Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-206-383/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-04-09
Bylos Nr.: 1A-206-383/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-65-1-01458-2012-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Valdas Vitunskas (pirm.), Albinas Antanaitis, Algirdas Jaliniauskas
Kaltinamasis: J. M.
Civilinis ieškovas: R. P.
Advokatai: Redvita Mocevičienė, Eugenijus Senovaitis

Kategorijos

2.4.6.4.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-206-383/2015

Teisėja Birutė Drozdienė Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01458-2012-6

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.4.2;

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Albino Antanaičio, Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, išteisintajam J. M., jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, civilinio ieškovo atstovui R. P., jo atstovei advokatei Redvitai Mocevičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos bei civilinio ieškovo R. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nuosprendžio, kuriuo J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 str. 1 d. ir BK 183 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p).

Panaikintas laikinas J. M. nuosavybės teisių apribojimas į jam bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir sodo pastatą, kurio unikalus Nr (duomenys neskelbtini), esančius Kauno rajone, duomenys neskelbtini)Sodininkų bendrijos „duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys, pareikštas J. M. dėl 12 286,01 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo, paliktas nenagrinėtas.

Civilinio ieškovo atstovės advokatės R. Mockevičienės prašymas dėl advokato išlaidų priteisimo iš kaltinamojo J. M. atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. yra išteisintas dėl šių kaltinimų: kad jis 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu, būdamas sodininkų bendrijos „duomenys neskelbtini)“, kodas duomenys neskelbtini) reg. Kauno r., duomenys neskelbtini)k., pirmininku ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnį būdamas atsakingas už bendrijos apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti sodininkų bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpį, o būtent:

pagal 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 1 d. nuostatas: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data: 4) ūkinės operacijos arba įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jei ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.“, 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę ir pasirašę asmenys“, jis, pildydamas lengvojo automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapus, nesivadovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos 1998-10-09 rašte Nr. 07-10/8048 „Dėl automobilio panaudojimo ir degalų sunaudojimo dokumentų įforminimo“ nurodytomis tokių dokumentų pildymo nuostatomis, kad „Įmonės buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos ūkinės operacijos, tarp jų – susijusios su autotransporto panaudojimu, turi būti pagrįstos dokumentais, juose turi būti tokie duomenys: nurodytas kelionės maršrutas, atstumai tarp pradinių ir galutinių važiavimo punktų, važiavimo tikslas, krovinio pavadinimas ir kt.; faktiškai nuvažiuotam atstumui reikalingas norminis degalų kiekis; faktiškai sunaudotų degalų kiekis; kiti rodikliai“, tyčia juose neįrašė konkrečių maršrutų, kuriais vyko, išvykimo ir grįžimo laiko, tikslo, vieno maršruto metu nuvažiuotų kilometrų, sunaudotų degalų kiekio, fiksavo tik spidometro rodmenis laikotarpio pradžioje bei pabaigoje, tokiu būdu jis apgaulingai nurodė, kad 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu automobiliu „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo 9881 kilometrą, prie kelionės lapų pateikė kuro už 7 237,18 litų įsigijimą patvirtinančius dokumentus, kurie jam buvo išmokėti kaip sodininkų bendrijos „duomenys neskelbtini)“ lėšos kuro išlaidoms padengti, faktiškai sodininkų bendrijos „duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neskaičiuojant kuro sunaudojimo, todėl buhalterinėje apskaitoje 3 400,67 litų buvo padidintos kuro sąnaudos, ir dėl to pagal sodininkų bendrijos „ (duomenys neskelbtini) “ tvarkytą buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Be to, jis 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu, būdamas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) k., pirmininku ir kasininku ir savo žinioje 2010-01-15 turėdamas jam patikėtus sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 3 787,75 litų, ir 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu iš bendrijos narių surinktus 5 097,69 litų, kurių nepanaudojo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, į bendrijos kasą ar banko sąskaitą negrąžino; taip pat 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu jis kelionės lapuose nurodė, kad bendrijos tikslais automobiliu „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo 9881 kilometrą, prie kelionės lapų už 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpį pateikė kuro normų ir nuvažiuotų kilometrų neatitinkančius dokumentus, taip padidinęs kuro sąnaudas gavo iš kasos neteisėtai išmokėtus 3 400,67 litų, tokiu būdu jis iš viso pasisavino 12 286,01 litų, priklausančius sodininkų bendrijai „Liepa“ ir padarė 12 286,01 litų turtinę žalą, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d.

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Asta Chramina apeliaciniame skunde prašė panaikinti 2014-11-06 Kauno apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo pripažinti J. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. l d. ir BK 222 str. l d., ir paskirti už veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., 50 MGL dydžio baudą, o už veiką, numatytą BK 183 str. 1 d., 50 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti ir paskirti galutinę bausmę – 90 MGL dydžio baudą. Civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti advokato išlaidas; bendrijos dokumentus, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti juos pateikusiems asmenims, tai pavedant atlikti Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK, turto areštą palikti galioti iki visiško ieškinio patenkinimo. Prokurorė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis J. M. atžvilgiu turi būti panaikintas dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, be to, teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminių BPK pažeidimų, kurie ne tik sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, bet ir vienareikšmiai parodo teismą buvus šališką priimant nuosprendį. Teismo sprendimas veiką, numatytą BK 183 str. l d., prilyginti civiliniams santykiams nepagrįstas teisiniais argumentais, neatitinka suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos tvarkymas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu. Tiek teisminio nagrinėjimo, tiek ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad J. M. 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu buvo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini)., pirmininku bei kasininku, tai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ne tik pats J. M., bet ir liudytojai A. D., V. M., Z. M. ir B. K., kurie parodė, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku buvo J. M., kuris rinko iš bendrijos narių lėšas ir jomis disponavo. Prokurorės teigimu, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytas būtinasis BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – padariniai, t. y. kad dėl J. M. padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti SB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą ir nesivadovavo suformuota teismų praktika šios kategorijos bylose. Pagal teismų praktiką, bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju pagal SB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti minėtų aplinkybių, o pavojingų padarinių požymio nebuvimo teismas negalėjo paneigti tuo, kad J. M. netaikomos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 redakcija) nuostatos, nes būtent šios nuostatos ir taikomos, kas numatyta ne tik pačiame įstatyme, bet ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų 2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo (su vėlesniais pakeitimais) 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad J. M. nesiėmė priemonių, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita būtų tvarkoma, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai, kad būtų išsaugoti ir tyrimui pateikti bendrovės dokumentai, o tai reiškia, kad J. M. nesiėmė priemonių užtikrinti geros įmonės valdymo praktikos, kas sutrukdė specialistei nustatyti SB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą už tikrinamąjį laikotarpį.

Prokurorės įsitikinimu, apylinkės teismas, pažeisdamas BPK 20 str. reikalavimus, nepagrįstai nevertino specialistės išvados, neanalizavo liudytojų parodymų, negrindė argumentais, kodėl jais netiki. Teismas, pažeisdamas minėto įstatymo reikalavimus, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teikė prioritetą kaltinamojo J. M. parodymams, kurie yra prieštaringi, nenuoseklūs, nelogiški, prieštarauja byloje esančių įrodymų visumai. Kaltinamojo parodymai neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Kaltinamojo parodymai patvirtina, kad kaltinamasis linkęs meluoti ir bet kokiomis priemonėmis siekė išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas.

Šalies argumentai

Civilinio ieškovo atstovas R. P. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-11-06 nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: J. M. pripažinti kaltu padarius BK 222 str. 1 d ir 183 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, tenkinti civilinio ieškovo SB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą 12 286,11 Lt civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo J. M. 12 286,11 Lt turtinės žalos atlyginimą, taip pat priteisti iš J. M. civilinio ieškovo naudai visas civilinio ieškovo turėtas proceso išlaidas. Skunde nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas išteisinamajame nuosprendyje nevisapusiškai išanalizavo ir netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad J. M. nepadarė veikų, turinčių nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 str. 1 d. ir 183 str. 1 d., požymių. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, ir šios priežastys sukliudė teismui tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą nuosprendį. Teismo padaryta išvada, kad sodininkų bendrijų atžvilgiu LR buhalterinės apskaitos įstatymas yra netaikomas, todėl šio įstatymo reikalavimų nevykdymas ar aplaidus vykdymas šioje byloje kaltinamojo atžvilgiu yra taikytas nepagrįstai, yra visiškai nepagrįsta ir nesuprantama.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai remdamasis LR buhalterinės apskaitos 6 str. 3 d. nuostatomis padarė neteisingą išvadą, kad šiuo atveju sodininkų bendrija galėjo pasirinkti supaprastintą apskaitą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė minėtą teisės normą. LR buhalterinės apskaitos 6 str. 3 d. nurodyta, kad gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą. Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, be kita ko, turintis ir samdomų darbuotojų (sodininkų bendrijos buhalterę), todėl teismo nurodyta teisės norma šioje byloje netaikytina.

Civilinio ieškovo atstovo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30, kaltinamasis J. M. buvo sodininkų bendrijos pirmininkas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvadoje 2013-05-03 Nr. 5-2/84 nurodyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 16 str. 1 d. reikalavimų. Kadangi LR BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Būtent šių padarinių buvimą byloje patvirtina specialisto išvada 2013-05-03 Nr. 5-2/84, kurioje nurodoma, kad dėl šių priežasčių pagal tyrimui pateiktą oficialią buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamojo J. M. veikoje yra nusikalstamos veikos – apgaulingo apskaitos tvarkymo, požymių, todėl pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal LR BK 222 str. 1 d.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodyta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, išteisindamas J. M. ir dėl BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir dėl to palikdamas civilinio ieškovo SB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį nenagrinėtą. Teismo išvados dėl J. M. veiksmuose nebuvimo BK 183 str. 1 d. numatytos veikos požymių neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir paneigiamos byloje surinktais įrodymais – specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė kaltinamojo kaltės klausimą, dėl ko nepagrįstai nesprendė dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio ir paliko jį nenagrinėtą, o tuo buvo pažeisti teisėti ir pagrįsti civilinio ieškovo interesai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Tarp kaltinamojo J. M. veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinio ieškovo ieškinys turėjo būti visiškai patenkintas pirmosios instancijos teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo J. M. atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

Atsikirtimu į prokurorės apeliacinį skundą J. M. prašo Kauno apylinkės teismo skundžiamą nuosprendį palikti nepakeistą, prokurorės skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorę, civilinio ieškovo atstovą R. P. bei jo atstovę advokatę R. Mocevičienę, prašiusius skundus patenkinti, išteisintąjį J. M. bei jo gynėją advokatą E. Senovaitį, prašiusius tiek prokurorės, tiek civilinio ieškovo atstovo skundus atmesti, sprendžia, kad prokurorės ir civilinio ieškovo atstovo apeliaciniai skundai yra pagrįsti ir jie tenkinami.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė šiais ištirtais įrodymais:

Kaltinamasis J. M. kaltės nepripažino. Jis parodė, kad 2004 m. buvo išrinktas sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku. Prieš tai pirmininkas buvo A. D., tačiau šis jam dokumentų neperdavė. Pirmininku jis buvo 10 metų. Žiemos metu bendrijoje buvo atjungiama elektra, siūlė elektros skaitiklius išnešti į lauką. Už elektrą turėjo didelių skolų. 2006 m. bendrijai padengė skolas. Jis nežinojo, kaip reikia tvarkyti apskaitą, ją tvarkė samdoma buhalterė B. K.. Ji žmonėms kvitų, kad paėmė iš juos pinigus, neišrašydavo. 2009 m. jis įvedė tvarką, žmonėms išduodavo kvitus apie gautus pinigus. V. M. buvo prašoma, kad padėtų rinkti pinigus. Dar prie kvito pildydavo knygutes, o šaknelę priklijuodavo prie griežtos atskaitomybės kvito. Kai 2006 m. elektros skaitikliai buvo išnešti į išorę, vienas žmogus nurašinėdavo pagrindinį skaitiklį, o paskui atsisakė, tai jis pats surašydavo parodymus ir faksu nusiųsdavo VST įmonei. Pradžioje mokėjo mokesčius grynais pinigais, vėliau kasa buvo panaikinta, tada įnešdavo pinigus į banką. 2011 m. bendrija atidarė banke sąskaitą. Bendrija įkurta 1969 m. spalio 25 d., metus bendrija neturėjo įstatų. Nuo 1971 m. jis buvo bendrijos narys. Nuo 1998 m. jis buvo išrinktas bendrijos pirmininku. 1998 m. buvo patvirtinti bendrijos pirmininko ir buhalterės atlyginimas. B. K. tapo samdoma buhaltere. Su jo prašymu padidinti pirmininko atlyginimą iki 150 Lt bendrija sutiko. Protokolus rašė V. M.. Rašydama protokolą ji neįrašė pinigų sumos. Vadinasi, taip ir liko, kad atlyginimas liko nepakeltas. Į pensiją jis išėjo 2005 m. Sodų bendrijos valdyba maršrutų griežtai nereikalavo. Jis buhalterei atiduodavo kelionės lapus ir sunaudoto benzino kvitus. Buhalterė nieko nesakė. Elektros skaitikliams nurašyti jis kartą per mėnesį nuvažiuodavo 40 km atstumą. Padarė bendrijoje šviečiančias gatvės lenteles, schemą. Jis manė, kad 150 Lt yra jo patvirtintas atlyginimas. Vadovavosi nutarimu, kur galima viršyti išlaidas. L. sakė, kad bendrijai mokesčių nemokės, ir kitus ragino nemokėti. Jis iš surinktų pinigų mokėjo už elektrą, kad bendrija neliktų be elektros. 14 mėnesių mokesčiai nebuvo mokami. Jis pagal aktą perdavė dokumentus kitam pirmininkui R. P.. Iš bendrijos kasos pinigų jis mokėjo mokesčius už elektrą. Bendrijoje visą laiką buvo samdoma buhalterė, ja dirbo B. K.. Jis pats surinktus kvitus ir nario mokesčius sudėdavo pagal eiliškumą ir paduodavo B. K.. Buhalteriniai dokumentai buvo pas B. K.. Kai atiduodavo dokumentus buhalterei, jokių dokumentų nepasirašydavo. Griežtos atskaitomybės dokumentus pirko jis pats. Banke sąskaita buvo atidaryta 2011 m. rugsėjį, buvo reikalingi nauji įstatai. Kiek turėjo pinigų, tiek įnešdavo į banką. Jei nešant į banką trūkdavo pinigų, tai jų paimdavo iš kasos. Kelionės lapus pildydavo kartą per mėnesį. 2012 m. balandį labai sirgo jo mama, todėl ataskaitos teisingai pateikti negalėjo. Ataskaitas teikė kiekvieną mėnesį. Už išnaudotą kurą buhalterei pateikdavo kvitus. Manė, kad jo gaunamas atlyginimas yra 1300 Lt per metus. Vienas sodo skolininkas nesumokėjo pinigų. Bendrijos mokesčius jis mokėjo bendrijos pinigais. Buvo revizija, jis pasirašė ant revizijos akto. Kai B. K. atnešė pasirašyti revizijos aktą, tai paklausus, kodėl 7000 Lt, ji pasakė, kad tai popieriniai pinigai. Buhalterė turėjo išrašyti kasos išlaidų orderius, tačiau ji to nedarė. Visus dokumentus jis pristatydavo buhalterei. Jis pasitikėdamas pasirašė aktą, kad pinigus gavo, bet nepridėtas kvitas ir neįrašyta pinigų suma.

Ikiteisminio tyrimo metu J. M. (t. 2 b. l. 4, 14–15) nurodė analogiškas aplinkybes. Tai yra jis parodė, kad 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu jis buvo sodininkų bendrijos kasininkas, šią atsakomybę prisiėmė be jokio bendrijos narių ar valdybos susirinkimo. Nuo to laiko jis nurašydavo elektros skaitiklių duomenis, taip pat iš gyventojų surinkdavo nario mokesčius ir mokesčius už elektrą. Paimdamas mokesčius išrašydavo griežtos atskaitomybės kvitus. Kadangi pats savo iniciatyva perėmė mokesčių surinkimą, surinkti pinigai buvo laikomi jo namuose, todėl ir vykdė kasininko pareigas, nors tai ir nebuvo įforminta jokiame akte ar susirinkimo protokole. Sodininkų bendrija turėjo šias įplaukas: nario mokestį, kuris buvo renkamas vienąkart per metus, ir mokestį už sunaudotą elektros energiją, renkamą kiekvieną mėnesį. Kadangi manė, kad jo atlyginimas yra 150 litų per mėnesį, galvojo, kad bet kokiu atveju gali pasiimti jam priklausančius 150 litų, todėl pildydamas kelionės lapuose spidometro rodmenis, juos nurodydavau tokius, kad būtų išmokami jam priklausantys pinigai. Tai buvo jo pinigai, kuriuos jis uždirbdavo. Jei kas būtų pareikalavęs pildyti kiekvieną maršrutą ir kilometrus, taip būtų ir daręs, nepildė, nes nežinojo, kad būtina. Mano, kad buhalterė yra įvėlusi klaidą, gal net ir sąmoningai, ir todėl dokumentuose atrodo, kad 2012-11-30 kasos likutis turi būti 8 885,44 litų. Jis visai neturi jokio pinigų likučio, todėl tikrai gali pasakyti, kad tai, jog kasoje turi būti tie pinigai, yra nesąmonė. Visi pinigai yra panaudoti bendrijos veikloje ir jokio likučio nėra. Tas pliusinis likutis kasoje yra dėl to, kad galimai buhalterijoje neatsispindi skolininkų skolos sodininkų bendrijoje.

Liudytojas R. P. paaiškino, kad susirinkime buvo sustabdytas J. M. įgaliojimas. 2013-07-27 buvo padaryta ataskaita. Jis kartu su B. K. pateikė registracijos dokumentus. Sodų bendrijos narių yra 82. Yra metinis mokestis. Vidutiniškai per metus surenka apie 5 630 Lt. Tikslinės įmokos tik už žemę. Tikslinės įmokos – tai remontai, kelių ir vandentiekio vamzdynų tvarkymas. Tuo metu dar buvo elektros tinklų remontas. Dabar elektra perduota „Lesto“. Tuo metu dar priklausė ir elektra. 2012 m. balandį pinigų rinkimas buvo sustabdytas. B. K. buvo sodininkų bendrijos narė. Jis pats pirmininku dar nebuvo. Tada buhaltere tapo S. B. K. negalėjo pinigų įnešti į banką, nes ji neturėjo įgaliojimų. Kai jis buvo įregistruotas pirmininku oficialiai, tai nuėjo į banką įnešti pinigus. B. K. į banką įnešė tikslines įmokas ir mokesčius už elektrą.

Liudytojas A. D. parodė, kad jam yra žinoma, jog per visuotinį susirinkimą, kuris įvyko prieš 4 metus, bendrijos nariai prašė suremontuoti vandentiekį. Kadangi remontui buvo reikalingi pinigai, buhalterė pasakė, kad pinigų remontui yra. Sąmatos nebuvo. Ruošiantis daryti sąmatą, reikia skaičiuoti, kiek kainuos medžiagos. Pirmininku sodų bendrijoje jis buvo nuo 2004 m. iki 2005 m. Paskui pirmininku buvo pasiūlytas J. M.. Tai galėjo būti 2006 m. Buvo formuojama valdyba. J. M. pirmininku buvo iki 2013 m. gegužės. Nuo 2013 m. pirmininku tapo R. P.. Jis dokumentus buvo nunešęs buhalterei, kad ji juos perduotų J. M.. Perdavimo aktas surašytas nebuvo. J. M. rinko ir fiksavo elektros skaitiklių rodmenis ir pinigus, bendrijos pinigų nešvaistė. Buvo, kad J. M. per daug išvažinėjo benzino su savo mašina, pasiskyrė sau telefoną. Jokių pinigų jis neturėjo. Bendrijos narių buvo 83. Metinis mokestis būdavo apie 6 000 Lt. Už elektrą per mėnesį žiemos metu būdavo apie 1 000 Lt, o vasarą mažiau. Sodo bendrijos keliams pinigai buvo renkami atskirai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė (t. 1, b. l. 87–88), kad 2006 metais jis buvo išrinktas sodininkų bendrijos pirmininku, o J. M. – pavaduotoju, tačiau jis nelabai pažinojo sodininkų bendrijos narius, taip pat dėl sveikatos būklės jis būti pirmininku atsisakė, tad visuotinio susirinkimo metu pirmininku buvo paskirtas J. M., kuriam perdavė visą turėtą sodininkų bendrijos dokumentaciją. Sodininkų bendrijos valdymo organas yra valdyba, kuri visuotinio susirinkimo metu buvo išrinkta nuo 2010 metų gegužės. Sodininkų bendrijos buhalterinę apskaitą tvarkė B. K., revizorė buvo V. M.. Sodininkų bendrija iki 2011 m. lapkričio sąskaitos banke neturėjo, todėl visais surinktais mokesčiais disponavo pirmininkas J. M.. J. M. 2010 m. gegužę perrinkus antrai kadencijai, bendrijos nariams kilo įtarimų, kad yra netinkamai naudojamos sodininkų bendrijos piniginės lėšos, nes visiškai netvarkoma sodininkų bendrijos infrastruktūra, keliai ir vamzdynai. 2010-05-29 vykusio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu revizorė pristatė revizijos ataskaitą už 2009–2010 metus, kurią pagarsinus pirmininkas J. M. nurodė, kad jokių grynųjų pinigų neturi, nors pagal revizijos aktą buvo matyti, kad pinigų likutis 2010-01-15 turi būti 3787,75 litų. J. M. nurodė, kad tą dieną jis visai grynųjų pinigų neturi, tačiau pažadėjo per metus padengti pinigų stygių. 2011-05-15 įvykus kitam susirinkimui, J. M. pristatant ataskaitą nurodė, kad jis pinigų nerinko ir jokių pinigų neturi, nors mokesčių surinkimą patvirtina piniginių įnašų priėmimo kvitai. Šio susirinkimo metu J. M. buvo įpareigotas atidaryti sodininkų bendrijos sąskaitą banke, taip pat žodžiu įpareigotas įnešti visas pas jį turėjusias būti pinigines lėšas į bendrijos sąskaitą. 2011 metų lapkritį buvo atidaryta bendrijos sąskaita banke, tačiau jokios piniginės lėšos į ją įneštos nebuvo. 2012-01-16 buvo surašytas revizijos aktas, iš kurio valdybos nariams tapo aišku, kad banko sąskaitoje yra tik keli šimtai litų, o kitų pinigų, kurie turėjo būti pas J. M. ir kuriuos jis buvo įpareigotas įnešti į bendrijos banko sąskaitą, nebuvo. 2012-04-22 valdybos nariai posėdžio metu, dalyvaujant visiems keturiems valdybos nariams, nusprendė, kad J. M. nedelsiant, t. y. iki 2012-05-01, turi įnešti jo žinioje esančius bendrijos pinigus į banko sąskaitą. Valdybos susirinkimo protokole pasirašė tik trys valdybos nariai, o J. M. protokole pasirašyti atsisakė. 2012-05-12 vykusio bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu J. M. vėl aiškino, kad jokių pinigų nerinko, jokių grynųjų pinigų neturi, nors pagal 2012-04-01 buhalterinius dokumentus piniginių lėšų likutis buvo 10 131,50 litų. Pastebėjus J. M. nesąžiningumą, pasiūlyta sustabdyti nario mokesčio rinkimą. To, kad J. M. pasisavino bendrijos lėšas, susirinkimo metu buvo konstatuota,. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai yra pas buhalterė B. K., o sodininkų bendrijos dokumentacija – pas J. M..

Liudytoja V. M. parodė, kad bendrijoje kilo nepasitikėjimas, kai nenorėjo atidaryti banko sąskaitos. Pagal buhalterinius dokumentus, J. M. bendrijos pinigus išnaudojo. Pinigai buvo išnaudoti, ir jis atsisakė pasirašyti revizijos aktą. Jis pasakė, kad jokių pinigų neturi. Mano, kad pirmininkas jų pinigus išnaudojo savo tikslams. M. atlyginimas buvo pakeltas iki 1000 Lt. Paskui jis norėjo gauti daugiau pagal panaudos sutartį. Jis norėjo gauti 150 Lt per mėnesį. Valdybos posėdyje tokio klausimo sprendimas buvo atidėtas. Buhalterė sakė, kad atlyginimas mokamas didesnis, nes yra toks dokumentas. Tačiau ji susirinkimuose rašydavo protokolus, o toks sprendimas priimtas nebuvo. Visus dokumentus saugojo pirmininkas. 2008 m. susirinkime buvo patvirtintas 1000 Lt atlyginimas per metus. Daugiau atlyginimas nebuvo pakeltas. Finansinius dokumentus jai pateikė buhalterė. Pinigus rinkdavo pirmininkas. Dėl susirinkime svarstomų klausimų neprisimena. 2009 m. ataskaitiniame susirinkime nebuvo, tai protokolo ir nerašė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. M. (t. 1, b. l. 83–84) nurodė, kad nuo pat sodininkų bendrijos įkūrimo ji yra sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). narė. 2011 metais visuotinio bendrijos narių susirinkimo metu buvo išrinkta sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ revizore. 2012 metais prieš visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kuris turėjo įvykti 2012 metų gegužę, ji kartu su sodininkų bendrijos buhaltere B. K. atliko sodininkų bendrijos reviziją už 2011 metus. Jau 2011 metų gegužės visuotiniame sodininkų bendrijos narių susirinkime sodininkų bendrijos pirmininkas J. M. buvo įpareigotas atidaryti sodininkų bendrijos banko sąskaitą. Pradėjus tikrinti buhalterinius dokumentus išaiškėjo, kad bendrijos sąskaita banke atidaryta 2011 metų pabaigoje, į tą sąskaitą sodininkų bendrijos pinigai nebuvo įnešti. Faktiškai pas J. M. 2011 m. sausio 1 d. piniginių lėšų likutis buvo 7640,56 litų, tą pripažino ir pirmininkas J. M., kuris 2011-01-12 SB „(duomenys neskelbtini)“ kasos patikrinimo aktą pasirašė. Per 2011 metus nebuvo vykdyti jokie dideli darbai, nieko brangaus nebuvo įsigyta, tačiau banko sąskaitoje buvo įnešta tik keli šimtai litų. Surašius revizijos aktą ir jame pasirašius jai bei buhalterei, kuri taip pat dalyvavo atliekant reviziją, sodininkų bendrijos pirmininkas J. M., kuris yra ir valdybos pirmininkas, pasirašyti revizijos aktą atsisakė. Jam buvo paaiškinta, kad jis privalo pasirašyti aktą, pareikšdamas savo pastabas, tačiau jis griežtai atsisakė tai daryti, pasakęs, kad šis aktas yra buhalteriškai neteisingas, kad jis jokių pinigų neturi, kad jis bendrijai neskolingas, tai bendrija jam dar skolinga. Jis sakė, kad bendrijos nariai privalėjo jam mokėti už telefoninius pokalbius, už automobilio tech. apžiūrą, detales, nors jokio bendrijos įsipareigojimo tą daryti nėra. J. M. pagal ankstesnių metų bendrijos narių visuotinio susirinkimo metu priimtą sprendimą iš viso turėjo būti mokamas 1000 litų metinis atlygis už pirmininkavimą sodininkų bendrijai. Jokių kitų išmokų iš bendrijos narių surinktų piniginių lėšų jam neturėjo būti mokama. Atliekant reviziją buvo nustatyta, kad pagal J. M. išimtą sodininkų bendrijos banko sąskaitos išrašą, buvo naudojamasi sodininkų bendrijai priklausančia sąskaita ir mokėjimo kortele apsiperkant parduotuvėse „Maxima“, „Kika“, atlikti kiti mokėjimai, kurių teisėtumas ginčytinas. Tai buvo užfiksuota surašytame revizijos akte, kuris bendrijos nariams buvo pagarsintas visuotinio susirinkimo metu. Paskutiniais turimais duomenimis, 2012 metų gruodžio 1 d. piniginių sodininkų bendrijos lėšų likutis yra 9 759,22 litų, iš kurių banke tuo laiku buvo tik 873,79 litų, o kiti pinigai faktiškai turėjo būti pas sodininkų bendrijos pirmininką J. M.. Kadangi J. M. viešai pareiškė, kad jokių bendrijos piniginių lėšų neturi, galima įtarti, kad šie bendrijos pinigai yra pasisavinti. Sodininkų bendrijos buhalterė B. K. yra sąžininga moteris, tačiau ji yra garbaus amžiaus ir ne visada geba atlaikyti sodininkų bendrijos pirmininko J. M. spaudimą, todėl jam neteisėtai reikalaujant, B. K. neteisėtai J. M. mokėjo už asmeninio automobilio naudojimą vykdant sodininkų bendrijos darbus, nors faktiškai J. M. jokių darbų bendrijos naudai nevykdė, nes 2012 metais jokie darbai nebuvo atlikti, nors buvo įsipareigotas atlikti kai kuriuos darbus, tarp jų ir AB „Lesto“ priduoti elektros tinklus.

Liudytoja B. K. parodė, kad ji dirba buhaltere apie 40 metų. J. M. buvo mokamas 150 Lt atlyginimas per mėnesį. Jam ji tokį atlyginimą išrašydavo. Kelionės lapus jis pats pildydavo, pateikdavo kuro pirkimo kvitus. Dokumentų saugojimo tvarkos nebuvo. Dokumentus laikyti pas save ji bijojo. Pirmininkas laikė pinigus ir saugojo dokumentus. Ji dalyvavo susirinkime, kai buvo nutarta jam mokėti 150 Lt atlyginimą per mėnesį. Ji girdėjo, kaip susirinkime taip buvo nutarta. J. M. kuro limitą viršijo. Atlyginimo kaip ir nėra, yra tik panauda. Pagrindas atlyginimui mokėti yra protokolas. Jis duodavo kvitus, bet kur važinėjo – neaišku. Pateikdavo kelionės lapą. Jis pateikdavo kelionės lapus kiekvieną mėnesį. Nebuvo, kad pateiktų mažesnės sumos kvitus. Už elektrą skolininkų buvo nedaug. Pinigai buvo užpajamuojami į kasą ir laikomi vienoje vietoje. J. M. dirbo visuomeniniais pagrindais. Atlyginimas buvo nustatytas mažesnis, vėliau buvo nustatytas 150 Lt atlyginimas. Paskui sužinojo, kad tokio protokolo nėra. Kai dar dirbo visuomeniniais pagrindais, tai buvo nutarimas pirmininkui mokėti 30 Lt už telefoną. Jis gaudavo 30 Lt per mėnesį. Paskui buvo pereita prie atlyginimų mokėjimo, tai telefonas nebuvo minėtas, bet jis vis tiek reikalavo, kad tuos pinigus mokėtų. J. M. išeidamas iš darbo nepaliko bendrijai nei vieno cento. 2013 m. gegužę bendrija išsirinko pirmininką A. Jis pavedė V. M. rinkti pinigus. V. M. buvo revizorė. Po dviejų mėnesių, išsirinkus naują pirmininką R. P., J. M. perdavė dokumentus jam. Ji bendrijos banko sąskaitos nežinojo. Pirmininkas pateikdavo kasos pajamų orderius. Pinigų priėmimo kvitai būdavo pas pirmininką. Jis juos išrašydavo. Pirmą egzempliorių atnešdavo jai. Ji sudarydavo registrus, užpildydavo kasos knygą. Atnešdavo išlaidų dokumentus ir juos suvesdavusi. Atsiskaitydavo ji metų pabaigoje sodininkų bendrijos nariams. Bendrija jokios veiklos nevykdė. Mokesčių inspekcijai neatsiskaitydavo ir dokumentų neteikdavo. V. M. surinko apie 4 000 Lt. Vėliau pinigus rinko S. V. M. pinigus rinko laikinai. Už 2013 m. pirmus penkis mėnesius pinigus rinko J. M., surinko 6 053,40 Lt. Jis pinigus perdavė jai. Buvo surašyti ir dokumentai. Ji turėjo iš pareigų atsistatydinti kartu su J. M.. Ji atsistatydino liepą, bet dirbo toliau, nes jos neatleido. J. M. surinkti 6 053,40 Lt buvo įnešti į banką, iš jų mokėjo mokėjimus. 4 000 Lt buvo įnešti į sąskaitą, kai atgavo antspaudą iš J. M.. Bendrija neturėjo ilgalaikio materialaus turto. Apskaita buvo tvarkoma pagal buhalterinės apskaitos įstatymus. Ji buhalterio darbo nedirba nuo 1983 m. Ji šiuo metu galiojančiu Buhalterinės apskaitos įstatymu nesidomėjo. Sodininkų bendrijos buhalteriją tvarkė pagal savo supratimą. Balansų niekam neteikdavo, tik bendrijos ataskaitiniam susirinkimui. Sodininkų bendrija jokio turto neturi. Bendrija į teismą ieškinio neteikė, nes žmonės susimokėdavo. Pinigai buvo bendrijos turtas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja B. K. (t. 1, b. l. 99–100), apklausta kaip specialioji liudytoja (LR BP 80 str. 1 p., 82 str. 3 d.), nurodė, kad nuo 1979 iki 2004 metų ji dirbo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ir tvarkė bendrijos buhalterinę apskaitą. 2004 metais buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti kita buhalterė, bet maždaug 2006 metais apskaitą vėl pradėjo tvarkyti ji. A. D. atsisakius eiti sodininkų bendrijos pirmininko pareigas, visuotinio susirinkimo metu pirmininku buvo išrinktas J. M.. J. M. visada buvo pareigingas, tvarkingai vykdė savo pareigas, niekada ir nieko nepamiršdavo, visus buhalterinius dokumentus pristatydavo laiku ir jokių problemų nebuvo, tačiau jis vengė atidaryti bendrijos banko sąskaitą. Nuo 2009 metų pradžios buvo pradėti rašyti pinigų priėmimo kvitai sodininkų bendrijos nariams už surenkamus pinigus ir nuo tada buvo prašoma, kad būtų atidaryta sodininkų bendrijos sąskaita banke ir į ją įnešami visi surinkti pinigai. Kadangi jis tą padaryti delsė, reali surinktų pinigų suma tiksliai nebuvo žinoma, tad buhalterinius dokumentus ji pildė pagal jai pirmininko pateiktus duomenis. J. M. pateikdavo pinigų surinkimo kvitus, ji matė, kiek pinigų yra surinkta, kiek panaudota, o likusius pinigus rašydavo ataskaitose kaip sodininkų bendrijos pirmininko žinioje esančius pinigus. Viskas lyg ir buvo gerai, jokių neatitikimų nebuvo, pinigų likutis vis persikeldavo, ir ji manė, kad tuos pinigus J. M. turi. Kiekvienais metais sausio mėnesį ji sudarydavo aktus, kuriuose pažymėdavo visas surinktas bendrijos pinigines lėšas, apskaitytas išlaidas, ir išvesdavo piniginių lėšų likutį. Pirmininkas aktuose pasirašydavo. 2011 metų lapkritį pirmininkas atidarė sodininkų bendrijos sąskaitą banke. Jis banko išrašą pristatė 2012 metų kovą. Ataskaita už 2011 metų gruodį ir visus 2011 metus buvo padaryta remiantis turimais duomenimis. 2012 metų sausio mėnesį, kaip įprastai, ji surašė metinę ataskaitą ir ją pateikė pasirašyti sodininkų bendrijos pirmininkui J. M., tačiau jis pasirašyti atsisakė. Akte pasirašė ji, kaip sodininkų bendrijos buhalterė, bei revizorė V. M.. V. M. pertikrino visus buhalterinius dokumentus ir jokių neatitikimų nerado. Pagal pateiktą banko sąskaitos išrašą, banko sąskaitoje 2012-01-01 buvo tik 694,82 litų. Kadangi iš viso sodininkų bendrija 2012-01-01 turėjo 10282,74 litų likutį, vadinasi kiti pinigai, kurie nebuvo įnešti į sodininkų bendrijos sąskaitą banke, turėjo būti pas sodininkų bendrijos pirmininką J. M., kuris rinko rinkliavas, išrašinėjo pajamų orderius ir vykdė visas išlaidas. Jokie dideli darbai sodininkų bendrijoje nebuvo atliekami, tiesiog tai buvo elementarios išlaidos už elektrą, šiukšlių išvežimą ir pan. Pagal 2012 metų kovo J. M. pateiktą banko sąskaitos išrašą ji matė, kad J. M. galimai naudojosi bendrijos banko sąskaita savo reikmėms, nes banko sąskaitos išraše kas antras įrašas yra atsiskaitymas kortele parduotuvėse „Maxima“, „Kika“, „Senukai“. Paklausus J. M., kur yra šias išlaidas patvirtinantys dokumentai, jis tiesiog nutylėjo ir nieko nepaaiškino. Apie šią problemą buvo informuota sodininkų bendrijos valdyba, o visuotinio susirinkimo metu – ir visi sodininkų bendrijos nariai. Jos žinioje yra buhalterinės apskaitos dokumentai už 2010–2012 metus, pas J. M. turėtų būti visi ankstesnių metų buhalteriniai dokumentai bei kasos knygos už 2009–2010 ir 2011 metus, kurias jam buvo pateikusi. 2009 metais buvo pasirašyta panaudos sutartis, pagal ją J. M. galėjo naudoti savo asmeninį automobilį „Ford Fiesta (duomenys neskelbtini) tvarkydamas bendrijos reikalus. Bendrijos narių susirinkimo metu, kada tiksliai tai buvo, neatsimena, buvo nuspręsta, kad J. M. už sunaudotą kurą tvarkant sodininkų bendrijos reikalus gali būti apmokėta iki 1000 litų per metus. Ir tai buvo užprotokoluota susirinkimo protokole. Vėliau sodininkų bendrijos valdybos susirinkimo metu kuro norma buvo padidinta ir nustatyta, kad J. M. už kurą gali būti išmokama iki 150 litų per mėnesį. Tai yra užprotokoluota sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos narių susirinkimo protokole. 2010 ir 2011 metais J. M. už kurą buvo mokama pagal nustatytą kuro normą, tačiau 2012 metais ji išmokėjo visą jo reikalaujamą sumą už kurą. 2012-07-30 kasos išlaidų orderiu Nr. 33 J. M. išmokėjo 1 637,38 litų kaip grąžintus neišmokėtus pinigus už kurą 2010 (1034,08 litų) ir 2011 (603,30 litų) metais. Kadangi J. M. buvo apskaičiuotas išmokėtinas 150 litų per mėnesį limitas už kurą, tai rašydama kasos išlaidų orderius už kurą, tiksliai neskaičiuodavo, kiek jam turi išmokėti pagal jo pateiktus automobilio spidometro duomenis, o išmokėdavo pagal jo pateiktus kuro įsigijimo kvitus, tačiau neviršydama nustatyto 150 litų per mėnesį limito. Kadangi buvo nustatytas 150 litų per mėnesį kuro limitas, manė, kad teisinga išmokėti J. M. pinigų sumą būtent neviršijant nustatytos pinigų normos. Realiai pinigus visada turėjo pats J. M., todėl ji tik išrašydavo kasos išlaidų orderius, kuriuose įrašydavo, kokia pinigų suma jam išmoka, o jis pats tuos pinigus pasiimdavo iš bendrijos pinigų. Kadangi išmokėdama pinigus už J. M. sodininkų bendrijos reikmėms sunaudotą kurą ji neskaičiavo pagal nuvažiuotą ir J. M. deklaruotą kilometražą bei nustatytą kuro sunaudojimo normą J. M. automobiliui, o pinigus mokėjo pagal nustatytą 150 litų per mėnesį limitą, todėl galbūt ir gavosi pinigų permoka pagal pateiktus kelionės lapus. 1637,38 litų išmokėjimą J. M. pagal 2012-07-30 kasos išlaidų orderį Nr. 33 2013-07-27 sodininkų bendrijos narių susirinkimo metu buvo nuspręsta įtraukti į J. M. skolas bendrijai. Už tai vieningai balsavo visi bendrijos nariai, dalyvavę susirinkime, ir tai buvo įtraukta į susirinkimo protokolą. 2013-07-27 susirinkimo metu buvo išrinktas naujas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas, juo tapo R. P.. J. M. naujai išrinktam sodininkų bendrijos pirmininkui buhalterinės apskaitos dokumentų už 2004–2009 metų laikotarpį nėra perdavęs. Jis taip pat neperduoda bendrijos spaudo ir kasos knygos.

Liudytoja B. M. parodė, kad santuokoje su J. M. ji gyvena 47 metus. Jie buvo ištremti į Sibirą. Pragyvenimo šaltinis – gaunamos pensijos. Iš sodo bendrijos narių pinigus rinko ne tik J. M., buvo paskirti grandininkai, ir jie rinko pinigus. J. M. disponavo bendrijos lėšomis. Jis mokėjo pinigus už elektrą, atidarė banke sąskaitą. Automobiliu važiuodavo tik į sodą. Reikėjo sutvarkyti kadastro dokumentus, buvo daug visokių reikalų. Vandens vamzdžiai buvo trūkę, teko važiuoti ir viską pametus tvarkyti. Galėjo nerinkti kitai kadencijai pirmininku, jei jis buvo skolingas ir blogas. Jos vyras yra labai geras, atsakingas, rūpestingas.

Liudytojas Ž. M. parodė, kad sodų bendrijos pirmininkas prašė pasirašyti panaudos sutartį, ir jis pasirašė. Tai galėjo būti 2009 m. Patvirtino, kad panaudos sutartyje (t. 1, b. l. 54–55) parašas yra jo. Tokią sutartį pasirašė, nes suprato, kad ji buvo reikalinga važiuoti pirmininkui į banką. Kas surašė panaudos sutartį – nežino. Panaudos sutarties įdėmiai neskaitė. Viskas buvo seniai, visko neprisimena. Žino, kad J. M. buvo pirmininkas, rinkdavo pinigus. Jis išrašydavo kvitą. Pinigus rinkdavo už elektrą, už žemę. Už elektrą anksčiau mokesčius mokėdavo pirmininkas. Dabar jau elektrą perėmė elektros tinklai. Jo niekas neprivertė pasirašyti panaudos sutarties. Valdybos nariu jis pats buvo apie metus.

Liudytoja Irena J. S. parodė, kad sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kasininke ji tapo 2014 m. sausį. 2013 m. surinktus pinigus su B. K. nešė į banką. 2012 m. pinigus rinko J. M.. Jis rinko pinigus už elektrą, žemės mokesčius, išrašydavo kvitus. Ji patikrinimo aktą pasirašė kaip revizorė. Apie likučių perdavimą neprisimena. Kas 2009 m. buvo valdybos pirmininkas – neprisimena.

Šalies argumentai

2012-10-01 (t. 1, b. l. 1) SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos nariai A. D., P. L. ir Š. A. su pareiškimu kreipėsi į policiją dėl galimo bendrijos pirmininko J. M. padarytų piniginių lėšų, negrąžintų į kasą, trūkumų. Bendra suma apie 10 tūkst. Lt. Pridedamas SB „(duomenys neskelbtini)“ kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos revizijos patikrinimo aktas (2012 m. sausio 16 d.), kuriame nustatyta, kad 2012-01-01 piniginių lėšų trūkumas yra 9 587,89 Lt (t. 1, b. l. 2–5). Remiantis SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos susirinkimo protokolu 2012-07-07, dalyvavo J. M., P. L., Š. A., A. D., revizorė V. M., finansininkė B. K., nutarta kitą susirinkimą kviesti 2012-07-21, kurio metu J. M. pažadėjo pristatyti paaiškinimą dėl 10282,71 Lt bendro lėšų likučio (t. 1, b. l. 6–7).

Juridinio asmens duomenimis (t. 1, b. l. 16–19), sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ registruota 1992-03-19 adresu: (duomenys neskelbtini)

Specialisto išvada Nr. 5-2/84, atlikus 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpio sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatyta, kad tyrimui nebuvo pateikti bendrijos susirinkimų protokolai, kuriuose būtų numatyta, kokia pinigų suma yra skiriama bendrijos pirmininko J. M. kuro ir kitoms išlaidoms padengti, todėl nustatomas tik galimai bendrijai padarytas nuostolis.

Išvadoje taip pat nustatyta, kad pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus nustatyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ pajamas sudarė sodininkų tiksliniai įnašai (renkama po 0,1 Lt nuo turimo sodo sklypo m²) ir komisiniai įnašai (juos moka bendrijos nariai, parduodantys ir pirkę sodo sklypą), mokestis už suvartotą elektros energiją. Sodininkų susirinkimų protokolai, kuriuose numatyti tikslinių ir komisinių įmokų dydžiai, tyrimui nepateikti.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad tvarkant sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 redakcija) 4 str. reikalavimų. Tyrimo metu nustatyta bendrijai galimai padarytas 12 289,24 Lt nuostolis. Lengvuoju automobiliu „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapuose nurodytiems kilometrams nuvažiuoti tiriamuoju laikotarpiu (2010-01-01–2012-11-30) apytiksliai reikėjo kuro už 3836,51 Lt, o buhalterinėje apskaitoje į kuro sąnaudas įrašyta 7 237,18 Lt. Kadangi tyrimui nebuvo pateikta bendrijos susirinkimo protokolai, kuriuose būtų numatyta, kokia pinigų suma yra skiriama bendrijos pirmininko J. M. kuro ir kitoms išlaidoms padengti, todėl nustatoma tik galimai bendrijai padarytas nuostolis – 3400,67 Lt perkant ir naudojant kurą bendrijos poreikiams. Kasos likutis, pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, 2012-11-30 turėjo būti 8 885,44 Lt, tačiau pagal tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą nustatyta, kad faktiškai pinigų kasoje nėra. 2012-07-07 sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos susirinkimo protokole nurodyta, kad M. nesugebėjo paaiškinti apie susidariusį bendrijos kasos likutį“, 2012-01-16 bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos bei atsiskaitomosios sąskaitos revizijos patikrinimo akte nurodyta, kad „...visomis bendrijos lėšomis disponuoja J. M.. pagal B. K. (buhalterės) ir J. M. asmeninį susitarimą, visus bendrijos mokesčius rinko ir lėšomis disponavo J. M....“. Tikrinant kuro įsigijimą ir panaudojimą nustatyta, kad 2010 metų vasarį bendrijos pirmininko J. M. prie lengvojo automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapo pateiktuose kuro įsigijimo čekiuose nurodytos datos neatitinka kelionės lape nurodytų datų, t. y. kelionės lapas už 2010 metų vasarį, o pridėti kuro pirkimo čekiai: 2009-12-30 už 51,37 Lt, 2010-01-19 už 50,75 Lt, 2010-01-25 už 52,88 Lt, iš viso už 155,00 Lt. Ne visuose kelionės lapuose yra nurodyta kuro sunaudojimo norma (nurodyta kuro norma 6,5 l / 100 km tik: 2012 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn.), taip pat nei viename kelionės lape nenurodyti konkretūs maršrutai, išvykimo ir grįžimo laikas ar vieno maršruto metu nuvažiuoti kilometrai. Kelionės lapuose yra nurodyti spidometro parodymai mėnesio pradžioje ir mėnesio pabaigoje bei bendras per mėnesį nuvažiuotų kilometrų skaičius, kaip to reikalauja kelionės lape reikalingos užpildyti grafos. Tiriamuoju laikotarpiu sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkas J. M. automobiliu „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo 9881 km. Lengvojo automobilio kelionės lapuose nurodytus kilometrus padauginus iš kuro normos 100 km ir padauginus iš vidutinės kuro kainos, kuri nustatyta išvedus vidurkį, ir prie kelionės lapo pridėtų kuro įsigijimo čekiuose nurodytų kuro kainų, nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuvažiuotiems kilometrams apytiksliai reikėjo kuro už 3 836,51 Lt, o buhalterinėje apskaitoje kuro į sąnaudas įrašyta 7 237,18 Lt. Kadangi tyrimui nebuvo pateikti bendrijos susirinkimo protokolai, kuriuose būtų numatyta, kokia pinigų suma yra skiriama bendrijos pirmininko J. M. kuro ir kitoms išlaidoms padengti, todėl nustatomas tik galimai bendrijai padarytas nuostolis – 3 400,68 Lt perkant ir naudojant kurą bendrijos poreikiams. SB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatų, nes buhalterinėje apskaitoje kuro sunaudojimas nebuvo skaičiuojamas. Kuras nurašomas pagal įsigijimo dokumentus, o ne pagal kuro normas ir faktiškai nuvažiuotus kilometrus, nurodytus kelionės lapuose. Dėl šios priežasties pagal tyrimui pateiktą oficialią buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti SB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. (b. l. 47, 48, t, 1).

Liudytoja B. K. 2012-12-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 59) pateikė sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2011-01-12 kasos patikrinimo akto nuorašą, kuriame konstatuota, kad 2011-01-01 likutis yra 7 640,56 Lt. Šiame akte kaip pinigus priėmęs asmuo yra pasirašęs J. M..

Dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 50) liudytojas A. D. pateikė 2011-05-12 sodų bendrijos narių susirinkimo protokolą bei jo juodraštinį variantą su dalyvių parašais, iš viso 3 lapus; 2011-05-15 sodų bendrijos narių susirinkimo protokolą, iš viso 3 lapai; sodų bendrijos valdybos posėdžio 2012-04-22 protokolą, 1 lapas; 2012-06-03 sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ revizijos akto kopiją, 3 lapai.

Dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 51) liudytoja B. K. pateikė 2010-01-15 sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo akto kopiją, 1 lapą; 2011-01-12 sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo akto kopiją, 1 lapą; piniginių lėšų apskaitos suvestinę už 2012 metus, 1 lapą; sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos dokumentų apyvartos žiniaraštį už 2012 metus, 1 lapą; sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ kasos dokumentų suvestinį žiniaraštį už 2012 metus, 1 lapas.

Dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 52) liudytoja B. K. pateikė 2009-10-17 SB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos sutartį, 1 lapą; 2013-07-27 SB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio susirinkimo protokolą su priedais, iš viso 6 lapai.

Dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 53) liudytojas R. P. pateikė nepasirašyto SB „(duomenys neskelbtini)“ pakartotinio visuotinio susirinkimo, įvykusio 2010-05-29, protokolą, 2 lapai; priėmimo–perdavimo aktą ir priedą, 2 lapai.

Panaudos sutartimi (t. 1, b. l. 54) nustatyta, kad 2009-10-17 J. M., panaudos davėjas, perduoda SB „(duomenys neskelbtini) automobilį „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1300 Lt, laikinai, neatlygintinai naudotis.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, padarė nepagrįstą ir klaidingą išvadą, kad LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimų nevykdymas ar aplaidus vykdymas šioje byloje kaltinamojo atžvilgiu yra taikytas nepagrįstai, kad J. M. nepadarė nusikalstamų veikų, ir nepagrįstai jį išteisino pagal BK 222 str. 1 d., BK 183 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs apylinkės teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad J. M. padarė tokius nusikaltimus:

Žemesnės instancijos teismas

J. M. 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu, būdamas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini) k., pirmininku ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 straipsnį būdamas atsakingas už bendrijos apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, todėl iš dalies nebuvo galima nustatyti sodininkų bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpį, o būtent:

pagal 12 straipsnio 1 dalį, kur nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“, 13 straipsnio 1 d. nuostatas: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 1) apskaitos dokumento pavadinimas; 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas; 3) apskaitos dokumento data: 4) ūkinės operacijos arba įvykio turinys; 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška. Jei ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas nurodomas kiekybine išraiška, turi būti nurodyti mato vienetai; 6) asmens (-ų), kuris (-ie) turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas (-ai) arba pirmoji (-osios) vardo (-ų) raidė (-ės), pavardė (-ės), parašas (-ai) ir pareigos.“, 14 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas, kad „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę ir pasirašę asmenys“, jis, pildydamas lengvojo automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapus, nesivadovavo Valstybinės mokesčių inspekcijos 1998-10-09 rašte Nr. 07-10/8048 „Dėl automobilio panaudojimo ir degalų sunaudojimo dokumentų įforminimo“ nurodytomis tokių dokumentų pildymo nuostatomis, kad „Įmonės buhalterinėje apskaitoje fiksuojamos ūkinės operacijos, tarp jų – susijusios su autotransporto panaudojimu, turi būti pagrįstos dokumentais, juose turi būti tokie duomenys: nurodytas kelionės maršrutas, atstumai tarp pradinių ir galutinių važiavimo punktų, važiavimo tikslas, krovinio pavadinimas ir kt.; faktiškai nuvažiuotam atstumui reikalingas norminis degalų kiekis; faktiškai sunaudotų degalų kiekis; kiti rodikliai.“, tyčia juose neįrašė konkrečių maršrutų, kuriais vyko, išvykimo ir grįžimo laiko, tikslo, vieno maršruto metu nuvažiuotų kilometrų, sunaudotų degalų kiekio, fiksavo tik spidometro rodmenis laikotarpio pradžioje bei pabaigoje, tokiu būdu jis apgaulingai nurodė, kad 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu automobiliu „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo 9881 kilometrus, prie kelionės lapų pateikė kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus už 7237,18 litų, kurie jam buvo išmokėti kaip sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) lėšos kuro išlaidoms padengti, faktiškai sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje neskaičiuojant kuro sunaudojimo, todėl buhalterinėje apskaitoje 3400,67 litų buvo padidintos kuro sąnaudos, ir dėl to pagal sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytą buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Tokiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Be to, jis 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu, būdamas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) k., pirmininku ir kasininku ir savo žinioje 2010-01-15 turėdamas jam patikėtus sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 3787,75 litų ir 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu iš bendrijos narių surinktus 5097,69 litų, kurių nepanaudojo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, į bendrijos kasą ar banko sąskaitą negrąžino; taip pat 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu jis kelionės lapuose nurodė, kad bendrijos tikslais automobiliu „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo 9881 kilometrus, prie kelionės lapų už 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpį pateikdamas kuro normų ir nuvažiuotų kilometrų neatitinkančius dokumentus, taip padidindamas kuro sąnaudas, gavo iš kasos neteisėtai išmokėtus 3400,67 litų, tokiu būdu jis iš viso pasisavino 12286,01 litų, priklausančius sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini), ir padarė 12286,01 litų turtinę žalą.

Tokiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo vertindamas įrodymus, daro tokias išvadas.

LR BK 222 str. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal teismų praktiką, LR BK 222 straipsnio dispozicija traktuojama kaip blanketinė, todėl nusikalstamos veikos požymiai nustatomi remiantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų buhalterinės įskaitos tvarką nustatančių teisės aktų nuostatomis. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (LR buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 4 p.). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (LR BAĮ 6 str. 2 d.). Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, surašomais ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (LR BAĮ 12 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, ir šios priežastys sukliudė teismui tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą nuosprendį. Apylinkės teismo padaryta išvada, kad sodininkų bendrijų atžvilgiu LR buhalterinės apskaitos įstatymas yra netaikomas, todėl šio įstatymo reikalavimų nevykdymas ar aplaidus vykdymas šioje byloje kaltinamojo atžvilgiu yra taikytas nepagrįstai, yra visiškai nepagrįsta.

LR sodininkų bendrijų įstatymo 24 str. 3 d. nurodoma, kad bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu. Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo (LR sodininkų bendrijų 3 str.). LR buhalterinės apskaitos įstatymo 1 str. 1 d. nustatyta, kad šis įstatymas nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą. LR buhalterinės apskaitos įstatymo 1 str. 2 d. numato, kad ūkininkų ūkių, gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla, pelno nesiekiančių ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad minėtoje teisės normoje yra nustatyta, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali priimti įstatymą detalizuojančius poįstatyminius teisės aktus, kuriais bus realizuojamas įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad tokiu atveju LR buhalterinės apskaitos įstatymas numatytiems subjektams nebus taikomas.

Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai nepagrįstai remdamasis LR buhalterinės apskaitos 6 str. 3 d. nuostatomis padarė neteisingą išvadą, kad šiuo atveju sodininkų bendrija galėjo pasirinkti supaprastintą apskaitą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė minėtą teisės normą. LR buhalterinės apskaitos 6 str. 3 d. nurodyta, kad gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, kurie nėra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai ir neturi samdomų darbuotojų ataskaitiniais ir praėjusiais ataskaitiniais metais, gali pasirinkti supaprastintą apskaitą. Sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, be kita ko, turintis ir samdomų darbuotojų (sodininkų bendrijos buhalterę), todėl teismo nurodyta teisės norma šioje byloje netaikytina.

Apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. M. 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu buvo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), reg. Kauno r., (duomenys neskelbtini) kasininku ir savo užimamų pareigų pagrindu turėjo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, surinktas iš bendrijos narių. Atlikus patikrinimą, tiek bendrijos revizorius, tiek specialistas konstatavo bendrijos lėšų trūkumą, kuris nebuvo pagrįstas dokumentais.

BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos tvarkymas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai jis sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, be to, įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

Tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad J. M. 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu buvo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini)., pirmininku ir kasininku, tai teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ne tik pats J. M., bet ir liudytojai A. D., V. M., Z. M. ir B. K., parodę, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku buvo J. M., kuris iš bendrijos narių rinko lėšas ir jomis disponavo.

Žemesnės instancijos teismas

Apklaustas kaltinamuoju pirmosios instancijos teisme J. M. patvirtino, kad jis nežinojo, kaip tvarkyti sodų bendrijos buhalterinę apskaitą, dokumentų, kuriais būtų nustatęs dokumentų saugojimo tvarką, nepateikė, 2011 m. atidarė sąskaitą bendrijos vardu, nors pirmininku buvo paskirtas nuo 2010-01-01. Jis valdybos prašė padidinti jam atlyginimą iki 150 litų, tačiau galbūt B. K. rašydama protokolą to neįrašė, todėl jam atlyginimas taip ir liko nepakeltas. Sodų bendrijos valdyba iš jo griežtai nereikalavo maršrutų, jis buhalterei atiduodavo kelionės lapus ir sunaudoto benzino kvitus, o ši jam nieko nesakė. Kai B. K. jam atnešė pasirašyti revizijos aktą, tai šios paklausus, kodėl 7000 Lt, ji pasakė, kad tai popieriniai pinigai. Jis pasitikėdamas pasirašė aktą, kad pinigus gavo, bet kvitas nepridėtas ir neįrašyta pinigų suma. Kadangi manė, jog jo atlyginimas yra 150 litų per mėnesį, galvojo, kad bet kokiu atveju gali pasiimti jam priklausančius 150 litų, todėl pildydamas kelionės lapuose spidometro rodmenis, juos nurodydavo tokius, kad būtų išmokami jam priklausantys pinigai. Tai buvojo pinigai, kuriuos jis uždirbdavo. Jei kas būtų pareikalavęs pildyti kiekvieną maršrutą ir kilometrus, taip jis būtų ir daręs, nepildė, nes nežinojo, kad būtina.

Liudytojas A. D. parodė, kad J. M. automobiliu išvažinėjo per daug benzino, sodininkų bendrija iki 2011 m. lapkričio mėnesio neturėjo sąskaitos banke, todėl visais surinktais mokesčiais disponavo pirmininkas J. M.. 2010-05-29 vykusio pakartotinio bendrijos narių susirinkimo metu revizorė pristatė revizijos ataskaitą už 2009–2010 metus, kurią pagarsinus pirmininkas J. M. nurodė, kad jokių grynųjų pinigų neturi, nors pagal revizijos aktą buvo matyti, kad pinigų likutis 2010-01-15 turi būti 3 787,75 litų. J. M. nurodė, kad jis grynųjų pinigų visai neturi, tačiau pažadėjo per metus pinigų stygių padengti.

Kaltinamojo J. M. parodymus dėl didesnio atlyginimo paskyrimo teisminio nagrinėjimo metu paneigė liudytoja V. M., kuri parodė, kad bendrijoje atsirado nepasitikėjimas, kai J. M. nenorėjo atidaryti banke sąskaitos. J. M. atlyginimas buvo pakeltas iki 1000 Lt per metus. Paskui J. M. norėjo gauti 150 Lt per mėnesį, tačiau šio klausimo sprendimas buvo atidėtas. Buhalterė sakė, kad atlyginimas buvo mokamas didesnis, nes yra toks dokumentas, tačiau ji susirinkimuose rašydavo protokolus, ir toks sprendimas nebuvo priimtas. Visus dokumentus saugojo J. M..

Liudytoja B. K. parodė, kad kelionės lapus J. M. pildydavo pats, jai pateikdavo kuro pirkimo kvitus, dokumentų saugojimo tvarkos nebuvo, J. M. laikė pinigus ir saugojo dokumentus. J. M. viršijo kuro limitą. J. M. buvo nustatytas atlyginimas, iš pradžių mažesnis, paskui 150 Lt. Ji tik vėliau sužinojo, kad tokio protokolo dėl atlyginimo pakėlimo J. M. nėra.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė J. Z., atlikusi sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą (specialisto išvada 05-03 Nr. 5-2/84) ir dalyvavusi bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme, konstatavo, kad tvarkant sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nebuvo laikomasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 redakcija) 4 str. ir 12 str. reikalavimų. Specialistė savo išvadoje taip pat nurodė, kad bendrijai galimai padarytas 12 289,24 Lt nuostolis, kadangi lengvuoju automobiliu „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kelionės lapuose nurodytiems kilometrams nuvažiuoti tiriamuoju laikotarpiu (2010-01-01–2012-11-30) apytiksliai reikėjo kuro už 3 836,51 Lt, o buhalterinėje apskaitoje į kuro sąnaudas įrašyta 7 237,18 Lt. Specialistė taip pat pažymėjo, jog kadangi tyrimui nebuvo pateikti bendrijos susirinkimo protokolai, kuriuose būtų numatyta, kokia pinigų suma yra skiriama bendrijos pirmininko J. M. kuro ir kitoms išlaidoms padengti, todėl nustatomas tik galimai bendrijai padarytas nuostolis – 3 400,67 Lt perkant ir naudojant kurą bendrijos poreikiams. Specialistė konstatavo, kad kasos likutis, pagal pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus, 2012-11-30 turėjo būti 8885,44 Lt, tačiau pagal tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą nustatyta, kad faktiškai pinigų kasoje nebuvo. Tikrinant kuro įsigijimą ir panaudojimą nustatyta, kad 2010 metų vasarį bendrijos pirmininko J. M. prie lengvojo automobilio „Ford Fiesta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapo pateiktuose kuro įsigijimo čekiuose nurodytos datos neatitinka kelionės lape nurodytų datų, t. y. kelionės lapas už 2010 metų vasarį, o pridėti kuro pirkimo čekiai: 2009-12-30 už 51,37 Lt, 2010-01- 19 už 50,75 Lt, 2010-01-25 už 52,88 Lt, iš viso už 155,00 Lt. Dėl šių priežasčių pagal tyrimui pateiktą oficialią buhalterinę apskaitą specialistė negalėjo iš dalies nustatyti SB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tikrinamąjį laikotarpį.

Kaip matyti iš to, kas išdėstyta, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytas būtinasis BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis – padariniai, t. y. kad dėl J. M. padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti SB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Atsižvelgiant į tai, teismas netinkamai aiškino baudžiamąjį įstatymą ir nesivadovavo suformuota teismų praktika šios kategorijos bylose. Pagal teismų praktiką, bylose dėl BK 222 ir 223 straipsnių taikymo realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-16/2014). Nagrinėjamu atveju pagal SB „Liepa“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies negalima nustatyti minėtų aplinkybių, o pavojingų padarinių požymio nebuvimo teismas negalėjo paneigti tuo, kad J. M. netaikomos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 redakcija) nuostatos, nes būtent šios nuostatos ir taikomos, kas numatyta ne tik pačiame įstatyme, bet ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų 2003 m. gruodžio 18 d. Įstatymo, su vėlesniais pakeitimais, 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymu.

Pažymėtina tai, kad J. M. nesiėmė priemonių, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita būtų tvarkoma, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai, kad būtų išsaugoti ir tyrimui pateikti bendrovės dokumentai, o tai reiškia, kad J. M. nesiėmė priemonių užtikrinti geros įmonės valdymo praktikos, kas sutrukdė specialistei nustatyti SB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, įsipareigojimų dydį bei struktūrą už tikrinamąjį laikotarpį.

Bylos duomenys patvirtina, kad tiriamuoju laikotarpiu, nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30, kaltinamasis J. M. buvo sodininkų bendrijos pirmininkas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvadoje 2013-05-03 Nr. 5-2/84 nurodyta, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 16 str. 1 d. reikalavimų. Kadangi LR BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Būtent šių padarinių buvimą byloje patvirtina Specialisto išvada 2013-05-03 Nr. 5-2/84, kurioje nurodoma, kad dėl šių priežasčių pagal tyrimui pateiktą oficialią buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taigi byloje nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku ir būdamas atsakingas už sodininkų bendrijos buhalterinės apskaitos tvarkymą ir buhalterinių įrašų teisingumą, 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu, pažeisdamas LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus – buhalterinėje apskaitoje neskaičiuojant kuro sunaudojimo, nesivadovaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos 1998-10-09 rašte Nr. 07-10/8048 „Dėl automobilio panaudojimo ir degalų sunaudojimo dokumentų įforminimo“ nurodytomis dokumentų pildymo nuostatomis, tyčia neįrašė konkrečių maršrutų, kuriais vyko, išvykimo ir grįžimo laiko, tikslo, vieno maršruto metu nuvažiuotų kilometrų, sunaudotų degalų kiekio, fiksavo tik spidometro rodmenis pradžioje ir pabaigoje, tokiu būdu apgaulingai nurodė, kad 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu automobiliu „Ford Fiesta“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendrijos tikslais nuvažiavo 9881 kilometrą, prie kelionės lapų už 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpį pateikė kuro įsigijimą patvirtinančius dokumentus už 7 237,18 Lt, kurie jam buvo išmokėti kaip sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ lėšos kuro išlaidoms padengti, faktiškai buhalterinėje apskaitoje neskaičiuojant kuro sunaudojimo, dėl ko buhalterinėje apskaitoje 3 400,67 Lt buvo padidintos kuro sąnaudos, ir dėl to pagal sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) tvarkytą buhalterinę apskaitą negalima iš dalies nustatyti bendrijos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. M. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, ir jo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai yra kvalifikuoti pagal LR BK 222 str. 1 d.

Turto pasisavinimas, numatytas BK 183 straipsnyje, yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Pagal teismų praktiką patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-330/2006, 2K-396/2006, 2K-574/2010, 2K-P- 78/2012). Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kuri suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, matyti, kad teismo sprendimas veiką, numatytą LR BK 183 str. l d., prilyginti civiliniams santykiams nepagrįstas teisiniais argumentais, neatitinka suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos (specialisto išvados) matyti, kad J. M. nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 buvo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), kasininku ir savo užimamų pareigų pagrindu turėjo bendrijos „(duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, surinktas iš bendrijos narių. Atlikus patikrinimą, tiek bendrijos revizorius, tiek specialistas konstatavo bendrijos lėšų trūkumą, kuris nebuvo pagrįstas dokumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. M. 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu, būdamas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku ir kasininku, savo žinioje 2010-01-01 turėjo jam patikėtus sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius 3 787,75 Lt ir 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu iš bendrijos narių surinktus 5 097,69 Lt, kurių nepanaudojo sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir į bendrijos kasą ar banko sąskaitą negrąžino, taip pat 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpiu kaltinamasis J. M., pildydamas sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ veikloje naudojamo lengvojo automobilio „Ford Fiesta“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelionės lapus, kelionės lapuose nurodė, kad bendrijos tikslais automobiliu „Ford Fiesta“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo 9881 kilometrą, prie kelionės lapų už 2010-01-01–2012-11-30 laikotarpį pateikdamas kuro normų ir nuvažiuotų kilometrų neatitinkančius dokumentus, taip padidindamas kuro sąnaudas, gavo iš kasos neteisėtai išmokėtus 3 400,67 litų, tokiu būdu iš viso pasisavino 12 286,11 Lt, priklausančius sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ ir padarė 12 286,11 Lt turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. M. kaltę patvirtina surinkti įrodymai – specialisto išvada ir kita bylos medžiaga. Baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios piniginės lėšos buvo patikėtos kaltinamajam J. M., kuris turėdamas to turto atžvilgiu faktiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavino sodininkų bendrijai priklausančias pinigines lėšas, tuo padarydamas LR BK 183 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai.

Civilinis ieškovas sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ dėl kaltinamojo J. M. nusikalstamų veiksmų patyrė 12 286,11 Lt (3 558 eurų) turtinę žalą, kurią pagal LR BPK 109 str., 110 str., LR CK 6.245 str., 6.246–6.249 str., 6.263 str. privalo atlyginti kaltinamasis. Civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais – specialisto išvada 2013-05-03 Nr. 5-2/84, kurioje nurodyta, kad 2010-01-01 kasos likutis buvo 3787,75 Lt, per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-11-30 bendrijoje buvusių ir bendrijos veikloje nepanaudotų lėšų suma – 5 097,69 Lt (tiriamojo laikotarpio pabaigoje 2012-11-30 bendrijos lėšų likutis 8 885,44 Lt atėmus laikotarpio pradžioje 2010-01-01 bendrijoje buvusias lėšas 3 787,75 Lt (8 885,44 Lt – 3 787,75 Lt = 5 097,69 Lt)), bendrijai padarytas 3 400,67 Lt nuostolis dėl kuro bendrijos poreikiams pirkimo ir naudojimo, ir kitais byloje esančiais įrodymais. Taigi, bendra pasisavinta lėšų suma yra 12 286,11 (3 787,75 + 5 097,69 + 3 400,67) litų (3 558 eurų).

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. M., vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes.

J. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į jį charakterizuojančią medžiagą: J. M. charakterizuojamas teigiamai, pensinio amžiaus, anksčiau neteistas. Todėl jam skiriama sankcijoje numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

J. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir jį nubausti:

- pagal BK 183 str. 1 d. – 30 MGL (1128 eurų) dydžio bauda;

- pagal BK 222 str. 1 d. – 20 MGL (752 eurų) dydžio bauda.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę J. M. paskirti 40 MGL (1504 eurų) dydžio baudą. Savanoriškam baudos sumokėjimui nustatyti vienų metų laikotarpį nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Priteisti iš J. M. civiliniam ieškovui sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini)) 3 558 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 434 eurų atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

Nepriteisti iš J. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktinius įrodymus – sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, saugomus Kauno rajono PK, grąžinti sodininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis įsiteisėja paskelbimo dieną.

Kolegijos primininkas Valdas VitunskasTeisėjai: Algirdas JaliniauskasAlbinas Antanaitis