. yra A. I. pažįstamas, kurį su A. I. sieja ypatingo pasitikėjimo santykiai, kas buvo nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-17 nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1261/2014. Taigi atsakovų sąsajumas ir jų interesų bendrumas nulėmė nesąžiningų ir ieškovo interesams prieštaraujančių ginčijamų sandorių sudarymą. Ieškovas yra įsitikinęs, kad N. B., V. K., V. M. pasirašytos paskolos sutartys, jų pagrindu pasirašytos taikos sutartys ir bankroto administratoriui pareikšti nepagrįsti finansiniai reikalavimai yra nulemti siekio apsaugoti A. I. nuosavybėn teismų sprendimais (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1261/2014; Vilniaus apygardos teismo 2015-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-449-340/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-235-370/2015) ieškovo reikalavimų patenkinimui grąžintą atsakovo A. I. vertingą turtą.

57. Ieškovas nurodė, kad atsakovas A. I. ir su juo artimais ryšiais susiję asmenys siekia A. I. bankroto byloje įgyti kuo didesnius finansinius reikalavimus, kad įgytų didesnę kreditorinių reikalavimų proporciją, nuo kurios tiesiogiai bankroto procese priklausys, kokia apimtimi kiekvienam kreditoriui bus tenkinami reikalavimai iš teismų sprendimais actio Pauliana bylose sugrąžintino turto realizavimo, tuo pačiu mažinant ieškovo galimybes kuo didesne apimtimi atgauti skolą. Atsakovų glaudūs ryšiai ir paskolinių santykių egzistavimo aplinkybių nebuvimas yra itin svarbūs, vertinant A. I. ir N. B., V. K. bei V. M. paskolų suteikimo tariamumo ir jų tarpusavio koordinuotų veiksmų bendrumo, siekiant išsaugoti A. I. turtą nuo ieškovo reikalavimo patenkinimo, aplinkybę. Tokį sistemišką su A. I. susijusių asmenų nuolatinį elgesį patvirtina ir minėtų civilinių bylų Nr. 2A-1261/2014, 2A-449-340/2015, 2A-235-370/2015, e2-850- 450/2018 ir e2-2586-262/2018 medžiaga. Ieškovas yra įsitikinęs, kad teismui byloje ištyrus paskolinių santykių aplinkybės, įskaitant ir išreikalavus bei išanalizavus bylai reikalingus duomenis, bus galima byloje padaryti išvadą, kad lėšos pagal ginčijamus sandorius (paskolos sutartis ir vekselį) faktiškai nebuvo skolinamos ir kad ginčijamais sandoriais vyko tik paskolinių santykių simuliacija.

58. Kaip matyti iš nurodytų aplinkybių, neegzistuoja jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų paskolinių santykių tarp A. I. ir N. B., V. K., V. M. egzistavimą, bet egzistuoja aplinkybių, pagrindžiančių, kad grynosios piniginės lėšos (345 000 Lt (99 918,91 EUR), 2 000 000 Lt (579 240,04 EUR), 2 900 000 Lt (839 898,05 EUR) sumomis) faktiškai nebuvo ir net negalėjo būti skolinamos pagal atsakovų sudarytas paskolos sutartis, todėl yra pagrindas pripažinti, kad N. B., V. K., V. M. faktiškai lėšų A. I. neskolino, taigi paskolos sutartys ir atitinkamai taikos sutartys buvo sudarytos tik dėl akių ir prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl jos turi būti pripažintos negaliojančiomis (CK 1.86 str. 1 d., 6.870 str. 2 d., 1.80 str. 1 d., 6.986 str. 2 d.).

Dėl namo pagerinimo išlaidų

59. Artimais ryšiais susiję asmenys A. I. ir R. S. bei A. D.-K. 2015-07-20 sudarė taikos sutartį, kuria A. I. įsipareigojo sumokėti namo (duomenys neskelbtini) pagerinimo išlaidas: atsakovui R. S. iki 2015-12-01 81 383,23 EUR, A. D.-K. iki 2015-09-01 27 224,28 EUR, ir kurią Palangos miesto apylinkės teismas 2015-07-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-955-973/2015 patvirtino. Ieškovas nurodė, kad nei R. S., nei A. D.-K. neturėjo jokių namo (duomenys neskelbtini) pagerinimo išlaidų, todėl, sudarydami 2015-07-20 taikos sutartį, A. I., R. S. ir A. D.-K. sudarė tariamąjį (tik dėl akių), prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms sandorį, kurio tikslas patvirtinti R. S. ir A. D.-K. reikalavimų į A. I. egzistavimą.

60. Atsakovai atsikirtimus grindžia aplinkybe, kad nustatyti turto (duomenys neskelbtini) rinkos vertės skirtumais tam tikrais laikotarpiais (2011-02-25, 2012-05-21, 2012-10-17). Tačiau atsakovai nepateikė jokių objektyvių rašytinių įrodymų (sąmatos, sąskaitos, mokėjimo dokumentai, kiti įrodymai fiksuojantys konkrečius pagerinimus ir pan.), kurie patvirtintų, kad R. S. faktiškai patyrė 81 383,23 EUR namo (duomenys neskelbtini) pagerinimo išlaidas, o A. D.-K. patyrė 27 224,28 EUR namo (duomenys neskelbtini) pagerinimo išlaidas. Teismas pritaria ieškovo argumentui, kad toks deklaratyvus 81 383,23 EUR ir 27 224,28 EUR reikalavimų pripažinimas bei tarp atsakovų A. I., R. S. bei A. D.-K. 2015-07-20 pasirašyta taikos sutartis nepatvirtina tokių daikto pagerinimo išlaidų egzistavimo.

61. Teismas susipažinęs su UAB “Krivita“ 2013-07-02 sudaryta Nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita Nr.13-1-107, nenustatė duomenų, kurie patvirtintų, kad namo vertė pakilo ne dėl rinkos svyravimų, o dėl atsakovų atsiliepime pagerinimų. Atsakovai R. S. ir A. D.-K. neteikė konkrečių įrodymų, kurie patirtintų pagerinimų išlaidas, nors teismas nurodė šią įrodinėtiną aplinkybę.

62. Lietuvos apeliacinis teismas, pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2011 m. vasario 25 d. namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-873, sudarytą tarp A. I. ir R. S. (R. S.), 2012 m. gegužės 21 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp R. S. (R. S.) ir A. D.-K.. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-1261/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015 buvo nustatyta aplinkybė, kad A. D.-K., R. S. ir A. I. sudarė sandorius, siekdami, kad tikrasis turto savininkas liktų A. I., o R. S. nesiekė tapti tikruoju turto (namo, esančio (duomenys neskelbtini)) savininku, bei kad A. D.-K. neįgijo nuosavybės teisių į namą (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat buvo nustatyta ir ta svarbi aplinkybė, kad A. D.-K. yra A. I. dukterėčia, o R. S. buvo A. I. geras pažįstamas, kuriuos siejo ypatingo pasitikėjimo santykiai. Byloje buvo konstatuotas R. S. ir A. D.-K. nesąžiningumas. Byloje nebuvo nustatyta, kad R. S. ar A. D.-K. būtų pagerinę turtą (namą, (duomenys neskelbtini)), sprendimu byloje R. S. iš A. D.-K. restitucijos būdu buvo priteista visa sumokėta daikto kaina - 231 696.01 EUR (800 000 Lt), o R. S. naudai iš A. I. naudai priteista visa 217 215.01 EUR (750 000 Lt) sumokėta kaina, t.y. R. S. ir A. D.-K. teismų sprendimu buvo priteistos visos sumos, kurias R. S. ir A. D.-K. buvo patyrusios pagal actio Pauliana bylose nuginčytas pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi pagal civilinės bylos Nr. 2A-1261/2014 medžiagą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1261/2014 turi bylos šalims ir res judicata, ir prejudicinę galią) nei R. S., nei A. D.-K. faktiškai turto (žemės sklypo ir namo (duomenys neskelbtini)) nevaldė, neturėjo galimybės ir netvarkė šio turto kaip savo, todėl R. S. ir A. D.-K. negalėjo patirti jokių daikto (namo (duomenys neskelbtini)) pagerinimo išlaidų, nes šį turtą faktiškai kaip savo valdė ir jį tvarkė pats atsakovas A. I.. Taigi, atsakovai A. I., R. S. bei A. D.-K. 2015-07-20 pasirašydami taikos sutartį sudarė tariamą, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms sandorį.

63. Sutiktina su ieškovu, kad, jeigu R. S. bei A. D.-K. ir būtų patyrę kokių nors turto pagerinimo išlaidų jie neturi teisės reikalauti jas atlyginti, kadangi teismų sprendimuose buvo konstatuotas jų nesąžiningumas sudarant nuginčytus sandorius (CK 4.97 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-569/2009), todėl teismas atmeta atsakovų argumentus, kad restitucijos būdu grąžinto turto savininkas turto pagerinimo išlaidoms pagrįsti gali nurodyti tik turto rinkis vertės padidėjimo faktą.

64. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovas yra įsitikinęs, kad yra pagrindas teismui pripažinti, kad nei R. S., nei A. D.-K. nepatyrė namo (duomenys neskelbtini) pagerinimo išlaidų, taip pat pripažinti negaliojančia tarp A. I., R. S. ir A. D.-K. 2015-07-20 sudarytą taikos sutartį (CK 1.86 str. 1 d., 1.80 str. 1 d., 6.1 str., 6.3 str. 4 d., 6.986 str. 2 d.).

Dėl D. I. išlaikymo išlaidų

65. Atsakovai sutuoktiniai A. I. ir A. I. 2016-02-24 pasirašė taikos sutartį, kuria A. I. patvirtino ir įsipareigojo sumokėti A. I. 10 800 EUR bendro sūnaus D. I., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008-02-19 iki 2011-02-19, ir kurią Palangos miesto apylinkės teismas patvirtino 2016-02-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-348- 588/2016.

66. Ieškovas tvirtina, kad A. I. neturėjo ir neturi jokio įsiskolinimo A. I. už sūnaus D. I. išlaikymą. Neegzistuoja jokie rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad A. I. 2008-2011 metais neprisidėjo prie D. I. išlaikymo. Vien tik A. I. ir A. I. teiginiai ir samprotavimai apie atitinkamo įsiskolinimo egzistavimą nėra pagrįsti (CPK 12 str., 178 str.).

67. Teismo vertinimu, atsakovai A. I. ir A. I. turėtų objektyviais rašytiniais įrodymais pagrįsti, kad toks konkretus (10 800 EUR) įsiskolinimas egzistavo ir šiuo metu egzistuoja. Atsakovai nepateikė jokių duomenų apie A. I. pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą, nėra jokių duomenų, kokio dydžio išlaikymą A. I. turėjo teikti vaikui. Be to, iš A. I. ir A. I. banko sąskaitų išrašų (ieškinio priedai priedo Nr. 42 - 32 psl., 37 psl., priedo Nr. 43 - 1 psl., taip pat ir kitų A. I. ir A. I. bankų sąskaitų išrašų) akivaizdžiai matyti, kad A. I. 2008-2011 metais teikė vaikui išlaikymą, t.y. A. I. 2008-07-18 A. I. vaiko išlaikymui pervedė 6000 Lt, 2011-01-17 pervedė 3000 Lt, 2011-02-11 į A. I. banko sąskaitą įmokėjo 1 500 Lt, taigi iš viso A. I. atsakovei A. I. vaiko išlaikymui neabejotinai pervedė 10 500 Lt, taip pat pervedė ar įnešė į A. I. banko sąskaitas itin dideles pinigų sumas. Teismo vertinimu, atsakovas A. I. faktiškai prisidėjo prie vaiko išlaikymo tokia suma, kuri turi būti laikoma ir pripažįstama tinkama vaiko išlaikymui nemokiam asmeniui (šiuo metu bankrutuojančiam asmeniui). Teismas A. I. ir A. I. 2016-02-24 pasirašytą taikos sutartį vertina kaip tariamą ir pripažįsta negaliojančia.

68. Teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą dėl dokumentų ekspertizės skyrimo ir CPK nustatyta tvarka nutarė skirti ekspertizę pavedant ją atlikti ekspertui dr. (duomenys neskelbtini), pavedė ekspertui atsakyti į klausimus:

1. Kada buvo atspausdinti 2006-01-19 paskolos sutarties (pasirašyta tarp V. K. ir A. I.) originalas, 2008-02-14 paskolos sutarties (pasirašyta tarp N. B. ir A. I.) originalas ir 2008-12-15 paskolos sutarties (pasirašyta tarp V. M. ir A. I.) originalas, t.y. koks sutartyse esančio spausdinto teksto amžius?

2. Kada buvo pasirašyti 2006-01-19 paskolos sutarties originalas, 2008-02-14 paskolos sutarties originalas ir 2008-12-15 paskolos sutarties originalas, t.y. koks sutartyse esančių žmogaus ranka uždėtų parašų amžius?

Technologiniams dokumentų tyrimams buvo pateiktos minėtos medžiagos X1, X2 ir X3:

- 1 Dokumentas „Paskolos sutartis“, susidedantis iš 1 lapo; lapas čia pavadintas „X1“, jame

nurodyta data 2006-01-19.

- 1 Dokumentas „Paskolos sutartis“, susidedantis iš 1 lapo; lapas čia pavadintas „X2“, jame

nurodyta data 2008-02-14.

- 1 Dokumentas „Paskolos sutartis“, susidedantis iš 1 lapo; lapas čia pavadintas „X3“, jame

nurodyta data 2008-12-15.

- 1 dokumentas „Palangos miesto apylinkės teismas“, susidedantis iš 2 lapų; medžiaga

buvo pavadinta „V1/1“ ir „V1/2“, dokumento data 2016-03-29.

dokumento data 2016-03-14.

- 1 dokumentas „Palangos miesto apylinkės teismas“, susidedantis iš 2 lapų; medžiaga

buvo pavadinta „V3/1“ ir „V3/2“, dokumente nurodyta data 2016-03-15.

dokumente nurodyta data 2016-03-15.

69. Ekspertas išvadoje nurodė: „Cheminių analizių rezultatai neleidžia tiesiogiai atsakyti į pradžioje paminėtus klausimus dėl konkretaus spaudinių ir dokumentuose X1, X2 ir X3 padėtų parašų senumo.- Gauti rezultatai, ypač susiję su daliniu to paties popieriaus panaudojimu, tos pačios rašomosios medžiagos panaudojimu ir tirpiklio kiekio atitikimu, lyginant dokumentų grupes X1-V1, X2-V2 arba X3-V3, leidžia daryti išvadą, kad laikotarpis tarp dokumentų X1, X2 arba X3 sudarymo yra ne 10,8 arba 7 metai, bet beveik toks pat kaip tarp ir lyginamųjų dokumentų V1,V2 arba V3 sudarymo ir pasirašymo.“(t. 6, b.l.146-187). Teismo vertinimu, nors ekspertas padarė tikėtiną išvadą, kad ginčijamų paskolos sutarčių ir ginčijamų taikos sutarčių surašymo laikotarpis beveik toks pats., tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų įrodymų visetą, eksperto išvada patvirtina didesnę tikimybę, kad ieškovo nurodytos aplinkybės apie ginčijamų paskolos sutarčių datos klaidingumą yra teisingos.

70. Atsakovas A. I. pateikė paaiškinimus dėl ekspertizės akto turinio prieštaravimų. Teismo vertinimu, atsakovo argumentai nekliudo ekspertizės išvados vertinti kaip tikėtinos.

71. Aplinkybė, kad atsakovas A. I. 2013 metais Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė ginčijamas 2006-2008 metų paskolos sutartis, nepaneigia ieškovo argumento, kad paskolos sutartys buvo surašytos vėliau ir pinigai faktiškai nebuvo perduoti.

Dėl A. I. ir kitų atsakovų nesąžiningumo

72. Ieškovas taip pat atkreipė dėmesį ir į atsakovų A. I. ir A. I. sistemingą (nevienkartinį, pasikartojantį) veikimą siekiant nesąžiningai paslėpti savo turtą nuo kreditorių ir tuo apriboti sąžiningų kreditorių galimybę išieškoti skolas. Toliau nurodytos bylos patvirtina, kad turimo turto slėpimas nuo kreditorių tapo įprasta atsakovo A. I. veikla.

73. Vilniaus apygardos teismas 2015-06-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-449-340/2015 patenkino ieškovo actio Pauliana ieškinį ir pripažino negaliojančiu atsakovų A. I. ir A. I. sudarytą nekilnojamojo turto (garažo (duomenys neskelbtini)) dovanojimo sandorį, konstatavus A. I. nesąžiningumą ir siekį padėti A. I. išvengti išieškojimo iš šio turto.

74. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-17 nutartyje prejudicinėje civilinėje byloje Nr. 2A-1261/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-684/2015 buvo nustatyta aplinkybė, kad A. D.-K., R. S. ir A. I. sudarė sandorius, siekdami, kad tikrasis turto savininkas liktų A. I., o R. S. nesiekė tapti tikruoju turto (namo, esančio (duomenys neskelbtini)) savininku, bei kad A. D.-K. neįgijo nuosavybės teisių į namą ((duomenys neskelbtini)). Byloje taip pat buvo nustatyta ir ta svarbi aplinkybė, kad A. D.-K. yra A. I. dukterėčia, o R. S. buvo A. I. geras pažįstamas, kuriuos siejo ypatingo pasitikėjimo santykiai. Byloje buvo konstatuotas R. S. ir A. D.-K. nesąžiningumas. Byloje nebuvo nustatyta, kad R. S. ar A. D.-K. būtų pagerinę turtą (namą, (duomenys neskelbtini)), sprendimu byloje R. S. iš A. D.-K. restitucijos būdu buvo priteista visa sumokėta daikto kaina - 231 696.01 EUR (800 000 Lt), o R. S. naudai iš A. I. naudai priteista visa 217 215.01 EUR (750 000 Lt) sumokėta kaina, t.y. R. S. ir A. D.-K. teismų sprendimu buvo priteistos visos sumos, kurias R. S. ir A. D.-K. buvo patyrusios pagal actio Pauliana bylose nuginčytas pirkimo-pardavimo sutartis. Taigi pagal civilinės bylos Nr. 2A-1261/2014 medžiagą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-10-17 nutartIs civilinėje byloje Nr. 2A-1261/2014 turi bylos šalims ir res judicata ir prejudicinę galią) nei R. S., nei A. D.-K. faktiškai turto (žemės sklypo ir namo (duomenys neskelbtini)) nevaldė, neturėjo galimybės ir netvarkė šio turto kaip savo, todėl R. S. ir A. D.-K. faktiškai net negalėjo patirti jokių daikto (namo (duomenys neskelbtini)) pagerinimo išlaidų (atitinkamai 81 383,23 EUR ir 27 224,28 EUR apimtyje), nes šį turtą faktiškai kaip savo valdė ir jį tvarkė būtent atsakovas A. I.. Taigi atsakovai A. I., R. S. bei A. D.-K. 2015-07-20 pasirašydami taikos sutartį sudarė tariamą, prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms sandorį.

75. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-941-262/2019, kurioje teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendimu(neįsiteisėjęs ir apskųstas apeliacine tvarka) nusprendė pripažinti apsimestine ir negaliojančia dalyje dėl subjekto 2005 09 07 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-6478 dėl negyvenamosios patalpos – komercinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo ROLMEX L.L.C (bendrovė registruota (duomenys neskelbtini)), vardu, taikyti apsimestinio sandorio pasekmes – pripažinti, kad pagal 2005 09 07 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-6478 negyvenamosios patalpos – komercinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybę įgijo A. I.; pripažinti apsimestine ir negaliojančia 2005 09 15 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1-6676 dalyje dėl Negyvenamosios patalpos - komercinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo ROLMEX L.L.C vardu, taikyti apsimestinio sandorio pasekmes – pripažinti, kad pagal 2005 09 15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1-6676 Negyvenamosios patalpos - komercinės patalpos, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybę įgijo A. I.; pripažinti apsimestiniais ir negaliojančiais 2003 07 23 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.74-4309 ir 2006 12 11 sutartį Nr. 06-12-11 dalyje dėl Pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo ROLMEX L.L.C vardu, taikyti apsimestinio sandorio pasekmes – pripažinti, kad pagal 2003 07 23 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr.74-4309 ir 2006 12 11 sutartį Nr. 06-12-11 Pastato – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę įgijo A. I..

76. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 22 d. sprendimu (Civilinės bylos Nr. e2-1754-653/2019) (sprendimas neįsiteisėjęs ir apskųstas apeliacine tvarka) pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento A. I. mokėjimo 2010 – 2012 metų laikotarpio pavedimus į A. I. banko sąskaitą, esančią Swedbank, AB, bendrai 45 720,03 EUR sumai. Teismas tarip pat pripažino negaliojančiais nuo sudarymo momento A. I., grynųjų pinigų įnešimus į A. I. banko sąakaitą, esančią Swedbank, AB, bendrai 80 405,16 EUR sumai. Atsakovas, žinodamas, kad negali tinkamai vykdyti piniginės prievolės ieškovui pagal kredito sutartis, savo pinigines lėšas pervedė atsakovei, akivaizdžiai žinodamas, kad tai pažeis kreditoriaus teises, nes šis finansinis turtas galėjo būti panaudotas tinkamai vykdant prievoles pagal kredito sutartį. Toks ieškovo elgesys ne tik klaidino kreditorių apie tikrąją skolininko turtinę padėtį, nes skolininkas apie šias finansines operacijas kreditoriui nepranešė, bet ir apsunkino galimybę ateityje gauti reikalavimų patenkinimą.

77. Taigi sprendime nurodytos aplinkybės pagrindžia, kad A. I. nėra ir net negali objektyviai būti skolingas atsakovams A. I., R. S., N. B., V. M., A. D. – K., V. K., todėl teismas turėtų pripažįsta, kad neegzistuoja A. I. įsiskolinimas kitiems atsakovams, taip pat pripažįsta negaliojančiomis A. I. ir sudarytas taikos sutartis bei reikalavimo teisės perleidimo sutartį (CK 1.86 str. 1 d., 1.80 str. 1 d., 6.1 str., 6.3 str. 4 d., 6.986 str. 2 d.).

78. Ieškovas patyrė 8293,18 EUR bylinėjimosi išlaidų (2243,15 EUR sumokėjo už ekspertizę ir 6050 EUR už advokato pagalbą), kurios ieškinį patenkinant visiškai priteistinos iš atsakovų. Ieškinio reikalavimų suma yra 1638464,52 EUR (100 proc.), iš kurių 99918,91 EUR tenka atsakovei N. B. (6 proc.), 579240,04 EUR atsakovui V. K. (35 proc.), 839898,05 EUR atsakovui V. M. (51 proc.), 10800 EUR atsakovei A. I. (1 proc.), 81383,23 EUR atsakovui R. S. (5 proc.), 27224,28 EUR atsakovei A. D.-K. (2 proc.). Teismas ½ dalį ieškovo bylinėjimosi išlaidų 4146,59 EUR priteisia iš atsakovo A. I.. Teismas ½ dalį bylinėjimosi išlaidų paskirsto tarp likusių atsakovų pagal nurodytas proporcijas (CPK 93 str. 1 ir 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1.2. negaliojančia nuo sudarymo momento 2006-01-19 paskolos sutartį, pasirašytą tarp V. K. ir A. I.;

1.3. negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-03-29 taikos sutartį, pasirašytą tarp V. K. ir A. I.;

1.4. negaliojančia nuo sudarymo momento 2017-04-03 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytą tarp V. K. ir R. S.;

1.5. negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-02-14 paskolos sutartį, pasirašytą tarp N. B. ir A. I.;

1.6. negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-03-14 taikos sutartį, pasirašytą tarp N. B. ir A. I.;

1.7. negaliojančia nuo sudarymo momento 2008-12-15 paskolos sutartį, pasirašytą tarp V. M. ir A. I.;

1.8. negaliojančia nuo sudarymo momento 2016-03-15 taikos sutartį, pasirašytą tarp V. M. ir A. I.;

1.9. negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014-01-22 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 000 000 Lt sumai, kuriuo A. I. įsipareigojo iki 2014-09-08 atsakovui V. M. sumokėti 2 000 000 Lt;

1.10. negaliojančiu nuo sudarymo momento Vilniaus miesto 3-ojo notaro biuro notaro A. R. 2014-09-16 išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. AR-3348);

1.11. kad R. S. nepatyrė 81 383,23 EUR namo (duomenys neskelbtini) pagerinimo išlaidų;

1.12. kad A. D.-K. nepatyrė 27 224,28 EUR namo (duomenys neskelbtini) pagerinimo išlaidų:

1.13. negaliojančia nuo sudarymo momento 2015-07-20 taikos sutartį, pasirašytą tarp R. S., A. D.-K. ir A. I.;

1.14. kad neegzistuoja A. I. 10 800 EUR įsiskolinimas A. I. už sūnaus D. I. išlaikymą už laikotarpį nuo 2008-02-19 iki 2011-02-19;

1.15. negaliojančią 2016-02-24 taikos sutartį, sudarytą tarp A. I. ir A. I..

2. Priteisti ieškovui UAB „EDS INVEST 2“ iš atsakovų A. I. 4146,59 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš A. I. 41,46 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo R. S. 207,30 EUR bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės N. B. 248,76 EUR bylinėjimosi išlaidų, atsakovo V. M. 2114,46 EUR bylinėjimosi išlaidų, atsakovės A. D. – K. 82,92 EUR bylinėjimosi išlaidų, atsakovo V. K. 1451,10 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per 30 dienų apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.