Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų; suinteresuoti asmenys: antstolė Brigita Palavinskienė ir išieškotoja S. Š.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Pareiškėjas (skolininkas vykdymo procese) D. P. pateikė skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, kuriuo prašo panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0240/25/00690 (naujas bylos Nr. 0171/25/16384) priimtą antstolio Vytauto Mitkaus 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-240-15270, 2025 m. rugpjūčio 19 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-240-15538, 2025 m. rugpjūčio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-240-15533 bei atlyginti išlaidas už skundo surašymą. Pareiškėjas grindžia skundą tokiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo vertinimo ir skundžiamų antstolio priimtų procesinių dokumentų (ne)panaikinimo

7. Pirmiausia pažymėtina, kad vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuotas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

8. Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotajam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolis Vytautas Mitkus vykdė vykdomąją bylą Nr. 0240/25/00690 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 20 d. išduotą vykdomąjį raštą byloje Nr. e2-132-1040/2024 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo iš skolininko D. P., t. y. po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d., iki sūnaus D. Š. pilnametystės, taip pat po 530 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d., iki sūnaus G. Š. pilnametystės.

10. Antstolis Vytautas Mitkus aptariamoje vykdomojoje byloje Nr. 0240/25/00690 2025 m. rugpjūčio 18 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-25-240-15270 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, taip pat 2025 m. rugpjūčio 19 d. priėmė skundžiamus kitus procesinius dokumentus: raginimą Nr. S-25-240-15538 įvykdyti sprendimą ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-240-15533. Visi aptariami dokumentai skolininkui 2025 m. rugpjūčio 19 d. buvo išsiųsti per AIS sistemą (žr. 2025 m. rugpjūčio 19 d. lydraštį Nr. S-25-240-15540) bei registruotu paštu.

11. Antstolis aptariamu raginimu ragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 20 189 Eur susidariusį įsiskolinimą ir 291,80 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą. Skolininkui per nustatytą terminą nesumokėjus prašomos sumos, antstolis 2025 m. rugsėjo 4 d. priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, turto arešto aktą, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, vykdymo išlaidų apskaičiavimą.

12. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2025 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 7P-6 dėl Vytauto Mitkaus atleidimo iš antstolių ir nebaigtų vykdyti vykdomųjų bylų ir kitų dokumentų, neišmokėtų išieškotų lėšų ar turto, perimto, bet neperduoto išieškotojui, perdavimo nuo 2025 m. spalio 6 d. atleido Vytautą Mitkų iš antstolių, jo paties prašymu bei skyrė Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybės veiklos teritorijoje veikiančią antstolę Brigitą Palavinskienę perimti šioje veiklos teritorijoje veikusio antstolio Vytauto Mitkaus nebaigtas vykdyti vykdomąsias bylas ir kitus dokumentus, neišmokėtas išieškotas lėšas ar turtą, perimtą, bet neperduotą išieškotojui.

13. Po vykdomosios bylos perdavimo iš antstolio Vytauto Mitkaus antstolei Brigitai Palavinskienei bylos numeris pasikeitė iš Nr. 0240/25/00690 į Nr. 0171/25/16384.

14. Pareiškėjas skolininkas D. P. skundu dėl antstolio veiksmų šioje byloje prašo panaikinti antstolio Sigito Mitkaus 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-240-15270, 2025 m. rugpjūčio 19 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-240-15538, 2025 m. rugpjūčio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-240-15533. Pareiškėjo teigimu, antstolio patvarkymuose nurodytas 20 189,00 Eur įsiskolinimo likutis yra neteisingas, nes faktinis įsiskolinimas yra mažesnis ir sudaro 13 326,30 Eur sumą. Pareiškėjo teigimu, antstolis nepagrįstai nurodė fiksuotą mokėjimą 1 234 Eur per mėnesį ir neteisingai taikė indeksavimo momentą. Anot pareiškėjo, fiksuotas mokėjimas turėtų būti 980 Eur, o išlaikymo periodinių išmokų indeksavimo pareiga atsiranda nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo momento.

15. Antstolė patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. procesinis sprendimas, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimo rezoliucinės dalies aštuntasis punktas ir nepilnamečiams D. P. sūnums priteistas išlaikymas nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki jų pilnametystės, yra įsiteisėjęs nuo 2025 m. kovo 4 d. Antstolės vertinimu, išlaikymo indeksavimas turi būti taikomas nuo 2023 m. vasario 1 d., t. y. praėjus šešiems mėnesiams nuo periodinių išmokų priteisimo dienos, kaip nustatyta teisės aktuose.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.208 straipsnyje nustatyta, jog tais atvejais, kuomet išlaikymas priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją.

18. Remiantis Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių ir yra įtvirtinta CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

19. Minėtame Apraše yra reglamentuota indeksavimo tvarka. Apraše numatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – ir kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas); skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 punktas).

20. Pažymėtina, kad CK 6.200 straipsnyje nustatyta, jog išlaikymas yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

21. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 3 d. sprendimu nepilnamečiams vaikams D. Š. ir G. Š. priteisė iš D. P. po 389 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d., priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 4 d. nutartimi nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 3 d. sprendimo rezoliucinės dalies 8 punktą ir iš D. P. sūnaus D. Š. naudai priteisti išlaikymą po 450 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d., iki sūnaus pilnametystės, taip pat iš D. P. sūnaus G. Š. naudai priteisti išlaikymą po 530 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos, t. y. nuo 2022 m. balandžio 1 d., iki sūnaus pilnametystės. Nutartis įsiteisėjo nuo priėmimo dienos.

22. Kilus klausimui, nuo kurios datos turi būti skaičiuojamas minėtas 6 mėnesių terminas, svarbu atkreipti dėmesį į šiuo klausimu nuosekliai suformuotą teismų praktiką. Šiaulių apygardos teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai byloje išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis teismo sprendimu buvo priteistas nuo konkrečios datos, Aprašo 7 punkto nuostatos turi būti taikomos laikant atskaitos tašku ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, bet išlaikymo priteisimo dieną (Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-393-856/2019). Analogiškos praktikos laikosi ir Klaipėdos apygardos teismas, išaiškinęs, kad kai išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis priteistas nuo konkrečios datos, Aprašo 7 punkto nuostatos turi būti taikomos laikant atskaitos tašką ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną, bet dieną nuo kada priteistas išlaikymas (Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1082-112/2015). Tokios pačios pozicijos laikomasi taip pat ir Vilniaus apygardos teismo praktikoje (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2687-794/2023).

23. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra svarbu tai, jog iš pareiškėjo išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis teismo sprendimu priteistas būtent nuo konkrečios datos, t. y. būtent nuo 2022 m. balandžio 1 d. Todėl, vadovaujantis be kita ko pirmiau nurodyta nuoseklia teismų praktika, konstatuotina, jog Aprašo 7 punkto nuostatos indeksavimui skaičiuoti turi būti taikomos laikant atskaitos tašką ne teismo sprendimo įsiteisėjimo dieną (2025 m. kovo 4 d.), bet būtent išlaikymo priteisimo dieną. Todėl, remiantis minėto Aprašo 7 punktu, indeksavimas turi būti pradėtas taikyti nuo 2023 m. vasario 1 d., t. y. praėjus 6 mėnesiams po periodinių išmokų priteisimo. Iš vykdomojoje byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog antstolė išlaikymo sumas pradėjo indeksuoti nuo teisingo momento, t. y. būtent nuo 2023 m. vasario 1 d. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad antstolė tinkamai pritaikė indeksavimo momentą.

24. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad periodinė išmoka dauginama iš kainų indekso ir dalijama iš 100; gautas dydis apvalinamas vieno euro tikslumu (49 ir mažiau centų atmetama, o 50 ir daugiau centų apvalinama iki euro). Lietuvos statistikos departamento apskaičiavimais, kainų indeksas periodinėms išmokoms indeksuoti nuo 2023 m. vasario 1 d. buvo 121,7 (mokėtina išlaikymo suma sūnui D. Š. padidėjo 98 Eur (450 Eur x 121,70 / 100 = 547,65 Eur, o suapvalinus 548 Eur; 548 Eur – 450 = 98 Eur), o sūnui G. Š. mokėtina išlaikymo suma padidėjo 115 Eur (530 Eur x 121,70 / 100 = 645,01 Eur, o suapvalinus 645 Eur; 645 Eur – 530 = 115 Eur), 2024 m. vasario 1 d. buvo 101,2 (mokėtina išlaikymo suma sūnui D. Š. padidėjo 7 Eur (548 Eur x 101,2 / 100 = 554,58 Eur, o suapvalinus 555 Eur; 555 Eur – 548 = 7 Eur), o sūnui G. Š. mokėtina išlaikymo suma padidėjo 8 Eur (645 Eur x 101,2 / 100 = 652,74 Eur, o suapvalinus 653 Eur; 653 Eur – 645 = 8 Eur), 2025 m. vasario 1 d. buvo 102,1 (mokėtina išlaikymo suma sūnui D. Š. padidėjo 12 Eur (555 Eur x 102,1 / 100 = 566,66 Eur, o suapvalinus 567 Eur; 567 Eur – 555 = 12 Eur), o sūnui G. Š. mokėtina išlaikymo suma padidėjo 14 Eur (653 Eur x 102,1 / 100 = 666,71 Eur, o suapvalinus 667 Eur; 667 Eur – 653 = 14 Eur).

25. Pareiškėjas nurodo, jog antstolė nuo 2022 m. balandžio 1 d. nepagrįstai taikė fiksuotą 1 234 Eur mokėjimą vietoje realiai fiksuoto 980 Eur mokėjimo. Tačiau tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

26. Iš vykdomojoje byloje esančių dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. vasario mėnesio antstolis išlaikymo prievolę skaičiavo pagal atskirai nustatytus dydžius kiekvienam vaikui, t. y. 450 Eur ir 530 Eur. Taigi bendra pareiškėjo mokėtina suma nurodytu laikotarpiu sudarė 980 Eur per mėnesį. Nuo 2023 m. vasario mėnesio, pradėjus taikyti išlaikymo indeksavimą teisės aktų nustatyta tvarka, keitėsi tiek atskirai kiekvienam vaikui mokėtinos sumos, tiek bendra mokėtina mėnesinė suma. Indeksavimo įtaka išmokų dydžiui atsispindi vykdomojoje byloje esamuose skaičiavimuose. Tik nuo 2025 m. vasario mėnesio bendra indeksuota išlaikymo suma pasiekė 1 234 Eur (atitinkamai 567 Eur ir 667 Eur kiekvienam vaikui). Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti, jog tiek skundžiamus patvarkymus priėmęs antstolis, tiek vykdomąją bylą perėmusi antstolė būtų nuo 2022 m. balandžio mėnesio skaičiavę ir taikę 1 234 Eur dydžio bendrą išlaikymo sumą. Priešingai, bylos medžiaga pagrindžia, kad iki indeksavimo taikymo pradžios buvo skaičiuojama ir išieškoma būtent 980 Eur suma. Todėl nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog nuo 2022 m. balandžio 1 d. buvo skaičiuota 1 234 Eur bendra išlaikymo dydžio suma.

27. Iš pareiškėjo pateiktų dokumentų ir duomenų analizės nustatyta, kad pareiškėjas, vykdydamas išlaikymo prievolę, neatliko privalomo išlaikymo dydžio indeksavimo teisės aktuose nustatyta tvarka. Pareiškėjas nurodo per visą laikotarpį sumokėjęs 27 833,70 Eur išlaikymui, tačiau ši nurodyta suma neatitinka faktinių mokėjimų, patvirtintų pateikta įmokų detalizacija. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, jog 2022 m. pareiškėjas sūnui D. Š. turėjo sumokėti bendrą 4 050 Eur išlaikymo sumą (450 Eur x 9 mėnesiai), sūnui G. Š. bendrą 4 770 Eur sumą (530 Eur x 9 mėnesiai).

28. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimo veiksmus 2022 metais, 2022 m. gruodžio 9 d. iš pareiškėjo išieškojo 397,68 Eur sumą. Antstolio patvarkymu ši suma paskirstyta taip: 242,25 Eur priskirta išlaikymo įsiskolinimui dengti, 118,64 Eur – būtinosioms vykdymo išlaidoms padengti, 2,17 Eur – papildomoms vykdymo išlaidoms apmokėti, o 34,62 Eur – antstolio atlyginimui dengti. Pareiškėjas savo paaiškinimuose teigė, kad 2022 m. jis savarankiškai sumokėjo 4 400 Eur dydžio išlaikymo įmokas. Tačiau iš jo pateiktos įmokų suvestinės nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. lapkričio mėn. pareiškėjas faktiškai atliko tik aštuonias po 400 Eur siekiančias įmokas, todėl bendra jo sumokėta išlaikymo suma šiuo laikotarpiu sudarė tik 3 200 Eur (400 Eur × 8 įmokos). Pareiškėjas nepateikė jokio pagrindimo ar dokumentų, kurie leistų konstatuoti, kad 2022 m. jis būtų sumokėjęs didesnę, t. y. 4 400 Eur sumą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų papildomas įmokas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bendra 2022 m. mokėtina išlaikymo suma pareiškėjo sūnums sudarė 8 820 Eur (4 050 Eur + 4 770 Eur). Tuo tarpu faktiškai pareiškėjo sumokėta suma, įskaitant antstolio išieškotus 242,25 Eur, sudaro tik 3 442,25 Eur (3 200 Eur savarankiškai mokėtų įmokų + 242,25 Eur antstolio išieškotų lėšų), todėl 2022 metų išlaikymo įsiskolinimas yra lygus 5 377,75 Eur (8 820 Eur – 3 442,25 Eur).

29. Pareiškėjas 2023 m. sūnui D. Š. turėjo sumokėti bendrą 6 478 Eur išlaikymo sumą (450 Eur (sausio mėnesis) + 548 Eur x 11 įmokos (vasario – gruodžio mėnesiai), sūnui G. Š. bendrą 7 625 Eur sumą (530 Eur (sausio mėnesis) + 645 Eur x 11 įmokos (vasario – gruodžio mėnesiai).

30. Bylos duomenys patvirtina, kad antstolis, vykdydamas išieškojimo veiksmus 2023 metais išieškojo šias sumas: 1) 2022 m. gruodžio 21 d. (skirstyta 2023 m. sausio 30 d.) – 97,76 Eur (85,53 Eur – išlaikymui dengti, 12,23 Eur – antstolio atlygiui), 2) 2023 m. sausio 20 d. – 230,54 Eur (201,71 Eur išlaikymui, 28,83 Eur antstolio atlygiui), 3) 2023 m. vasario 21 d. – 255,14 Eur (223,23 Eur išlaikymui, 31,91 Eur antstolio atlygiui), 4) 2023 m. kovo 21 d., 2023 m. kovo 27 d. – 749,19 Eur (655,51 Eur išlaikymui, 93,68 Eur antstolio atlygiui), 5) 2023 m. balandžio 21 d., 2023 m. gegužės 3 d. – 789,50 Eur (690,77 Eur išlaikymui, 98,73 Eur antstolio atlygiui), 6) 2023 m. gegužės 19 d., 2023 m. gegužės 22 d. – 271,16 Eur (249,50 Eur išlaikymui, 21,66 Eur antstolio atlygiui), 7) 2023 m. birželio 21 d. – 172,27 Eur (158,51 Eur išlaikymui, 13,76 Eur antstolio atlygiui), 8) 2023 m. birželio 29 d. – 2 411,17 Eur (2 218,59 Eur išlaikymui, 192,58 Eur antstolio atlygiui). Vykdomosios bylose nėra daugiau duomenų apie antstolio išieškotas sumas. Bendra antstolio 2023 m. išieškota suma – 4 976,73 Eur iš kurių 4 483,35 Eur skirti išlaikymui, 493,38 Eur antstolio atlygiui dengti.

31. Pareiškėjas skunde teigia, neva jis 2023 metais sumokėjo bendrą 9 515,70 Eur sumą išlaikymui (t. y. 6 198,95 Eur 2023 m. birželio mėnesį, 2 761,75 Eur 2023 m. liepos mėnesį, iš kurių 400 Eur ir 2 361,75 Eur atskiros įmokos, bei 555 Eur 2023 m. gruodžio mėnesį). Tačiau iš byloje esančio pareiškėjo banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 29 d. nustatyta, kad bendra per šį laikotarpį atliktų išlaidų suma sudaro 6 198,95 Eur. Be to, iš sąskaitos išrašo matyti, kad minėta 6 198,95 Eur suma apima ne tik mokėjimus, susijusius su išlaikymo prievolės vykdymu, bet ir kitas išlaidas, tokias kaip: antstolio išieškota 4 976,73 Eur suma, skirta išlaikymui, įmokos už PLAIS mokėjimus, debeto pavedimų vykdymas, grynųjų pinigų išėmimai, mokesčiai už banko paslaugų krepšelį, įvairūs išeinantys mokėjimai bei atsiskaitymai parduotuvėse (pvz., 2023 m. gegužės 5 d., 2023 m. gegužės 7 d. ir kt.). Atsižvelgdamas į tai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad visa minėta suma (6 198,95 Eur) buvo skirta išskirtinai išlaikymo prievolei vykdyti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, papildomų paaiškinimų, kurie pagrįstų, jog nurodyta suma buvo išimtinai skirta tik išlaikymui. Iš vykdomosios bylos medžiagos, banko sąskaitų išrašų nustatyta, jog 2023 m. gegužės 17 d. pareiškėjas savarankiškai sumokėjo 500 Eur išlaikymui, 2023 m. liepos 11 d. banko sąskaitos išraše nurodyta 400 Eur įmoka, priskirta išlaikymo mokėjimams, 2023 m. lapkričio 21 d. pareiškėjas atliko 2 361,75 Eur mokėjimą išlaikymui, o 2023 m. gruodžio 21 d. – 555 Eur. Todėl darytina išvada, kad 2023 metais pareiškėjas savo iniciatyva ir tiesiogiai išlaikymui sumokėjo iš viso 3 816,75 Eur (500 Eur + 400 Eur + 2 361,75 Eur + 555 Eur). Bendra pareiškėjo 2023 m. išlaikymui skirta pinigų suma sudaro – 8 300,10 Eur (4 483,35 Eur + 3 816,75 Eur). Bendra 2023 m. išlaikymo suma abiem sūnums sudaro – 14 103 Eur (6 478 Eur + 7 625 Eur). Todėl 2023 m. susidaro išlaikymo įsiskolinimas – 5 802,90 Eur (14 103 Eur – 8 300,10 Eur).

32. Pareiškėjas 2024 m. sūnui D. Š. turėjo sumokėti bendrą 6 653 Eur išlaikymo sumą (548 Eur (sausio mėnesis) + 555 Eur x 11 įmokos (vasario – gruodžio mėnesiai), o sūnui G. Š. – bendrą 7 828 Eur sumą (645 Eur (sausio mėnesis) + 653 Eur x 11 įmokos (vasario – gruodžio mėnesiai).

34. Pareiškėjas 2025 m. sūnui D. Š. turėjo sumokėti bendrą 5 091 Eur išlaikymo sumą (555 Eur (sausio mėnesis) + 567 Eur x 8 įmokos (vasario – rugsėjo mėnesiai), o sūnui G. Š. – bendrą 5 989 Eur sumą (653 Eur (sausio mėnesis) + 667 Eur x 8 įmokos (vasario – rugsėjo mėnesiai).

35. Pareiškėjas nurodo, jog 2025 m. sumokėjo bendrą 6 562 Eur sumą, skirtą išlaikymui padengti. Pareiškėjas nurodo, jog 2025 m. sausio – vasario mėnesiais atliko dvi įmokas po 780 Eur, 2025 m. kovo – liepos mėnesiais atliko penkias įmokas po 980 Eur, o 2025 m. rugsėjo mėnesį – 102 Eur. Iš į bylą pateiktų sąskaitos išrašų nustatyta, jog pareiškėjas sumokėjo šias sumas: laikotarpiu nuo 2025 m. sausio iki vasario mėnesio dvi įmokas po 780 Eur, laikotarpiu nuo 2025 m. kovo iki birželio mėnesio 4 įmokas po 980 Eur. Iš išrašų nustatyta, jog sumokėta suma – 5 480 Eur. Antstolė nurodo, jog 2025 m. liepos mėnesį buvo atlikta 980 Eur įmoka, todėl turimais duomenimis pareiškėjas savarankiškai sumokėjo 6 460 Eur. Byloje nėra duomenų, jog antstolė būtų išieškojusi piniginių lėšų. Bendra 2025 m. išlaikymo suma iki rugsėjo mėnesio abiem sūnums sudaro – 11 080 Eur (5 091 Eur + 5 989 Eur). Todėl 2025 m. susidaro išlaikymo įsiskolinimas – 4 620 Eur (11 080 Eur - 6 460 Eur).

36. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio mėnesio iki 2025 m. rugsėjo mėnesio išlaikymo suma sūnui D. Š. sudaro – 22 272 Eur (4 050 Eur + 6 478 Eur + 6 653 Eur + 5 091 Eur), o sūnui G. Š. sudaro – 26 212 Eur (4 770 Eur + 7 625 Eur + 7 828 Eur + 5 989 Eur), bendra išlaikymo suma abiem sūnums sudaro – 48 484 Eur (22 272 Eur + 26 212 Eur). Bendra išieškota suma sudaro – 25 550,35 Eur (3 442,25 Eur + 8 300,10 Eur + 7 348 Eur + 6 460 Eur). Todėl konstatuotina, kad išlaikymo įsiskolinimas sudaro 22 933,65 Eur (48 484 Eur – 25 550,35 Eur).

37. Teismas, įvertinęs visas pirmiau šioje nutartyje aptartas aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, šios konkrečios bylos ypatumus, daro išvadą, kad antstolė tinkamai ir pagrįstai nustatė momentą, nuo kurio turi būti taikomas išlaikymo dydžio indeksavimas, taip pat teisingai pritaikė indeksavimo koeficientus priteistoms išlaikymo sumoms. Be to, antstolė tinkamai paskirstė išieškomas lėšas bei teisėtai nukreipė jas išlaikymo įsiskolinimo dengimui. Nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog antstoliai atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, byloje nenustatyta jokių pagrindų panaikinti antstolio 2025 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-25-240-15270, 2025 m. rugpjūčio 19 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-240-15538, 2025 m. rugpjūčio 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-240-15533. Todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

38. Pagal CPK 443 straipsnio, reglamentuojančio ypatingosios teisenos bylų nagrinėjimo ypatybes, 6 dalies nuostatą, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Taigi įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

39. Šioje byloje yra pareiškėjo (vykdymo procese skolininko) ir suinteresuoto asmens (išieškotojos vykdymo procese) S. Š. interesų priešingumas. Tiek pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų, tiek taip pat ir išieškotoja atsiliepime (žr. dokumentą Nr. DOK-168834) prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas nenurodė, kokio konkrečiai dydžio bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti, taip pat ir nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jų dydį. Kita vertus, net jeigu pareiškėjas ir būtų patyręs bylinėjimosi išlaidas, byloje atmetus jo skundą, jam nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos.

40. Suinteresuotas asmuo S. Š. teismui pateikė prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (žr. dokumentą Nr. DOK-183994). S. Š. patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tiesiogiai nulemtos pareiškėjo veiksmais. Toks pareiškėjo ir S. Š. interesų priešingumas pasireiškė viso šios bylos nagrinėjimo metu. Dėl pareiškėjo skundo S. Š. teikė atsiliepimą į skundą, kuriame išsamiai išdėstė savo nesutikimą su skundu, atliko pateiktų skaičiavimų patikrinimą, dėl ko susidarė 363 Eur išlaidų už advokatės pagalbą rengiant atsiliepimą, atliekant skaičiavimus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalies išimtį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

41. Nustatyta, kad S. Š. prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokatės suteiktą teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą, atliekant skaičiavimus ne tik neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžių, tačiau yra ženkliai mažesnės negu rekomenduojamas dydis. Todėl, įvertinus advokatės darbo ir laiko sąnaudas atliekant skaičiavimus, rengiant atsiliepimą, atsiliepimo turinį, jo išsamumą, konstatuotina, kad S. Š. prašomos priteisti 363 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti yra pagrįsto ir protingo dydžio, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nėra jokio pagrindo jų mažinti. Dėl to, atmetus skundą, suinteresuotam asmeniui S. Š. iš pareiškėjo priteisiama 363 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

Atmesti pareiškėjo skolininko D. P. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų.

Priteisti suinteresuotam asmeniui išieškotojai S. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš pareiškėjo skolininko D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.