Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nerigus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nerigus“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankroto valdymas“, ieškinį atsakovei uždarai akcinei bendrovei „Požeminės jungtys“ dėl delspinigių priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Požeminės jungtys“ priešieškinį dėl skolos priteisimo, papildomo susitarimo, reikalavimų įskaitymo ir sąskaitos faktūros pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Susitarimo 3 punktu ieškovė prieš atsakovės valią perkėlė savo kaip statytojos teises ir pareigas prieš trečiuosius asmenis atsakovei, nors tokio susitarimo šalių sutartyje, taip pat darbų sąmatose nebuvo. Objekto pridavimas – statytojo pareiga, o objekto rangovai pridavimo procese dalyvauja tik esant poreikiui. Atsakovė prieš savo valią buvo verčiama vykdyti darbus, dėl kurių nesusitarė, nes ieškovė nurodė, kad kitaip neatsiskaitys už atliktus ir perduotus darbus.

7. Susitarimo 7 punkte ieškovė vienašališkai nustatė sankciją – baudines netesybas nuo visos sutarties kainos, nors visi darbai buvo atlikti. Dėl to šis punktas negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.157 straipsnio 1 dalis).

9. Nors atsakovė atsisakė dalies reikalavimo, ieškovė nesumokėjo likusios 15 982,54 Eur skolos. Bankroto administratorius atsisakė įtraukti atsakovės 15 982,54 Eur reikalavimą į ieškovės kreditorių reikalavimų sąrašą bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teisme (ne) priėmimo

25. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnyje nustatyta teismui pareiga priimti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

27. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis).

28. Toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo; teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

30. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka, teismo posėdžiuose dalyvavo apeliantės ir atsakovės atstovai, jiems buvo suteikta teisė pasisakyti. Šalys pateikė į bylą rašytinių įrodymų, kuriais įrodinėjo bylos aplinkybes. Šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo argumentus, faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 321 straipsnyje įtvirtintos taisyklės, todėl apeliantės prašymai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus netenkinami. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikra atliekama rašytinio proceso tvarka.

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

31. Šalys 2019 m. liepos 10 d. sudarė statybos rangos sutartį. Sutarties 2.1 papunktyje rangovė (atsakovė) įsipareigojo tinkamai ir laiku, savo sąskaita ir rizika, priemonėmis ir savomis medžiagomis įrengti ir perduoti užsakovei lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus objekte „Kvartaliniai vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai Gineitiškių k. (skl. kad. Nr. 4100/0800:1068, Vilniaus raj. sav.“ pagal užsakovės pateiktą ir patvirtintą MB „Rokmas“ parengtą techninį projektą, o užsakovė – juos priimti ir už juos sumokėti. Pagal sutarties priedą Nr. 1 „Darbų sąmata“, rangovė turėjo įrengti lauko vandentiekį, lauko buitinių nuotekų tinklus, lauko lietaus nuotekų tinklus ir atlikti kitus darbus. Bendra statybos montavimo darbų vertė – 191 483 Eur (be PVM) (sutarties 3.1 papunktis). Šalys nustatė grafike tarpines ir galutines datas, iki kurių turi būti atlikti darbai. Rangovė įsipareigojo darbus atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovei ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo darbų fronto perdavimo dienos, t. y. iki 2019 m. spalio mėn. vidurio (sutarties 6.1 papunktis, sutarties priedas Nr. 2). Pagal sutarties 6.2 papunktį, darbų atlikimo terminai gali būti pratęsti.

32. Rangovė įsipareigojo atlikti darbus dviem etapais. I etape lauko vandentiekio, buitinių ir lietaus nuotekų tinklai įrengtini sklypo ribose, II etape – lauko vandentiekio, buitinių nuotekų tinklai už sklypo ribų, kai užsakovė pateiks statybos leidimą (sutarties 2.2 papunktis). Leidimas statybos darbams pradėti išduotas 2019 m. rugsėjo 26 d.

33. Šalys pasirašė 4 papildomus susitarimus prie sutarties (papildomas susitarimas Nr. 1 nepateiktas į bylą). Rangovė 2020 m. vasario 25 d. papildomame susitarime Nr. 2 įsipareigojo atlikti papildomų darbų: perkelti lietaus šulinėlį, sureguliuoti šulinių aukščius, įrengti antžeminio hidranto apsaugą, už 2 945,85 Eur. Rangovė 2020 m. kovo 18 d. papildomame susitarime Nr. 3 įsipareigojo atlikti šulinio landų remontą, darbų vertė – 2 000 Eur.

34. Rangovė ir užsakovė 2020 m. gegužės 23 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. 4, kurio 1 punkte susitarė, kad sutarties ir papildomų susitarimų Nr. 1–3 kaina – 197 330,31 Eur (neįskaitant PVM). Šalys susitarė, kad rangovė iki šio susitarimo pasirašymo atliko (įtraukė į aktus) darbų už 141 107,54 Eur (neįskaitant PVM), už kuriuos užsakovė sumokėjo 144 127,27 Eur (neįskaitant PVM) (2.1 papunktis). Taip pat atsakovė atliko darbų už 38 245,63 Eur (neįskaitant PVM), už kuriuos užsakovė įsipareigojo sumokėti šiame susitarime numatyta tvarka ir terminais (2.2 papunktis). Neatliktų darbų likutinė vertė – 17 977,14 Eur (2.3 papunktis). Rangovės atliktų ir neapmokėtų darbų vertė, įvertinant sumokėtus avansus ir užlaikytas sumas, – 53 203,04 Eur (2.4 papunktis).

35. Nurodyto susitarimo 3 punkte šalys pakeitė sutarties atlikimo terminus: 1) ne vėliau, kaip iki 2020 m. gegužės 15 d. pabaigti ir pateikti darbų pridavimo aktą visiems darbams pagal sutartį, išskyrus derinimo darbus su UAB „Vilniaus vandenys“ (3.1 papunktis); 2) 2020 m. birželio 15 d. pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ defektų aktą be pastabų dėl rangovės atliktų darbų. Rangovė neatsako už iškilusius klausimus ir defektus, nesusijusius su rangovo apimtyje esamais klausimais (pvz., servituto, nuotekų siurblinės ir viso objekto aplinkos tvarkymo, nuotekų siurblinės tvoros, privažiavimo ir kt.) (3.2 papunktis); 3) po baigiamųjų darbų atlikimo akto pasirašymo, pateikti garantinio laikotarpio draudimo bendrovės garantiją, kaip nurodyta sutartyje (3.3 papunktis).

36. Susitarimo 4 punkte užsakovė įsipareigojo gauti UAB „Vilniaus vandenys“ sutikimą derinti rangovės darbus be suformuoto servituto tarp KAS10 ir nuotekų siurblinės arba, negavus tokio sutikimo, suformuoti servitutą tarp KAS10 ir nuotekų siurblinės iki 2020 m. gegužės 15 d. Užsakovei vėluojant suformuoti servitutą ar gauti šiame punkte nurodytą sutikimą, atitinkamam dienų skaičiui atidedamas darbų atlikimo terminas (4.1 papunktis). Po susitarimo pasirašymo per 5 darbo dienas pasirašyti sutartį su ESO ir visus reikalingus dokumentus (ribų aktą ir kt.) iki darbų perdavimo VEI ir ESO įrengti objekte ESO išmaniąją apskaitą nuotekų siurblinei (4.2 papunktis).

37. Susitarimo 5 punkte šalys susitarė sutarties kainą sumažinti 20 000 Eur (neįskaitant PVM). Rangovui atlikus visus darbus pagal sutartį, neapmokėtų darbų kaina sudarytų 33 203,04 Eur (neįskaitant PVM). Susitarimo pasirašymo dieną rangovė įsipareigojo išrašyti kreditinę sąskaitą faktūrą užsakovei dėl kainos sumažinimo.

38. Susitarimo 6 punkte nustatyti mokėjimo terminai ir sąlygos. Užsakovė įsipareigojo sumokėti rangovei dalį susitarimo 5 punkte nurodytos sumos, t. y. 17 500 Eur, per 2 darbo dienas nuo šio susitarimo pasirašymo ir 5 punkte nurodytos kreditinės sąskaitos faktūros išrašymo dienos; 15 703,04 Eur per 5 darbo dienas po to, kai rangovė atliks ir surašys į aktą visus darbus pagal sutartį, pateiks sutartyje nurodytas draudimo bendrovės garantijas (6.1, 6.2 papunkčiai). Užsakovei vėluojant pateikti susitarimo 4 punkte nurodytą UAB „Vilniaus vandenys“ sutikimą (derinti rangovės darbus be suformuoto servituto tarp KAS 10 ir nuotekų siurblinės arba negavus tokio sutikimo suformuoti servitutą iki 2020 m. gegužės 15 d.), 15 703,04 Eur sumokami ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 20 d. rangovei pagal šio susitarimo sąlygas atlikus ir tinkamai, pagal sutarties sąlygas įtraukus į aktą 3.1 papunktyje nurodytus darbus. Rangovė įsipareigojo 3.2 papunktyje nurodytus darbus atlikti tiek dienų vėliau negu šiame susitarime nurodyta, kiek užsakovė vėluos pateikti šio susitarimo 4 punkte nurodytą UAB „Vilniaus vandenys“ sutikimą arba užregistruoti servitutą (6.3 papunktis).

39. Susitarimo 7 punkte šalys susitarė, kad bet kuriai šaliai vėluojant vykdyti savo įsipareigojimus, t. y. užsakovei vėluojant sumokėti šiame susitarime nurodytas sumas rangovei, o rangovei vėluojant atlikti visus sutartyje ir šiame susitarime nustatytus darbus bei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir pabaigti juos iki šiame susitarime numatyto termino, taikomi 0,2 proc. delspinigiai, skaičiuojami nuo visos sutartyje nustatytos darbų kainos.

Dėl baigiamojo darbų priėmimo–perdavimo akto

40. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka (CK 6.687 straipsnio 1 dalis).

41. Pagal CK 6.652 straipsnio 1 dalį, rangos sutartyje šalys nustato darbų pradžią ir pabaigą, atskirų darbų atlikimo tarpinius terminus. Rangovas atsako už pažeistus rangos sutartyje nustatytus darbų terminus, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita (CK 6.652 straipsnio 2 dalis). Šalys gali pakeisti sulygtus darbų atlikimo terminus rangos sutartyje nustatyta tvarka (CK 6.652 straipsnio 3 dalis).

42. Užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 1 dalis).

43. Kasacinio teismas išaiškino, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Tačiau galimos įstatyme numatytos teisinės situacijos, kada viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinio atsiskaitymo prievolės vykdymo. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Taigi, vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2011).

44. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nenustatė, kada atsakovė įvykdė sutartinius įsipareigojimus, praleistas jų įvykdymo terminas ar ne, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nurodė tris skirtingas darbų atlikimo datas: 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. balandžio 23 d., 2020 m. gegužės 15 d.

45. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad sutartyje rangovė įsipareigojo įrengti lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklus, atliktus darbus perduoti užsakovei pagal grafiką. Šalys taip pat pasirašė keturis papildomus susitarimus, kuriuose susitarė dėl papildomų darbų. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad pagrindinis statybos darbų vykdymo dokumentas yra statybos darbų žurnalas. Žurnale užfiksuota darbų pradžia – 2019 m. gruodžio 2 d., ir pabaiga – 2019 m. gruodžio 27 d. Dėl to atsakovė teigia, kad darbus atliko iki 2019 m. gruodžio 31 d.

46. Šalys papildomus susitarimus sudarė 2020 metais, todėl rangovė kai kuriuos darbus atliko vėliau. Aplinkybę, kad atsakovė atliko darbus skirtingu metu taip pat patvirtina kiti į bylą pateikti dokumentai. Pagal aštuonias PVM sąskaitas faktūras ir tarpinius darbų perdavimo aktus, surašytus nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2020 m. balandžio 24 d., atsakovė perdavė apeliantei darbų už 197 330,30 Eur. Nurodyta suma sutampa su 2020 m. balandžio 23 d. susitarimo 1 punkte užfiksuota sutarties ir papildomų susitarimų kaina. Apeliantė nepateikė duomenų, kad rangovė sąskaitose ar aktuose nurodė neteisingus duomenis. Priešingai visas rangovės teiktas sąskaitas apeliantė priėmė ir įtraukė į apskaitą. Ši aplinkybė pagrindžia, kad atsakovė darbus atliko tinkamai ir apeliantė juos priėmė (sutarties 7.7 papunktis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad susitarimo 2 punkte užsakovė ir rangovė susitarė, jog iki susitarimo pasirašymo rangovė atliko ir įtraukė į aktus darbų už 141 107,54 Eur, už kuriuos užsakovė sumokėjo, taip pat darbus už 38 245 Eur, už kuriuos užsakovė nesumokėjo, rangovė turės atlikti darbų už 17 977,14 Eur.

47. Atsakovės darbuotoja G. V. 2020 m. gegužės 15 d. elektroniniu laišku informavo apeliantę, kad visi darbai pagal sutartį atlikti. Tai patvirtina ir apeliantės darbuotojas M. G., savo 2020 m. gruodžio 1 d, elektroniniame laiške teigdamas, kad fiziniai darbai objekte baigti dar gegužės mėnesį. Taigi nurodytos trys skirtingos darbų užbaigimo datos reiškia skirtingų darbų užbaigimą.

48. Apeliantė nurodo, kad šalys nepasirašė baigiamųjų darbų perdavimo–priėmimo akto, kurio turinys ir forma atitiktų sutarties priedą Nr. 5.

49. Sutarties 7.4 papunktyje nustatyta, kad rangovė užpildytus atliktų darbų aktus, pateikia užsakovei vieną kartą per mėnesį. Rangovės tinkamai atliktus darbus užsakovė priima ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio 25 dieną ir privalo patvirtinti juos arba pareikšti argumentuotą nesutikimą per penkias darbo dienas. Esant ginčytinoms pozicijoms, atliktų darbų aktą būtina patvirtinti tuo pačiu metu, nurodyti ginčo priežastis. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovės darbuotoja G. V. 2020 m. birželio 9 d. elektroniniu laišku išsiuntė apeliantei pasirašyti galutinį aktą. Apeliantė teigia, kad aktas neatitinka formos, bet nepateikia duomenų, kad per sutarties 7.4 papunktyje nustatytą terminą apie tai informavo rangovę. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė, 2020 m. gegužės 15 d. sužinojusi apie užbaigtus darbus, 2020 m. birželio 9 d. gavusi galutinį aktą, būtų rangovei pareiškusi pretenzijų dėl netinkamai atliktų darbų ar akto formos. Iš šalių susirašinėjimo elektroniniais laiškais nustatyta, kad apeliantė vengė pasirašyti rangovės pateiktus dokumentus. Užsakovė, nereaguodama į rangovės pateiktą galutinį darbų atlikimo aktą, prisiėmė riziką, kad rangovė akte nurodytus darbus atliko tinkamai. Dėl to apeliantė negali gintis, kad atsakovė pateikė aktą su trūkumais, be priedų ar kad jis neatitinka sutartyje nustatytos formos.

51. Apeliantė teigia, kad baigiamojo akto pasirašymą sieja ne tik su atsakovės atliktais darbais, bet ir dokumentų sutvarkymu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė 2020 m. gegužės 14 d. informavo užsakovę, kad įrengė ir sutvarkė siurblius ir automatiką, laukia kada bus sukabintos tvoros ir įrengtas privažiavimas prie siurblinės, kad galėtų kviesti UAB „Vilniaus vandenys“ atstovą. Atsakovė 2020 m. gegužės 15 d. raštu informavo apeliantę, kad atliko siurblinės automatikos ir vandentiekio kameros įrengimo darbus. Atsakovė 2020 m. balandžio 23 d. pasirašė sutartį su UAB „Vilniaus vandenys“ ir paskirta įpjovos data – 2020 m. gegužės 29 d. Atsakovė atkreipė apeliantės dėmesį, kad turi būti įrengtas ir aptvertas privažiavimas prie nuotekų siurblinės, kad defektų aktas būtų be trūkumų. Atsakovė 2020 m. birželio 12 d. rašte apeliantei nurodė, kad iki 2020 m. birželio 15 d. turėjo pateikti UAB „Vilniaus vandenys“ defektų aktą be pastabų, bet nuotekų siurblinės tvora ir vartai įrengti, išklotos trinkelės tik 2020 m. birželio 12 d., todėl rangovė užregistruos UAB „Vilniaus vandenys“ komisijos apžiūrai 2020 m. birželio 15 d. UAB „Vilniaus vandenys“ 2020 m. birželio 17 d. surašė defektų aktą, kuriame nustatytas apeliantės kompetencijai priskirtinas trūkumas – aplinkos, privažiavimo nuolydžio, aptvėrimo vartų sutvarkymas. Iš apeliantė 2020 m. rugpjūčio 17 d. elektroninio laiško matyti, kad vis dar šalinami trūkumai. Apeliantė 2020 m. rugpjūčio 17 d. rašte įsipareigojo iki 2020 m. rugsėjo 18 d. įrengti lietaus nuvedimo trapą. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog dokumentų tvarkymas užtruko ir dėl apeliantės kaltės. UAB „Vilniaus vandenys“ 2020 m. rugpjūčio 27 d. išdavė pažymą, kad nuotekų siurblinė atitinka projektą, 2020 m. lapkričio 27 d. pažymą, kad vandentiekio ir nuotekų tinklai prijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų.

53. Apeliantė teigia, kad laiku įvykdė susitarimo 4.1 papunktyje nustatytą įpareigojimą – išsprendė servitutų klausimą susitarimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad servitutai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat servitutų nustatymo planai patvirtinti ir pasirašytos sutartys ne 2020 m. gegužės 15 d. (susitarimo 4.1 papunktis), bet 2020 m. birželio 11 d. Dėl to pratęstinas terminas darbams atlikti (susitarimo 4.1 papunktis).

56. Teisėju kolegija sutinka, kad atsakovė nepateikė garantinio arba laidavimo rašto per sutartyje nustatytą terminą. Atsakovė pateikė į bylą šalių susirašinėjimą, taip pat UADB „Insurance Brokers Group“ elektroninius laiškus, kuriuose sprendžiamas garantinio rašto išdavimo klausimas. Draudimo bendrovės Ergo Insurace SE Lietuvos filialas, UADB „Insurance Brokers Group“ įvertinusios užsakovės pastabas, atsisakė koreguoti pagal jas draudimo raštus ir nutarė jų neišduoti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovė neįvykdė sutarties 10.18 papunkčio ir susitarimo 3.3 papunkčio dėl apeliantės kaltės, todėl pastaroji negali remtis šiuo pažeidimu.

Dėl įskaitymo taikymo

57. Prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

58. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentu, kad atsakovė parengė susitarimą. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė pakoregavo susitarimą, jį praplėtė, pakeitė siūlomus terminus, įtraukė naujų sutarties sąlygų, taip pat ir susitarimo 7 punktą, kuriame nustatyti delspinigiai.

59. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jeigu jos reikštų lupikavimo įteisinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2011). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus.

60. Nors šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo sutartinės prievolės ar ją įvykdo netinkamai, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pareigą pagrįsti sutartų netesybų dydį įrodinėdamas nuostolius, t. y. kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Taigi, kilus sutartinių netesybų mažinimo klausimui, kreditorius, grįsdamas teiginius dėl sutartyje įtvirtintų netesybų dydžio tinkamumo, nebegali remtis kompensuojamuoju sutartinių netesybų pobūdžiu ir jų, kaip minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

61. Mažindamas netesybas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais. Teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021).

62. Šalių susitarimo 7 punkte nustatytas 0,2 proc. delspinigiai, skaičiuotini nuo visos sutartyje nustatytos darbų kainos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokio dydžio delspinigiai atitinka 73 proc. dydį už metus (365 dienos x 0,2 proc. = 73 proc.). Nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio.

63. Susitarime nustatytas delspinigių dydis yra aiškiai per didelis. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į sutarties 8.3 papunktyje nustatytą delspinigių dydį – 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo atitinkamo neatlikto mokėjimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ne daugiau negu 10 proc. nuo atitinkamos mokėtinos sumos. Dėl to spręsdama dėl delspinigių dydžio, teisėjų kolegija vadovaujasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, CK 6.158 straipsnyje įtvirtinta sutarties šalių pareiga sutartiniuose santykiuose elgtis sąžiningai ir CK 6.193 straipsnio 1 bei 2 dalyse nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai ir visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes), CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise sumažinti neprotingai dideles netesybas. Dėl to susitarimo 7 punkte nustatytas netesybų dydis mažintinas iki sutarties 8.3 nustatyto dydžio delspinigių.

64. Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismas 2020 m. lapkričio 12 d. nutartyje, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartyje nusprendė, kad 0,2 proc. delspinigiai, skaičiuotini nuo visos sutarties kainos, pagrįsti (civilinės bylos Nr. e3K-3-301-969/2020, e2A-815-553/2021). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nurodytose byloje ginčai kilo iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, byloje nagrinėtos skirtingos aplinkybės. Dėl to kitose bylose teismų suformuluoti išaiškinimai netaikytini šioje byloje.

65. Iš bylos duomenų nustatyta, kad rangovė atliko darbus iki 2020 m. gegužės 15 d., bet darbų pridavimo aktą pateikė apeliantei tik 2020 m. birželio 9 d. Atsakovė taip pat nepateikė apeliantei UAB „Vilniaus vandenys“ defektų akto iki 2020 m. birželio 15 d. ir garantinio arba laidavimo rašto. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nustatytas aplinkybes ir nurodytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovė tinkamai įvykdė rangos sutartyje jai nustatytus įpareigojimus, kiek jie priklausė nuo jos valios. Atsakovė negalėjo laiku įvykdyti sutarties taip pat ir dėl apeliantės veiksmų (neveikimo). Dėl to atsakovei nekilo pareigos mokėti delspinigius. Be to, ji turi teisę reikalauti, kad apeliantė sumokėtų 15 982,55 Eur skolą už atliktus darbus. Nustačius, kad apeliantė neturi teisės reikalauti iš atsakovės delspinigių, apeliantė negalėjo pritaikyti įskaitymo instituto. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo aktą negaliojančiu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

66. Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuoti statybos rangos teisiniai santykiai, delspinigių, įskaitymo taikymo sąlygos. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, apskųstas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

67. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

68. Šalys nepateikė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 2 d. sprendimą.