- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-29
- Bylos Nr.
- 2-2043/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marytė Mitkuvienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“
- Kategorijos
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „LNTV“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1877-527/2013 dėl prievolės pripažinimo įvykdyta, pareikštą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Tradicija“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „LNTV“ kreipėsi su ieškiniu ir prašė pripažinti jo prievolę grąžinti atsakovui BUAB „Tradicija“ 660000 Lt pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-252-109/2006 įvykdyta ir pasibaigusia. Teismas 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 arba 5 punkto pagrindu, kadangi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1791-254/2013 buvo pareikštas identiškas ieškinys su identiškais reikalavimais ir priedais, bet 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi pastarąjį ieškovo ieškinį buvo atsisakyta priimti. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartį ir ieškovo ieškinio dėl prievolės pripažinimo įvykdyta priėmimo klausimą perduoti Kauno apygardos teismui spręsti iš naujo. Teismas iš dalies sutiko su atskiruoju skundu, ir 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi 2013 m. gegužės 13 d. nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimą išnagrinėjo iš naujo - ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, nes įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1791-254/2013 buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovui CPK 18 str., 182 str. 2 p. ir 137 str. 2 d. 4 p. pagrindu. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartį ir ieškovo ieškinio dėl prievolės pripažinimo įvykdyta priėmimo klausimą perduoti Kauno apygardos teismui spręsti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 18 d. nutartimi skundžiamą nutartį panaikino ir ieškinio priėmimo klausimas išnagrinėjo iš naujo - ieškovo UAB „LNTV“ ieškinį, pareikštą atsakovui BUAB „Tradicija“ atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, taip pat CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas sutiko su ieškovui, jog įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1791-254/2013 priimta 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, kuria ieškinį atsisakyta priimti, negalėjo būti laikoma įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio pagrindu būtų galima atsisakyti priimti ieškovės ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Teismas įvertinęs ieškinio aplinkybes ir teismo sprendimuose nustatytus faktus, konstatavo, jog ieškovas ieškinį pareiškė ne dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-109/2006 jai priteistos pareigos pagal restituciją grąžinti atsakovui 660000 Lt sumą įvykdymo, bet dėl bylose Nr. 2-252-109/2006 ir Nr. 2-1829-343/2012 (pagal BUAB „Tradicija“ ieškinį atsakovui UAB „LNTV“ 2012 m. rugsėjo 6 d. spendimu, įsiteisėjusiu Lietuvos apeliaciniam teismui 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1235/2013 iš dalies pakeitus teismo sprendimą, buvo priteista 31029 Lt palūkanų bei 6 procentų metinių palūkanų būtent dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d.), kuriose dalyvavo tos pačios šalys, jau nustatyto fakto, jog ieškovo UAB „LNTV“ prievolė sumokėti atsakovui UAB ,,Tradicijai“ 660000 Lt sumą tiek 2006 m. gegužės 18 d. sprendimo priėmimo metu, tiek jo įsiteisėjimo metu nebuvo pasibaigusi. Teismas padarė išvadą, jog pareikštas reikalavimas, atsižvelgiant į pasirinktą ieškovo teisių gynimo būdą, buvo jau įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatytos aplinkybės ginčijimas, grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, bet ne nauja aplinkybė, kuri galėtų būti naujo teisminio proceso dalyku. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog ieškinys negali būti priimtas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti Kauno apygardos teismui spęsti ir naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Skundžiama nutartis yra neteisėta, kadangi teismas nėra suinteresuotas ginti ieškovo teisių. Teismas nepagrįstai taikė du savarankiškus CPK 137 straipsnio 2 dalies pagrindus, taip pat neteisėtai civilinės bylos iškėlimo stadijoje sprendė dėl ieškinio pagrįstumo, todėl pažeidė ieškovo konstitucinę teisę kreiptis į teismą.
2. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškinys yra nepriskirtinas teismo kompetencijai. Be to, teismas taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus iš karto vienu metu, kurie negali sutapti, nes ieškinys, tariamai išnagrinėtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, negali būti nepriskirtas teismo kompetencijai.
3. Teismas civilinės bylos iškėlimo stadijoje išnagrinėjo ieškinį iš esmės ir nusprendė, jog nėra pagrindo priimti ieškinio, kadangi ieškovas netinkamai pasirinko savo teisių gynimo būdą, kuriuo tariamai bando ginčyti jau įsiteisėjusius teismo sprendimus.
4. Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-252-109/2006 faktinis pagrindas buvo sandorio sudarymo aplinkybės, buvusios tarp šalių bei trečiojo asmens iki sandorio sudarymo (2004-01-12) dienos bei sandoriu tariamai pažeistos atsakovo teisės. Tiek teismo sprendimas, tiek apeliacinės ir kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl sandorio negaliojimo fakto, kuris ir buvo civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl negali būti nustatytas ieškinio tapatumas, kadangi nagrinėjamu atveju ir teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-252-109/2006 atveju skiriasi bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat byloje dalyvaujantys asmenys.
Teisme gautas apelianto prašymas prijungti prie bylos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1982/2013.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo UAB „LNTV“ ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti pastarojo prievolę grąžinti atsakovui 660000 Lt pagal Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-252-109/2006 įvykdyta ir pasibaigusia. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti apelianto ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punkto pagrindais, motyvuodamas tuo, jog pareikštas reikalavimas, atsižvelgiant į pasirinktą ieškovo teisių gynimo būdą, buvo jau įsiteisėjusiais teismo sprendimais (civilinėse bylose Nr. 2-252-109/2006 ir Nr. 2-1829-343/2012) nustatytos aplinkybės ginčijimas, grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, bet ne nauja aplinkybė, kuri galėtų būti naujo teisminio proceso dalyku.
. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2010).
Be to, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto ieškinį, užkirto apeliantui kelią kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktus, nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį bei priėmė nepagrįstą nutartį. Todėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis naikintina ir ieškinys perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti jo priėmimo klausimą.
Dėl kitų atskirtajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijama nutartimi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą.