Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Legrana“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17275-528/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Interbolis“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Legrana“ dėl tarpininkavimo ir taikos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Intermaks salonas“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Kauno apylinkės teismui pareiškė patikslintą ieškinį (b. l. 54–65), kuriuo prašė pripažinti negaliojančiais 2008-12-22 Tarpininkavimo sutartį Nr. S-08-71-4T (toliau Tarpininkavimo sutartis) ir 2008-12-22 Priedą Nr. 1 prie šios Sutarties „Apmokėjimo už tarpininkavimo paslaugas detalizavimas“ (toliau Priedas) bei 2011-11-10 (klaidingai nurodoma 2011-12-23) šalių sudarytą taikos sutartį (toliau Taikos sutartis); taikyti restituciją pagal Sutartį ir Priedą sumokėtiems 13 914 Lt bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimas nustatytu laiku negautas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nustatyta, jog apeliantė kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais tarp šalių 2008-12-22 pasirašytą Tarpininkavimo sutartį Nr. S-08-71-4T (toliau Tarpininkavimo sutartis) (b. l. 14–16), kuria atsakovė įsipareigojo atstovauti apeliantės interesus santykiuose su AB „VST“, pasirašant naujo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutartį, kad ieškovė galėtų naudotis elektra jai priklausančiame žemės sklype, esančiame Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k.; taip pat 2008-12-22 Priedą Nr. 1 prie šios Sutarties „Apmokėjimo už tarpininkavimo paslaugas detalizavimas“ (toliau Priedas) (b. l. 17–18), kuriame aptartas atsiskaitymas už suteiktas atsakovės paslaugas; bei 2011-11-10 (klaidingai nurodoma 2011-12-23) tarp šalių sudarytą taikos sutartį (toliau Taikos sutartis), pagal kurią apeliantė įsipareigojo sumokėti likusią 13 941 Lt sumą (iš viso mokėtina 27 882 Lt) atsakovei už suteiktas paslaugas pagal Tarpininkavimo sutartį. Apeliantės teigimu, Tarpininkavimo sutartyje minimos techninės sąlygos prisijungimui prie AB „VST“ elektros tinklų išduotos ne jai asmeniškai, o atsakingam asmeniui UAB „Erdvės projektams“ (b. l. 21–24); energijos pirkimo–pardavimo sutartį galima buvo sudaryti tiesiogiai su elektros tiekėju, be tarpininko, o, pateikus Valstybinės energetikos inspekcijos pažymą, elektros įrenginiai galėjo būti prijungiami nemokamai. Šios esminės sutarties aplinkybės, pasirašant Tarpininkavimo sutartį, buvo nutylėtos, kurios sudaro pagrindą pripažinti negaliojančia Tarpininkavimo sutartį bei Priedą ir grąžinti pagal ją sumokėtą jau sumokėtą 13 941 Lt dalį už paslaugas, nes, priešingu atveju, apeliantei būtų nereikę atsakovės paslaugų, siekiant įsivesti elektrą. Kita vertus, apeliantės teigimu, jokie darbai sklype nebuvo atlikti (b. l. 25–26). Ginčijama Taikos sutartimi šalys sulygo dėl likusios 13 941 Lt skolos grąžinimo pagal Tarpininkavimo sutartį. Apeliantės nuomone, ji turėtų būti pripažinta negaliojančia kaip pasirašyta netinkamo atstovo, nes pasirašyta ieškovės vadovo A. A., jo nedarbingumo laikotarpiu (buvo netekęs regėjimo, gulėjo ištiktas komos ligoninėje), kurio metu laikinai eiti direktoriaus pareigas buvo paskirtas A. B..

Šių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui apeliantė siekia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdomosios bylos, kurioje priverstine tvarka iš apeliantės vykdomas likusios skolos išieškojimas pagal tarp šalių sudarytą ir Kauno apylinkės teismo2012-02-24 nutartimi patvirtintą taikos sutartį (b.l. 70-73), sustabdymo. Taigi, apeliantė prašo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese pagal kitoje civilinėje byloje išduotą vykdomąjį dokumentą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo taikyti apeliantės prašomą laikinąją apsaugos priemonę.

Taikytinos laikinosios apsaugos priemonės gali būti parenkamos tik iš CPK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto laikinųjų apsaugos priemonių sąrašo, kuriame procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimo vykdymo procesą nors ir yra numatyta (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), tačiau tokia teismo teisė nėra absoliuti. Išieškojimas vykdant teismo sprendimą sustabdomas, kai paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis), kai nagrinėjamas klausimas dėl teismo varžytynių akto patvirtinimo (CPK 725 straipsnis (redakcija galiojusi iki 2011-10-01)), sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą (CPK 372 straipsnio 2 dalis) ir kt. Tačiau visais atvejais turi būti sprendžiama ar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas - tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas, siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo visiškai neįvykdomu. Atsižvelgiant į teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo, sprendimus dėl teisinių santykių modifikavimo ir sprendimus dėl priteisimo. Sprendimu dėl pripažinimo patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai, t.y. jam priverstinio vykdymo nereikia, nes jis sukelia teisinių padarinių pats savaime be jokios specialios priverstinio jų vykdymo procedūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1046/2000). Būtent sprendimo dėl pripažinimo ieškovė ir siekia pirmuoju savo ieškinio reikalavimu, todėl jį patenkinus, teisiniai padariniai atsirastų Civilinio proceso kodekso 18 straipsnio pagrindu, jį išviešinus ir nėra jokio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nėra susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslu.

Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Ieškovė antruoju savo reikalavimu prašo teismo pripažinti negaliojančia šalių Taikos sutartį, tačiau ji yra patvirtinta Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-24 nutartimi. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, galiojanti ir pagal ją atliekami vykdymo veiksmai. Taikos sutartis jos šalims įgyja galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.984 straipsnio 1 dalis). Esant tokiai teismo patvirtintos taikos sutarties galiai, taikos sutarties turinys gali būti pakeistas apibusiu šalių susitarimu arba dėl jos sąlygų sprendžiant atnaujinus byloje procesą (LT CPK 366 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktai). Tokią teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. R. Š., V. Š., bylos Nr. 3K-3-61/2008). Tai, kad teismo patvirtinta taikos sutartis gali būti ginčijama civilinio proceso atnaujinimo stadijoje, konstatuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. S. v. Z. J., S. V. J., S. M. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-108/2010. Tačiau ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ne civilinėje byloje, kurioje buvo patvirtinta Taikos sutartis ir joje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, todėl atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad ieškovė savo antrojo ieškinio reikalavimo tikėtai nepagrindė, todėl nėra pagrindo imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Nagrinėjamu atveju apeliantės nurodyta konkreti laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą (teismo nutartimi patvirtintą šalių Taikos sutartį) vykdymo sustabdymas akivaizdžiai prieštarauja sprendimo vykdymo sustabdymo instituto paskirčiai, pažeidžia toje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 18 straipsnis, 281 straipsnis). Pritaikius apeliantės prašomas laikinąsias apsaugos priemones iš esmės užkirstas kelias įsiteisėjusios Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-24 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5306-151/2012 vykdymui. O laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negali išsiplėsti į kitose bylose pareikštus reikalavimus ar pagal kitose bylose priimtus sprendimus atliekamus vykdymo veiksmus (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1777-160/2012).

Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad ieškov, teikdama ieškinį dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, tik vilkina atsiskaitymą su atsakove, o tai jau yra piktnaudžiavimas teise. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Todėl ar ieškovė, pareikšdama ieškinį teisme piktnaudžiavo subjektine teise, kas yra pagrindu atsisakyti ją ginti, galima spręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės (CK 1.137 str. 3 d.).

Dėl nurodytų motyvų apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra visiškai pagrįstas, todėl tenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės – apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Interbolis“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0123/12/01139, iki įsiteisės sprendimas šioje byloje, atmesti.