- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-07
- Bylos Nr.
- 1-1323-1131/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08756-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- R. R.
- Advokatai
- Povilas Latvys
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. R. 2021 m. kovo 22 d. apie 13.41 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 232, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija.
R. R. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. R. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad nagrinėjamo įvykio dieną, šeštadienį nuvažiavo į Klaipėdą. Dirbo tuo metu autobuso vairuotoju. Ryte grįžo į Vilnių, namo grįžo apie 7 valandą. Parvažiavęs draugei sakė, kad blogai jaučiasi, pasistatė mašiną ant pravažiavimo, tačiau ji netrukdė kitiems automobiliams pravažiuoti. Turėjo namuose degtinės, kadangi blogai jautėsi, išgėrė. Automobilyje turėjo dar degtinės, išgėrė ir ten buvusią degtinę. Tikrai neplanavo niekur važiuoti, gal tik pavažiavo šiek tiek, kad patrauktų mašiną. Buvo išgėręs ir vaistų, jie susimaišė su alkoholiu, todėl gerai neprisimena. Tai yra raminantis vaistai, kurių negalima maišyti su alkoholiu. Pripažįsta, kad vairavo neblaivus, norėjo automobilį normaliai pastatyti, todėl porą metrų pavažiavo. Savo elgesį vertina neigiamai, kadangi negali dirbti. Apie 34 metus dirba vairuotoju. Nėra piktnaudžiaujantis alkoholiu, žada daugiau neraminti nervų alkoholiu. Dabar važinėja visuomeniniu transportu. Paaiškino, jog su sūnumi santykiai yra labai geri. Bendrauja, nekonfliktuoja, dažnai susiskambina, važiuoja į sodybą kartu. Išėjęs iš areštinės, iš karto sūnui pirmam paskambino ir papasakojo apie įvykį. Jis morališkai nepagyrė jo už tokį poelgį. Sūnus yra baustas administracine tvarka už greičio viršijimą.
Liudytojas G. R., apklausiamas teismo posėdžio metu, parodė, kad santykiai su tėčiu (R. R.) labai geri. Kasdien susiskambina, susitinka pagal galimybes. Jis visada padeda jam kaime, sodyboje. Bendrauja įvairiomis temomis. Po to, kai tėtį paleido iš areštinės, jis R. R. apibarė, neigiamai vertina jo elgesį. Liepė susitaikyti su tuo, ką padarė. Mano, jog galėtų tėčiui daryti teigiamą įtaką, kadangi jis klauso jo patarimų. Po įvykio buvo susitikę su tėčiu, alkoholio nevartojo. Pažymi, kad kartais alkoholį kartu vartojo, tačiau saikingai ir po to nevairavo. Stengiasi, kad tėtis nevartotų alkoholio ir išgėręs nesiartintų prie automobilio.
Kadangi kaltinamasis R. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2021 m. kovo 22 d. 13.43 val. gautas pranešimas, jog kieme stovi automobilis ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris užstatęs pravažiavimą. Bekalbant su vairuotoju, jis užmigo. Vyras galimai neblaivus, minėtas automobilis stovėjo užvestu varikliu (b. l. 3).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. D. parodė, kad dirba vyr. patruliu. 2021 m. kovo 22 d. dirbo dieninėje pamainoje. Apie 13.41 val. iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad kieme, (duomenys neskelbtini), užstatęs pravažiavimą, stovi automobilis „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio viduje už vairo sėdi vairuotojas, su juo bendraujant jis užmigo. Pranešėjas įtaria, kad vyras galimai neblaivus, o automobilis yra įjungtu varikliu. Atvykus į įvykio vietą, kieme pastebėjo užvestu varikliu stovintį automobilį „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o už vairo sėdėjo apie (duomenys neskelbtini) amžiaus vyras, kaip vėliau paaiškėjo – R. R.. Bendraujant su juo susišnekėti nepavyko, vyras buvo apsiseilėjęs, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Įtarus, kad vyrui galimai sutriko sveikata, į įvykio vietą buvo iškviesti medikai. Atvykusi GMP brigada, apžiūrėjo R. R., tačiau sveikatos sutrikimų jam nenustatė. Automobilyje ant galinės sėdynės buvo pastebėtas stiklinis 0,2 litro talpos atidarytas butelis su užrašu „Bajorų degtinė“, kuris buvo iki pusės pilnas. Įtarus, kad jis gali būti neblaivus, jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir jam sutikus, alkotesterio pagalba 14.15 val. pirmo pūtimo metu nustatytas 2,52 promilės girtumas, antro pūtimo metu 14.35 val. nustatytas 2,56 promilės girtumas. R. R. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą, tačiau daugiau ką nors paaiškinti dėl girtumo nesugebėjo. Įvykio vietoje prie jų priėjo liudytoja L. D., kuri paaiškino, kad atvykusi norėjo įvažiuoti į namo, (duomenys neskelbtini), kiemą, tačiau įvažiavimas buvo užstatytas automobiliu „Audi“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o kai ji priėjo prie automobilio, tai pastebėjo už vairo sėdintį vyrą, apie 60 m. amžiaus, kuris nesiorientavo aplinkoje, nerišliai kalbėjo, nuo jo jautėsi sklindantis alkoholio kvapas, o kai ji pasiteiravo vairuotojo, ar viskas gerai, pastarasis palinksėjo galva, pavažiavo į priekį kelis metrus ir sustojęs užmigo. Tada L. D. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. R. R. automobilyje buvo vienas, jis 14.15 val. buvo sulaikytas (b. l. 12-13).
Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės nustatytos ir iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulio A. D. 2021 m. kovo 22 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 10).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta L. D. parodė, kad 2021 m. kovo 22 d., maždaug apie 13.20-13.30 val., ji atvažiavo į savo namo kiemą, (duomenys neskelbtini). Važiavo savo automobiliu ir įvažiavus į kiemą, ji pamatė viduryje pravažiavimo stovintį automobilį ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos su įjungtu varikliu. Už automobilio vairo sėdėjo vyriškis. Kadangi ji negalėjo pravažiuoti iki namo, ji kelis kartus panaudojo garso signalą, kažkiek palaukė, ji priėjo prie vairuotojo, jis sėdėjo už automobilio vairo atsirėmęs į sėdynę. Ji dar jo paklausė, ar viskas gerai, atrodė, kad jis kažkoks neadekvatus, tačiau atsakė, kad jam viskas gerai. Ji tada paprašė patraukti automobilį ir atsisėdo atgal į savo automobilį. Netrukus iš kiemo taip pat pradėjo važiuoti ,,Škoda“ automobiliu vyriškis. Jis taip pat sustojo, kadangi negalėjo pravažiuoti. Su juo dar šiek tiek pakalbėjo ir ji jam pasakė, kad ji jau iškvietė policijos pareigūnus. Tas pats kaimynas pasakė, kad jis irgi kvies policijos pareigūnus. Kadangi ji nelabai galėjo pravažiuoti iki savo kiemo, ji automobilį paliko šalikelėje ir negalėdama ilgiau laukti išėjo namo. Maždaug po 30 minučių, laiko negali tiksliai pasakyti, jai paskambino policijos pareigūnai ir paprašė, kad ji išeitų į kiemą. Ji jiems surašė paaiškinimą ir jie ją paleido. Vairuotojo, kuris sėdėjo neblaivus už vairo, ji nepažįsta, tik iš matymo gali pasakyti, kad jis gyvena kažkurioje jų namo laiptinėje. Paties vairavimo fakto ji nematė, tik pastebėjo, kad automobilis buvo pajudėjęs šiek tiek nuo savo pirminės stovėjimo vietos (b. l. 37).
Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės nurodytos ir rašytiniame L. D. 2021 m. kovo 22 d. paaiškinime (b. l. 35).
Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2021 m. kovo 22 d. 14.15 val. R. R. buvo nustatytas 2,52 prom. girtumo laipsnis, o 14.35 val. ? 2,56 prom. girtumo laipsnis (b. l. 16). Pagal alkotesterio ,,Draeger Alcotest 6810“ patikros sertifikato Nr. 1308814 kopiją šio alkotesterio patikra galiojo iki 2021 m. balandžio 9 d. (b. l. 18).
2021 m. kovo 22 d. 14.12 val. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad R. R. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad jis eiti tiesia linija (pėda po pėdos) negali, taip pat stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali (b. l. 17).
VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), valdytojas-savininkas yra R. R. (b. l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio ,,Audi A4“ (2003 m., dyzelinas, 132 kW/179 AG, Universalas) kaina Lietuvoje 2021 m. kovo mėn. su PVM yra 2110 Eur (b. l. 30).
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. R. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Taigi, byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino R. R. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu R. R. pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus, po to perstatė automobilį. Tai, jog R. R. vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojų A. D. ir L. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, BIRT žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio kvitų rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad R. R. 2021 m. kovo 22 d. apie 13.41 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 232, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija. R. R. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo R. R.
Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis R. R. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tiek laiduotojas G. R. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl R. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą. Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotojas ir kaltinamasis palaikė šį prašymą ir prašė R. R. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. R. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką R. R. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis R. R. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio viso baudžiamojo proceso metu. Ketvirta, dėl R. R. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, nebuvo padaryta žala kitiems asmenims.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena aplinkybė, kurią turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytos. R. R. yra vidutinio amžiaus, dirbo (b. l. 68), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 69), anksčiau baustas administracine tvarka kartą, bauda sumokėta (b. l. 70-72), kaip minėta, anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 73-74), neįgalus. Duomenų apie jo psichiatrinį ar priklausomybės lygų gydymą byloje nėra. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisiamojo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, tai nėra būdingas elgesys šiam asmeniui, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis R. R. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad visų bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir prokurorė.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sūnus G. R.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog G. R. anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas kartą už KET pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 2 dalyje, bauda sumokėta. Darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apibūdinamas teigiamai. Teismo posėdžio metu pats G. R. parodė, kad su R. R. bendrauja dažnai, tiek susiskambina, tiek susitinka. Teigia, kad tėvas klauso jo patarimų ir įsiklauso. Po to apie įvykį R. R. pats jam papasakojo, gailėjosi. Tėvo R. R. poelgį vertina neigiamai, kaip netoleruotiną, prižiūri, kad jis nebevartotų alkoholio ir nevairuotų. Taigi, kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų G. R. paaiškinimų, jis rūpinasi tėvo ateitimi, juo pasitiki, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų. Paties kaltinamojo G. R. teigimu, jis turi tėvui įtakos, todėl bus geru laiduotoju. Tvirtą ryšį bei jo galima įtaką kaltinamajam rodo ir tai, kad G. R. ir R. R. yra susiję giminystės ryšiu, t. y. jie yra sūnus ir tėvas.
Teismas sprendžia, kad G. R. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojo pareigas, ir nekyla abejonių, kad jis darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad G. R. yra dirbantis, su kaltinamuoju R. R. dažnai susitinka, bendrauja, tokia jo pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už tėvą yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas G. R. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimas jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant G. R. sutikimui ir prašymui, taip pat į jo finansinę padėtį, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį G. R. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant 1 metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo R. R.
BK 67 straipsnio 2 dalis numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, R. R. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad R. R. vairavo, kai jam nustatyta 2,52 promilės etilo alkoholio koncentracija, praeityje neteistas, kartą baustas administracine tvarka, savo kaltę pripažino, vairavo gatvėje, kieme, nedidelį atstumą, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, spręstina, kad kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. kovo 23 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018).
Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam R. R., iš bylos medžiagos matyti, kad iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog R. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo R. R. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis R. R. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė – 2110 Eur (su PVM) (b. l. 30), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, nes kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, tai darė gatvėje kieme, dienos metu. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats R. R. (b. l. 25). Teismo vertinimu, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas kartu su specialiosios teisės atėmimu, yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad R. R. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 23 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribotos nuosavybės teisės į R. R. priklausančią transporto priemonę ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), nustatant terminą nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., turto saugotoju paliekant R. R. (b. l. 31). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 46) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
R. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 22 d. 14.15 val. iki 2021 m. kovo 23 d. 11.46 val. (b. l. 43, 45).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą R. R. nutraukti.
Paskirti R. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ? t. y. nuo 2021 m. kovo 23 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį – ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę, valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2021 m. kovo 23 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. R. priklausančią transporto priemonę ? ,,Audi A4“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini)), nustatant terminą nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 23 d., turto saugotoju paliekant R. R., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.