Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.4.5; 1.2.14.5.1; 1.2.14.6.1; 2.1.3.7; 2.1.14; 2.4.6.1

2022 m. rugsėjo 20 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Evaldo Gražio, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D., nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Klemenio ir Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus (Andrej) Mirnyj apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal BK 181 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė, taikant visiško bausmių sudėjimo būdą, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 450 MGL dydžio (16 947 Eur) bauda, ir V. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 450 MGL dydžio (16 947 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką V. M. įskaitytas pagal Šiaulių apygardos teismo 2019 m. sausio 16 d. baudžiamąjį įsakymą paskirta ir sumokėta 450 MGL dydžio (16 947 Eur) bauda ir nutarta, kad V. M. yra atlikęs baudos bausmę – sumokėjęs visą jam paskirtą baudą, taip pat į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. vasario 28 d.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), 67 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 6 punktu, V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. M. 1 (vienerius) metus neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 25 MGL (941,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio redakcija iki 2017 m. spalio 5 d.), įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, bei atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 2 (dvejus) metus (BK 68² straipsnis, 2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamoji byla pagal BK 222 straipsnio 1 dalį V. M. nutraukta.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. M. palikta ta pati – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (1 883 Eur) bauda.

B. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 110 MGL dydžio (4 142,60 Eur) bauda, ir B. J. paskirta galutinė bausmė – 150 MGL dydžio (5 649 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę B. J. įskaityta pagal Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendį paskirta ir sumokėta 110 MGL dydžio (4 142,60 Eur) bauda ir sulaikyme išbūtas laiką nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. vasario 28 d. (2 dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nutarta, kad B. J. yra atlikusi 114 MGL dydžio (4 293,24 Eur) baudos bausmę, likusi neatlikta bausmė – 36 MGL dydžio (1 355,76 Eur) bauda. Paskirtai baudai sumokėti nustatytas šešių mėnesių terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamoji byla pagal BK 222 straipsnio 1 dalį B. J. nutraukta.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo B. J. palikta ta pati – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį 100 MGL dydžio (3 766 Eur) bauda;

- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 200 MGL dydžio (7 532 Eur) bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir E. D. paskirta galutinė bausmė – 210 MGL dydžio (7 908,60 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę E. D. įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. vasario 26 d. iki 2018 m. kovo 14 d. (17 dienų), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir nutarta, kad E. D. yra atlikęs 34 MGL dydžio (1 280,44 Eur) baudos bausmę, likusi neatlikta bausmė – 176 MGL dydžio (6 628,16 Eur) bauda. Paskirtai baudai sumokėti nustatytas vienerių metų terminas, jį skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. D. palikta ta pati – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Iš E. D. civilinei ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 3 500 (trys tūkstančiai penki šimtai) Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. M. pripažintas kaltu ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal 2017 m. kovo 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų direktoriaus pareiginių nuostatų 2.1. punktą privalėdamas saugoti, tinkamai naudoti bendrovės turtą, pagal 2.4.1. punktą sudaryti bendrovės vardu sandorius ir pagal savo kompetenciją atlikti operacijas su bendrovės turtu, pagal 2.4.1.4. punktą atlikti prekių ir paslaugų pirkimus pagal bendrovėje nustatytą pirkimų tvarką, siekdamas sau turtinės naudos ir turėdamas savanaudišką tikslą iš anksto neapibrėžtą laiko tarpą įvairiais jam prieinamais būdais savintis jam patikėtą svetimą vadovaujamos įmonės turtą, veikdamas kartu su šios įmonės jam pavaldžiais darbuotojais bei įvairių įmonių atstovais, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2017 m. lapkričio mėn. kartu bendrais veiksmais pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą, o būtent:

jis, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovu J. K., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ne vėliau kaip 2017 metų birželio mėnesį su juo (J. K.) susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vykdomai veiklai reikalingas medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis, o dėl tokiu būdu susidariusio kainų skirtumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiekiamas prekes gautų piniginių lėšų dalį J. K. perduos jam (V. M.), po to, vykdant šį susitarimą 2017 m. birželio 9 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 14, pagal ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius reikalingas medžiagas ir už jas ruošiantis apmokėti arba jau apmokėjus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis, 2017 m. liepos 19 d. J. K. paprašė apie jo ir V. M. neteisėtą susitarimą nežinančio V. K. nuvežti ir perduoti V. M. neįvardintą pinigų sumą bei tam tikslui perdavė jam (V. K.) voką su 1 000 Eur, po to, 2017 m. liepos 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), M., V. K. perdavė jam (V. M.) šiuos 1 000 Eur, kuriuos jis pasisavino, ir taip jis, padedant J. K., pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 1 000 Eur.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius reikalingas medžiagas ir už jas ruošiantis apmokėti arba jau apmokėjus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis, 2017 m. rugpjūčio 11 d. J. K. paprašė apie jo ir V. M. neteisėtą susitarimą nežinančio V. K. nuvežti ir perduoti V. M. neįvardintą pinigų sumą bei tam tikslui perdavė jam (V. K.) voką su 2 000 Eur, po to, 2017 m. rugpjūčio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), M., V. K. perdavė jam (V. M.) šiuos 2000 Eur, kuriuos jis pasisavino, ir taip jis, padedant J. K., pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 2 000 Eur.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius reikalingas medžiagas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jas ruošiantis apmokėti arba jau apmokėjus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis, 2017 m. spalio 10 d. J. K. paprašė apie jo ir V. M. neteisėtą susitarimą nežinančio V. K. nuvežti ir perduoti V. M. neįvardintą pinigų sumą bei tam tikslui perdavė jam (V. K.) voką su 1 500 Eur, po to, 2017 m. spalio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), M., V. K. perdavė jam (V. M.) šiuos 1 500 Eur, kuriuos jis pasisavino, ir taip jis, padedant J. K., pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 1 500 Eur.

Be to, jis, turėdamas vieningą tyčią savintis jam patikėtą svetimą turtą, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu V. K., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ne vėliau kaip 2017 metų rugsėjo mėnesį susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vykdomai veiklai reikalingas medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis, o dėl tokiu būdu susidariusio kainų skirtumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiekiamas prekes gautų piniginių lėšų dalį V. K. perduos jam (V. M.), po to, vykdant šį susitarimą 2017 m. rugsėjo 11 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. P/17/01, pagal ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius reikalingas medžiagas ir jas ruošiantis apmokėti arba jau apmokėjus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis, 2017 m. rugsėjo 21 d. V. M. darbo kabinete, esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, V. K. perdavė jam (V. M.) 250 Eur, kuriuos jis pasisavino, ir taip jis, padedant V. K., pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 250 Eur.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad dėl susidariusio kainų skirtumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiekiamas prekes gautų piniginių lėšų dalį V. K. perduos jam (V. M.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius reikalingas medžiagas ir už jas ruošiantis apmokėti arba jau apmokėjus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis, 2017 m. spalio 4 d. V. M. darbo kabinete, esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, V. K. perdavė jam (V. M.) 300 Eur, kuriuos jis pasisavino, bei dalį pasisavintų lėšų – 150 Eur perdavė B. J., ir taip jis, padedant V. K., pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 300 Eur.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad dėl susidariusio kainų skirtumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiekiamas prekes gautų piniginių lėšų dalį V. K. perduos jam (V. M.), UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius reikalingas medžiagas ir už jas ruošiantis apmokėti arba jau apmokėjus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis, 2017 m. lapkričio 10 d. V. M. darbo kabinete, esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, V. K. perdavė jam (V. M.) 2 000 Eur, kuriuos jis pasisavino, bei dalį pasisavintų lėšų – 1 000 Eur perdavė B. J., taip jis, padedant V. K., pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 2 000 Eur.

Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad dėl susidariusio kainų skirtumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiekiamas prekes gautų piniginių lėšų dalį V. K. perduos jam (V. M.), po to, E. D. užsakius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas medžiagas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už jas ruošiantis apmokėti arba jau apmokėjus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis, 2017 m. lapkričio 9 d. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, V. K. perdavė apie V. M. ir V. K. neteisėtą susitarimą žinojusiam E. D. 1 900 Eur, kuriuos pastarasis 2017 m. lapkričio 10 d. perdavė jam (V. M.) jo darbo kabinete, esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, taip jis, padedant V. K. ir E. D., pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 1 900 Eur.

Be to, jis, turėdamas vieningą tyčią savintis jam patikėtą svetimą turtą, veikdamas bendrai kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke B. J., ne vėliau kaip 2017 metų rugsėjo mėnesį susitarė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vykdomai veiklai reikalingas medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis, o dėl tokiu būdu susidariusio kainų skirtumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiekiamas prekes gautų piniginių lėšų dalį R. G. perduos jam (V. M.), po to, vykdant susitarimą 2017 m. rugsėjo 4 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 04, pagal ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius reikalingas medžiagas ir už jas ruošiantis apmokėti arba jau apmokėjus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis, B. J. šias PVM sąskaitas faktūras įforminus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje, 2017 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, R. G. perdavė jam (V. M.) 2 000 Eur, kuriuos jis pasisavino, bei dalį pasisavintų lėšų – 1 000 Eur 2017 m. spalio 26 d. B. J. darbo kabinete, esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, perdavė B. J., taip jis, padedant R. G. ir B. J., pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 2 000 Eur.

Be to, jis, turėdamas vieningą tyčią savintis jam patikėtą svetimą turtą, veikdamas bendrai kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke B. J., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 metų rugpjūčio mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, esant 2011 m. birželio 15 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytai suskystintų dujų pirkimo ir dujų įrenginių išperkamosios nuomos sutarčiai Nr. 48/11, vyr. finansininkei B. J., veikiančiai su jo (V. M.) žinia, pasiūlius R. V. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamų suskystintų dujų išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu PVM sąskaitas faktūras, jose melagingai nurodant didesnį, nei jų faktiškai būdavo pristatyta, kiekį UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų suskystintų dujų ir atitinkamai melagingai nurodant didesnę už šias dujas mokėtiną sumą, bei apie 50 procentų nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtos fiktyviai padidintos sumos pagal šias PVM sąskaitas faktūras perduoti jai, taip pat jai pasakius, kad dėl šio fiktyvaus dujų kiekio padidinimo ir nepagrįsto apmokėjimo fakto yra suderinta su vadovu, R. V. suvokiant, kad suderinta yra būtent su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M., jis (R. V.) su šiuo pasiūlymu sutiko. Po to, vykdant šį susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nežinojusiems apie R. V., B. J. ir V. M. vykdomą nusikalstamą veiką, R. V. nurodymu parengus PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotas didesnis UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų suskystintų dujų kiekis, nei faktiškai jų buvo pristatyta, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 2.700 t už 1175,85 Eur; 2017 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 5.080 t už 2531,68 Eur; 2017 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.300 t už 1732,60 Eur; 2017 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.200 t už 1 669,22 Eur, jose bendrai melagingai padidinus parduodamų suskystintų dujų kiekį ne mažiau kaip 6,43 tonų, nei faktiškai jų buvo pristatyta, ir pagal šias PVM sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai sumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 109,35 Eur, R. V. 2017 m. spalio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, nepaisant pirminio susitarimo perduoti apie 50 procentų nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtos fiktyviai padidintos sumos už didesnį, nei faktiškai buvo pristatyta, dujų kiekį, savo iniciatyva perdavė B. J. 3200 Eur, t. y. visą dėl fiktyviai padidinto parduoto dujų kiekio susidariusį skirtumą, iš kurių pusę sumos – 1 600 Eur B. J. perdavė jam (V. M.), o likusią 1 600 Eur sumą jo leidimu pasiliko sau, taip jis, padedant R. V. ir B. J., pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 3 200 Eur.

Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, vykdant ankstesnį susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nežinojusiems apie R. V., B. J. ir V. M. vykdomą nusikalstamą veiką, R. V. nurodymu parengus PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotas didesnis UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų suskystintų dujų kiekis nei faktiškai jų pristatyta, t. y. 2017 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 8.300 t už 4 059,08 Eur; 2017 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.300 t už 1 509,60 Eur; 2017 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 7.500 t už 3 973,68 Eur; 2017 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.200 t už 1 734,54 Eur, jose bendrai melagingai padidinus parduodamų suskystintų dujų kiekį ne mažiau kaip 6,7 tonų, nei faktiškai jų buvo pristatyta, ir pagal šias PVM sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai sumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11 276,09 Eur, R. V. 2017 m. lapkričio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, nepaisant pirminio susitarimo perduoti apie 50 procentų nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtos fiktyviai padidintos sumos už didesnį, nei faktiškai buvo pristatyta, dujų kiekį, savo iniciatyva perdavė B. J. 3 400 Eur, t. y. visą dėl fiktyviai padidinto parduoto dujų kiekio susidariusį skirtumą, iš kurių pusę sumos – 1 700 Eur B. J. perdavė jam (V. M.), o likusią 1 700 Eur sumą jo leidimu pasiliko sau, taip jis, padedant R. V. ir B. J., pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 3 400 Eur. Taip V. M., padedant kitiems asmenims, pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 17 550 Eur.

V. M. taip pat pripažintas kaltu ir pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pagal 2017 m. kovo 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų direktoriaus pareiginių nuostatų 2.1. punktą privalėdamas saugoti, tinkamai naudoti bendrovės turtą, pagal 2.4.1. punktą sudaryti bendrovės vardu sandorius ir pagal savo kompetenciją atlikti operacijas su bendrovės turtu, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju plėtrai B. J., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pastarajam padedant, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d. iššvaistė jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent: jis, veikdamas kartu su B. J., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 3 d., susitarė, kad B. J. savo asmeninėmis lėšomis už 200 Eur sumą nupirks alaus ir kitų gėrimų organizuojant 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) Mažeikių skyriaus sąskrydį, o po to ši suma jam bus kompensuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, po to, B. J. dėl minėto sąskrydžio organizavimo patyrus asmeninių išlaidų ir siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis jas kompensuoti, 2017 m. rugsėjo 21 d. pokalbio metu jis (V. M.) nurodė B. J. parengti žinomai suklastotą tikrą dokumentą – tarnybinį pranešimą, prašant neteisėtai ir nepagrįstai skirti priedą prie atlyginimo dėl tariamai padidėjusio darbo krūvio, nors realiai darbo krūvis nebuvo viršytas, po to, 2017 m. rugsėjo 26 d. B. J. surašė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – tarnybinį pranešimą direktoriui V. M., kuriuo, nebūdamas atšauktas iš atostogų, paprašė už savo atostogų metu atliktą darbą, t. y. už projektų Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-008, Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-017, Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-023 ir Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-055 reikiamos dokumentacijos suruošimą ir pridavimą teisininkams, skirti priedą prie atlyginimo už padidėjusį darbo krūvį, o jis (V. M.) šiame žinomai suklastotame tikrame dokumente ranka užrašė vizą „išmokėti 250 Eur priedą“, po to jo (V. M.) kaip direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. K-75 „Dėl atlyginimų išmokėjimo“, kuriuo nustatytas priedas prie atlyginimo už 2017 m. rugsėjo mėn., B. J. buvo neteisėtai ir nepagrįstai paskirtas ir išmokėtas 250 Eur priedas prie atlyginimo, taip jis (V. M.) iššvaistė jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 250 Eur.

V. M. pripažintas kaltu ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, pasinaudodamas užimamomis pareigomis ir vykdomomis funkcijomis, turėdamas administracinius įgaliojimus, teisę veikti ir priimti sprendimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu bei atstovauti šiam juridiniam asmeniui, pažeisdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatų 8.10. punkto reikalavimus, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, bendrovės turto apsaugą ir gausinimą; Lietuvos Respublikos Biudžetinių įstaigų įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktų reikalavimus užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir biudžetinės įstaigos nuostatų, užtikrinti racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą; Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 straipsnyje įtvirtintus principus, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsižvelgiant į visuomeninę naudą, tai yra rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, taip pat atsižvelgiant į racionalumą, tai yra, kad turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas; Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimą laikytis teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių nepiktnaudžiauti tarnyba, taip pat šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3, 4, 8 punktuose numatytus nesavanaudiškumo, padorumo, pavyzdingumo principus; Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 ir 6 punktus, kuriais draudžiama naudotis pareigomis asmeninei naudai gauti ir naudoti valstybės nuosavybę kitokiai nei tarnybinei veiklai, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2017 m lapkričio 13 d. padarydamas eilę kitų nusikalstamų veikų, o būtent:

laikotarpiu nuo 2017 metų birželio mėnesio iki 2017 m. liepos 19 d., veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovu J. K., neteisėtai įgydamas 1 000 Eur ir taip pasisavindamas jam patikėtą 1 000 Eur vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą;

laikotarpiu nuo 2017 metų birželio mėnesio iki 2017 m. rugpjūčio 11 d., veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovu J. K., neteisėtai įgydamas 2000 Eur ir taip pasisavindamas jam patikėtą 2 000 Eur vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą;

laikotarpiu nuo 2017 metų birželio mėnesio iki 2017 m. spalio 10 d., veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovu J. K., neteisėtai įgydamas 1 500 Eur ir taip pasisavindamas jam patikėtą 1 500 Eur vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą;

laikotarpiu nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio iki 2017 m. rugsėjo 21 d., veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu V. K., neteisėtai įgydamas 250 Eur ir taip pasisavindamas jam patikėtą 250 Eur vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą;

laikotarpiu nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio iki 2017 m. spalio 4 d., veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu V. K., neteisėtai įgydamas 300 Eur ir taip pasisavindamas jam patikėtą 300 Eur vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą;

laikotarpiu nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio iki 2017 m. lapkričio 10 d., veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu V. K., neteisėtai įgydamas 2 000 Eur ir taip pasisavindamas jam patikėtą 2 000 Eur vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą;

laikotarpiu nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio iki 2017 m. lapkričio 10 d., veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu V. K. ir E. D., neteisėtai įgydamas 1 900 Eur ir taip pasisavindamas jam patikėtą 1 900 Eur vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą;

laikotarpiu nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio iki 2017 m. spalio 26 d., veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. G. ir B. J., neteisėtai įgydamas 2 000 Eur ir taip pasisavindamas jam patikėtą 2 000 Eur vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą;

laikotarpiu nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. spalio 3 d., veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke B. J., neteisėtai įgydamas 3 200 Eur ir taip pasisavindamas jam patikėtą 3 200 Eur vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą;

laikotarpiu nuo 2017 metų rugpjūčio mėnesio iki 2017 m. lapkričio 13 d., veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke B. J., neteisėtai įgydamas 3 400 Eur ir taip pasisavindamas jam patikėtą 3 400 Eur vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą;

laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d., veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju plėtrai B. J., iššvaistydamas jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 250 Eur, (UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai ir nepagrįstai išmokėjus B. J. 250 Eur priedą prie atlyginimo),

taip jis (V. M.) piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, t. y. savo tyčiniais, didelio intensyvumo ir ilgą laiko tarpą trunkančiais nusikalstamais veiksmais, siekdamas sau ir kitiems asmenims turtinės naudos, veikdamas priešingai tarnybos interesais, sistemingai ignoruodamas jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir padarydamas kitas nusikalstamas veikas, bendrais veiksmais su jam pavaldžiais darbuotojais bei įvairių įmonių atstovais pasisavindamas jam patikėtą didelės vertės – 17 550 Eur svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą bei bendrais veiksmais su jam pavaldžiais darbuotojais iššvaistydamas jam patikėtą 250 Eur svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vardą, diskreditavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip įmonę, suformuodamas neigiamą nuomonę apie joje dirbančius asmenis, kurie, naudodamiesi tarnybine padėtimi, gali tenkinti savo ir kitų asmenų savanaudiškus poreikius, ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarė didelę neturtinę žalą ir 17 800 turtinę žalą.

2. R. G. pripažintas kaltu ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėn. iki 2017 m. spalio mėn. padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M. pasisavinti pastarojo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą, o būtent:

jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkodaros vadovu, veikdamas bendrai kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke B. J., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo mėnesį, susitarė su V. M. ir B. J., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vykdomai veiklai reikalingas medžiagas pirks iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jis (R. G.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašys PVM sąskaitas faktūras ir apmokėti pateiks UAB „(duomenys neskelbtini)“, jose nurodydamas prekes nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis, o dėl tokiu būdu susidariusio kainų skirtumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajai atlikus mokėjimus, gautų piniginių lėšų dalį jis (R. G.) perduos V. M., po to, vykdant šį susitarimą ir 2017 m. rugsėjo 4 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 04, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius reikalingas prekes, o jam (R. G.) pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, juose nurodant prekes nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis, B. J. jas įforminus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus mokėjimus ar ruošiantis apmokėti, 2017 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, jis (R. G.) perdavė 2 000 Eur V. M., kuriuos pastarasis pasisavino, bei dalį – 1 000 Eur pasisavintų lėšų 2017 m. spalio 26 d. B. J. darbo kabinete, esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, perdavė B. J., taip jis (R. G.) padėjo V. M. pasisavinti pastarajam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 2 000 Eur.

3. E. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Gamybinio skyriaus viršininku, pagal 2017 m. kovo 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. G-24 patvirtintų pareiginių nuostatų 2.1.2. punktą privalėdamas užtikrinti gamybiniame skyriuje racionalų ir taupų finansinių išteklių naudojimą, pagal 2.1.6. punktą privalėdamas derinti remonto ir aptarnavimo darbus su tiesioginiu vadovu, pagal 2.1.9. punktą privalėdamas teikti paraiškas medžiagoms, atsarginėms dalims planinių ir avarinių darbų vykdymui, pagal 2.1.16. punktą privalėdamas vengti bet kokio neigiamo poveikio bendrovės reputacijai ir atsisakyti vykdyti užduotis bei nurodymus, jeigu tai prieštarauja LR įstatymams, būdamas tiesiogiai pavaldus ir veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M., kuris pagal 2017 m. kovo 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 1 patvirtintų direktoriaus pareiginių nuostatų 2.1. punktą privalėdamas saugoti, tinkamai naudoti bendrovės turtą, pagal 2.4.1. punktą sudaryti bendrovės vardu sandorius ir pagal savo kompetenciją atlikti operacijas su bendrovės turtu, pagal 2.4.1.4. punktą atlikti prekių ir paslaugų pirkimus pagal bendrovėje nustatytą pirkimų tvarką, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu V. K., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, padėjo V. M. pasisavinti pastarajam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą, o būtent:

ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 11 d. gavęs tiesioginius V. M. nurodymus vykdyti pirkimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. P/17/01 ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. K. neteisėtą susitarimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vykdomai veiklai reikalingas medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis, o dėl tokiu būdu susidariusio kainų skirtumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiekiamas prekes gautų piniginių lėšų dalį V. K. perduos V. M., jam (E. D.) kaip Gamybinio skyriaus viršininkui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas medžiagas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jas ruošiantis apmokėti arba jau apmokėjus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis, 2017 m. lapkričio 9 d. prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, V. K. perdavė jam (E. D.) 1 900 Eur, kuriuos jis 2017 m. lapkričio 10 d. perdavė V. M. šio darbo kabinete, esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, taip jis (E. D.), veikdamas kartu su V. K., padėjo V. M. pasisavinti pastarajam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 1 900 Eur.

Be to, E. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Gamybinio skyriaus viršininku ir pagal 2017 m. kovo 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. G-24 patvirtintų pareiginių nuostatų 2.1.9. punktą privalėdamas teikti paraiškas medžiagoms, atsarginėms dalims planinių ir avarinių darbų vykdymui, padedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovui J. K., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. K., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, neteisėtai apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

ne vėliau kaip 2017 metų birželio mėnesį, V. M. su J. K. susitarus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vykdomai veiklai reikalingas medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis, o dėl tokiu būdu susidariusio kainų skirtumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiekiamas prekes gautų piniginių lėšų dalį J. K. perduos V. M.,

ne vėliau kaip 2017 metų rugsėjo mėnesį, V. M. su V. K. susitarus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vykdomai veiklai reikalingas medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis, o dėl tokiu būdu susidariusio kainų skirtumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiekiamas prekes gautų piniginių lėšų dalį V. K. perduos V. M.,

J. K. ir V. K. būnant klaidingai įsitikinusiems, kad jis (E. D.) veikia bendrai susitaręs su V. M. neteisėtai savinantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, jis (E. D.), ne vėliau kaip 2017 m. birželio 9 d. gavęs tiesioginius V. M. nurodymus vykdyti pirkimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. birželio 9 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. 14 ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovo J. K. neteisėtą susitarimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vykdomai veiklai reikalingas medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis, už susidariusį kainų skirtumą siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, apie savo ketinimus neinformuodamas V. M. ir veikdamas be pastarojo žinios, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 14 d. iki 2017 m. liepos 17 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė jam (E. D.) asmeniškai reikiamą skardos gaminių kiekį ir nurodė apie V. M. ir J. K. neteisėtą susitarimą nežinančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui A. S. PVM sąskaitą faktūrą už skardos gaminius apmokėjimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, gavusi šią PVM sąskaitą faktūrą, (duomenys neskelbtini), už 427,36 Eur, ją apmokėjo 2017 m. liepos 17 d., po to, jam (E. D.) kaip Gamybinio skyriaus viršininkui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas medžiagas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis apmokėti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jas apmokėjo, taip jis (E. D.), padedant J. K., apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 427,36 Eur.

Po to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 13 d. iki 2017 m. liepos 26 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė jam asmeniškai reikiamą medienos statybinių gaminių kiekį ir nurodė apie V. M. ir J. K. neteisėtą susitarimą nežinančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. U. PVM sąskaitą faktūrą už medienos statybinius gaminius apmokėjimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, gavusi šią PVM sąskaitą faktūrą, Nr. (duomenys neskelbtini), už 820 Eur, ją apmokėjo 2017 m. liepos 26 d., po to jam (E. D.) kaip Gamybinio skyriaus viršininkui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas medžiagas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis apmokėti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jas apmokėjo, taip jis (E. D.), padedant J. K., apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 820 Eur.

Po to, jam tęsiant savo nusikalstamą veiką ir kaip Gamybinio skyriaus viršininkui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas medžiagas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jas ruošiantis apmokėti arba jau apmokėjus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis, 2017 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas L. J., nežinojęs apie V. M. ir J. K. neteisėtą susitarimą, jam (E. D.) perdavė kartoninę dėžutę su joje buvusiais 1 500 Eur, taip jis (E. D.), padedant J. K., apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 1 500 Eur.

Po to, jam tęsiant savo nusikalstamą veiką ir kaip Gamybinio skyriaus viršininkui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas medžiagas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jas ruošiantis apmokėti arba jau apmokėjus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis, 2017 m. rugsėjo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje J. K. jam (E. D.) perdavė 1 000 Eur, taip jis (E. D.), padedant J. K., apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 1 000 Eur,

Po to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 19 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė jam (E. D.) asmeniškai reikiamą mūro blokų „Arko“ ir palanginių plytelių kiekį ir nurodė apie V. M. ir J. K. neteisėtą susitarimą nežinančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui E. B. PVM sąskaitą faktūrą už mūro blokus „Arko“ ir palangines plyteles apmokėjimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, gavusi šią PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), už 1 760 Eur, ją apmokėjo 2017 m. rugsėjo 19 d., po to, jam (E. D.) kaip Gamybinio skyriaus viršininkui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas medžiagas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis apmokėti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jas apmokėjo, taip jis (E. D.), padedant J. K., apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 1 760 Eur.

Po to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 11 d. gavęs tiesioginius V. M. nurodymus vykdyti pirkimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2017 m. rugsėjo 11 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą prekių pirkimo pardavimo sutartį Nr. P/17/01 ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. K. neteisėtą susitarimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vykdomai veiklai reikalingas medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis, už susidariusį kainų skirtumą siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, apie savo ketinimus neinformuodamas V. M. ir veikdamas be pastarojo žinios, jam (E. D.) kaip Gamybinio skyriaus viršininkui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas medžiagas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jas ruošiantis apmokėti arba jau apmokėjus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis, 2017 m. lapkričio 11 d. restorane „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, V. K. perdavė jam (E. D.) 1 000 Eur, taip jis (E. D.), padedant V. K., apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 1 000 Eur,

Po to, jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. iš A. R., vykdančio individualią veiklą, įgijo statybos darbų paslaugas ir nurodė apie V. M. ir J. K. neteisėtą susitarimą nežinančiam A. R. PVM sąskaitoje faktūroje vietoje jam (E. D.) suteiktų statybos darbų paslaugų nurodyti tikrovės neatitinkančią informaciją apie parduodamus vamzdžius ir ją apmokėjimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri, gavusi šią PVM sąskaitą faktūrą, serija AR Nr. 10, už 1 030 Eur, ją apmokėjo 2017 m. lapkričio 15 d., po to jam (E. D.) kaip Gamybinio skyriaus viršininkui iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas medžiagas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis apmokėti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jas apmokėjo, taip jis (E. D.), padedant J. K., apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 1 030 Eur. Taip E. D., padedant J. K. ir V. K., apgaule savo naudai bendrai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 7 537,36 Eur.

4. B. J. pripažinta kalta ir pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. iki 2017 m. lapkričio 13 d. padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M. pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, o būtent:

ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininke ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 str. nuostatas būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, veikdama bendrai kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. V., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 metų rugpjūčio mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, esant 2011 m. birželio 15 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytai suskystintų dujų pirkimo ir dujų įrenginių išperkamosios nuomos sutarčiai Nr. 48/11, jai (B. J.), veikiančiai su V. M. žinia, pasiūlius R. V. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekiamų suskystintų dujų išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu PVM sąskaitas faktūras, jose melagingai nurodant didesnį, nei jų faktiškai būdavo pristatyta, kiekį UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų suskystintų dujų ir atitinkamai melagingai nurodant didesnę už šias dujas mokėtiną sumą, bei apie 50 procentų nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtos fiktyviai padidintos sumos pagal šias PVM sąskaitas faktūras perduoti jai, taip pat jai pasakius, kad dėl šio fiktyvaus dujų kiekio padidinimo ir nepagrįsto apmokėjimo fakto yra suderinta su vadovu, R. V. suvokiant, kad suderinta yra būtent su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M., jis su šiuo pasiūlymu sutiko. Po to, vykdant šį susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nežinojusiems apie R. V., B. J. ir V. M. vykdomą nusikalstamą veiką, R. V. nurodymu parengus PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotas didesnis UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų suskystintų dujų kiekis, nei faktiškai jų buvo pristatyta, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 2.700 t už 1 175,85 Eur; 2017 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 5.080 t už 2 531,68 Eur; 2017 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.300 t už 1 732,60 Eur; 2017 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.200 t už 1 669,22 Eur, jose bendrai melagingai padidinus parduodamų suskystintų dujų kiekį ne mažiau kaip 6,43 tonų, nei faktiškai jų buvo pristatyta, ir pagal šias PVM sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai sumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 7 109,35 Eur, R. V. 2017 m. spalio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, nepaisant pirminio susitarimo perduoti apie 50 procentų nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtos fiktyviai padidintos sumos už didesnį, nei faktiškai buvo pristatyta, dujų kiekį savo iniciatyva perdavė jai (B. J.) 3 200 Eur, t. y. visą dėl fiktyviai padidinto parduoto dujų kiekio susidariusį skirtumą, iš kurių pusę sumos – 1 600 Eur ji perdavė V. M., o likusią 1 600 Eur sumą V. M. leidimu pasiliko sau, taip ji padėjo V. M. pasisavinti pastarajam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 3 200 Eur.

Po to, tęsdama nusikalstamą veiką, vykdant ankstesnį susitarimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nežinojusiems apie R. V., B. J. ir V. M. vykdomą nusikalstamą veiką, R. V. nurodymu parengus PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuotas didesnis UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų suskystintų dujų kiekis, nei faktiškai jų pristatyta, t. y. 2017 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 8.300 t už 4 059,08 Eur; 2017 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.300 t už 1 509,60 Eur; 2017 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 7.500 t už 3 973,68 Eur; 2017 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.200 t už 1 734,54 Eur, jose bendrai melagingai padidinus parduodamų suskystintų dujų kiekį ne mažiau kaip 6,7 tonų, nei faktiškai jų buvo pristatyta, ir pagal šias PVM sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai sumokėjus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 11 276,09 Eur, R. V. 2017 m. lapkričio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, nepaisant pirminio susitarimo perduoti apie 50 procentų nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtos fiktyviai padidintos sumos už didesnį, nei faktiškai buvo pristatyta, dujų kiekį, savo iniciatyva perdavė jai (B. J.) 3 400 Eur, t. y. visą dėl fiktyviai padidinto parduoto dujų kiekio susidariusį skirtumą, iš kurių pusę sumos – 1 700 Eur ji perdavė V. M., o likusią 1 700 Eur sumą V. M. leidimu pasiliko sau, taip ji padėjo V. M. pasisavinti pastarajam patikėtą svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 3 400 Eur.

Be to, ji, veikdama bendrai kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. G., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo mėnesį, susitarė su V. M. ir R. G., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vykdomai veiklai reikalingas medžiagas pirks iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašys PVM sąskaitas faktūras ir apmokėti pateiks UAB „(duomenys neskelbtini)“, juose nurodydamas prekes nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis, o dėl tokiu būdu susidariusio kainų skirtumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastarajai atlikus mokėjimus, gautų piniginių lėšų dalį R. G. perduos V. M., po to, vykdant šį susitarimą ir 2017 m. rugsėjo 4 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 04, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius reikalingas prekes, o R. G. pateikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, juose nurodant prekes nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis, jai (B. J.) jas įforminus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus mokėjimus ar ruošiantis apmokėti, 2017 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, R. G. perdavė 2 000 Eur V. M., kuriuos pastarasis pasisavino, bei dalį 1 000 Eur pasisavintų lėšų 2017 m. spalio 26 d. B. J. darbo kabinete, esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiai, perdavė jai (B. J.), taip ji padėjo V. M. pasisavinti pastarajam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 2 000 Eur. Taip B. J., veikdama bendrai kartu su kitais asmenimis, padėjo V. M. pasisavinti pastarajam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 8 600 Eur.

5. V. M. šioje baudžiamojoje byloje buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. spalio 20 d. organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. V. nurodžius parengti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nežinojusiems apie R. V., B. J. ir V. M. vykdomą nusikalstamą veiką, parengus PVM sąskaitas faktūras, kuriose melagingai užfiksuotas didesnis parduodamų suskystintų dujų kiekis, nei faktiškai jų pristatyta, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 2.700 t už 1 175,85 Eur; 2017 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 5.080 t už 2 531,68 Eur; 2017 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.300 t už 1 732,60 Eur; 2017 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.200 t už 1 669,22 Eur; 2017 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 8.300 t už 4 059,08 Eur; 2017 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.300 t už 1 509,60 Eur; 2017 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 7.500 t už 3 973,68 Eur; 2017 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.200 t už 1 734,54 Eur, t. y. jose bendrai melagingai padidinus parduodamų suskystintų dujų kiekį ne mažiau kaip 13,13 tonų, nei faktiškai jų buvo pristatyta, ir šias PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie parduotas ne mažiau kaip 13,13 tonų SPBT dujų už 6 600 Eur, įtraukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 2017 m. buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto už 2017 m.

Be to, jis, veikdamas kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju plėtrai B. J., atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 3 d., susitarė, kad B. J. savo asmeninėmis lėšomis už 200 Eur sumą nupirks alaus ir kitų gėrimų organizuojant 2017 m. rugpjūčio 25 d. (duomenys neskelbtini) Mažeikių skyriaus sąskrydį, o po to ši suma jam bus kompensuota UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, po to B. J. dėl minėto sąskrydžio organizavimo patyrus asmeninių išlaidų ir siekiant UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis jas kompensuoti, 2017 m. rugsėjo 21 d. pokalbio metu jis (V. M.) nurodė B. J. parengti žinomai suklastotą tikrą dokumentą – tarnybinį pranešimą, prašant neteisėtai ir nepagrįstai skirti priedą prie atlyginimo dėl tariamai padidėjusio darbo krūvio, nors realiai darbo krūvis nebuvo viršytas, po to, 2017 m. rugsėjo 26 d. B. J., surašė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – tarnybinį pranešimą direktoriui V. M., kuriuo, nebūdamas atšauktas iš atostogų, paprašė už savo atostogų metu atliktą darbą, t. y. už projektų Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-008, Nr. VP3-3.1-AM-01-V-05-017, Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-023 ir Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-055 reikiamos dokumentacijos suruošimą ir pridavimą teisininkams, skirti priedą prie atlyginimo už padidėjusį darbo krūvį, o jis (V. M.) šiame žinomai suklastotame tikrame dokumente ranka surašė vizą „išmokėti 250 Eur priedą“, po to, jo (V. M.) kaip direktoriaus 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. K-75 „Dėl atlyginimų išmokėjimo“, kuriuo nustatytas priedas prie atlyginimo už 2017 m. rugsėjo mėn., B. J. buvo neteisėtai ir nepagrįstai paskirtas ir išmokėtas 250 Eur priedas prie atlyginimo, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskyrus ir išmokėjus B. J. 250 Eur priedą ne už padidėjusį darbo krūvį, o faktiškai skirtu priedu kompensavus asmenines B. J. patirtas išlaidas, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ į buhalterinę apskaitą įrašyto apskaitos dokumento – 2017 m. rugsėjo 29 d. Įsakymo Nr. K-75, kuriuo apskaityta kitokio turinio nei faktiškai įvykusi ūkinė operacija, ir minėto įsakymo pagrindu B. J. išmokėjus 190 Eur priedą (atskaičius mokesčius), negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2017 m.

6. B. J. buvo kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad ji, būdama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja finansininke ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 ir 11 str. nuostatas būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, esant jos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V. susitarimui savintis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. spalio 20 d. padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M. apgaulingai tvarkyti ir pati apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M. pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas būnant atsakingam už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia pažeidus 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį nuostatas, numatančias, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, numatančias, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. spalio 20 d. organizavus apgaulingą teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. V. nurodžius parengti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nežinojusiems apie R. V., B. J. ir V. M. vykdomą nusikalstamą veiką, parengus PVM sąskaitas faktūras, kuriose melagingai užfiksuotas didesnis parduodamų suskystintų dujų kiekis, nei faktiškai jų pristatyta, t. y. 2017 m. rugpjūčio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 2.700 t už 1 175,85 Eur; 2017 m. rugsėjo 1 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 5.080 t už 2 531,68 Eur; 2017 m. rugsėjo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.300 t už 1 732,60 Eur; 2017 m. rugsėjo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.200 t už 1 669,22 Eur; 2017 m. rugsėjo 19 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 8.300 t už 4 059,08 Eur; 2017 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.300 t už 1 509,60 Eur; 2017 m. spalio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 7.500 t už 3 973,68 Eur; 2017 m. spalio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už parduodamą prekę „SPBT dujos“ 3.200 t už 1 734,54 Eur, t. y. jose bendrai melagingai padidinus parduodamų suskystintų dujų kiekį ne mažiau kaip 13,13 tonų, nei faktiškai jų buvo pristatyta, ir šias PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie parduotas ne mažiau kaip 13,13 tonų SPBT dujų už 6600,00 Eur, B. J. įtraukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 2017 m. buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto už 2017 m.

7. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 19 d. nuosprendyje padarė išvadą, kad esant įsiteisėjusiam Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiui, kuriuo B. J. nuteista pagal BK 222 straipsnio 1 d. už apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto 2017 metais, ir šioje byloje ją kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu už tą patį – apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to negalimumą iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto 2017 metais, taip pat esant įsiteisėjusiam Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamajam įsakymui, kuriuo V. M. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 d. už apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto 2017 metais, ir šioje byloje jį kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu už tą patį – apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą ir dėl to negalimumą iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto 2017 metais, buvo pažeistas non bis in idem principas – draudimas persekioti ir bausti už tą patį nusikaltimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, B. J. ir V. M. baudžiamąją bylą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukė.

II. Apeliacinių skundų argumentai

- panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį dėl E. D. pripažinimo kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 1 000 Eur pasisavinimo padedant J. K., dėl 1 500 Eur pasisavinimo, padedant J. K. per L. J. ir 1000 Eur pasisavinimo, padedant V. K.) ir šioje dalyje jį išteisinti.

- pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl E. D. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4 nusikalstamų veikų padarymo), iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimą, kad E. D. šias nusikalstamas veikas padarė padedant J. K. ir V. K., žinodamas apie V. M., J. K. ir V. K. neteisėtą susitarimą dėl medžiagų įsigijimo nepagrįstai padidintomis kainomis.

- pakeisti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (už 4 nusikalstamų veikų padarymą), ir bausmę sušvelninti – sumažinti piniginės baudos dydį.

- panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio 3 500 Eur priteisimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir civilinį ieškinį atmesti.

8.1. Apeliantas nurodo, jog skundžiamo nuosprendžio dalyje apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas), teismo nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas), teismas neteisingai argumentavo savo išvadas, vertindamas faktinių aplinkybių visumą, neteisingai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, paskyrė per griežtą bausmę neteisingai išsprendė civilinį ieškinį.

8.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, nepagrįstai sprendė, jog E. D. suvokė pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, jog padeda V. M. savintis svetimą turtą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas prielaidomis grindė išvadą, kad E. D. žinojo apie V. M. ir V. K. neteisėtą susitarimą, t. y. jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vykdomai veiklai reikalingas medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis, o dėl tokiu būdu susidariusio kainų skirtumo V. K. už tiekiamas prekes gautų piniginių lėšų dalį perduos V. M.. Anot apelianto, nuosprendyje išvardintuose įrodymuose nėra jokios įrodomąją reikšmę turinčios informacijos, kada ir koks susitarimas dėl E. D. vaidmens buvo tarp E. D., V. K. ir V. M., kokius veiksmus žadėjo atlikti E. D..

8.3. Apelianto teigimu, nepagrįstai skundžiamas nuosprendis grindžiamas nuteistojo V. M. parodymais, kuriais jis pripažino faktinius veiksmus, t. y. kad jis buvo susitaręs su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu V. K., jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbtinai padidintomis kainomis, o susidariusį kainų skirtumą V. K. perduos V. M.. Tačiau V. M. parodymai neįrodo, jog E. D. buvo žinomas jo ir V. K. neteisėtas susitarimas. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta prekių pirkimo pardavimo sutartis Nr. P/17/01, kurios pagrindu E. D., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ Gamybinio skyriaus viršininkas, vykdydamas savo darbines pareigas, užsakinėjo vykdomai veiklai reikalingas medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta viešo konkurso būdu, ji nėra panaikinta. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad E. D. būtų atlikęs kokius nors nusikalstamus veiksmus pagal šią sutartį užsakydamas statybines medžiagas. Kaltinimas V. M. buvo sukonstruotas taip, kad pirma įvyko šis susitarimas, o tik po to 2017 m. rugsėjo 11 d. buvo sudaryta prekių pirkimo pardavimo sutartis Nr. P/17/01 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. E. D. pripažintas kaltu, kad ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 11 d. gavo tiesioginius V. M. nurodymus vykdyti pirkimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet pirkimų vykdymas pagal sutartį yra teisėtas veikimas, todėl ir V. M. nurodymas buvo teisėtas. Nurodymas pirkti medžiagas pagal sutartį nėra įrodymas, kad V. M. nurodė E. D. užsakyti medžiagas padidintomis kainomis ir kad kainų skirtumą pasisavins V. M., o E. D. jam padės tai padaryti.

8.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kada ir koks susitarimas įvyko tarp V. K. ir V. M.; kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagas padidintomis kainomis; ar kad šiame susitarime dalyvavo E. D. bei kokias funkcijas jis turėjo atlikti. Skundžiamame nuosprendyje nėra nustatyta, kas ir kada E. D. pasakė apie tokį susitarimą, jeigu jis nedalyvavo, tariantis V. K. ir V. M.. V. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pateikė rašytinius parodymus, kuriuose nurodė, kad dėl kiekvieno veikimo buvo sprendžiama ir su kaltinime nurodomų įmonių atstovais tariamasi atskirai, kiekvieną kartą sumanymas pasisavinti lėšas kildavo iš naujo, iš anksto nesitariant ir nesprendžiant dėl gautinų piniginių lėšų ar jų dydžio.

8.5. Apeliantas teigia, kad apygardos teismas, vertindamas V. M. parodymus kaip patikimus, neįvertino aplinkybės, kad teisiamajame posėdyje V. M. atsisakė atsakyti į jam pateiktus klausimus, todėl liko neišsiaiškinta, ar jis kiekvieną kartą atskirai tarėsi su V. K. dėl kiekvienos sąskaitos faktūros išrašymo padidinta kaina; jeigu tarėsi, nuo kokios būtent sąskaitos faktūros ir už kokias medžiagas susidarė 1 900 Eurų skirtumas; ar E. D. dalyvavo susitarime aptariant prekių tiekimą būtent pagal šias sąskaitas faktūras, o jei nedalyvavo, kada ir iš ko jis apie tokį susitarimą sužinojo. Apygardos teismas, anot apelianto, turėjo nustatyti ir konkretaus susitarimo su E. D. datą bei sudarymo aplinkybes.

8.6. Nuteistojo E. D. tvirtinimu, nepagrįstai apygardos teismas savo išvadas grindė vaizdo įrašuose užfiksuotais duomenimis (E. D. pokalbiais su V. M. apie prekių pirkimą). Užfiksuotuose pokalbiuose nėra jokios informacijos, kad E. D. žinojo apie V. K. ir V. M. susitarimą. Iš pokalbio turinio matyti, kad nė vienas pokalbio dalyvis neįsipareigojo atlikti jokių veiksmų, nebuvo sutarta nei kada, nei kokius tiksliai veiksmus E. D. turėtų atlikti. Šiuose pokalbiuose nėra kalbama nei apie susitarimą pirkti prekes padidintomis kainomis, nei apie kainų skirtumo grąžinimą V. M. ar E. D. asmeniškai, nei kad E. D. turi susidariusį kainų skirtumą perduoti ar perduoda V. M.. Pokalbiuose girdimos pavienės frazės apie statybines medžiagas, detales, frazių nuotrupos, o kai kur pokalbio apskritai nesigirdi. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad apygardos teismas pats sau prieštaraudamas teigia, jog „užfiksuotuose asmenų pokalbiuose tiesiogiai neįvardijami nusikalstami ketinimai, laikomasi konspiracijos, kalbama užuominomis“.

8.7. Nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje daroma išvada, kad Kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuotose vaizdo įrašuose matomi „gestai ranka – trinant rankos pirštus“ reiškia „galimai pinigus“. E. D. viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kad matomi judesiai tėra rankų gestai ir nereiškia pinigų. Anot apelianto, rankų gestai yra tik viena iš galimų pokalbio metu išsakytų frazių interpretacijų, kuri niekaip nepatvirtina E. D. žinojimą apie neteisėtus susitarimus ir dalyvavimą juose.

8.8. Apelianto teigimu, nepagrįstai skundžiamas nuosprendis grindžiamas ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. K. parodymais. Visų pirma, V. K. parodė, kad jam tariantis su V. M. dėl padidintų pardavimo kainų ir pinigų pasisavinimo E. D. nedalyvavo. Anot V. K., tik iš bendro situacijos konteksto jis sprendė, jog tarp V. M. ir E. D. buvo kažkoks susitarimas, tačiau konkrečios šio susitarimo aplinkybės jam (V. K.) nebuvo žinomos.

8.9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad viso proceso metu jis (E. D.) nuosekliai teigė negavęs iš V. K. 1 900 Eur ir jų neperdavęs V. M.. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tokius jo parodymus vertino tik kaip jo gynybos poziciją. Šiuo atveju apygardos teismas nepagrįstai kaip nuoseklius ir patikimus įvertino V. M. parodymus. Apygardos teismas neatsižvelgęs į aplinkybę, kad 2019 m. sausio 18 d. įtariamojo apklausos metu V. K. parodė, kad jis (V. K.) nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu 15 PVM sąskaitų faktūrų padidintomis kainomis, o V. M. pripažino, kad pagal jas visas gavo pinigus. Tiek V. K., tiek V. M. įtarimai buvo pareikšti dėl pinigų pasisavinimo visais 15 atvejų, dėl kurių jie abu prisipažino kaltais. Tačiau vėliau kaltinimo epizodų sumažėjo. Šioje byloje V. M. buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu tik dėl 4 epizodų, t. y. kad pirko statybines medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ padidintomis kainomis ir dalį pinigų pasisavino. V. M. savo kaltę pripažino, tačiau duodamas parodymus nenurodė, koks buvo E. D. vaidmuo šių nusikalstamų veikų padaryme, tik teigė, kad E. D. jam „galėjo perduoti“ 1 900 Eurų, o tai, anot apelianto, yra tik prielaida ir samprotavimas.

8.10. Apygardos teismas, apelianto teigimu, nepagrįstai nuosprendį grindė ir nenuosekliais bei prieštaringais liudytojo V. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais. Nuteistasis, cituodamas ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 18 d. ir 2020 m. liepos 10 d. duotus V. K. parodymus, teigia, kad jis (V. K.) skirtingai aiškino susitarimo turinį, pinigų perdavimo E. D. laiką ir vietą. Anot apelianto, šiuose savo parodymuose V. K. nenurodė, kad tariantis su V. M. šiuose pokalbiuose dalyvavo ir apeliantas.

8.11. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad V. K. tvirtinimu, jis nevedė sąskaitų faktūrų registro ir tikslios apskaitos, nuo kokių sąskaitų faktūrų, kiek konkrečiai procentų kaina buvo padidinta ir koks kainų skirtumas susidarė. V. K. negalėjo paaiškinti, nuo kurių PVM sąskaitų faktūrų susidarė 2 000 Eur suma, kurią jis perdavė tiesiogiai V. M., o nuo kurių – 1 900 Eur suma, kurią davė E. D., jog šis perduotų V. M.. V. K. taip pat negalėjo nurodyti, kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose 2 000 Eur perdavė V. M. tiesiogiai, o 1 900 Eur – per E. D., kodėl neperdavė V. M. visos sumos pats.

8.12. Apeliantas nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu V. K. paaiškino, kad tomis dienomis V. M. ir E. D. jis perdavė atskiras pinigų sumas priklausomai nuo to, kiek jie jam buvo nurodę padidinti parduodamų medžiagų kainas. Liudytojas nurodė, kad pinigus jis atiduodavo po to, kai būdavo išrašytos sąskaitos. V. K. taip pat pripažino, kad kai kurios sąskaitos (PVM sąskaitos faktūros 2017 m. lapkričio 13 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 514,49 Eur, 2017 m. lapkričio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 1 401,11 Eur ir 2017 m. lapkričio 16 d. Nr. (duomenys neskelbtini)už 1 375 Eur, bendrai 3 290,6 Eur sumai) buvo išrašytos vėliau nei jis tariamai davė pinigus E. D.. Tačiau liudytojas V. K. negalėjo paaiškinti, kaip tuomet apskaičiuodavo perduotinas sumas. Anot apelianto, apygardos teismas nepagrįstai kaip patikimus įvertino V. K. parodymus, kad V. M. ir E. D. perduodamos sumos buvo jo asmeninės lėšos, neva jis nenorėjo gryninti pinigų iš savo šeimos verslo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Apelianto teigimu, apygardos teismas nesiaiškino, kad byloje nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų naudojusi neapskaitytus grynuosius pinigus, kuriuos V. K. būtų galėjęs perduoti V. M. per E. D.. Anot apelianto, tokie V. K. parodymai prieštarauja elementariai logikai: kaip apskaičiuoti mokėtinas sumas nuo padidintų kainų skirtumo, kada kainos dar nėra padidintos, nes sąskaitos dar nėra išrašytos, ir tokias nepagrįstas sumas mokėti asmeniniais pinigais, neišrašius sąskaitų. V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai tuo metu įdarbintas nebuvo, todėl jokių veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai jis atlikti negalėjo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad V. K. iš viso turėjo asmeninių lėšų, kurias galėjo perduoti E. D.. Pažeisdamas teisę į gynybą, apygardos teismas, teigdamas, kad tai su nagrinėjama byla nėra susiję, gynybai šių klausimų V. K. užduoti neleido.

8.13. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad 2020 m. lapkričio 18 d. įtariamojo papildomos apklausos metu (t. 19, b. 1. 40–44), pateikus išklausyti pokalbį, įvykusi 2017 m. lapkričio 9 d. 16 val. 17 min., V. K. parodė, kad šio pokalbio metu jis kalbėjosi su E. D. ir tarėsi dėl jo (E. D.) atvažiavimo iki UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorano „(duomenys neskelbtini)“, Mažeikiuose. Tačiau išklausęs šiuos pokalbius V. K. negalėjo prisiminti, ar E. D. 1 900 Eur perdavė prie restorano „(duomenys neskelbtini)“, ar, kaip nurodė ankstesnėse apklausose, sekančią dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 10 d. jo (E. D.) darbo kabinete. Liudytojas nurodė, kad anksčiau susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga matė, kaip E. D. 2017 m. lapkričio 10 d. iš jo gautus 1 900 Eur perdavė V. M., todėl „ši aplinkybė tik patvirtina“, kad E. D. žinojo apie jo ir V. M. susitarimą. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį, kad teisiamajame posėdyje peržiūrėjus 2017 m. lapkričio 10 d. 11:30–11:32 vaizdo įrašą, pinigų perdavimo nesimato. Tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Anot apelianto, apygardos teismas nesiaiškino, su kokiu vaizdo įrašu, kuriame matosi pinigų perdavimas, prieš duodamas minėtus parodymus V. K. buvo supažindintas.

8.14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad V. K. skirtingai nurodė ir pinigų perdavimo E. D. datą. 2020 m. lapkričio 18 d. akistatos metu V. K. nurodė, kad pinigus – 1 900 Eur perdavė 2017 m. lapkričio mėnesį, tiksliai, kurioje vietoje perdavė, pasakyti negalėjo. V. K. į klausimą, ar nori patikslinti savo parodymus, nurodė, kad 1 900 Eur E. D. perdavė spalio mėnesio pradžioje.

8.15. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, jo kaltės neįrodo kriminalinės žvalgybos veiksmų vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys. Nors kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, komentuojant V. M. kabinete užfiksuotus vaizdo įrašus, nurodoma, kad „perduoti galimai pinigai“, tačiau nei viename vaizdo įraše nesimato, kad E. D. perduotų pinigus V. M.. Anot apelianto, 2017 m. lapkričio 10 d. vaizdo įraše užfiksuotą pokalbį tarp V. M. ir E. D. apygardos teismas taip pat nepagrįstai interpretavo kaip pinigų perdavimą patvirtinantį įrodymą. Anot apelianto, šio pokalbio metu apie pinigus apskritai nekalbama.

8.16. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nors 2020 m. vasario 17 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog tikėtina, kad skaitmeninėje vaizdo byloje „20171110_ 114855 115405.mkv“ nuo 11 val. 49 min. iki 11 val. 53 min. užfiksuoti mažiausiai septyniasdešimt devyni banknotai, kurių valiutos ir nominalo nustatyti nėra galimybės, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad kokią nors jų dalį V. M. perdavė E. D..

8.17. Apeliantas prisipažino kaltu dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo už jo įsigytas statybines medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei A. R. už E. D. suteiktas statybos darbų paslaugas. Tačiau jis nepripažino, kad šias veikas padarė veikdamas kartu su J. K.. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo (nuteistojo) nuoseklius parodymus apie tai, kad jis nežinojo apie V. M. susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl sąskaitų išrašymo už UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakytas medžiagas padidintomis kainomis ir nepasinaudojo šia nusikalstama schema, įvertino kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją. Nuteistasis nurodė, kad jis pagal darbines pareigas užsakydavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas prekes pagal teisėtai sudarytą sutartį, prašė V. K., kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėtų sąskaitas už prekes, įsigytas kitose įmonėse, kurių pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, o vėliau jau UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų sąskaitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip už savo pateiktas prekes. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pateiktos apmokėti kitų įmonių sąskaitos, iš kurių E. D. įsigijo jam asmeniškai reikalingų prekių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko daug prekių, buvo išrašoma daug sąskaitų, todėl E. D. tikėjosi, kad UAB (duomenys neskelbtini)“ nepastebės jiems išrašytų sąskaitų neteisingumo ir jas apmokės.

8.18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismas nepagrįstai savo išvadas grindė J. K. parodymais, jog pačiam E. D. buvo reikalingos tam tikros medžiagos, jas pastarasis užsakydavo per kitas įmones, o sąskaitas išrašydavo jų įmonės (UAB „(duomenys neskelbtini)“) vardu. Apelianto įsitikinimu, J. K. tokius samprotavimais grįstus parodymus davė siekdamas pats išvengti baudžiamosios atsakomybės, nuo kurios jis ir buvo atleistas. Be to, liudytojas J. K. negalėjo paaiškinti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis sužinojo, kad medžiagos reikalingos asmeniškai E. D..

8.19. Anot apelianto, pirmosios instancijos teismas jo kaltę dėl bendrininkavimo su J. K. nepagrįstai grindė kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuotais pokalbių įrašais. Pokalbiuose užfiksuota, kad E. D. klausė J. K., ar į sąskaitas gali būti įrašytos lentos, stogo danga, tačiau E. D. kaltinimai dėl lentų ar stogo dangos įsigijimo savo reikmėms nebuvo pareikšti. Tiek lentos, tiek stogo danga ar blokeliai galėjo būti pirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms iš kitų įmonių, sąskaitas pateikiant apmokėjimui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apelianto teigimu, taip buvo daroma ne kartą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingų prekių neturėdavo. E. D. neneigia, kad susiklosčiusia situacija pasinaudojo įsigydamas sau reikalingų daiktų ir paslaugų, tačiau su J. K. dėl to nesitarė.

8.20. Nuteistojo E. D. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jis, padedant J. K., sukčiavimo būdu pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1 500 Eur, kuriuos jam perdavė J. K. per L. J. bei 2017 m. rugsėjo 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, padedant J. K., apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti turtą – 1 000 Eur. Apelianto teigimu, apygardos teismas nepagrįstai jo parodymus įvertino kaip jo gynybos poziciją. E. D. akcentuoja, kad jis viso proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę, teigė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas L. J. po darbo valandų atvažiavo į Mažeikius pakeisti netikusias prekes. Jis liudytoją L. J. pasitiko Mažeikiuose, S. gatvėje, ir jie kartu nuvažiavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Sandėlyje iškrovė pakeitimui atvežtas prekes bei pakrovė anksčiau atvežtą netinkamą kompresorių. Kraunant buvo įvairių dėžių ir dėžučių su įvairiomis prekėmis, dokumentacija ir pan., tačiau ne su grynaisiais pinigais.

8.21. Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai kaip patikimus ir nuoseklius įvertino nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto J. K. parodymus, neatsižvelgė, jog J. K. negalėjo konkrečiai nurodyti PVM sąskaitų faktūrų, nuo kurių susidarė sumos, kurios tariamai buvo perduotos E. D.. J. K. teismo posėdyje teigė, kad ne nuo visų išrašytų sąskaitų buvo mokamas kainų skirtumas; kartais pinigai buvo perduodami, net neišrašius sąskaitų; kad grynieji pinigai buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jo asmeniniai. J. K. taip pat teigė, kad jam buvo nesvarbu, kam buvo perduoti grynieji pinigai, kad jis V. M. nei karto nepaklausė, ar E. D. jam perdavė pinigus. Teismas neįvertino, kad tokie parodymai prieštarauja elementariai logikai, nes jeigu J. K. mokėjo V. M. kainų skirtumą savo asmeniniais pinigais, būtų pasidomėjęs, ar pinigai gauti; jeigu 10 proc. priedo V. M. visą laiką negavo, nėra pagrindo teigti, kad J. K. tikrai perdavė E. D. skirtumą. Pasak nuteistojo, apklausiamas teismo posėdyje J. K. daugelio esminių faktinių aplinkybių neprisiminė. Apygardos teismas J. K. parodymus pripažino patikimais dėl to, kad jis savo kaltę pripažino ir tuo pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, anot nuteistojo, teismas neatsižvelgė į tai, kad J. K. buvo pareikšti įtarimai dėl 2017 m. rugsėjo 22 d. 4 900 Eur perdavimo E. D. per nenustatytą asmenį, tačiau šie įtarimai nepasitvirtino. Taigi, J. K. kaltės pripažinimas negali būti laikomas neginčijamu įrodymu apelianto kaltei pagrįsti. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad J. K. parodymai dėl 2014 m. rugsėjo 14 d. neva įvykusio 1 000 Eur perdavimo vietos yra prieštaringi. 2019 m. kovo 18 d. įtariamojo papildomos apklausos metu J. K. teigė, kad 2014 m. rugsėjo 14 d. jis pats E. D. perdavė 1 000 Eur po darbo valandų prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastato prie įvažiavimo į įmonės teritoriją iš sandėlių pusės esančioje aikštelėje E. D. automobilyje, t. y. ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kaip teigiama skundžiamame nuosprendyje, o prie jos.

8.22. Anot apelianto, nenuoseklūs ir prieštaringi ir liudytojo L. J. parodymai. Apelianto teigimu, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. J. teigė, kad J. K. jam po darbo valandų liepė važiuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir parvežti sąrašą su medžiagų užsakymu, taip pat davė kartotinę dėžutę, kurią liepė perduoti E. D.. Iš to, kad E. D., gavęs dėžutę jo paklausė, „ar čia visi?“, jis suprato, kad ten buvo pinigai. Tačiau apklaustas teisme L. J. nurodė, kad jokio užsakymų sąrašo parvežti jis neturėjo, jo tikslas buvo tik perduoti J. K. duotą kartoninę dėžutę E. D.. Nuteistojo teigimu, apygardos teismas nepagrįstai, remdamasis vien L. J. samprotavimu, sprendė, kad minimoje dėžutėje buvo 1 500 Eur. Be to, nuteistojo teigimu, L. J. parodymai prieštarauja elementariai logikai: jei, vadovaujantis šio liudytojo parodymais, vienintelis važiavimo į Mažeikius tikslas buvo perduoti dėžutę su neteisėtu atlygiu E. D., tai kodėl ji nebuvo perduota šalikelėje, kur E. D. pasitiko atvažiavusį L. J.; jeigu jokio darbinio pavedimo L. J. neturėjo, kokiu tikslu jis buvo siunčiamas ne darbo reikalais po darbo valandų. Anot nuteistojo E. D. šios aplinkybės patvirtina, kad jokio pinigų perdavimo fakto nebuvo.

8.23. Apelianto teigimu, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad 1 500 Eur pinigų perdavimo faktą įrodo Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Skundžiamame nuosprendyje cituojamuose telefoniniuose pokalbiuose nėra kalbama apie pinigų perdavimą ar kitokius neteisėtus susitarimus: iš telefoninio pokalbio, vykusio 2017 m. rugpjūčio 24 d. 11.16 val., kuriame E. D. nurodė kad „ta antra 1 500“, turinio nėra aišku, kad kalbama būtent apie pinigus; tuo tarpu 2017 m. rugpjūčio 30 d. 11.36 val. vykusio pokalbio metu yra minimi vamzdžiai, o ne pinigai. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad medžiagas UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakė ne tik E. D., todėl šio pokalbio metu buvo aiškinamasi, kieno šis užsakymas, ar apie jį žino „šefas“, kalbama, kad J. K. yra užmiršęs vieną „sąskaitikę“ ir pan. (t. 2, b. l. 50; t. 3, b. l. 163–165; kompaktinis diskas Nr. CD-5-009-18). Nepagrįstai, remdamasis interpretacijomis, apygardos teismas sprendė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. 15.31 val. pokalbio tarp E. D. ir J. K. metu minimi „15 palečių“, „lauknešėlis“ yra pinigai ir galimai reiškia 1 500 Eur (t. 2, b. l. 51–52; t. 3, b. l. 166–167; kompaktinis diskas Nr. CD-5-009-18). Be to, anot apelianto, pastarasis pokalbis patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. turėjo būti atvežtas ir pakeistas kompresorius, tokiu būdu šio pokalbio turinys paneigia L. J. parodymus bei patvirtina E. D. nurodytas aplinkybes. Tuo tarpu 2017 m. rugpjūčio 31 d. 17.17 val. tarp E. D. ir L. J. bei 2017 m. rugsėjo 14 d. 19.22 val. tarp E. D. ir J. K. vykusių pokalbių metu nėra užfiksuota jokios reikšmingos, E. D. kaltę patvirtinančios informacijos.

8.24. Apelianto teigimu, jo kaltės nepatvirtina ir apygardos teismo nurodytos aplinkybės, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo padarytas 16 744,32 Eur pavedimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (t. 2, b. l. 15, 123); taip pat ir tai, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. E. D. į savo banko sąskaitą įnešė 1 000 Eur sumą (t. 2, b. l. 54, 127; kompaktinis diskas Nr. CD-5-009-18). Pinigų įnešimas į savo paties sąskaitą, nuteistojo teigimu, yra sutapimas, kuris niekaip neįrodo, kad šie pinigai buvo gauti neteisėtu būdu iš J. K..

8.25. Nuteistojo E. D. teigimu, apygardos teismas nepagristai pripažino, kad jis, padedant V. K., 2017 m. lapkričio 11 d. apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti turtą – 1 000 Eur. Anot apelianto, apygardos teismas jo kaltę nepagrįstai grindė prieštaringais ir nenuosekliais nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto V. K. parodymais. Nuteistasis nurodo, kad 2020 m. lapkričio 18 d. įtariamojo papildomos apklausos metu V. K. teigė, jog jis 2017 m. lapkričio 11 d. Mažeikių mieste prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ E. D. perdavė 1 000 Eur, nes pagal ankstesnį susitarimą su V. M. jis išrašė PVM sąskaitas faktūras padidintomis parduodamų medžiagų kainomis, o susidariusį skirtumą turėjo perduoti V. M. (t. 19, b. 1. 40–44). Tačiau vėliau ikiteisminiame tyrime ir teisme V. K. pradėjo teigti, kad konkrečių aplinkybių prisiminti negali, tačiau patvirtino perdavęs susidariusį skirtumą – 1 000 Eur nuo bendros 4 900 Eur sumos. Pirmosios instancijos teismas neįvertino V. K. parodymų, jog jis nevedė sąskaitų faktūrų registro ir tikslios apskaitos, nuo kokių sąskaitų faktūrų, kiek konkrečiai procentų kaina yra padidinta ir koks susidarė kainų skirtumas. V. K. negalėjo paaiškinti, nuo kurių PVM sąskaitų faktūrų susidarė 1 000 Eur suma, kurią jis neva davė E. D., kad šis perduotų V. M.. Apeliantas jau buvo atkreipęs dėmesį, kad kai kurios kaltinamajame akte išvardintos PVM sąskaitos faktūros, kurios neva buvo išrašytos prekėms padidintomis kainomis, buvo išrašytos po to, kai V. K. neva perdavė E. D. 1 000 Eur. Be to, V. K. nurodė, kad visas pinigų sumas, kurias jis perduodavo aukščiau paminėtomis aplinkybėmis, jis perduodavo iš savo asmeninių lėšų, kad nereikėtų gryninti iš bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Tačiau byloje apklausta liudytoja V. K. žmona UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė I. K. nurodė nežinojusi nei apie jos vyro susitarimą su V. M., nei grynųjų pinigų mokėjimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar iš asmeninių lėšų (t. 16, b. l. 77–78).

8.26. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gautą informaciją. Anot jo, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo užfiksuoti V. M. ir V. K. pokalbiai, kurių metu V. M. ir V. K. kalbėjosi apie tai, jog E. D. ieško medžiagų mažesnėmis kainomis; V. K. skundėsi V. M., jog E. D. yra savarankiškas, nesutinka su V. K. nurodytomis kainomis, o V. M. išsakė savo ketinimus pakeisti E. D. kitu žmogumi, kuriam būtų pavestas medžiagų užsakymas (t. 2, b. l. 19–20, 24–25; t. 3, b. l. 53–56, 57–60, 64–68, 80–81, kompaktinis diskas Nr. CD-5-014-18). Anot apelianto, šie pokalbiai neabejotinai patvirtina, jog E. D. nežinojo apie V. M. ir V. K. susitarimus.

8.27. Apelianto teigimu, nepagrįsti ir apygardos teismo teiginiai, kad jo kaltę įrodo aplinkybė, jog 2017 m. lapkričio 11 d. 18.40 val. jis į savo mobilaus ryšio telefoną gavo AB SEB banko žinutę, kad jis bankomate į savo banko sąskaitą įnešė 1 000 Eur.

8.28. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas vertindamas byloje surinktus įrodymus. Visų pirmiausia teismas neatsižvelgė, kad V. M. šioje byloje irgi buvo kaltinamasis, dėl dalies anksčiau jam pareikštų kaltinimų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas nurodė, kad V. M. parodymus teismui davė raštu, atsisakė atsakyti į užduodamus klausimus. Dėl savo procesinės padėties jis nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą arba vengimą duoti parodymus, akivaizdu, kad jis yra suinteresuotas šios bylos baigtimi, todėl jo parodymai dėl E. D. veiksmų buvo šališki ir neobjektyvūs, jo parodymų nepatvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

8.29. Apelianto įsitikinimu, apygardos teismas neteisingai įvertino ir J. K. bei V. K. parodymus. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-171-1073/2018, Nr. 2K-7-9-976/2020) apeliantas teigia, kad teismas neįvertino, kad šių asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jie abu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, nei vieno iš jų (V. K. ir J. K.) parodymų, anot apelianto, nepatvirtina kiti objektyvūs įrodymai.

8.30. Apelianto teigimu, apygardos teismas, pažeisdamas in dubio pro reo principą, neteisingai vertino ir atlikus Kriminalinės žvalgybos veiksmus gautus duomenis. Apygardos teismas nuosprendyje nurodė, kad „užfiksuotuose pokalbiuose tiesiogiai neįvardijami nusikalstami ketinimai“, tačiau nepagrįstai sprendė, kad „laikomasi konspiracijos“. Tokia išvada yra tik niekuo nepagrįstas teismo samprotavimas. Pokalbių bei vaizdo įrašuose užfiksuotų pokalbių turinys, tiksliau, kelios pokalbių dalyvių išsakytos frazės (pvz., apie paletes, „štukas“) ir matomi vaizdai (pvz., rankų gestai) nepagrįstai vertinami kaip galimai reiškiantys pinigus, o darbiniai pokalbiai apie einamuosius reikalus, statybines medžiagas nepagrįstai vertinami kaip susitarimai dėl nepagrįsto kainų padidinimo. Išklausius pokalbių įrašus ir peržiūrėjus vaizdo medžiagą, E. D. paaiškino, kad rankų gestai nereiškia pinigų, jis įpratęs rankomis gestikuliuoti, o užfiksuoti pokalbiai vyksta darbiniais klausimais ir jokie neteisėti sandoriai juose nėra aptariami.

8.31. Apelianto įsitikinimu, nepagrįstai pripažinęs jį kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas be pagrindo priteisė iš jo 3 500 Eur dydžio civilinį ieškinį.

8.32. Apeliantas nesutikdamas su jam paskirta bausme nurodo, kad jis nėra teistas, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai, gailisi dėl padarytos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, atlygino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4 037,36 Eur turtinę žalą. Pakeitus teismo nuosprendį ir E. D. išteisinus dėl skundžiamų nusikalstamų veikų padarymo, apeliantas teigia, kad jam turėtų būti sumažintas paskirtos piniginės baudos dydis.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. G. ir jo gynėjas advokatas Mindaugas Klemenis prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria R. G. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (1 883 Eur) bauda, ir priimti naują nuosprendį – R. G. išteisinti.

9.1. Apeliantų teigimu pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino esmines bylos aplinkybes, netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apkaltinamąjį nuosprendį teismas grindė ne objektyviais duomenimis ir įrodymų visuma, o prielaidomis ir abejonėmis, neįvertinęs ir neištyręs visų byloje esančių įrodymų, todėl pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas.

9.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas R. G. kaltę grindė nuteistųjų V. M. ir B. J. parodymais, neatsižvelgdamas į tai, kad yra akivaizdus šių asmenų suinteresuotumas ir siekis išvengti griežtos bausmės. Remdamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) (2000 m. balandžio 6 d. sprendimas Labita v. Italy, peticijos Nr. 26772/95, 1997 m. sausio 14 d. sprendimas Contrada v. Italy, peticijos Nr. 27143/95), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, Nr. 2K-177/2008, Nr. 2K-85-976/2018), apeliantai teigia, kad nors kaltinamojo, bendradarbiaujančio su valstybinį kaltinimą palaikančiu kaltintoju, parodymai baudžiamajame procese pripažįstami leistinu įrodymų šaltinių, tačiau jų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų asmenų parodymus. Anot apeliantų, akivaizdu, kad nuteistieji V. M. ir B. J. turėjo suinteresuotumą baudžiamajame procese ir iš esmės patvirtino tai, ką siekė įrodyti prokuroras. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas jų parodymų kritiškai nevertino, neatsižvelgė, kad šių asmenų nurodytų aplinkybių nepagrindžia jokie kiti byloje esantys duomenys.

9.3. Analizuodami nuteistojo V. M. parodymus viso proceso metu, apeliantai teigia, kad šio nuteistojo parodymai nebuvo nuoseklūs, jis nepatvirtino aplinkybių dėl pinigų perdavimo, o tik nurodė, kad taip galėjo būti. Kita vertus, V. M. teigė, kad jis iš R. G. pasiskolino pinigų ir dalį jų perdavė B. J.. Be to, po teisiamojo posėdžio metu padarytos pertraukos nuteistasis parodymų nebedavė, todėl nebuvo galima sugretinti jo parodymų su kitų nuteistųjų parodymais bei pašalinti juose esančių prieštaravimų. Tokiu būdu, bet kokios abejonės turėjo būti vertinamos nuteistojo R. G. naudai.

9.4. Apeliantai nurodo, kad V. M. negalėjo patvirtinti duomenų, užfiksuotų kriminalinės žvalgybos veiksmų metu, teigdamas, kad jam sunku prisiminti šiais veiksmais užfiksuotas aplinkybes. Be to, V. M. teigė, kad dėl specifinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, siekiant nepalikti rajono be vandens, jis nenagrinėjo sąskaitų ir kainų. Nuteistasis V. M. nors ir parodė, kad susitarimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo, tačiau teigė nepamenantis, kas dėl jo tarėsi ir konkrečių šio susitarimo aplinkybių. Nuteistasis V. M. pripažino ėmęs pinigus iš nuteistojo R. G., tačiau tai įvardino kaip pinigų pasiskolinimą. Apeliantų teigimu, tokie nuteistojo V. M. parodymai prieštaringi, neobjektyvūs ir niekuo nepagrįsti. Siekiant juos patikslinti teismo posėdžio metu nuteistasis V. M. į klausimus nebeatsakinėjo. Anot apeliantų, esant tokioms aplinkybėms nuteistojo V. M. parodymai turėjo būti vertinami kritiškai ir jais nebuvo galima grįsti R. G. kaltės.

9.5. Apeliantų teigimu, kritiškai turėtų būti vertinami ir nuteistosios B. J. parodymai, nes jie nėra objektyvūs ir nepatvirtinti jokiais leistinais įrodymais.

9.6. Apeliantų teigimu, R. G. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, neapibrėžtas, nes kaltinime nurodytu tariamu nusikalstamos veikos laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio iki 2017 m. spalio mėnesio, UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 17 sąskaitų už 19 042,27 Eur (t. 16, b. l. 143) ir byloje nėra jokių duomenų, kad kažkokios prekės nebūtų pateiktos. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo laikotarpiu padarė tik du pavedimus: 2017 m. spalio 3 d. – 2 084,05 Eur sumai ir 2017 m. spalio 26 d. – 8 235 Eur sumai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. spalio 31 d. buvo 8 723,22 Eur. Todėl natūralus ir suprantamas nuteistojo R. G. lankymasis UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose ir bendravimas su buhaltere dėl sąskaitų apmokėjimo, o ne dėl kažkokių neteisėtų veiksmų.

9.7. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad perrašydamas byloje apklausto liudytojo E. P. parodymus pirmosios instancijos teismas neatliko jokio šių parodymų vertinimo, todėl nėra aišku, ar apygardos teismas juos atmetė, ar jais grindė R. G. kaltę. Anot apeliantų, liudytojas E. P. klaidingai nurodė, kad pirko vandens skaitiklius pigiau iš parduotuvės „duomenys neskelbtini“, nes iš ten jie nebuvo perkami. Be to G. P. apskritai nedalyvavo vandens skaitiklių pirkime ir nežinojo, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vandens skaitikliai buvo perkami už didesnę kainą nei iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokie liudytojo G. P. parodymai buvo paneigti R. G. gynėjų pateiktais rašytiniais įrodymais, gautais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu, anot apeliantų, įrodinėjimo naštą prokuroras ir teismas perkėlė R. G..

9.8. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo R. G. kaltę grindė ir 2017 m. rugsėjo 25 d. 08:44:05 val. vaizdo įrašu, užfiksuotu V. M. kabinete. Šiuo atveju apeliantai atkreipia dėmesį, kad vaizdo įraše minima 11 tūkstančių suma už skaitiklius yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 17 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 11343,75 Eur sumai. Šią sąskaitą gynyba gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pateikė teismui, be to, ji buvo ir byloje (t. 2, b. l. 26, 123). Tačiau apygardos teismas ir šiuo atveju šiuos duomenis tik perrašė iš kaltinamojo akto neatlikdamas jokios įrodymų analizės. Tuo tarpu valstybinio kaltintojo akcentuota 2017 m. spalio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vandens skaitiklių pardavimo dar net nebuvo išrašyta. Todėl, apeliantų teigimu, aukščiau paminėtas vaizdo įrašas neturi jokios įrodomosios reikšmės kaltinant R. G..

9.9. Apeliantai teigia, kad kiti skundžiamame nuosprendyje nurodyti kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 18 d. vaizdo įrašas, užfiksuotas V. M. darbe kabinete tarp V. M. ir R. G.; 2017 m. rugpjūčio 18 d. telefoninis pokalbis tarp E. D. ir R. G. nepatvirtina nuteistojo R. G. kaltės. Be to, šie įrašai padaryti kitu laikotarpiu nei inkriminuotos nusikalstamos veikos laikas.

9.10. Anot apeliantų, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir 2017 m. spalio 25 d. 10.45 val. – 10.53 val. užfiksuotu vaizdo įrašu V. M. darbo kabinete, kadangi nėra aišku, apie kokį R. šiame vaizdo įraše kalbėjo V. M. ir B. J.. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad galimai jie kalbėjo apie R. V., su kuriuo V. M. bei B. J. ir veikė nusikalstamai. Iš skundžiamo nuosprendžio neaišku, kokias aplinkybes šis vaizdo įrašas patvirtina, nes apygardos teismas nepateikė jokios šio įrodymo analizės.

9.11. Be to, apeliantų teigimu, remdamasis 2017 m. spalio 26 d. 09.43 val. užfiksuotu telefoniniu pokalbiu tarp R. G. ir V. M. (t. 2, b. l. 84; t. 4, b. 1. 62, kompaktinis diskas Nr. CD-5-009-18) bei 2017 m. spalio 26 d. 13:08–13:16 val. vaizdo įrašu B. J. darbo kabinete (t. 2, b. l. 85; t. 4, b. l. 63–64, kompaktinis diskas Nr. CD-5-016-18), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, prielaidų pagrindu padarė išvadą neva vaizdo įraše V. M. B. J. perduoti pinigai buvo gauti iš R. G.. Apeliantų teigimu, byloje nėra užfiksuotas nei R. G. ir V. M. susitikimo faktas, nei juo labiau R. G. pinigų perdavimas nuteistajam V. M.. Nors kriminalinės žvalgybos veiksmai pradėti nuo 2016 m. lapkričio mėnesio, ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas 2018 m. sausio 15 d., tačiau per visą šį laikotarpį jokie nusikalstami R. G. veiksmai nebuvo užfiksuoti.

9.12. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, jog nesutampa nuteistųjų V. M. ir R. G. susitikimo ir tariamo pinigų perdavimo laikas. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. spalio 26 d. telefonu R. G. su V. M. susitarė susitikti per pietus (t. 2, b. l. 73). Tačiau jiems dar nesusitikus 2017 m. spalio 26 11.53–11.56 val. V. M. grįžęs į savo darbo kabinetą galimai skaičiavo pinigus (t. 2, b. l. 84).

9.13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2017 m. spalio 26 d. 13.02–13.03 val. vaizdo įraše užfiksuota, jog V. M. būnant kabinete į jį įėjęs E. D. pasakė, kad pajudintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skaitiklių. V. M. paklausus, kieno skaitikliai, E. D. atsakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“. Toks jų pokalbis rodo, kad V. M. nebuvo susitikęs su R. G. ir negavo iš jo jokių pinigų, o kokius pinigus V. M. skaičiavo ir kas juos davė, nei prokuroras, nei pirmosios instancijos teismas nesiaiškino. Be to, anot apeliantų, nesutampanti aplinkybė, neabejotinai patvirtinanti R. G. nekaltumą, yra tai, jog po kelių minučių, t. y. 13.08–13.16 val. V. M. B. J. kabinete perduoda galimai pinigus (t. 2, b. l. 84; t. 3, b. l. 96). Anot apeliantų, šiuo atveju negalima paneigti, kad šie pinigai buvo gauti galimai ne iš R. G., o iš R. V..

9.14. Apeliantų teigimu, apygardos teismas apsiribojo tik 2019 m. rugsėjo 13 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto pateiktos išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad skaitiklių pardavimo kaina 2,8 karto didesnė už įsigijimo kainą, perrašymu į skundžiamą nuosprendį, šio įrodymo apygardos teismas nevertino.

9.15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, skundžiamame nuosprendyje neišdėstė motyvų, kuriais remdamasis jis atmetė kitus byloje esančius įrodymus, dėl kokių priežasčių vertino tik vienus iš jų. Be to, apygardos teismas pakeitė kaltinimą nurodydamas, kad R. G. veikdamas kartu su B. J. padėjo V. M. pasisavinti jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 2 000 Eur. Apeliantai atkreipė dėmesį ir į tai, kad teismas nusikalstamos veikos mechanizmą atskleidė kaip neteisėtus susitarimus su V. M. ir B. J., lėšų pervedimus ir pinigų perdavimus, nors tariamas R. G. pinigų perdavimas neužfiksuotas ir nepasitvirtino.

9.16. Teismas visiškai nevertino to, jog kitu atveju, kai buvo užfiksuoti net pinigų perdavimai, prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė, nuteistajam V. M. pakeitus parodymus ir nurodžius, kad pinigų perdavimas buvo paskola.

9.17. Apeliantai nurodo ir tai, jog R. G. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jokių nusikalstamos veikos epizodų jo atžvilgiu neužfiksuota, kas rodo, jog kaltinimas R. G. suformuluotas dirbtinai, siekiant panaudoti užfiksuotą V. M. galimai pinigų skaičiavimą ir perdavimą B. J..

9.18. Be to, anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos versiją, jog R. G. atžvilgiu dėl tos pačios sąskaitos ir dėl tos pačios (2 000 Eur) bei didesnės sumos perdavimo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, todėl R. G. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn antrą kartą už tą patį nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo motyvai nėra susiję su nurodyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi įtarime buvo nurodyta minėta sąskaita ir remiantis ja padarius pavedimą, neva buvo perduoti pinigai. Todėl šioje byloje R. G. turėjo gintis nuo tos pačios nusikalstamos veikos.

9.19. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog 2020 m. spalio 2 d. prokuroro nutarimu R. G. buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos (epizodas dėl padėjimo iššvaistyti 3 400 Eur) pripažinus, jog jis nepadarė šios nusikalstamos veikos. Šiame epizode ikiteisminis tyrimas taip pat buvo nutrauktas V. M. bei E. D. (t. 1, b. l. 128–146). Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas būtent dalyje dėl neva fiktyviai išrašytos UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), 8 235 Eur sumai, kuri akcentuota ir teisminio nagrinėjimo metu, t. y. jog būtent pagal šią sąskaitą atlikęs pavedimą R. G. perdavė 2 000 Eur V. M.. Nepaisant įtarimuose nurodyto skirtingo laiko, pinigų suma ir PVM sąskaita faktūra sutampa, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad R. G. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

9.20. Apeliantų įsitikinimu, būtent dėl šių priežasčių kaltinime sąmoningai nėra nurodyta konkreti sąskaita ar sąskaitos, kurių pagrindu R. G. neva padėjo pasisavinti svetimą turtą. Juolab, jog byloje nėra jokių duomenų, kad prekės buvo parduodamos dirbtinai padidintomis kainomis. Todėl, apeliantų teigimu, susiklostę civiliniai santykiai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo dirbtinai kriminalizuoti. Apmokėjimas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas prekes negali būti vertinamas kaip padėjimas pasisavinti svetimą turtą.

10. Apeliaciniame skunde Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamosios bylos nutraukimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį V. M. ir B. J. bei priimti naują nuosprendį, kuriuo:

- V. M. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį subendrinti apėmimo būdu ir V. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams;

- B. J. pripažinti kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir jai paskirti 140 MGL dydžio (5272,4 Eur) baudą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 1 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, galutinę subendrintą bausmę paskirti 140 MGL dydžio (5 272,4 Eur) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, subendrinti su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 110 MGL dydžio (4 142,60 Eur) bauda, ir B. J. paskirti galutinę bausmę – 150 MGL dydžio (5 649 Eur) baudą.

- kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

10.1. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria baudžiamoji byla pagal BK 222 straipsnio 1 dalį V. M. ir B. J. buvo nutraukta pripažinus, kad yra BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto sąlyga, t. y. esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui dėl to paties kaltinimo. Anot prokuroro, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

10.2. Apeliantas nurodo, kad apkaltinamuoju Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu, B. J. buvo pripažinta kalta padariusi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad ji, būdama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja finansininke ir būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2017 m. spalio 20 d. gavusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. neteisėtą nurodymą, jį įvykdė 2017 m. spalio 23 d. ir taip apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto už 2017 m. Tuo tarpu byloje, kurioje dėl susijusios nusikalstamos veikos procesas buvo baigtas Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymų, V. M. buvo pripažintas kaltu pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, t. y. kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą bei apskaitos registrų išsaugojimą, 2017 m. spalio 13 d. priėmė kyšį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. M. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus bei apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Cituodamas šiuose teisminiuose procesuose duotus B. J. ir V. M. parodymus prokuroras atkreipia dėmesį, kad jokio sisteminio koordinuoto veikimo kartu apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tarp V. M. ir B. J. nebuvo. V. M. parodė, kad tai buvo vienintelis toks atvejis, o B. J. apskritai tvirtino, kad ji padarė klaidą tvarkydama dokumentus ir proceso metu siekė, jog jos veiksmai būtų kvalifikuojami ne pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kaip apgaulingi, bet tik kaip aplaidūs pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

10.3. Anot prokuroro, analizuojant tiek ankstesniuose teisminiuose procesuose, tiek šiame baudžiamajame procese duotus V. M. ir B. J. parodymus, akivaizdžiai matoma juose aiškiai išreikšta ir akcentuota nuteistųjų pozicija, t. y. kad jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingais veiksmais, skirtingu laiku, sprendžiant visiškai skirtingus klausimus ir neturint jokios vieningos tyčios atlikti tęstinę BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, o dėl atskirų nusikalstamų veikų epizodų buvo kaskart susitariama atskirai. Bylose esantys kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu gauti duomenys tokiai nuteistųjų pozicijai neprieštarauja. Todėl prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad abiem atvejais kaltinamieji B. J. ir V. M. inkriminuojamus netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmus atliko įgyvendinant tą patį sumanymą apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, yra nepagrįsta. Ši išvada iš esmės grindžiama tik tuo, kad apygardos teismo nuomone, nuteistieji savo skirtingais veiksmais sukėlė tuos pačius padarinius – negalėjimą iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto už 2017 m. Tačiau apelianto įsitikinimu, vien tai, kad kiekvieno iš V. M. ir B. J. inkriminuotų atskirų veikų pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pasekmė buvo ta pati, t. y. negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto už 2017 m., nereiškia, kad skirtingu laiku, skirtingais susitarimais ir veiksmais, nesant bendros tyčios atliktos atskiros veikos privalo būti vertinamos kaip ta pati viena tęstinė veiką. Priešingu atveju kaltininkai išvengtų atsakomybės ir teisinio įvertinimo už kitas jų padarytas neteisėtas veikas.

10.4. Apeliantas akcentuoja, kad 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir 2019 m. balandžio 3 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimais V. M. ir B. J. pripažinti kaltais padarę BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jiems paskirtos bausmės tik dėl vieno vėlesnio 2017 m. spalio 20 – 23 d. veikos epizodo. 2022 m. sausio 19 d. skundžiamu teismo nuosprendžiu pripažinus, kad nuteistieji netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmus atliko įgyvendinant tą patį sumanymą apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, akivaizdu, kad liko visiškai neįvertinti ankstesni įrodytomis faktinėmis aplinkybėmis padaryti nusikalstami veiksmai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. spalio 20 d., kurie truko kur kas ilgiau, buvo nepalyginamai didesnio intensyvumo ir pavojingumo. Nutraukus baudžiamąją bylą V. M. ir B. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, jie liko nenubausti už įrodytus jų padarytus įstatymo uždraustus veiksmus, nes ankstesniais teismų sprendimais nebuvo nagrinėjamas ir vertinamas laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. spalio 20 d. jų padarytos nusikalstamos veikos epizodas, taip pat šio epizodo negalėjo apimti ir neapėmė jiems paskirtos bausmės.

10.5. Prokuroras nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad jei kaltinamųjų B. J. ir V. M. padaryti buhalterinės apskaitos pažeidimai būtų nagrinėjami ir vertinami vienoje baudžiamojoje byloje, jie būtų kvalifikuojami kaip viena veika. Anot apelianto, net ir atliekant tyrimą vienoje baudžiamojoje byloje šios BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos būtų kvalifikuotos ir inkriminuotos atskirai, nes, kaip jau minėta anksčiau, nebuvo ir nėra nustatyta bendra tyčia daryti tęstinę nusikalstamą veiką, o analogiškos tokių veikų pasekmės, t. y. negalėjimas iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto už 2017 m., atsiranda dėl kiekvienos iš jų atskirai, nepriklausomai vienai nuo kitos.

11. Teismo posėdžio metu nuteistieji E. D., R. G. bei jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, nuteistieji V. M., B. J. bei jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo E. D. bei nuteistojo R. G. ir jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

12. Nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Klemenio, nuteistojo E. D. bei Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirnyj apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Klemenio apeliacinio skundo

13. Nuteistasis R. G. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje. Apeliantai nesutinka su nuosprendį priėmusio teismo atliktu įrodymų vertinimu bei jo padarytomis išvadomis, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė prielaidomis ir iš esmės vien nuteistųjų V. M. ir B. J. parodymais, kurie siekdami išvengti griežtos bausmės buvo suinteresuoti duoti R. G. kaltinančius parodymus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo teiginiais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, įvertinusi skundžiamo Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 19 d. nuosprendžio motyvus bei nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą nuteisti R. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, priešingai nei tvirtina apeliantai, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog visuma duomenų surinktų byloje ir ištirtų pirmosios instancijos teisme, vieni kitus papildydami sudaro vientisą loginę duomenų grandinę, patvirtinančią, jog R. G. padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. M. pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

14. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. G. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo neigė, tačiau nuteistojo R. G. parodymus apie jo paties atliktus veiksmus būtina įvertinti kitų faktinių duomenų kontekste, kurie užfiksuoti nuteistųjų V. M., B. J., liudytojo E. P. parodymuose, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (t. 16, b. l. 135-146), kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S6-10-3, Nr. S6-10-15 (t. 2, b. l. 1–115, t. 4, b. l. 1–89).

15. Nuteistasis R. G. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis parodymų nedavė (t. 20, b. l. 43–44, 45–46, 54–55). Teisiamajame posėdyje R. G. tvirtino, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo jokių susitarimų dėl dirbtinio prekių kainų padidinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovą V. M. pažįsta daugiau nei 20 metų, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ rinkodaros vadovu su juo kalbėjo tik apie nuolaidas. Su B. J. bei S. D. bendraudavo tik darbiniais klausimais. Taip pat tvirtino, jog vandens apskaitos skaitiklius UAB „(duomenys neskelbtini)“ anksčiau pirkdavo po 40 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė po 26 Eur. Tokią kainą jis galėjo pasiūlyti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ jo bendrovei (UAB „(duomenys neskelbtini)“) taiko iki 60 proc. nuolaidą. Tačiau sutiko, kad skaitiklio kaina buvo didelė. Taip pat R. G. aiškino, jog bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalinga pagalba, turėdami sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie galėjo greitai gauti reikiamas prekes. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laiku neatsiskaitydavo už įsigytas prekes (t. 28, b. l. 1–10). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija R. G. parodymus, neigiant padėjus V. M. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, atmeta kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti atsakomybės bei gresiančios bausmės. Pirmiau aptarti nuteistojo parodymai prieštarauja bylos duomenims.

16. Tai, kad R. G. padėjo V. M. pasisavinti jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, patvirtina byloje duoti nuteistųjų V. M. ir B. J. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos, vykusios 2018 m. vasario 26 d., metu nuteistasis V. M. nurodė, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu R. G. buvo susitaręs, jog bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijus medžiagų R. G. jam (V. M.) perduos grynuosius pinigus priklausomai nuo apyvartos arba galėjo būti susitarta ir dėl konkrečių procentų nuo sąskaitų sumos. V. M. tvirtino, jog 2017 m. spalio 26 d. Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini) klube, priklausančiame R. G., šis perdavė jam 2 000 Eur, iš kurių 1 000 Eur jis (V. M.) perdavė B. J., kuri žinojo apie susitarimą su R. G. (t. 22, b. l. 179–182). Rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose 2020 m. gruodžio 30 d., nuteistasis V. M. nurodė, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta medžiagų tiekimo sutartis. Jis (V. M.), B. J. ir R. G. susitarė, kad R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašys bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodys didesnes parduodamų medžiagų kainas, o susidaręs skirtumas bus perduotas jam (V. M.) ir B. J.. V. M. nurodė ir tai, kad šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, nes praėjo daug laiko, tačiau 2017 m. spalio 26 d. R. G. jam (V. M.) galėjo perduoti 2 000 Eur, iš kurių dalį – 1 000 Eur jis pats galėjo perduoti B. J. (t. 23, b. l. 50–53). Analogiškus parodymus V. M. davė ir 2021 m. sausio 15 d. apklausos metu (t. 23, b. l. 67–70). Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. M. perskaitė rašytinius parodymus, kuriuose taip pat teigė, jog pripažįsta, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. G. bei B. J. buvo susitarę, kad R. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašys PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodys padidintas medžiagų kainas, o sumą, susidariusią dėl kainų skirtumo, perduos jam (V. M.) ir B. J.. Taip pat pripažįsta, jog 2017 m. spalio 26 d. R. G. galėjo jam (V. M.) perduoti 2 000 Eur, iš kurių 1 000 Eur jis pats galėjo perduoti B. J.. V. M. nurodė, jog nuo įvykių praėjo daug laiko, todėl tiksliai neprisimena visų aplinkybių. Atsakydamas į klausimus V. M. nurodė, kad pinigus iš R. G. jis paėmė, o pinigų perdavimas lyg buvo įvardintas kaip paskola (t. 27, b. l. 70–76, 77–82).

17. Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu B. J. parodė – 2017 m. spalio mėnesio pabaigoje ji su V. M. sutarė, kad jis susitars su R. G., jog šis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašys PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodys medžiagas, kurios realiai nebus parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. G. perduos 2 000 Eur, kuriuos ji su V. M. pasidalins per pusę. V. M. su R. G. susitarė ir šis išrašė fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą bei V. M. perdavė 2 000 Eur, iš kurių 1 000 Eur šis perdavė jai (t. 22, b. l. 62–65). Teisiamajame posėdyje nuteistoji B. J. parodė, jog buvo vienkartinis V. M. susitarimas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu R. G., kad šis sąskaitoje nurodys didesnį prekių kiekį, didesnes prekių kainas, o susidariusį kainos skirtumą perduos V. M.. Iš R. G. V. M. gavo 2 000 Eur, 1 000 Eur atidavė jai, pasakydamas, jog tai nuo R.. Nuteistoji B. J. paaiškino, kad nors direktorius (V. M.) perduodamas pinigus neįvardijo R. pavardės (UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus vardas taip pat R.), tačiau suprato, kad pinigai nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. G., nes kiek prisimena, skirtingai nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. pats pinigus atnešė jai (B. J.) (t. 27, b. l. 70–76).

18. Apeliantų R. G. ir jo gynėjo keliamos abejonės dėl nuteistųjų V. M. ir B. J. parodymų patikimumo atmestinos kaip nepagrįstos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistųjų V. M. ir B. J. baudžiamojo proceso metu duotus parodymus apie R. G. vaidmenį darant nusikalstamą veiką, daro išvadą, jog V. M. ir B. J. parodymai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo R. G. perduotus 2 000 Eur esminėse detalėse sutampa, jie nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jų parodymais netikėti, todėl laiko juos patikimais. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad V. M. ir B. J. turėtų tikslą apkalbėti R. G.. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistieji V. M. ir B. J. parodymus davė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė aplinkybes, kurias atsiminė. Įvertinus tai, kad apeliantui inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta pakankamai seniai – 2017 metais, logiška manyti, jog dėl praėjusio laiko tarpo kai kurių detalių nuteistasis V. M. tiksliai nurodyti negalėjo. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad priešingai nei tvirtina apeliantai, nuteistųjų V. M. ir B. J. parodymus patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys (kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose, specialisto išvadoje Nr. 04/13-2-5-9443, iš dalies liudytojo E. P. parodymuose užfiksuota informacija), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių asmenų parodymais nesiremti nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

19. Liudytojo E. P. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėtros skyriaus inžinieriaus) parodymais bei specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis paneigiamas nuteistojo R. G. aiškinimas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ parduotų apskaitos skaitiklių mažą kainą. Liudytojas E. P. parodė, kad skaitikliai šaltam vandeniui vidutiniškai kainuodavo po 7 - 15 Eur. Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, kad vieno skaitiklio kaina – 8,10 Eur be PVM yra normali, tačiau 22 Eur be PVM yra per aukšta (t. 27, b. l. 97–105). Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Šiaulių ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos, nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ skaitiklių pardavimą įformino 2017 m. spalio 5 d. išrašyta pardavimo PVM sąskaita faktūra, kai įsigijimą apskaitė 2017 m. spalio 6 d. pirkimo PVM sąskaita faktūra, skaitiklių pardavimo kaina 2,8 karto didesnė už įsigijimo kainą, tai yra: 2017 m. spalio 5 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformino 300 vnt. skaitiklių šaltam vandeniui pardavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ už 8 235,00 Eur, iš jų: prekių suma – 6 805,80 Eur, PVM -1 429,20 Eur, 1 vnt. skaitiklio kaina – 22,686 Eur be PVM; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 300 vnt. skaitiklių šaltam vandeniui įsigijimą apskaitė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta 2017 m. spalio 6 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) viso 2 940,00 Eur sumai, iš jų: prekių suma – 2 430,00 Eur, PVM 510,00 Eur, 1 vnt. skaitiklio kaina - 8,10 Eur be PVM. Taip pat specialistė padarė išvadą, jog dėl ne tiesiogiai iš tiekėjų, o iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigytų prekių UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko turto už 8 652,08 Eur (t. 16, b. l. 135–146). Pagrindo netikėti specialisto išvadoje nurodytais skaičiavimais bei duotomis išvadomis, nėra. Šiomis specialisto padarytomis išvadomis pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

20. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S6-10-3, Nr. S6-10-15 (t. 2, b. l. 1–115, t. 4, b. l. 1–89) užfiksuoti duomenys apie R. G. bei V. M., B. J., o taip pat E. D. pokalbius, susijusius su sutarties tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarymu, prekėmis, jų kaina, pinigų perdavimu ir kt.: 2017 m. rugpjūčio 18 d. V. M. ir R. G. pokalbio metu R. G. nurodė „<...> aš tada įrašau tą 15 proc., o darom, jeigu jums reikės atskirą“, V. M. atsako „jo, nu, kaip šnekėjom, <...> matai, smalsuolių atsiranda“, R. G. „<...> aš galvoju dar tokį variantą, tarkim jeigu jums reikės“, tačiau V. M. R. G. nutraukė ir pasiūlė išeiti iš kabineto (t. 2, b. l. 71; t. 4, b. l. 19–21); 2017 m. rugpjūčio 18 d. į E. D. klausimą „tavo sąlygos, kaip ten, kad būdavo 50 ant 50?“ R. G. atsako, jog „susišnekėsim, <...> aš biškį sumažinsiu, padidinsiu procentus“ (t. 2, b. l. 72, t. 4, b. l. 21–22); 2017 m. rugsėjo 25 d. pokalbio V. M. darbo kabinete metu B. J. V. M. padavė popieriaus lapelį. V. M. pažiūrėjęs paklausė, ar per mėnesį? B. J. „11 000 skaitikliai iš tų, tuomet V. M. nurodė „du turėtumėm...“ (t. 2, b. l. 74–75; t. 4, b. l. 28–29); 2017 m. spalio 3 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) padarė 2 084,05 Eur pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 78, t. 4, b. l. 44–45); 2017 m. spalio 25 d. pokalbio V. M. kabinete metu B. J. nurodė, kad gal būt ji rytoj padarys tam R.. V. M. paklausė „tai ar jis jau atvežė?“, B. J. atsakė „ne, nu tai, kad neatvežė“, V. M. nurodė „per pietus sakiau nuvažiuosiu, iki pietų sakiau tegu atveža“. V. M. taip pat nurodė „dabar jis išrašys, jam pervesi <...>, o nuo to...“, B. J. „a, nuo to, jo. Kaip jūs tarėtės po penkis?“, „dabar yra beveik 13 000“, „tai įdomu kiek jis paims tada ten to mokesčio už tą, tada turėtų labai mažai pasilikti“, „faktiškai turėtų būti ne daugiau 30 proc. nuo bendros sumos“, V. M.: „tada jau gali padalint“. 2017 m. spalio 25 d. telefoninio pokalbio metu V. M. ir R. G. susitarė sutikti 2017 m. spalio 26 d. Telefoninio pokalbio 2017 m. spalio 26 d. metu V. M. pasiūlė „kokią dvyliktą“, R. G. atsakė „laukiam“ (t. 2, b. l. 83–84; t. 4, b. l. 60–62); 2017 m. spalio 26 d. 11.53 – 11.56 val. V. M. įėjęs į savo darbo kabinetą iš kelnių kišenės išsitraukė pluoštą banknotų, panašių į eurus, juos perskaičiavo, dalį įsidėjo į piniginę, kitą dalį – į kelnių kišenę. 13.08 – 13.16 val. V. M. įėjo į B. J. darbo kabinetą, padavė popieriaus lapus, perdavimo metu V. M. iš kelnių kišenės ištraukė perlenktus galimai pinigus ir padavė B. J.. B. J. paėmė lapus ir galimai pinigus bei paklausė, iš kur čia. V. M. nurodė „R.“, „nu to, kur mažesnė, didesnė“ ir pirštu parodė į paduotus lapus, taip pat nurodė „35 procentus“. 13.14 val. B. J. iš darbo stalo stalčiaus paėmė V. M. paduotus banknotus ir juos suskaičiavo – viso galimai 1 000 Eur (t. 2, b. l. 85; t. 4, b. l. 63-64); 2017 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) padarė 8 235 Eur pavedimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) (pagal 2017 m. spalio 5 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaita faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už 300 vnt. skaitiklių šaltam vandeniui) (t. 2, b. l. 85, 116, t. 4, b. l. 64).

21. Iš byloje esančių V. M., R. G., B. J., E. D. pokalbių turinio analizės, dėl byloje nustatytų sandorio dėl prekių tiekimo sudarymo bei jo vykdymo aplinkybių, matyti, kad pokalbių turinys atitinka liudytojo V. M. ir B. J. parodymus. Įvertinus visą šių asmenų tarpusavio pokalbių kontekstą, akivaizdu, kad pokalbiuose minimos aplinkybės neabejotinai siejamos su V. M. siekiu pasisavinti jam patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą bei R. G. padėjimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui veikti neteisėtai bendrovės atžvilgiu.

22. R. G. kaltės padėjus V. M. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą nepaneigia apeliantų teiginiai, jog V. M. savo parodymuose nurodė, jog jis iš R. G. pinigus pasiskolino. Akivaizdu, jog asmenys veikdami nusikalstamai, bendraudami tarpusavyje siekė nuslėpti tikrąsias pinigų gavimo aplinkybes, taip paaiškinamas V. M. įvardijamas pinigų gavimo iš R. G. būdas. Tačiau dar pirmosios apklausos metu apklaustas kaip įtariamasis V. M. patvirtino, jog su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu R. G. buvo susitaręs, jog bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijus medžiagų R. G. jam (V. M.) perduos grynuosius pinigus priklausomai nuo apyvartos arba galėjo būti susitarta ir dėl konkrečių procentų nuo sąskaitų sumos. 2017 m. spalio 26 d. R. G. perdavė 2 000 Eur, iš kurių 1 000 Eur jis (V. M.) perdavė B. J., žinojusiai apie susitarimą su R. G.. Nuteistoji B. J. taip pat patvirtino, jog tarp V. M. ir R. G. buvo susitarimas, kad R. G. sąskaitoje nurodys didesnį prekių kiekį, didesnes prekių kainas, o susidariusį kainos skirtumą perduos V. M.. Iš R. G. V. M. gavo 2 000 Eur, 1 000 Eur atidavė jai.

23. Apeliantų manymu, kad R. G. neįvykdė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, patvirtina ir tai, jog slapto pobūdžio veiksmų atlikimo metu nebuvo užfiksuotas pinigų perdavimas V. M., taip pat neužfiksuotas ir jų susitikimo faktas. Tokie apeliantų argumentai nepagrįsti. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2017 m. spalio 26 d. V. M. atžvilgiu, o taip pat ir R. G. atžvilgiu kriminalinės žvalgybos informacijos rinkimo būdas – sekimas, nebuvo vykdomas (Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis Nr. ĮS4-281 RN, t. 1, b. l. 188–190; kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. SG-10-16, t. 2, b. l. 1–115, t. 4, b. l. 13–89). Vien tai, kad asmenų susitikimas bei pinigų perdavimas nebuvo užfiksuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu, kai šią aplinkybę patvirtina kiti, pirmiau minėti, byloje surinkti duomenys, niekaip nepaneigia R. G. kaltės įvykdžius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

24. Apeliantai nurodo ir tai, kad nesutampa V. M. bei R. G. susitikimo bei pinigų perdavimo laikas, nes V. M. su R. G. susitarė susitikti per pietus, tačiau V. M. būdamas savo darbo kabinete gautus pinigus skaičiavo 2017 m. spalio 26 d. 11.53 - 11.56 val., t. y jiems dar neva nesusitikus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė, atsižvelgus į tai, kad 2017 m. spalio 26 d. 9.43 val. telefoninio pokalbio metu V. M. su R. G. susitarė susitikti „ant pietų“, t. y. nesuderinę tikslaus laiko, savaime nepaneigia, kad būtent R. G. įvykio dieną perdavė pinigus V. M.. Be to, kaip minėta, V. M. patvirtino, jog 2017 m. spalio 26 d. pinigus gavo būtent iš R. G.. Tuo pačiu pastebėtina, jog byloje nebuvo nustatytas tikslus pinigų perdavimo laikas. Taip pat nepagrįsti apeliantų teiginiai, susiję su 2017 m. spalio 26 d. 13.02-13.03 val. V. M. darbo kabinete vykusiu pokalbiu tarp V. M. ir E. D., kuris esą paneigia aplinkybę, jog V. M. buvo susitikęs su R. G.. Šio pokalbio metu V. M. ir E. D. aptarė įsigytas prekes. E. D. pasiūlė paspartinti apmokėjimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už skaitiklius (t. 4, b. l. 62–63). Taigi šio pokalbio metu aptartos aplinkybės nepatvirtina apeliantų teiginio, jog R. G. 2017 m. spalio 26 d. nebuvo susitikęs su V. M.. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad V. M. B. J. galimai perdavė ne iš R. G., bet iš R. V. gautus pinigus. Kaip jau buvo minėta B. J. duodama parodymus teisiamajame posėdyje patvirtino, kad nors V. M. perduodamas pinigus (1 000 Eur) neįvardijo R. pavardės, tačiau jai nekilo abejonių, jog tai R. G. perduoti pinigai, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. V. jai pinigus atnešė pats.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų duomenų visuma leidžia padaryti išvadą, kad R. G. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, tai yra kad R. G. padėjo V. M. pasisavinti jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 2 000 Eur. R. G. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį kaip padėjimas pasiavinti turtą. R. G. veiksmuose yra nustatyti būtinieji šios nusikalstamos veikos objektyviosios ir subjektyviosios pusių požymių visuma. Nustatyta, kad R. G. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti.

26. Apeliantų teigimu, nagrinėjamoje byloje buvo pažeistas draudimas bausti už tą pačią veiką antrą kartą (non bis in idem). Šio teisės principo pažeidimą apeliantai argumentuoja tuo, kad tyrimas dėl R. G. pareikšto įtarimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – padėjimo iššvaistyti 3 400 Eur, susijusio su UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), 8 235 Eur sumai ir 2 000 Eur perdavimo V. M. buvo nutrauktas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantų teiginiais.

27. Skundžiamu nuosprendžiu R. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį nuteistas už padėjimą V. M. pasisavinti jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 2 000 Eur.

28. Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. spalio 2 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl BK 184 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos R. G. atžvilgiu nutrauktas (dėl padėjimo V. M. iššvaistyti 3 400 Eur). Nutraukdamas ikiteisminį tyrimą dėl šios nusikalstamos veikos prokuroras konstatavo, jog nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių, kad 2017 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus mokėjimą R. G. perdavė E. D. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkimą dirbtinai padidintomis kainomis susidariusį skirtumą. Nesurinkta duomenų, patvirtinančių, jog R. G. perdavė – 2017 m. spalio 29 d. – 1 400 Eur ir 2017 m. gruodžio 29 d. – 2 000 Eur (t. 1, b. l. 128–146). Skundžiamu nuosprendžiu R. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu tik dėl to, kad veikdamas kartu su B. J. padėjo V. M. pasisavinti jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 2 000 Eur, kuriuos jis perdavė V. M. 2017 m. spalio 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose. Konstatuotina, kad draudimas bausti už tą pačią veiką antrą kartą (non bis in idem) nagrinėjamoje byloje nepažeistas. Ikiteisminis tyrimas R. G. buvo nutrauktas dėl kitos nusikalstamos veikos (BK 24 straipsnio 6 dalis ir 184 straipsnio 1 dalis), kurios padarymo laikotarpis buvo nurodytas kitas (pinigų perdavimo laikas – 2017 m. spalio 29 d. ir 2017 m. gruodžio 29 d.). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad R. G. buvo įtariamas veikęs su kitais asmenimis (E. D., Ž. S.), nei padaręs veiką, už kurią pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu. Be to, R. G. buvo įtariamas V. M. padėjęs iššvaistyti, o ne pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad šioje byloje R. G. buvo nuteistas dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, dėl kurių jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 184 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteistojo E. D. apeliacinio skundo

29. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. D. teigia, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas jį kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto įgijimo apgaulės būdu (2 500 Eur įgijimo padedant J. K. ir 1 000 Eur įgijimo padedant V. K.) netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, neteisingai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, be to paskyrė per griežtą bausmę ir neteisingai išsprendė civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti šiems apelianto teiginiams.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pakartotinai išanalizavusi byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl E. D. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje bei BK 182 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nuosprendžio dalyje nesilaikė bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y., jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, ignoravo svarbias bylos aplinkybes ar padarė klaidų pasisakydamas dėl įrodymų turinio ir pan. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, jų įrodomąją reikšmę tiek atskirai kiekvieno iš jų, tiek surinktų įrodymų visumą. Skundžiamu nuosprendžiu E. D. už minėtas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos. E. D. paskirtos bausmės tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegija pritaria ir skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinės žalos atsiradimą sąlygojo E. D. neteisėti veiksmai, todėl padaryta turtinė žala priteistina iš nuteistojo.

31. E. D. inkriminuota BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika pasireiškė tuo, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Gamybinio skyriaus viršininku, gavęs V. M. nurodymus vykdyti pirkimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žinodamas apie V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. K. neteisėtą susitarimą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo vykdomai veiklai reikalingas medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirks nepagrįstai dirbtinai padidintomis kainomis, o dėl tokiu būdu susidariusio kainų skirtumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tiekiamas prekes gautų piniginių lėšų dalį V. K. perduos V. M.. Jam (E. D.) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakius UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikalingas medžiagas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jas ruošiantis apmokėti arba jau apmokėjus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras dirbtinai padidintomis prekių kainomis, V. K. perdavė jam (E. D.) 1 900 Eur, kuriuos jis perdavė V. M., tokiu būdu E. D., veikdamas kartu su V. K. padėjo V. M. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 1 900 Eur.

32. Apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nėra visų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, požymių. Teismas nepagrįstai sprendė, jog jis veikė tiesiogine tyčia. Skundžiamame nuosprendyje aptartuose įrodymuose nėra jokios įrodomąją reikšmę turinčios informacijos apie tai, kada ir koks susitarimas dėl E. D. vaidmens buvo pasiektas tarp apelianto, V. M. ir V. K., kokius veiksmus žadėjo atlikti E. D. ir koks vaidmuo jam buvo paskirtas.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, daro išvadą, kad šis teismas pagrįstai konstatavo, jog E. D., veikdamas kartu su V. K. padėjo V. M. pasisavinti jam patikėtą svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, ir teisingai jo veiksmus kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio turinys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad bylai reikšmingi faktai būtų nustatyti nesilaikant įrodinėjimo tvarkos.

34. Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu E. D. parodymų nedavė (t. 20, b. l. 107–108). 2018 m. vasario 27 d. atliktos apklausos metu į tyrėjo užduotus klausimus atsakė, jog šiuo metu negali prisiminti byloje tiriamų faktų, susijusių su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis (t. 20, b. l. 109–110). 2019 m. spalio 3 d. vykusios apklausos metu E. D. nurodė, kad neatsimena fakto, jog 2017 m. lapkričio 9 d. būtų susitikęs su V. K. ir šis jam būtų perdavęs 1 900 Eur (t. 20, b. l. 111–116). 2020 m. rugsėjo 1 d. vykusios apklausos metu E. D. parodymų nedavė (t. 20, b. l. 123–124), tą pačią dieną vykusios papildomos apklausos metu E. D. parodė, kad nieko nežinojo apie V. M. ir V. K. susitarimą, fakto, jog 2017 m. lapkričio 11 d. V. K. jam perdavė 1 900 Eur, neprisimena (t. 20, b. l. 125–128). 2020 m. spalio 28 d. vykusios apklausos metu E. D. aiškino, kad 2017 m. lapkričio 11 d. V. K. jam pinigų neperdavė, neprašė pinigus perduoti V. M. (t. 20, b. l. 134–136). Teisiamajame posėdyje E. D. taip pat tvirtino, kad apie V. M. ir V. K. susitarimą nieko nežinojo, V. K. jam pinigų (1 900 Eur) neperdavė ir neprašė juos perduoti V. M. (t. 28, b. l. 1–10). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius byloje duotus E. D. parodymus vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai – nuteistojo V. M., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkta informacija.

35. Nuteistasis V. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad po susitarimo su V. K. E. D. pasakė, kad šis reikiamas prekes užsakinėtų iš V. K. įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Vieno iš pokalbių su E. D. metu, aptariant sąskaitoje (išrašytoje UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurodytas prekes, E. D. rankos gestu parodė, jog nuo šio pirkimo turi likti 400 Eur. E. M. taip pat nurodė, kad E. D. galėjo jam perduoti 1 900 Eur, t. y. skirtumą, susidariusi nuo padidintos užsakytų prekių kainos (t. 22, b. l. 183–185, 186–188; t. 23, b. l. 50–53, 67–70). Teisiamajame posėdyje V. M. patvirtino, jog 2017 m. lapkričio 10 d. E. D. galėjo jam perduoti 1 900 Eur (t. 27, b. l. 70–76, 77–82).

36. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. K. parodė, kad V. M. prašymu padidindavo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ parduodamų prekių kainas, o susidariusį kainų skirtumą jis (V. K.) perduodavo V. M.. Dėl parduodamų medžiagų ne kartą bendravo ir su E. D., kuris taip pat prašė sąskaitose nurodyti didesnes prekių kainas, nurodydamas, kad to prašo V. M.. 2017 m. lapkričio 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose E. D. kabinete jam perdavė 1 900 Eur (t. 19, b. l. 20–23). Kitų apklausų metu V. K. taip pat parodė, kad 2017 m. lapkričio 10 d. perdavė E. D. 1 900 Eur, ši suma tai skirtumas tarp E. D. užsakytų prekių, suma apskaičiuota pagal tai, kiek jis (E. D.) buvo nurodęs padidinti prekių kainą (t. 19, b. l. 30–33, 40–44). Akistatos su E. D. metu V. K. patvirtino, kad pagal susitarimą su V. M. ir E. D. už UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padidintomis kainomis parduotas prekes jis (V. K.) perdavė E. D. 1 900 Eur (t. 19, b. l. 45–47). Teisiamajame posėdyje V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Paaiškino, jog E. D. žinojo apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ parduoda prekes padidintomis kainomis. Suma, susidariusi dėl kainų skirtumo, buvo perduodama tiek V. M., tiek E. D.. V. K. patvirtino, kad 2017 m. lapkričio 10 d. perdavė E. D. 1 900 Eur (t. 27, b. l. 111–116).

37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vertinant liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymus turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo vertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išaiškinta ir tai, kad egzistavusi baudžiamosios atsakomybės pritaikymo grėsmė savaime nereiškia, kad tokių liudytojų parodymai negali būti objektyvūs ar kad teisėsaugos pareigūnai tokioje situacijoje paprastai gali išgauti neteisingus parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, Nr. 2K-239-303/2016, Nr. 2K-89-689/2020 ir kt.).

38. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nuteistojo V. M. bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. baudžiamojo proceso metu duotus parodymus dėl E. D. vaidmens darant inkriminuotą nusikalstamą veiką, nustatė, kad V. M. ir V. K. duoti parodymai yra iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi, duomenų, leidžiančių manyti, kad šie asmenys turėtų tikslą apkalbėti E. D., byloje nėra. Vien tai, jog V. M. yra nuteistas šioje byloje, o V. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nesuteikia pagrindo jų parodymus vertinti kaip nepatikimus. Šių asmenų parodymuose nėra prieštaravimų, abu nurodė tas pačias aplinkybes dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padidintomis kainomis perkamų prekių ir susidariusio skirtumo perdavimo, be to jų parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai (kriminalinės žvalgybos protokoluose užfiksuoti duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai), todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti V. K. bei V. M. parodymais ir nesiremti jais nustatant bylai reikšmingas aplinkybes.

39. Kaip jau minėta nuteistojo V. M. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės V. K. parodymus patvirtina Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S-6-10-3, Nr. S6-10-12, (t. 2, b. l. 1–115, t. 3, b. l. 3–110) užfiksuota informacija. 2017 m. spalio 24 d. vaizdo įrašas - V. M. ir E. D. pokalbis: E. D. nurodė, kad tokios kainos yra normalios ir jie gali rašyti panašias kainas, bet skirtumą (kalbėdamas parodė gestą ranka – trinant rankos pirštus) (t. 2, b. l. 35-36, t. 3, b. l. 91-92). 2017 m. spalio 26 d. vaizdo įrašas - V. M. ir E. D. pokalbis: E. D. padavus lapus ir pasakius „čia visi tie hidrantai“, V. M. pasirašant ant paduotų lapų, E. D. pasakė, kad nuo to nemažai liks; linktelėjęs link pasirašytų lapų pasakė, jog čia bus devyni ant trijų. V. M. patvirtino - ant trijų. E. D. pasiūlė V. M. „pajudinti ir šitą ir „(duomenys neskelbtini)“ tuos skaitiklius, <...>, nu greičiau apmokės, greičiau pareis“ (t. 2, b. l. 38; t. 3, b. l. 96-97). 2017 m. lapkričio 9 d. užfiksuotas E. D. ir V. K. telefoninis pokalbis, kurios metu jie sutarė susitikti prie V. K. darbovietės (t. 2, b. l. 39; t. 3, b. l. 98-99). Tą pačią diena užfiksuotas E. D. ir V. K. telefoninis pokalbis, kurios metu V. K. pasakė E. D., jog išeis (t. 2, b. l. 39; t. 3, b .l. 99-100). 2017 m. lapkričio 10 d. 11:30-11:32 val. vaizdo įrašas V. M. darbo kabinete - E. D. padavė V. M. (perdavimo momentas nesimato) nenustatytus daiktus ir nurodė, kad „čia K. hidrantai, čia ant 2, nu kai (V. M.) sakė ant 3, tai čia 2“. Taip pat E. D. nurodė „neturėjo dabar biški, šiandien arba rytoj, čia vakar jam įdavė, kad nelaikytų kur“. E. D. išeidamas nurodė „jeigu ką, reikia paskaičiuoti, turėtų būti“. E. D. išėjus iš kabineto V. M. ištraukė iš kišenės E. D. paduotus galimai pinigus ir įsidėjo juos į savo piniginę (t. 2, b. l. 40; t. 3, b. l. 100-101). Tą pačią dieną 11:48-11:54 val. vaizdo įrašas V. M. darbo kabinete - V. M. išsitraukė piniginę ir atsidaręs darbo stalo stalčių ištraukė iš piniginės galimai pinigus ir pradėjo skaičiuoti - suskaičiavo galimai ne mažiau 20 vienetų galimai 50 eurų nominalo banknotų, kuriuos padėjo į stalčių, po ko, iš piniginės ištraukė kitą dalį galimai pinigų, kuriuos taip pat perskaičiavo - V. M. suskaičiavo galimai ne mažiau 20 vienetų galimai 50 eurų nominalo banknotų, kuriuos padėjo šalia stalčiuje anksčiau padėtų galimai pinigų, po ko, toliau skaičiavo likusius galimai pinigus - suskaičiavo galimai ne mažiau 18 vienetų galimai 50 eurų nominalo banknotų, kuriuos padėjo šalia stalčiuje gulinčių galimai pinigų. Po ko apžiūrėjo piniginės turinį ir ištraukė galimai pinigus, kuriuos perskaičiavo. V. M. suskaičiavo galimai ne mažiau 20 vienetų galimai 50 eurų nominalo banknotų, kurių dalį padėjo į stalčių, o likusius galimai pinigus įsidėjo į piniginę. (t. 2, b. l. 39-41; t. 3, b. l. 101). Taigi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu užfiksuotų V. M. ir E. D. bei V. K. pokalbių turinys, E. D. išsakytos konkrečios frazės, kai kurios jų iliustruojamos ir rankų gestu (pirštų trynimu), kuris akivaizdu, jog reiškia, kad kalbama apie pinigus, leidžia teigti, kad E. D. buvo žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ir prekes tiekiančių įmonių atstovų susitarimą sąskaitose faktūrose nurodyti padidintas parduodamų prekių kainas ir susidariusio kainų skirtumo perdavimo. E. D. išsakytos frazės sietinos su jo neteisėtai atliktais veiksmais, susijusiais su pagalba V. M. pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.

40. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, kad jis tiesiogiai paprastai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties požymių, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį ir kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme nurodytais padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką.

41. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. D. savo veiksmais prisidėjo prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo. Kaip nustatyta E. D. veiksmai objektyviai pasireiškė tuo, kad jis, veikdamas kartu su V. M. ir V. K., pastarojo perduotus 1 900 Eur, t. y. skirtumą, susidariusį dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai padidintomis kainomis bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ parduotų prekių kainų, perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. M.. Tokiu būdu E. D., gavęs V. M. nurodymus vykdyti pirkimus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinodamas apie V. M. ir V. K. susitarimą dėl prekių kainų nepagrįsto padidinimo ir susidariusio skirtumo perdavimo V. M., iš V. K. gautus pinigus (1 900 Eur) perdavė V. M., taigi suvokė, kad padeda V. M. pasisavinti bendrovės turtą – pinigines lėšas.

42. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmiau aptartų įrodymų visetu buvo nustatyti vienas kitą papildantys faktai, kurie sudaro nuoseklią ir logišką grandinę pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms patvirtinti. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, kad E. D., veikdamas kartu su V. K., padėjo V. M. pasisavinti jam patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1 900 Eur.

43. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, jog E. D. padedant J. K. bei V. K. neteisėtai apgaule įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, ir jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

44. Apeliantas nuosprendį šioje dalyje skundžia dėl jo pripažinimo kaltu sukčiavimo būdu įgijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 3 500 Eur, o taip pat prašo pakeisti nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl 4 nusikalstamų veikų padarymo), iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti kaltinimą, kad apeliantas šias nusikalstamas veikas padarė padedant J. K. ir V. K., žinodamas apie V. M., J. K. ir V. K. neteisėtą susitarimą dėl medžiagų įsigijimo nepagrįstai padidintomis kainomis.

45. Šioje byloje nustatyta, kad E. D. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ Gamybinio skyriaus viršininku, privalėdamas teikti paraiškas medžiagoms, atsarginėms dalims planinių ir avarinių darbų vykdymui, padedant UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovui J. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui V. K. neteisėtai apgaule įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 3 500 Eur. Šios aplinkybės nustatytos visuma teisme išnagrinėtų įrodymų: atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės J. K., V. K., iš dalies liudytojo L. J. parodymais apie pinigų perdavimo E. D. aplinkybes, taip pat rašytiniais bylos įrodymais.

46. Nuteistasis E. D. proceso metu neigė, kad iš J. K. ir V. K. gavo 3 500 Eur (1 500+1 000+1 000). Taip pat neigė žinojęs apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ padalinio vadovo J. K. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo V. K. susitarimą pirkti prekes padidintomis kainomis. Neneigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas L. J. jam perdavė dėžutę, kurią telefoninio pokalbio metu J. K. galėjo įvardinti kaip lauknešėlį, tačiau tvirtino, jog dėžutėje pinigų nebuvo. J. K. paprašė, kad jam asmeniškai reikalingas statybines prekes šis nupirktų ir sąskaitą pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kad statybinės medžiagos reikalingos jam (E. D.) asmeniškai, J. K. nežinojo (t. 28, b. l. 1–10).

47. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo E. D. teiginiais apie tai, kad jis nepadarė jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, nes toks nuteistojo aiškinimas akivaizdžiai yra neįtikinamas, kiti byloje surinkti įrodymai jį paneigia.

48. Skundžiamame nuosprendyje teismas nustatydamas nuteistojo E. D. kaltę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį tinkamai įvertino atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės J. K. bei V. K. parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. K. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas) parodė, kad pagal susitarimą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu V. M. 10 proc. nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ parduotų prekių sumos buvo perduodama V. M.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose sąskaitose prekių kainas padidindavo 10 proc. ir susidariusį skirtumą perduodavo V. M.. V. M. buvo nurodęs, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prekes užsakinės E. D.. 2017 m. rugpjūčio 31 d. 1 500 Eur sumą jis davė savo įmonės darbuotojui L. J., kuris šiuos pinigus turėjo nuvežti ir atiduoti E. D.. Pinigus perdavė įdėtus į kartoninę dėžutę. Šie pinigai buvo perduoti pagal susitarimą su V. M.. 2017 m. rugsėjo 14 d. jis pats (J. K.) pagal susitarimą su V. M. perdavė E. D. 1 000 Eur. Šie pinigai buvo perduoti E. D. šio automobilyje, stovėjusiame aikštelėje prie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dar prieš E. D. perduodant pinigus, vieno iš pokalbių metu šis yra užsiminęs apie tai, kaip jis (J. K.) suprato, jog yra susikaupusi suma dėl padidintomis kainomis parduotų prekių. J. K. nurodė, kad jam buvo nesvarbu kam perduoti pinigus, ar V. M., ar E. D.. Iš pokalbių su E. D. jis suprato, kad šis žino apie jo (J. K.) ir V. M. susitarimą. Taip pat J. K. nurodė, jog E. D. jam sakė, kad ieškos įmonių, iš kurių pirks statybinių medžiagų savo reikmėms, o šios įmonės sąskaitas už parduotas statybines medžiagas išrašys UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašys sąskaitas padidintomis prekių kainomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu kompensuos sumokėtas sumas. E. D. nurodė, jog toks mechanizmas suderintas su V. M.. Taip pat suprato, kad už statybinių medžiagų įgijimą E. D. asmeninėms reikmėms bus kompensuojama pagal ankstesnį jo ir V. M. susitarimą, t. y., kad jis parduodamas medžiagas UAB „(duomenys neskelbtini)“ jų kainą padidintų 10 procentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjo už E. D. įgytas statybines medžiagas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei A. R.. Būtent po šių pokalbių su E. D. jis ir suprato, kad E. D. žinojo apie jo ir V. M. susitarimą. Ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos tarp J. K. ir E. D. metu J. K. patvirtino aplinkybes nurodytas apklausų metu (t. 19, b. l. 117–119, 120–122, 135–137, 145–148, 153–155). Teisiamajame posėdyje J. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašytose sąskaitose parduodamų prekių kainos būdavo padidinamos 10 proc., prekių antkainis galėjo siekti ir 88 proc., o susidaręs skirtumas perduodamas V. M.. V. M. buvo nurodęs, jog prekių užsakymus darys E. D.. Beveik kasdien bendraudamas su E. D. suprato, jog šis žino apie susitarimą su V. M. dėl padidintos parduodamų prekių kainos. E. D. buvo perduota 1 500 Eur ir 1 000 Eur. 1 500 Eur skirtus E. D. davė savo bendrovės darbuotojui L. J., kuris juos nuvežė į Mažeikius ir atidavė. Pinigai buvo įdėti į kartoninę dėžutę užklijuotą lipnia juosta. 2017 m. rugsėjo 14 d. 1 000 Eur E. D. perdavė pats asmeniškai aikštelėje prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio, E. D. automobilyje (t. 27, b. l. 97-105). Tokius J. K. parodymus apie 1 500 Eur perdavimą E. D. patvirtino liudytojas L. J.. Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas L. J. (UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas) parodė, kad J. K. prašymu 2017 m. rugpjūčio 31 d. E. D. nuvežė ir perdavė J. K. duotą kartoninę dėžutę, kuri buvo užklijuot lipnia juosta. Su E. D. susitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Gavęs dėžutę E. D. paklausė „ar čia visi?“. L. J. nurodė, kad jam nebuvo tiksliai žinoma kas yra dėžutėje, tačiau suprato, jog joje yra pinigai (t. 27, b. l. 97–105). Analogiškus parodymus liudytojas L. J. davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 16, b. l. 49–50).

49. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. K. parodė, kad 2017 m. lapkričio 11 d. E. D. atvykus prie restorano „(duomenys neskelbtini)“ šiam perdavė 1 000 Eur. 2017 m. lapkričio 10 d. V. M. taip pat buvo perdavęs pinigus. Kiekvienam jų perdavė skirtingas pinigų sumas pagal tai kiek jie jam buvo nurodę padidinti parduodamų medžiagų kainas. Pats E. D. jam buvo pasakęs, kad V. M. prašė rašyti sąskaitas jose nurodant medžiagas padidintomis kainomis, tačiau jam (V. K.) nebuvo žinoma apie tai kaip tarpusavyje V. M. ir E. D. dalindavosi jo perduotus pinigus. 2017 m. lapkričio 11 d. E. D. perdavė 1 000 Eur, t. y. susidariusį skirtumą nuo bendros 4 900 Eur sumos. Akistatos atliktos tarp V. K. ir E. D. metu V. K. nurodė tas pačias 1 000 Eur perdavimo E. D. aplinkybes (t. 19, b. l. 20–23, 30–33, 40–44, 45–47). Teisiamajame posėdyje V. K. patvirtino, jog 2017 m. lapkričio 11 d. E. D. perdavė 1 000 Eur, kuris žinojo, jog tai suma, kuri susidarė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ padidintomis kainomis parduotų prekių (t. 27, b. l. 111–116).

50. Atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės J. K. ir V. K. parodymus dėl padidintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų prekių kainų patvirtina apžiūros protokole nurodyta informacija, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytame registre „Pardavimai“ laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. apskaityta pardavimų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ viso už 64 140,19 Eur, apskaityta parduotų prekių savikaina 34 103,57 Eur, apskaitytas parduotų prekių pelnas – 30 036,62 Eur, bendras parduotų prekių antkainis 88 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytame registre „Pardavimų analizė“ laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. apskaityta pardavimų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ viso už 34 707,10 Eur, apskaityta parduotų prekių savikaina 14 209,14 Eur, apskaitytas parduotų prekių pelnas – 20 497,96 Eur, bendras parduotų prekių antkainis 144 proc. (t. 17, b. l. 14–17).

51. Pirmiau paminėtus atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės J. K. bei V. K. parodymus patvirtina ir Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys: 2017 m. rugpjūčio 30 d. telefoninio pokalbio metu E. D. nurodė J. K., jog šis praleido vieną sąskaitą. Pokalbio metu J. K. nurodo, jog tai buvo ne E. D. užsakymas. E. D. klausia, ar apie tai žino direktorius, J. K. atsako, jog žino. Taip pat E. D. klausia ar J. K. atvažiuos ir ar „atsiveši ten kažkokį“, „bent jau kažkokią dalį“, J. K. atsako „kažkiek“. 2017 m. rugpjūčio 31 d. telefoninio pokalbio metu J. K. nurodo E. D. „aš atsiųsiu žmogų, <...> paims kompresorių, tau paduos lauknešėlį“, „pas tave atvažiuos apie 15 palečių“, E. D. atsako „<...> bent jau 15 jeigu gaunu, tai tvarkoj“. Tos pačios dienos telefoninio pokalbio tarp E. D. ir L. J. metu E. D. nurodė L. J. kaip atvažiuoti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2017 m. rugsėjo 10 d. telefoninio pokalbio metu E. D. klausia J. K. „gal atveši ten tų palečių kitą savaitę“, J. K. atsako „gerai, suderinsiu šiai savaitei, kad iki tavęs“, E. D. „nebūtinai pats, ar įduosi kam“. 2017 m. rugsėjo 14 d. telefoninio pokalbio metu E. D. ir J. K. susitarė susitikti šiandien „ten pat“. 2017 m. rugsėjo 15 d. E. D. į savo telefoną gavo SEB banko SMS pranešimą „Įskaityta <...> 1 000.00 EUR/2017.09.15 <...> Įmokėjimas bankomate: <...>, M.“. 2017 m. lapkričio 11 d. V. K. paskambino E. D. ir susitarė susitikti prie „(duomenys neskelbtini)“, vėlesnio pokalbio metu V. K. paklausė E. D. ar šis jau lauke ir pasakė, jog tuoj išbėgs. Tą pačią dieną, 18.40 val. E. D. iš SEB banko gavo SMS žinutę, jog jo banko kortelė papildyta 1 000 Eur (t. 3, b. l. 102, 161–174). Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti ir pokalbiai susiję su E. D. ir J. K. bendravimu dėl statybinių medžiagų, skirtų asmeniškai E. D.. 2017 m. liepos 13 d. pokalbio metu E. D. paklausė, ar J. K. atvežtų visą „fūrą“ arko blokelių ir iškeltų su kranu. J. K. nurodė, kad nėra galimybių, taip pat, jog E. D. po „biškį“ susivežtų (t. 2, b. l. 45; t. 3, b. l. 136-137); 2017 m. liepos 18 d. pokalbio metu E. D. paklausė ar J. K. neužmiršo to, ko jis buvo prašęs. J. K. nurodė, kad jis išrašė tris sąskaitas, į tai E. D. nurodė, kad jis kalba apie „tą, kur visiškai atskirai“ (t. 2, b. l. 47; t. 3, b. l. 141); 2017 m. liepos 19 d. pokalbio metu E. D. nurodė J. K., kad jis „įmetė naują apmokėjimą, kur lentos, kur jie šnekėjo“, J. K. atsakė, kad bus padaryta. (t. 2, b. l. 47; t. 3, b. l. 144-–145); 2017 m. spalio 9 d. pokalbio metu E. D. J. K. ir nurodė „sutvarkyti tą paskutinį“, „kai tą sutvarkom, viskas panuliam turėtų būti“ (t. 2, b. l. 58–59, t. 3, b. l. 185-186). Minėtų pokalbių, kurių metu asmenys kalba konspiratyviai, siekdami neatskleisti išsamaus bendravimo pobūdžio ir detalių, turinys patvirtina, kad šių pokalbių metu E. D., J. K. bei V. K. kalba apie E. D. perduotinas pinigų sumas, susidariusias dėl nepagrįstai padidintų UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotų prekių kainų, taip pat apie asmeniškai E. D. reikalingų statybinių medžiagų įgijimą. Pokalbių turinys bei J. K. parodymai paneigia apelianto aiškinimą, kad J. K. nežinojo apie tai, jog statybinės medžiagos reikalingos E. D. asmeniškai.

52. Aptarti atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės J. K. bei V. K., liudytojo L. J. parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys apie E. D. bei J. K. ir V. K. bendravimą, piniginių sumų, atitinkančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų E. D. perduotas pinigų sumas, įnešimą į E. D. banko kortelės sąskaitą, patvirtina, kad nuteistasis neteisėtai apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai patikrinusi byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes apie tai, kad E. D., padedant J. K. ir V. K., apgaule savo naudai įgijo svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visuma neduoda pagrindo abejoti, kad E. D. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

53. Nuteistasis E. D. apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria tenkintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštas patikslintas civilinis ieškinys nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Nesutikimo argumentai iš esmės susiję su, nuteistojo manymu, nepagrįstu jo nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

54. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys. Byloje nustatyta, kad dėl nuteistojo E. D. nusikalstamų veiksmų – apgaule savo naudai įgijus svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė turtinę žalą – 3 500 Eur. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą civilinį ieškinį ir priteisė iš nuteistojo E. D. 3 500 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą.

55. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. D. taip pat nesutinka su jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmių už atskiras nusikalstamas veikas skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmes E. D., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmes ir nustatant jų rūšis bei dydžius, atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę (neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai), tai, kad byloje nebuvo nustatyta E. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skundžiamu nuosprendžiu E. D. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nei rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežtos. Bausmės tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Skirdamas E. D. bausmes, pirmosios instancijos teismas BK 41, 54 straipsnių reikalavimų nepažeidė, taip pat nepažeidė BK 63 straipsnio nuostatų subendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes.

Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinio skundo

57. Apeliaciniame skunde prokuroras tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytu pagrindu nutraukdamas baudžiamąją bylą V. M. ir B. J. dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei padarė išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių. Apeliantas nurodo, kad tiek ankstesniuose teisminiuose procesuose, tiek šiame baudžiamajame procese V. M. ir B. J. savo parodymuose laikėsi pozicijos, jog jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo padarytos skirtingais veiksmais, skirtingu laiku, sprendžiant visiškai skirtingus klausimus ir neturint vieningos tyčios atlikti tęstinę BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, o dėl atskirų nusikalstamų veikų epizodų buvo kaskart susitariama atskirai. Prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abiem atvejais B. J. ir V. M. inkriminuojamus netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmus atliko įgyvendinant tą patį sumanymą apgaulingai tvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas iš esmės grindė tik tuo, kad nuteistieji savo skirtingais veiksmais sukėlė tuos pačius padarinius – negalėjimą iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto už 2017 m. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems prokuroro apeliacinio skundo teiginiams.

58. Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Draudimo bausti už tą patį nusikaltimą (non bis in idem) principas įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje. Europos Žmogaus Teisių Teismo, taip pat Lietuvos Respublikos teismų praktikoje šis principas aiškinamas taip, kad, priėmus baigtinį sprendimą byloje (įsiteisėjus teismo nuosprendžiui arba nutarčiai ar prokuroro nutarimui nutraukti procesą), negalima ne tik bausti, bet ir kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, t. y. visumos konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatsiejamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės aspektu, kurių buvimas turi būti įrodomas siekiant nuteisti ar pradėti baudžiamąjį persekiojimą (sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97; sprendimas byloje S. Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 14939/03; sprendimas byloje Š. prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41788/11; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514-942/2015, Nr. 2K-74-719/2020, Nr. 2K-23-648/2021 ir kt.).

59. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad EŽTT praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (EŽTT sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; sprendimas byloje F. F. prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT sprendimuose ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum, o ne idem crimen (sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-788/2019). Spręsdami, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, teismai nagrinėja tokius klausimus: 1) ar pirmoji sankcija buvo baudžiamojo pobūdžio; 2) ar pažeidimai, už kuriuos asmuo nubaustas (nuteistas), buvo tie patys (idem); 3) ar buvo priimtas galutinis sprendimas (res judicata); 4) ar procesas buvo kartojamas (bis). EŽTT sprendimuose ne kartą pažymėta, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 6602/09 ir 71879/12; sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245-788/2019, Nr. 2K-127-689/2020).

60. Taigi nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, ar V. M. ir B. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo nuteisti dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų, dėl kurių jiems pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikšti kaltinimai šioje byloje.

61. Bylos duomenimis Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu B. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą buvo nuteista už tai, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja finansininke ir būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, V. M. būnant valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, savo naudai tiesiogiai 2017 m. spalio 13 d. priėmus 2 000 Eur kyšį grynaisiais pinigais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo D. M. už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, jog būtų panaikinta už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, serija MVB Nr. 005745, dėl 7 850,37 Eur be PVM, V. M. 2017 m. spalio 20 d. B. J. darbo kabinete, esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, davė B. J. neteisėtus nurodymus anuliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), pateiktą apmokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą. Po to, 2017 m. spalio 23 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei-kasininkei Ž. S. B. J. neteisėtai nurodė panaikinti minėtą sąskaitą faktūrą, po to Ž. S. vietoje jos išrašė kitą PVM sąskaitą faktūrą tokiu pačiu numeriu ir ta pačia data, dėl to - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaita faktūra neįformintų 7 850,37 Eur pajamų ir 1 648,58 Eur pardavimo PVM ir 2017 m. spalio mėn. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų 7 850,37 Eur pajamų ir 1 648,58 Eur pardavimo PVM bei 9 498,95 Eur įsiskolinimo (gautinos sumos), nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX- 574) 12 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 4 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto 2017 metais.

62. Nagrinėjamoje byloje B. J. pareikštas kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, būdama, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiąja finansininke ir būdama atsakinga už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, esant jos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. M. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. V. susitarimui savintis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. spalio 20 d. padėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M. apgaulingai tvarkyti ir pati apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. M. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. spalio 20 d. organizavus apgaulingą teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. V. nurodžius parengti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nežinojusiems apie R. V., B. J. ir V. M. vykdomą nusikalstamą veiką, parengus PVM sąskaitas faktūras, kuriose melagingai užfiksuotas didesnis parduodamų suskystintų dujų kiekis, nei faktiškai jų pristatyta, jose bendrai melagingai padidinus parduodamų suskystintų dujų kiekį ne mažiau kaip 13,13 tonų, nei faktiškai jų buvo pristatyta, ir šias PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie parduotas ne mažiau kaip 13,13 tonų SPBT dujų už 6 600 Eur, B. J. įtraukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 2017 m. buhalterinę apskaitą, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto už 2017 m.

63. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamuoju įsakymu V. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą bei apskaitos registrų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą – 2017 m. spalio 20 d. B. J. darbo kabinete, esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, B. J. davė neteisėtus nurodymus anuliuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), pateiktą apmokėjimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ už nustatytą nuotekų užterštumo viršijimą, po ko, padėdama įvykdyti V. M. nusikalstamus veiksmus – panaikinti PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), 7 850,37 Eur be PVM sumai už nustatytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuotekų užterštumo viršijimą, 2017 m. spalio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei-kasininkei Ž. S. B. J. neteisėtai nurodė panaikinti minėtą sąskaitą faktūrą, po to, Ž. S. išėmė ir vietoje jos išrašė kitą PVM sąskaitą faktūrą tokiu pačiu numeriu ir ta pačia data, ko pasėkoje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo PVM sąskaita faktūra neįformintų 7 850,37 Eur pajamų ir 1 648,58 Eur pardavimo PVM ir 2017 m. spalio mėn. buhalterinėje apskaitoje neapskaitytų 7 850,37 Eur pajamų ir 1 648,58 Eur pardavimo PVM bei 9 498,95 Eur įsiskolinimo (gautinos sumos), nevykdant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies nuostatų, negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto už 2017 m.

64. Nagrinėjamoje byloje V. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, tyčia laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. spalio 20 d. organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui R. V. nurodžius parengti, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, nežinojusiems apie R. V., B. J. ir V. M. vykdomą nusikalstamą veiką, parengus PVM sąskaitas faktūras, kuriose melagingai užfiksuotas didesnis parduodamų suskystintų dujų kiekis, nei faktiškai jų pristatyta, jose bendrai melagingai padidinus parduodamų suskystintų dujų kiekį ne mažiau kaip 13,13 tonų, nei faktiškai jų buvo pristatyta, ir šias PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie parduotas ne mažiau kaip 13,13 tonų SPBT dujų už 6 600 Eur, įtraukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ į 2017 m. buhalterinę apskaitą, be to, jam veikiant kartu su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju plėtrai B. J., į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą jam (V. M.) žinant įrašius apskaitos dokumentą – 2017 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. K-75, kuriuo apskaityta kitokio turinio nei faktiškai įvykusi ūkinė operacija, ir minėto įsakymo pagrindu B. J. išmokėjus 190 Eur priedą (atskaičius mokesčius), negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto už 2017 m.

65. Taigi tiek šioje nagrinėjamoje byloje, tiek bylose, kuriose V. M. ir B. J. priimti įsiteisėję nuosprendžiai, jiems pareikšti kaltinimai dėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo, t. y. apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo. Nusikalstamų veikų laikotarpiai: nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. spalio 20 d. (nagrinėjamoje byloje) ir 2017 m. spalio 20 d. – 2017 m. spalio 23 d. (išnagrinėtose baudžiamosiose bylose). Nusikalstamų veikų, dėl kurių ankstesniais nuosprendžiais pripažinti kaltais V. M. ir B. J., padariniai - iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto už 2017 m. Analogiški padariniai nurodyti ir nagrinėjamoje byloje šiems asmenims pareikštuose kaltinimuose. Taigi nuo 2017 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. spalio 20 d. bei 2017 m. spalio 20 d. – 2017 m. spalio 23 d. apgaulingai tvarkydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą V. M. ir B. J. sukėlė tuos pačius padarinius. Tokios aplinkybės patvirtina, kad V. M. ir B. J. veiksmai, susiję su apgaulingu apskaitos tvarkymu, dėl kurių jie nuteisti įsiteisėjusiais teismų nuosprendžiais, bei šioje byloje jiems pareikšti kaltinimai apgaulingai tvarkius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tapatūs laiko, o taip pat ir vietos atžvilgiu, atlikti iš esmės tapačiais veiksmais. Akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos buvo padarytos siekiant tų pačių tikslų (kad nebūtų galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir turto) ir padarytos iš esmės tuo pačiu laikotarpiu.

66. Apeliantas nurodo, jog jei V. M. ir B. J. nusikalstamos veikos numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje būtų nagrinėjamos vienoje byloje, jos būtų inkriminuotos atskirai, nes nėra nustatyta bendra tyčia daryti tęstinę nusikalstamą veiką. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, jog nagrinėjamoje byloje V. M. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pareikštas kaltinimas ne tik dėl PVM sąskaitų faktūrų, kuriose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, įtraukimo į 2017 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaita, bet ir dėl to, kad jam (V. M.) žinant į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo įrašytas apskaitos dokumentas, kuriuo apskaityta kitokio turinio nei faktiškai įvykusi ūkinė operacija, ir B. J. išmokėtas 190 Eur priedas. Taigi pats kaltinimas skirtingus V. M. nusikalstamus veiksmus, susijusius su apgaulingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, kvalifikavo kaip vieną BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.

67. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, priėmus Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. baudžiamąjį įsakymą, kuriuo V. M. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendį, kuriuo B. J. pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, toliau tęsiant V. M. ir B. J. baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, buvo pažeistas non bis in idem principas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punktu, baudžiamąją bylą V. M. ir B. J. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nutraukė.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

68. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. gegužės 31 d. pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodė, jog antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų nuteistajam E. D. suma sudaro 130 Eur (t. 29, b. l. 213–215).

69. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

70. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl nuteistajam E. D. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama ir pagal nuteistojo E. D. paduotą apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas. Bylos duomenimis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas nuteistajam E. D. paskirtas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi. Šia nutartimi nuteistajam buvo išaiškinta, kad jam paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, gali būti išieškotas į valstybės biudžetą BPK nustatyta tvarka. 2022 m. balandžio 6 d. nuteistajam paskirtas gynėjas susipažino su baudžiamąja byla ir pateikė advokato orderį. Tik 2022 m. gegužės 13 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas advokatės E. Povilaitienės pranešimas apie su E. D. sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį. Bylos duomenimis paskirtas gynėjas R. Vanagas atvyko į 2022 m. birželio 6 d. teismo posėdį, tačiau, nuteistajam E. D. sudarius sutartį dėl teisinės pagalbos su kita advokate, advokatas R. Vanagas buvo teismo atleistas nuo dalyvavimo bylos nagrinėjime. Įvertinus šias aplinkybes Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo patirtų 130 Eur išlaidų atlyginimą tenkinamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Bylos duomenimis nuteistasis E. D. dirba, todėl jo turtinė padėtis leis ją sumokėti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo R. G. ir jo gynėjo advokato Mindaugo Klemenio, nuteistojo E. D. bei Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Andrejaus Mirnyj apeliacinius skundus atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo E. D. 130 Eur (šimtą trisdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.