Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekspertika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimo dalies civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos kariuomenės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekspertika“ dėl minimalių nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl ginčui aktualių faktinių aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų esmės

28. 2020 m. kovo 18 d. raštu pirkėja informavo teikėją, kad UAB „Žilinskis ir Ko“ atsisakė papildyti ir pateikti pilnos komplektacijos Darbo projektą su specifikacijomis, derinimais ir išpildomąja dokumentacija, atsižvelgdama į tai, pirkėja prašė pažeidimų ištaisymo darbų kiekių žiniaraščių parengimą, pažeidimų ir nekokybiškai atliktų darbų ir nekokybiškų panaudotų produktų pakeitimo kaštų (statybinės vertės) nustatymą atlikti, apžiūrėjus kompleksinį pastatą ir esamas inžinerines sistemas, lyginant su Techniniu pastato projektu. 2020 m. kovo 24 d. UAB „Ekspertika“ informavo pirkėją, kad atsižvelgiant į paskelbtą karantiną, tai, kad tyrimą (papildomą pastato apžiūrą) atliekantys ekspertai yra padidintos rizikos grupėje, darbus tęs tik paskelbus karantino pabaigą. 2020 m. balandžio 8 d. pirkėja informavo teikėją, kad ginčo pastatas yra neeksploatuojamas, Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje griežtai laikomasi COVID-19 viruso plitimo prevencijos priemonių bei teisės aktais nustatytomis karantino režimo priemonėmis nėra apribotas ekspertizės paslaugų teikimas, todėl UAB „Ekspertika“ specialistai turi galimybę saugiomis sąlygomis atlikti papildomą pastato apžiūrą.

29. 2020 m. rugsėjo 8 d. tarp UAB „Ekspertika“ ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės buvo pasirašytas Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, patvirtinantis UAB „Ekspertika“ įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymą.

30. 2020 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė, vadovaudamasi Sutarties 11.1 punktu, nurodė Lietuvos kariuomenės Finansų ir apskaitos departamentui inicijuoti sąskaitos išrašymą UAB „Ekspertika“ dėl delspinigių nuo vėluojamų paslaugų vertės – nuo 18 000 Eur sumos 0,2 proc. dydžio delspinigius (9 072 Eur) už kiekvieną uždelstą dieną nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Išrašytą sąskaitą faktūrą serija FTT Nr. 20056, kurioje buvo nurodyti iš anksto sutarti minimalūs nuostoliai pagal 2019 m. lapkričio 21 d. Sutarties Nr. SK-155 Bendrosios dalies 11.1 punktą – 9 072 Eur, UAB „Ekspertika“ 2020 m. spalio 16 d. grąžino pirkėjai, nurodydama, kad nesutinka su darbų vėlavimo aplinkybėmis ir sumos paskaičiavimu, nes (1) parengti sąmatų ir papildyti ekspertizės aktą privalomomis pastabomis nebuvo galimybės, nes statinio ekspertizei nebuvo pateiktas pilnos komplektacijos Darbo projektas, (2) dėl to teko skirti papildomus resursus ir važiuoti į papildomas pastato apžiūras, (3) 2020 m. liepos 28 d. pateikus papildytą Statinio ekspertizės aktą, iš pirkėjos buvo gauta pastaba pateikti Statinio ekspertizės aktą, pasirašytą visų ekspertų, o ne tik teikėjos direktorės bei ekspertizės vadovo, todėl visų pasirašytas dokumentas buvo pateiktas 2020 m. rugsėjo 3 d., (4) Sutarties Bendrosios dalies11.1 punkte nurodoma, kad paslaugų trūkumų ištaisymo terminas numatomas Specialiosios dalies 7 punkte, kadangi šiame punkte nėra numatytas paslaugų trūkumų ištaisymo terminas, delspinigiai negali būti skaičiuojami.

31. 2020 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-26429-959/2020 priėmė įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš UAB „Ekspertika“ Lietuvos kariuomenės naudai 9 072 Eur minimalius nuostolius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 072 Eur) nuo bylos iškėlimo (2020 m. spalio 29 d.) teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Kauno apylinkės teismas, nustatęs, kad Lietuvos kariuomenės pareiškimas neatitinka leistinumo reikalavimų (CPK 431 straipsnio 2 dalies 6 punktas), 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi 2020 m. spalio 29 d. teismo įsakymą panaikino ir Lietuvos kariuomenės pareiškimą paliko nenagrinėtą.

32. Lietuvos kariuomenei kreipusis į teismą dėl minimalių nuostolių iš UAB „Ekspertika“ pritesimo, Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 23 sprendimu, priėmęs ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų (4 284 Eur), priteisė Lietuvos kariuomenei iš UAB „Ekspertika“ 4 788 Eur minimalių nuostolių (netesybų) bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 788 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

33. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovė UAB „Ekspertika“ pateikė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad dalis ieškinio reikalavimų (dėl 1 260 Eur) pareikšti, praleidus sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, likusi reikalavimų dalis nepagrįsta, nes atsakovė faktiškai įvykdė Sutartį. Be to, teismas neįvertino aplinkybių dėl netesyboms taikytų Sutarties nuostatų neatitikimo nurodytų sąskaitos faktūros ir 2020 m. rugsėjo 16 d. ieškovės rašto turiniui, nesant įtvirtintos atsakovės atsakomybės netesybų forma už paslaugų suteikimą, pažeidus Sutartyje nustatytą paslaugų teikimo pabaigos terminą, Apeliantės įsitikinimu, neatsižvelgta ir į tai, kad Sutarties vykdymas užsitęsė ne dėl nuo atsakovės priklausančių priežasčių bei nepagrįstai netenkintas reikalavimas mažinti netesybas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

34. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokia galimybė skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Šalims sutartyje nustačius, kad už esminį Sutarties pažeidimą mokamos netesybos, joms ši nuostata yra privaloma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Teismai, spręsdami sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, taip pat privalo vadovautis šalių sutarties nuostatomis. Kartu pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

35. Šios nutarties 27 – 30 punktuose išdėstytos faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina apeliantę praleidus Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminą, t. y. atsakovė, įsipareigojusi iki 2019 m. gruodžio 31 d. pateikti ieškovei Statinio projektų ekspertizės ir Statinio ekspertizės aktus, pastaruosius pateikė tik 2020 m. sausio 21 d., kurie taip pat turėjo trūkumų. Atliktų darbų perdavimo – priėmimo aktas, patvirtinantis tinkamą UAB „Ekspertika“ įsipareigojimų pagal Sutartį įvykdymą (Sutarties Specialiosios dalies 3.7 punktas, Bendrosios dalies 3.2 punktas), tarp Sutarties šalių buvo pasiraišytas tik 2020 m. rugsėjo 8 d. Nors tiek ieškinyje, tiek apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad Sutarties įvykdymas užsitęsė ne nuo jos priklausančių priežasčių, tačiau į bylą pateikti duomenys tokių aplinkybių nepatvirtina. Priešingai, iš į bylą pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad teikėja kreipėsi į pirkėją dėl deklaruotų tinkamai įvykdyti Sutartį kliūčių tik 2020 m. sausio 21 d., t. y. jau būdama praleidusi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo terminą. Taigi, netgi sutinkant, kad tinkamam Sutarties įvykdymui atsakovei sutrukdė atitinkamų duomenų trūkumas, akivaizdu, kad ši aplinkybė buvo nustatyta ir apie ją pirkėja buvo informuota jau po Sutarties įvykdymo termino praleidimo. Todėl daroma išvada, kad nesavalaikio sutartinių įsipareigojimų įvykdymą lėmė pačios teikėjos veiksmai (neveikimas).

36. CK 6.71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad minimalių nuostolių, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., kurie Sutarties Bendrosios dalies 1.1.6 punkte apibrėžiami kaip Sutarties nustatyta arba Sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuota ir neginčijama pinigų suma, kurią teikėjas įsipareigoja sumokėti pirkėjui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai, priteisimą grindžia Sutarties Specialiosios dalies 9.4 punktu ir Bendrosios dalies 11.5 punktu. Sutarties Bendrosios dalies 11.5 punkte nustatyta, kad jeigu nebuvo suteiktos paslaugos, kurias dar galima suteikti, ar paslaugų teikimo trūkumus galima ištaisyti, teikėjas įsipareigoja ne vėliau kaip per Specialiojoje dalyje numatytą terminą nuo pirkėjo raštiškų pastabų ir / ar pretenzijų pateikimo suteikti nesuteiktas paslaugas arba ištaisyti paslaugų suteikimo trūkumus. Teikėjas, per nurodytą terminą nesuteikęs paslaugų arba neištaisęs jų teikimo trūkumų, moka pirkėjui Sutarties Specialiojoje dalyje nurodytą sumą / procentą nuo nesuteiktų paslaugų ar paslaugų, kurių teikimo trūkumai neištaisyti kainos be PVM šalių iš anksto susitartų minimalių nuostolių už kiekvieną uždelstą dieną. Sutarties Specialiosios dalies 9.4 punkte įtvirtina, kad Sutarties Bendrosios dalies 11.5 punkte numatytų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis 2 proc. nuo nesuteiktų paslaugų, kurių teikimo trūkumai neištaisyti vertės už kiekvieną uždelstą dieną. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias Sutarties nuostatas pagal sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis) nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pritaria pirmosios instancijos teismui, kad bylos faktinės aplinkybės patvirtina aukščiau išdėstytų Sutarties sąlygų taikymo atsakovės atžvilgiu pagrįstumą.

37. Aukščiau padarytos išvados nepaneigia ir tai, kad atsakovei teiktuose dokumentuose nurodomas minimalių nuostolių skaičiavimo sutartinis pagrindas skyrėsi nuo nurodomo ieškinyje. Nors 2020 m. rugsėjo 16 d. Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės rašte ir sąskaitoje faktūroje serija FTT Nr. 20056 buvo nurodytas netinkamas sutartinis jų skaičiavimo pagrindas, minimalūs nuostoliai buvo skaičiuojami pagrįstai. Minimalūs nuostoliai buvo skaičiuojami už 18 000 Eur sumą, taikant 0,2 proc. dydį nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. Nors Sutarties Specialiosios dalies 9.4 punktas ir numato, kad Sutarties Bendrosios dalies 11.5 punkte numatytų šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių dydis 2 proc. nuo nesuteiktų paslaugų, kurių teikimo trūkumai neištaisyti vertės už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ieškovė atsakovės atžvilgiu taikė mažesnį – 0,2 proc. minimalių nuostolių dydį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad netesybų dydis turi atitikti realius kreditoriaus patirtus nuostolius, kita vertus, sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos reikalauti atlyginti kreditorius turi teisę neįrodinėdamas jų dydžio. Taigi, ieškovės sprendimas taikyti mažesnį nei Sutarties 9.4 punkte nustatytą minimalių nuostolių dydį šiuo atveju nepaneigia atsakovės sutartinio įsipareigojimo padengti ieškovės patirtus minimalius nuostolius, kurie atsirado atsakovei pažeidus Sutarties įvykdymo terminą.

38. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė sumažinti ieškovės prašomų priteisti netesybų dydį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis). <…> Minimalios netesybų dydžio ribos nustatymas nereiškia, kad netesybos visais atvejais turi būti sumažinamos iki minimalių nuostolių ar įrodytų nuostolių dydžio. Pažymėtina, kad kreditorius pagrįsti netesybas įrodinėdamas nuostolius privalo tik tuo atveju, jeigu pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas. Kreditorius turėtų įrodinėti tikėtinus nuostolius, tačiau tik tam, kad pagrįstų protingą netesybų dydį. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys. Tai, kad netesybų suma viršija nuostolių sumą, nebūtinai reiškia, kad netesybos automatiškai privalo būti sumažintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013).

39. Pažymėtina, kad nors teismas gali (turi teisę) mažinti delspinigių, apskaičiuotų pagal viešojo pirkimo sutarties sąlygas, sumą, tačiau, sprendžiant dėl netesybų dydžio, atsižvelgtina į viešojo pirkimo sutarties pobūdį, vertinant tiekėjo veiksmus pirkimo procedūrose, netesybų dydžio išviešinimo aplinkybę iki sutarties sudarymo (ar iš sutarties projekto ar pirkimo sąlygų buvo aiškus jų dydis) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 562/2013).

40. Viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose dėl jų specifikos, inter alia (be kita ko), susijusios su unikaliais pirkimo objektais (prekėmis, paslaugomis ar darbais), kurie paprastai nenaudojami komerciniais tikslais, kreditorėms (perkančiosioms organizacijoms), jei atsakovai (tiekėjai) pareikštų prieštaravimus (ar pats teismas savo iniciatyva pradėtų nagrinėti šį klausimą), neretai būtų pernelyg sunku ar apskritai neįmanoma tiksliai įrodyti pagal viešojo pirkimo sutartį apskaičiuotų netesybų santykį su kilusiais realiais nuostoliais. Atsižvelgiant į tai, jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus, atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

41. Bylos duomenimis, 2019 m. lapkričio 11 d. Paslaugų viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. SK-155 buvo sudaryta, turint tikslą įvertinti, ar rangovės UAB „Žilinskis ir Ko“ pastatyto ypatingos paskirties statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), projektas atitinka statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 nuostatas, ar atitinka projektinius sprendinius ir ar statybos metu naudotos projekte numatytos medžiagos, taip pat nustatyti priežastis, kodėl neveikia priešgaisrinė signalizacija, ar atitinka projektinius sprendinius ir galiojančių statybos techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir kt. (Sutarties 2 priedo „Statinio projekto ir statinio bendrosios ekspertizės Techninė specifikacija TS-149“ 3.1 – 3.10 punktai). Ginčo Sutartis buvo sudaryta ieškovės įvykdo viešojo pirkimo pagrindu, turint tikslą per Sutartyje nustatytą terminą, kurio pratęsimo galimybė nebuvo numatyta, gauti statinio projekto ir statinio ekspertizės paslaugas, kurios buvo būtinos, siekiant pradėti šalinti statinio trūkumus ir pilna apimtimi pradėti eksploatuoti pastatą. Būtent atsakovės veiksmai (neveikimas) nulėmė, kad ieškovė 252 dienas negalėjo imtis aukščiau nurodytų pastato trūkumų šalinimo veiksmų, kartu nusitęsė ir pastato, reikalingo Lietuvos kariuomenei, eksploatacija. Tai paneigia atsakovės argumentus, kad ieškovė realių nuostolių dėl atsakovės laiku neįvykdytos Sutarties nepatyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste, taip pat tai, kad ieškovė, minėta, iš esmės pati, siekdama būti sąžininga, taikė mažesnį, t. y. 0,2 proc. minimalių nuostolių dydį, kuris priteisiamas už palyginti neilgą laikotarpį (nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d.), įrodo, kad pagrindo mažinti prašomų priteisti netesybų nebuvo.

42. Atsakovė taip pat teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas dėl 1 260 Eur minimalių nuostolių pritesimo už pradelstas 35 dienas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. birželio 2 d. yra pareikštas, praleidus sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą. Šį argumentą atsakovė grindžia tuo, jog nors ieškovė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pateikė 2020 m. spalio 28 d., teismas 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsisakė jį nagrinėti, todėl 2020 m. spalio 28 d. ieškovės kreipimasis į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo nenutraukė sutrumpinto šešių mėnesių ieškinio senaties termino eigos.

43. CK 1.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka, 4 dalyje – kad ieškinio, kurį teismas paliko nenagrinėtą, pareiškimas ieškinio senaties termino nenutraukia, jeigu pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas dėl ieškovo kaltės; ieškinio senaties terminas taip pat nenutraukiamas, jeigu buvo atsisakyta priimti ieškinio pareiškimą arba ieškovas ieškinio atsisakė. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šias nuostatas, konstatuota, kad ieškinio senaties terminą nutraukia tik ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka (CK 1.130 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo kreipimasis su skundais į kitas institucijas, taip pat į teismą, kuriam ši byla neteisminga, ieškinio senaties termino nenutraukė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-922/2003); kai skundą buvo atsisakyta priimti kaip priskirtiną ne administraciniam, o bendrosios kompetencijos teismui, skundo padavimas ieškinio senaties termino nenutraukė (CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 1.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2005); jeigu ieškinys ieškovui grąžinamas per teismo nustatytą terminą nepašalinus jo trūkumų (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis), tokio ieškinio pateikimas ieškinio senaties termino eigos nenutraukia (CK 1.130 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007); laiku paduoto pareiškimo atsisakymo priimti dėl nustatytų procesinių trūkumų faktas kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste gali būti pripažintas svarbiu, sprendžiant dėl praleisto termino atnaujinimo pažeistoms teisėms ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012). <…> Sistemiškai aiškindamas pirmiau nurodytas CK 1.130 straipsnio nuostatas ir nurodytą kasacinio teismo praktiką, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl ieškinio senaties termino nutraukimo pagrindų buvimo, atsižvelgtina į konkrečios bylos faktines aplinkybes bei ieškovo kaltės dėl netinkamai įgyvendintos teisės kreiptis į teismą elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013).

44. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė sutartinius įsipareigojimus turėjo įvykdyti iki 2019 m. gruodžio 31 d. (imtinai), tačiau ji nustatytą terminą pažeidė. Pagal Sutarties Bendrosios dalies 1.2 punktą, šalių iš anksto sutartų minimalių nuostolių skaičiavimas pradedamas kitą dieną po paskutinės pagal Sutartį įsipareigojimų įvykdymo termino dienos ir baigiamas Sutarties šaliai įvykdžius įsipareigojimus (paskutinė skaičiavimo diena yra laikoma įsipareigojimų įvykdymo diena). Sutarties Bendrosios dalies 3.2 punktas numatė, kad tinkamai suteiktos paslaugos perduodamos – priimamos abiem šalims pasirašius perdavimo – priėmimo aktą, kuris pasirašomas tik tuo atveju, jeigu paslaugos suteiktos kokybiškai ir atitinka Sutartyje ir jos priede (-uose) joms nustatytus reikalavimus (jeigu pasirašomas). Šiuo atveju toks aktas buvo pasirašytas 2020 m. rugsėjo 8 d., o ieškovė atsakovei sąskaitą dėl minimalių nuostolių išrašė 2020 m. rugsėjo 16 d., kuri buvo pateikta atsakovei 2020 m. rugsėjo 24 d. bei atsakovės 2020 m. spalio 16 d. raštu buvo grąžinta ieškovei. Lietuvos kariuomenė 2020 m. spalio 28 d. kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo į Kauno apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. eL2-26429-959/2020. 2020 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismas priėmė įsakymą, tačiau nustatęs, kad Lietuvos kariuomenės pareiškimas neatitinka leistinumo reikalavimų (CPK 431 straipsnio 2 dalies 6 punktas) 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 29 d. teismo įsakymą panaikino ir Lietuvos kariuomenės pareiškimą paliko nenagrinėtą.

45. Vadovaujantis CPK 431–440 straipsniais, kai teismui pateikiamas prašymas išduoti teismo įsakymą, kuriame reikalaujama aiškiai per didelių netesybų (ar palūkanų), teismas, gavęs tokį prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad teismo įsakymo skundimo teisė ribojama (CPK 436 straipsnio 7 dalis) bei į tai, kad teismas netesybas (ir palūkanas) gali mažinti tik ginčo teisenoje, turėtų atsisakyti priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 straipsnio 2 dalis).

46. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju, kai pareiškimas dėl teismo įsakymo buvo pateiktas, pažeidžiant leistinumo reikalavimus (CPK 431 straipsnio 2 dalies 6 punktas), tačiau teismo priimtas ir išnagrinėtas, priimant 2020 m. spalio 29 d. teismo įsakymą, kol buvo galutinai 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi konstatuota, kad pareiškimas neatitinka leistinumo reikalavimų, laikytina, kad nėra ieškovės kaltės dėl netinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo, ir pripažintina, kad ji sąžiningai gynė savo teises, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškinio reikalavimas dėl 1 260 Eur minimalių nuostolių pritesimo už pradelstas 35 dienas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 28 d. iki 2020 m. birželio 2 d. yra pareikštas, praleidus sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytus teisinius argumentus, sprendžia, kad pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra.

48. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

49. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą iš ieškovės. Tačiau atsakovei apeliaciniam teismui nepateikus jokių procesinių dokumentų, jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.