Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui D. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo; institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui G. Š. (G. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 eurų kas mėnesį iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 2) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. Š. (D. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 eurų kas mėnesį iki jo pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (el. b. 1 t., l. 1-4).

Ieškovė nurodo, kad, gyvenant su atsakovu santuokoje, jiems (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Š., o (duomenys neskelbtini) sūnus G. Š.. Iš pradžių ieškovės ir atsakovo šeiminis gyvenimas klostėsi sklandžiai, sutuoktiniai tvarkė bendrą ūkį, atsakovas rūpinosi šeima, tačiau ilgainiui atsakovo požiūris į šeimą pasikeitė, jis nustojo tvarkyti bendrą ūkį su ieškove, išsikraustė iš bendrų namų, nustojo rūpintis vaikais ir visai neprisideda prie jų išlaikymo. Šiuo metu sutuoktiniai kartu nebegyvena, netvarko bendro ūkio. Ieškovė pažymėjo, kad nepilnamečiai vaikai lanko progimnaziją. Sūnums reikalingos lėšos ne tik būtiniausiems jų poreikiams tenkinti (maistas, apranga, higiena ir panašiai), bet ir užklasinei veiklai. Vaikai G. ir D. Š. lanko ledo ritulio užsiėmimus Vilniaus ledo ritulio sporto mokykloje, G. lanko futbolo treniruotes mokykloje. Dėl šios priežasties atsiranda papildomų išlaidų sportinėms aprangoms, kelionėms. Ieškovė stengėsi su atsakovu susitarti geranoriškai, tačiau atsakovas atsisakė prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsižvelgdama į tėvų teisių ir pareigų savo vaikams lygybės principą, ieškovė nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo D. Š. prašo priteisti po 200 eurų periodinėmis išmokomis per mėnesį kiekvienam vaikui.

Atsakovas D. Š. (D. Š.) pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies (el. b. 1 t., l. 58-60). Atsakovas nurodė, kad su ieškove turi ne du vaikus, o tris. Nepilnamečiai vaikai D. ir G. Š. gyvena su ieškove, o pilnametė E. Š., gim. (duomenys neskelbtini) – su atsakovu. Nors duktė yra pilnametė, tačiau lanko gimnaziją, todėl nedirba ir ją reikia išlaikyti. Duktė turi negalią, nuo 2017 m. vasario 25 d. iki 2064 m. vasario 24 d. jai yra nustatytas 50 procentų netekto darbingumo lygis. Ieškovė prie dukters išlaikymo visiškai neprisideda. Atsakovo teigimu, jis yra mylintis tėvas ir, kiek išgali, rūpinasi ir nepilnamečiais sūnumis, moka už jų ledo ritulio treniruotes, laisvalaikį, treniruotėms ir varžyboms būtiną įrangą, rūbus. Atsakovas prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jis šiuo metu gyvena su dukterimi bute, kurį nuomoja, nuomos mokestis per mėnesį – 330 eurų, taip pat kartais dengia būsto kreditą, kuriame šiuo metu gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais, visiškai išlaiko dukterį. Atsakovo nuomone, 150 eurų išlaikymo suma kiekvienam sūnui per mėnesį yra sąžininga ir adekvati bei atitinkanti atsakovo finansines galimybes. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas prašo teismo ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies ir nepilnamečių vaikų išlaikymui iš atsakovo priteisti po 150 eurų periodinių išmokų per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje išvadoje dėl ginčo (el. b. 1 t., l. 40-44, 54-55) nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena šalims bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Bute yra visi patogumai, berniukams skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, spinta, rašomieji stalai, daug sportinio inventoriaus ir ugdomųjų priemonių. Būstas jaukus, švarus, tvarkingas, yra visi reikalingi baldai bei namų apyvokos daiktai, sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis ir ilsėtis nepilnamečiams vaikams. Nepilnametis vaikas D. Š. mokosi Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijoje, lanko ledo ritulio (65 eurai per mėnesį) ir krepšinio treniruotes (65 eurai per mėnesį). Nepilnametis vaikas G. Š. mokosi Vilniaus Sofijos Kovalevskajos progimnazijoje, lanko choro, šachmatų būrelį (15 eurų per mėnesį), ledo ritulio (65 eurai per mėnesį) ir futbolo (45 eurai per mėnesį) treniruotes. S. Š. skyriaus specialistei nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, darbo užmokestis apie 950 eurų per mėnesį, taip pat gauna 60 eurų išmoką už vaikus. Pokalbio metu su nepilnamečiais vaikais nedalyvaujant motinai, berniukai nurodė, kad bendrauja su tėčiu, susitinka, eina į kiną, baseiną, važiuoja žvejoti. G. tėtis gimtadienio proga padovanojo ledo ritulio aprangą ir šalmą. Apsilankymo pas atsakovą metu, skyriaus specialistai nustatė, kad atsakovas gyvena 2 kambarių nuomojamame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Su atsakovu gyvena pilnametė duktė E. Š.. Namuose švaru, tvarkinga, yra visi reikalingi baldai, namų apyvokos daiktai. Atsakovas nurodė, kad dirba pagal patentą, vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 1000 eurų. Skyriaus specialistams atsakovas nurodė, kad rūpinasi nepilnamečiais vaikais, moka už jų lankomus papildomus būrelius, perka reikalingus daiktus. Išvadą teikiančios institucijos nuomone, ieškovės prašomas priteisti 200 eurų per mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui galbūt patenkins vaikų poreikius ir atitiks jų interesus, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Per 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdį ieškovė prašė tenkinti ieškinį jame nurodytais motyvais. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad maistui namuose išleidžia apie 200–300 eurų per mėnesį abiems vaikams, mokykloje už jaunesnio vaiko maitinimą per savaitę moka 16 eurų, o vyresniam sūnui pietums savaitei duoda 10 eurų, mokyklos rinkliavos sudaro: už jaunesnį sūnų 58 eurai, už vyresnį – 65 eurai, vidutiniškai pasiruošimas naujiems mokslo metams kiekvienam vaikui kainuoja apie 200 eurų. Ieškovė kiekvieną dieną nuveža ir parveža vaikus iš mokyklos, į (iš) papildomus (-ų) užsiėmimus (-ų), o kai negali to padaryti asmeniškai, nepilnamečiai vaikai važiuoja autobusu arba taksi; šiuo metu ieškovė moko vaikus važiuoti autobusu, nes ne visada pavyksta suderinti vaikų ir ieškovės užimtumą. Vaikai kas mėnesį lanko ledo ritulio treniruotes, kurios mėnesiui kainuoja 65 eurus vienam vaikui. Abu vaikai priklauso komandai, beveik kiekvieną savaitgalį vyksta į varžybas tiek Lietuvoje, tiek į užsienio valstybes. Vienos savaitgalinės išvykos kaina vienam vaikui kainuoja maždaug 35-40 eurus, papildomai reikia mokėti mokestį už varžybas, pirkti sportinę aprangą, avalynę. Ieškovė norėtų, kad vaikai lankytų papildomus matematikos užsiėmimus, kurie mėnesiui kainuoja 80 eurų vienam vaikui. Vaikų rūbams per mėnesį yra išleidžiama vidutiniškai nuo 50 iki 100 eurų vienam vaikui, priklausomai nuo sezono; už komunalines paslaugas, televiziją, internetą išleidžiama apie 120–150 eurų trims asmenims. Jaunesnis vaikas turi problemų su širdimi ir bronchine astma, tačiau šiuo metu vaistų nevartoja, yra atliekami medicininiai tyrimai. Vaikai lankosi pas stomatologą, tačiau kol kas neaišku, kiek iš viso kainuos šių specialistų paslaugos. Ieškovė vaikų laisvalaikiui skiria apie 50 eurų per mėnesį vienam vaikui (gimtadieniai, kitos šventės). Ieškovė nurodė, kad kartu su atsakovu turi butą, įsigytą su banko paskola, įmokos suma per mėnesį – 320 eurų, paskolą moka ieškovė ir mokės dar 10 metų. Ieškovė turi automobilį, jo vertė apie 2000 eurų, kito turto neturi. Ieškovė gauna minimalų darbo užmokestį; pragyventi padeda tėvai, taip pat gauna 300 eurų per mėnesį atsakovo mokamą laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir 60 eurų išmoką už abu vaikus iš valstybės. Ieškovė taip pat paaiškino, kad ieškovės tėvai dirba, patėvis – tolimųjų reisų vairuotoju, per mėnesį ieškovei duoda (paskolina) apie 500–600 eurų. Iš savo gaunamų pajamų ieškovė negali patenkinti visų nepilnamečių vaikų poreikių. Ieškovė prie pilnametės dukters E. išlaikymo neprisideda, nes duktė visą vasarą dirbo, pardavinėjo vaisius, daržoves, ieškovė padėjo jai įstoti į kolegiją; prieš metus duktė dirbo pas ieškovę kaip administratorė, per dieną gaudavo 35 eurus darbo užmokesčio.

Per 2018 m. rugsėjo 20 d. teismo posėdį atsakovas nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Atsakovas paaiškino, kad iš namų išėjo 2017 m. rugsėjo mėnesį, su ieškove pragyveno 19 metų. Atsakovas už viską mokėjo – už butą, už vaikų poreikius. Atsakovas pripažino, kad ieškovės patiriamas išlaidas, susijusias su nepilnamečiais vaikais, anksčiau mokėjo jis. Atsakovo nuomone, ieškovė gali teikti didesnį išlaikymą, nes pardavė įmonę savo gerai pažįstamai ir turi pinigų. Ieškovės turtinė padėtis yra gera, o atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra bloga. Vaikų poreikių dydžio atsakovas neginčija. Atsakovo pajamos šiuo metu neleidžia teikti 200 eurų išlaikymo kiekvienam vaikui. Atsakovas patvirtina, kad vaikams viskas yra reikalinga. Šiuo metu atsakovas registruotas Darbo biržoje, gauna 150 eurų pašalpą, išsilavinimas vidurinis, specialybės neturi. Atsakovas anksčiau turėjo statybinę įmonę, tačiau dabar atsakovas neturi darbo, gyvena iš santaupų, nori išvažiuoti į užsienį. Darbai pagal statybą visi vykdavo Lietuvoje, tačiau dabar sustojo rinka. Savo poreikiams atsakovas išleidžia apie 1000 eurų per mėnesį. Atsakovas gyvena šiuo metu iš santaupų, po teismų gal pradės dirbti. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turto neturi, žemę perleido ieškovei, turi automobilį. Už butą paskolos dabar nemoka, nes nuomoja butą, nuoma – 330 eurų per mėnesį. Pilnametė duktė gauna apie 100 eurų netekto darbingumo pensijos, tačiau tikslios sumos nežino. Duktė šiuo metu nedirba, nes mokosi, vasarą porą savaičių dirbo – pardavinėjo obuolius. Atsakovas perka maistą, rūbus pilnametei dukrai. Per mėnesį dukteriai išleidžia apie 200 eurų be nuomos mokesčio. Pažymėjo, kad ieškovė šiuo metu su savo tėvais nebendrauja, todėl ieškovės teiginiai, jog tėvai jai finansiškai padeda, nepagrįsti. Atsakovas turi problemų su širdimi, patyrė mikroinfarktą, žada eiti pas gydytojus, pažymų iš medicinos įstaigų neturi.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ši institucija tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, pateikė prašymą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant (el. b. 1 t., l. 142), išnagrinėjo bylą institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovui nedalyvaujant (mutatis mutandis CPK 248 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas (visiškai)

Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus ieškovės ir atsakovo paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas. Toliau teismas pasisako dėl ieškinyje pareikšto reikalavimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai išsamiai išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Pažymėtina, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Pažymėtina, kad orientacinis kriterijus išlaikymo priteisimo bylose yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalus darbo užmokestis, kuris šiuo metu yra 400 eurų.

Sprendžiant dėl šalių nepilnamečių vaikų poreikių ir jiems patenkinti reikalingų lėšų per mėnesį dydžio, atsižvelgtina į ieškinyje ir atsiliepime į jį nurodytas aplinkybes, į ieškovės ir atsakovo paaiškinimus per teismo posėdį bei į byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnamečių vaikų maitinimui per mėnesį išleidžia apie 200–300 eurų (maistas namuose), taip pat vaikams skiriamos papildomos lėšos maistui mokykloje: sūnui G. apie 16 eurų per savaitę, D. – apie 10 eurų per savaitę; rūbams apie 50–100 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui; kiekvienam vaikui tenkanti išlaidų dalis už būstui suteikiamas komunalines paslaugas, internetą, televiziją – apie 50 eurų per mėnesį, be to, ieškovė moka banko paskolą už butą, kuriame ieškovė su vaikais gyvena, įmokos suma per mėnesį – 320 eurų; 50 eurų (kiekvienam vaikui) ieškovė skiria vaikų laisvalaikiui (gimtadienio ir kitos šventės); vaikai lanko ledo ritulio treniruotes (el. b. 1 t., l. 69-70), kurios kainuoja 65 eurus kiekvienam vaikui per mėnesį, vaikai dažnai (kartą per mėnesį mažiausiai) dalyvauja ledo ritulio varžybose, vienos išvykos kaina – 35 eurai už dalyvavimą ir 5-10 eurų maistui ir smulkioms išlaidoms. Be to, ieškovės teigimu, būtina pirkti vaikams ledo ritulio aprangą, atsiranda papildomų išlaidų vaistams, kai vaikai suserga, vaikams būtina gydyti dantis pas stomatologą.

Vaikų poreikiams (tiek kasdieniams, būtiniesiems, tiek laisvalaikio, papildomo ugdymo) pagrįsti ieškovė pateikė čekius, patvirtinančius maisto, vaistų, vaikiškos aprangos, avalynės, kanceliarinių priemonių, knygų įsigijimą, vaikų lankomas ledo ritulio treniruotes ir apmokėjimą už jas, laisvalaikiui (kinui, knygoms, kavinėse) turėtas išlaidas patvirtinančius įrodymus (el. b. 1 t., l. 145-198).

Teismas pažymi, kad nereikia įrodinėti, jog nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Bylos duomenimis D. Š. ir G. Š. specialiųjų poreikių neturi. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus (tiek rašytinius, tiek ieškovės ir atsakovo paaiškinimus per teismo posėdį), darytina išvada, jog ieškovė įrodė, kad vaikų kasdieniams, įprastiems tiek būtiniesiems (maistui, aprangai, būstui ir kt.), tiek ugdymo ar laisvalaikio poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 400 eurų išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui (CPK 178 straipsnis).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei per teismo posėdį neneigė ir neįrodinėjo, kad vaikams reikalingas išlaikymo dydis yra mažesnis, nei nurodytas ieškinyje, tačiau, atsakovo nuomone, šiuo metu jo finansinė padėtis yra blogesnė, nei ieškovės, ir jis gali prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo mažesne dalimi, t. y. mokėdamas po 150 eurų kiekvienam vaikui kas mėnesį; be to, atsakovo nuomone, toks išlaikymo dydis atitiktų ir sąžiningumo principą, nes atsakovas visiškai išlaiko šalių pilnametę dukterį, kuriai šiuo metu reikalingas išlaikymas.

Vertinant ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise taip pat priklauso žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/43120 (el. b. l. 12-17). Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1317563 bei žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1317562 (el. b. 1 t., l. 127). Ieškovės S. Š. vardu yra registruotos trys transporto priemonės: ABI Jubilee Viceroy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. l. 129). Ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadove, teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna minimalų darbo užmokestį (el. b. 1 t., l. 110) ir arbatpinigių; vaiko teisių apsaugos institucijos specialistei nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 950 eurų, taip pat gauna 60 eurų išmokas už vaikus. Ieškovės teigimu, ją finansiškai remia tėvai, patėvis yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl gauna didelį darbo užmokestį. Ieškovė su atsakovu turi finansinių įsipareigojimų bankui, ieškovė moka būsto kreditą, per mėnesį – apie 320 eurų.

Remiantis atsakovo pateiktais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, atsakovas su pilnamete šalių dukterimi E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), už būsto nuomą moka 330 eurų per mėnesį (el. b. 1 t., l. 66-68). Atsakovas yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (buvusi Darbo birža) (el. b. 2 t., l. 22), atsakovo teigimu, gauna 150 eurų bedarbio pašalpą, nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. birželio 27 d. dirbo pagal verslo liudijimą ir gaudavo vidutiniškai 1040 eurų pajamų per mėnesį (el. b. 1 t., l. 34, 120-122, 124), vaiko teisių apsaugos institucijos specialistei atsakovas nurodė, kad jo vidutinės mėnesio pajamos – apie 1000 eurų (el. b. 1 t., l. 54, 55). Remiantis Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktais duomenimis, už 2017 m. atsakovas gavo 39 850 eurų pajamų (el. b. 2 t., l. 25, 26). Atsakovas bendrosios jungtinės nuosavybės teise su ieškove turi žemės sklypą su statiniais, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/43120, bei trijų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., l. 12-17). Bylos duomenimis, atsakovo vardu yra registruota viena transporto priemonė „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. l. 129). Atsakovo teigimu, jis prisideda prie įmokų bankui pagal kredito sutartį už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį butą mokėjimo; šiuo metu moka laikinąjį išlaikymą nepilnamečiams vaikams – kiekvienam po 150 eurų per mėnesį, taip pat išlaiko pilnametę dukterį E. Š., kuriai nustatytas 50 proc. neteko darbingumo lygis (el. b. 1 t., l. 63).

Teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie šalių turtinę padėtį, ir spręsdamas, ar vienos šalies (ieškovės) turtinė padėtis yra geresnė, nei kitos šalies (atsakovo), atkreipia dėmesį į keletą reikšmingų aspektų:

1) bylos duomenimis, atsakovas jau kurį laiką nebemoka įmokų bankui už šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), o šias įmokas moka ieškovė. Tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, jog ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, o atsakovas būstą nuomoja, abi šalys per mėnesį turi iš esmės tokio paties dydžio išlaidų gyvenamajam būstui (ieškovė – apie 320 eurų, atsakovas – 330 eurų);

2) remiantis bylos duomenimis, ieškovė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ir darbuotoja (kirpėja). Ieškovės pateiktais duomenimis, ji gauna minimalų darbo užmokestį per mėnesį (apie 320 eurų) ir arbatpinigių; vaiko teisių apsaugos institucijos specialistei ieškovei nurodė, kad gauna apie 950 eurų pajamų per mėnesį (el. b. 1 t., l. 40-44); atsakovas nurodo, kad savo ir pilnametės dukters E. Š. poreikiams kas mėnesį išleidžia apie 1000 eurų, tai reiškia, jog atsakovas kas mėnesį turi pajamų savo ir dukters poreikiams už nurodytą sumą patenkinti. Teismas pažymi, kad asmens gaunamas (turimas) pajamas sudaro ne tik darbo užmokestis, bet ir santaupos, gaunami dividendai, realizuojant turimas turtines reikalavimo teises į kitus asmenis gaunamos pajamos. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovės ir atsakovo gaunamų (turimų) pajamų dydis (be kita ko, atsižvelgiant į šalių patiriamų išlaidų dydį per mėnesį) iš esmės skiriasi. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad jis šiuo metu nedirba ir negauna nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių, pažymi, jog atsakovas yra darbingo amžiaus, turi vidurinį išsilavinimą, pagal turimą profesinę patirtį gali dirbti statybos priežiūros vadovu, anksčiau turėjo nuosavą statybų verslą, byloje nepateikta duomenų, kad atsakovo darbingumo lygis yra sumažėjęs (pvz., Nedarbingumo lygio nustatymo pažymos, medicinos įstaigos pažymos apie negalimumą dirbti konkretų darbą, turimus sveikatos sutrikimus ir pan.), todėl jis negali dirbti konkretaus darbo, taip pat kad jis dėjo pastangas susirasti nuolatinį darbą, tačiau dėl subjektyvių (pvz., konkrečių gebėjimų trūkumo) ar objektyvių (pvz., amžiaus) aplinkybių jam to nepavyko padaryti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad per teismo posėdį atsakovas nurodė, jog ieškosis darbo, kai pasibaigs teisminiai procesai su ieškove. Teismo vertinimu, toks argumentas negali būti vertinamas kaip pateisinantis atsakovo pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimą. Kaip nurodyta pirmiau, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir geros sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Atsakovas nenurodė ir byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, dėl kurių teismui būtų pagrindas spręsti, kad atsakovas pagal savo amžių ir sveikatos būklę neturi galimybės susirasti jo turimą profesinę patirtį atitinkančio darbo ir kad atitinkamai ši aplinkybė turėtų būti vertinama kaip pagrindas mažinti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį. Teismo vertinimu, atsakovas pagal savo turimus gebėjimus, profesinę patirtį turi realią galimybę dirbti ir gauti nuolatinių pajamų, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena Vilniuje, sostinėje, kurioje statybos sektoriaus plėtra yra didžiausia. Be to, tėvai privalo iš anksto įvertinti savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

3) Byloje nėra ginčo, kad šalių pilnametė duktė E. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su atsakovu ir kad atsakovas šiuo metu vienas finansiškai prisideda prie dukters išlaikymo. Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją taisyklę tėvai turi pareigą išlaikyti vaikus iki jų pilnametystės (CK 3.160 straipsnio 1 dalis). Tokios nuostatos įtvirtinimas siejamas su asmens visiško civilinio teisinio veiksnumo ir atsakomybės už savo prisiimtus veiksmus, sulaukus pilnametystės, įgijimu (CK 2.5 straipsnio 1 dalis). Įstatyme įtvirtintas pilnamečių vaikų išlaikymo institutas skirtas pilnamečiams vaikams, kurie mokosi ar studijuoja aukštojoje mokykloje dieniniame skyriuje ir jiems reikalinga finansinė parama, taip pat jeigu jiems nustatytas nuo vaikystės nedarbingumas (CK 3.192¹ straipsnio 1 dalis, CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Esant įstatyme nustatytoms sąlygos ir pilnamečio vaiko tėvams nevykdant pareigos teikti išlaikymą (nors tėvų finansinės galimybės ir jų sveikatos būklė leidžia išlaikymą teikti), pilnametis vaikas turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti išlaikymą iš jo neteikiančio tėvo (CK 3.192¹ straipsnio 2 dalis, CK 3.194 straipsnio 3 dalis). Tačiau aplinkybė, kad pilnametį vaiką išlaiko tik vienas iš tėvų, nėra pagrindas mažinti tokio tėvo nepilnamečiams vaikams teiktino išlaikymo dydį. Taigi atsakovo nurodyti argumentai, kad jis vienas išlaiko studijuojančią finansinės paramos reikalingą šalių pilnametę dukterį, gali būti reikšmingi, teikiant ieškinį dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, bet ne pagrindas mažinti nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 20 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktų nuostatomis, jei asmeniui nustatoma 0–25 procentų darbingumo, asmuo laikomas nedarbingu, t. y. asmuo negali dirbti arba gali dirbti tik pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje ar pritaikytomis darbo sąlygomis; jei asmeniui nustatoma 30–55 procentų darbingumo, asmuo laikomas iš dalies darbingu, t. y. asmuo gali dirbti pagal negalios pobūdį pritaikytoje darbo vietoje arba jam nebūtina pritaikyti darbo vietos. Atsižvelgiant į tai, kad šalių pilnametei dukteriai nustatytas 50 proc. nedarbingumo lygis, ji laikytina iš dalies darbingu pilnamečiu asmeniu.

4) Byloje nėra ginčo, kad atsakovas 2017 m. rugsėjo-2018 m. gegužės mėn. mokėjo už šalių nepilnamečių vaikų ledo ritulio treniruotes (el. b. 1 t., l. 69-70), tačiau, bylos duomenimis, nuo 2018 m. rugsėjo mėn. už šias treniruotes moka ieškovė (el. b. 1 t., l. 179).

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų tėvų turtine padėtimi, daro išvadą, kad abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši: abi šalys turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, kas mėnesį turi panašaus dydžio išlaidų būsto išlaikymui, pagal savo amžių, sveikatos būklę ir turimą profesinę patirtį turi galimybes dirbti ir gauti didesnes pajamas, nei minimalus darbo užmokestis. Pažymėtina, kad vaikai faktiškai gyvena su ieškove ir jai neišvengiamai tenka didesnė kasdienio rūpesčio ir priežiūros našta, kurios paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Taigi pirmiau išdėstytos faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad vienas iš tėvų dėl geresnės savo turtinės padėties galėtų ir turėtų teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, nei kitas iš tėvų.

Remiantis tuo, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 400 eurų išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui, darytina išvada, jog, siekiant užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų (tiek kasdienius (būtinuosius), tiek papildomus (ugdymosi, laisvalaikio) poreikius kiekviena šalių (tiek ieškovė, tiek atsakovas) turi teikti vaikams atitinkamai 200 eurų išlaikymą per mėnesį kiekvienam vaikui.

Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytus vaikų poreikius ir jiems reikalingą patenkinti išlaidų dydį, ir į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių (prastos sveikatos būklės ir negalėjimo nuolat dirbti, turimų kitų išlaikytinių, turimų didelės vertės finansinių įsipareigojimų ir pan.) negalėtų tokio dydžio išlaikymo teikti, sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir priteisti iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymą, mokamą po 200 eurų periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį.

Teismas pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, jog, apskaičiuodama vaiko poreikiams reikalingą išlaikymo dydį, ieškovė neįtraukė visų ieškovės patiriamų išlaidų, susijusių su kasdiene šalių nepilnamečių vaikų priežiūra (pvz., kuro ar viešojo transporto išlaidų, vaikams naudoti skirtų kasdienių daiktų (patalynės, skalbimo priemonių ir pan.), valstybės skiriama išmoka vaikui (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis) į šalių vaikų poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymo dydį ir atitinkamai į tėvų pareigos mokėti išlaikymą apimtį neįtrauktina.

Ieškovė yra nepilnamečių vaikų atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185, 3.190 straipsnių nuostatas, ji skirtina iš atsakovo priteistino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteistino išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Teismas pažymi, kad išlaikymas priteistinas nuo 2018 m. kovo 7 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki vaikų pilnametystės. Kadangi teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo šalių nepilnamečiams vaikams laikinas išlaikymas, mokamas po 150 eurų kas mėnesį –, tai išlaikymas priteistinas, išskaičiuojant pagal nurodytą teismo nutartį laikinam išlaikymui sumokėtas sumas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Teikdama teismui ieškinį, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už byloje pareikštus reikalavimus priteisti išlaikymą mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Teismas turėjo 1,79 euro procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, byloje tenkinus reikalavimą priteisti išlaikymą, iš atsakovo priteistinas valstybei 108 eurų žyminis mokestis ir 1,79 euro procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo, iš viso – 109,79 euro (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 150 straipsniu, 259, 260, 263-270 straipsniais, 271 straipsnio 2 dalimi, 275 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. Š. (D. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. Š. (G. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. (D. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, mokamą po 200 (du šimtus) eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2018 m. kovo 7-osios) iki vaikų pilnametystės, išskaičiuojant pagal teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas.

Paskirti ieškovę S. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. Š. (G. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. (D. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. Š. (D. Š.), a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 109,79 euro (vieną šimtą devynis eurus 79 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Išaiškinti atsakovui, kad priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas turi būti sumokėtas Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Luminor banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, Nr. (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikinąjį išlaikymą.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Apeliacinio skundo padavimas nesustabdo sprendimo dalies dėl išlaikymo priteisimo vykdymo.