Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų J. S. ir A. S. (A. S.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12097-637/2016 pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį atsakovams A. S. ir J. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje G. P.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų A. S. ir J. S., kaip solidariųjų G. P. bendraskolių, 10 064,51 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovai ir trečiasis asmuo G. P. yra solidariai atsakingi ieškovei dėl prievolių, kylančių iš 2008-09-04 tarp trečiojo asmens G. P. ir AB SEB banko sudarytos kredito sutarties Nr. 0450818012463-34, nes atsakovai 2008-09-05 laidavimo sutartimi užtikrino trečiojo asmens prievolių įvykdymą ieškovei pagal minėtą kredito sutartį. Nurodė, kad kreditas buvo suteiktas būstui pirkti ir perkamo būsto remontui. Paaiškino, kad suteiktas kreditas buvo apdraustas UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuri, trečiajam asmeniui nevykdant įsipareigojimų ir ieškovei nutraukus kredito sutartį su trečiuoju asmeniu, išmokėjo draudimo išmoką ieškovei. Tačiau UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepadengė visos suteikto kredito sumos, todėl ieškovė prašo priteisti skolą, kurią sudaro suma, kuri nebuvo padengta būsto paskolos draudimo, t. y. 6 994,53 Eur kredito suma, 2 415,13 Eur palūkanos, 654,85 Eur delspinigiai. Paaiškino, kad delspinigiai skaičiuoti nuo 2011-01-04 iki 2011-08-30, t. y. už 239 dienas. Mano, kad ieškinio senaties terminas dėl delspinigių priteisimo nėra suėjęs, nes delspinigių skaičiavimo terminas numatytas sutartimi.Atsakovai nurodo, kad ieškinio nepripažįsta, ketina kreiptis į teismą dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia kitais pagrindais. Mano, kad kreditas G. P. buvo suteiktas pagal suklastotus dokumentus, be to, laidavimo sutartis buvo tik viena iš kredito suteikimo sąlygų. Nurodo, kad ieškovė gali nukreipti išieškojimą į trečiąjį asmenį, kuris šiuo metu gyvena Anglijoje, tačiau nesiima jokių veiksmų dėl skolos išieškojimo iš G. P.Trečiasis asmuo G. P. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-11-14 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovei AB SEB bankui solidariai iš atsakovų A. S. ir J. S. 6 994,53 Eur negrąžinto kredito ir 2 415,13 Eur nesumokėtų palūkanų, 463,44 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-07-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš atsakovų A. S. ir J. S. iš kiekvieno po 110,74 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei AB SEB bankui. Kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovai 2008-09-05 laidavimo sutartimi įsipareigojo kaip solidarieji G. P. bendraskoliai atsakyti visu savo turtu ieškovei ta pačia apimtimi kaip trečiasis asmuo G. P., jeigu G. P. neįvykdys visų ar dalies savo prievolių ieškovei. Pažymėjo, kad įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-23 sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-11 nutartimi byloje buvo atmestas reikalavimas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Nurodė, kad esant solidariajai laiduotojo pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį, todėl atmetė atsakovų argumentą, kad ieškovė turėjo būti aktyvesnė ir vykdyti trečiojo asmens, t. y. kredito gavėjos G. P., paiešką, nukreipti išieškojimą į jos turtą. Nustatė, kad ieškovė reikalavimą dėl prievolių vykdymo pagal kredito sutartį iš pradžių nukreipė į G. P. ir tik išnaudojusi visas galimybes išieškoti skolą iš trečiojo asmens išieškojimą nukreipė į atsakovus.Ieškovė kredito sutartimi neįsipareigojo kontroliuoti kredito sutarties pagrindu išmokėtų sumų, skirtų būsto remontui, panaudojimo tikslingumo, būsto remonto darbų vykdymo eigos. Taip pat pažymėjo, kad byloje nesprendžiamas klausimas dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ sprendimo išmokėti draudimo išmoką pagal draudimo liudijimą Nr. BPD044832 pagrįstumo, todėl nevertino atsakovų argumentų dėl UAB „Būsto paskolų draudimas“ sprendimo padengti tik dalį išmokėto kredito.Atsakovai neįrodė teismui, kad galimas 2008-09-04 draudimo sutarties pripažinimas negaliojančia gali turėti reikšmės 2008-09-05 laidavimo sutarties galiojimui, todėl nestabdė civilinės bylos nagrinėjimo, iki bus išnagrinėta byla dėl draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Trečiajam asmeniui neįvykdžius savo įsipareigojimų, atsakovai, kaip laiduotojai, įgijo prievolę už trečiąjį asmenį sumokėti nurodyto dydžio delspinigius. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų prašymą, taikė ieškinio senatį, ieškovei iš atsakovų priteisė delspinigius už 180 dienų, iš viso 463,44 Eur. Nustatęs, kad patenkinta 98 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų, proporcingai priteisė ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai J. S. ir A. S. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-14 sprendimą ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad atsakovai šioje byloje yra silpnoji pusė, nes laidavimo ir kredito sutarties sąlygoms turėjo būti taikomas vartojimo sutarčių aiškinimo teisinis institutas, todėl buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas.Apeliantai mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog kredito sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalėjo įvertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiami kreditoriaus reikalavimai dėl skolos, palūkanų ir delspinigių, yra sąžiningos.Ieškovė nesiėmė priemonių, kurios būtų užtikrinusios kredito sutarties vykdymą, nors šios sutarties 4.7, 4.8 ir 5.1 punktuose įtvirtinta jos teisė reikalauti iš kredito gavėjo papildomų prievolių užtikrinimo priemonių, jei kyla grėsmė, kad kredito gavėjas gali neįvykdyti kredito sutarties arba vienašališkai ją nutraukti, jei kreditas buvo naudojamas ne pagal paskirtį.Apeliantai neturi pareigos vykdyti laidavimo sutarties, nes padarinių kilo dėl ieškovės nerūpestingo elgesio bei kredito sutarties sąlygų nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas privalėjo nustatyti, ar nagrinėjamu atveju ieškovė sąžiningai pasinaudojo pranašumu prieš vartotoją sudarant kredito sutartį, ar tinkamai vykdė ją ir laidavimo sutartis, ar pasinaudojo kredito sutartyje įtvirtintomis teisėmis ir ar trečiajam asmeniui nevykdant paskolos sutarties pagrįstai taikė laidavimo sutartyje numatytas pasekmes.Teismas, vadovaudamasis kredito sutarties 4.5 ir 4.6 punktais, nors ir pritaikė šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir sumažino ieškovės prašomų priteisti delspinigių sumą, tačiau neatsižvelgė į prašomų priteisti 0,1 proc. delspinigių dydį. Nurodė, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2011-07-18 nutarimu Nr. 10-424 „Dėl AB SEB banko kredito sutarties Nr. 1750618010316“ pažymėjo, kad atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą yra nustatyta tik vartotojui, o kredito davėjo atsakomybė sutartyje nėra įtvirtinta. Tuo yra iš esmės pažeidžiama sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai, sutarties 4.5, 4.6 („už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius, jei nesumoka palūkanų pagal grafiką“) ir 4.14 punktų nuostatomis nustatant neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą ir nenumatant jokios kredito davėjo atsakomybės, kai šis nevykdo ar netinkamai vykdo sutartį.Nurodo, kad ieškovei sudaromos galimybės reikalauti dvigubos skolos sumokėjimo, t. y. įsitesėjus šiam sprendimui, bus vykdomas paralelinis tos pačios skolos išieškojimas ir iš atsakovų, ir iš trečiojo asmens, o tai prieštarauja sveikai logikai ir sudaro pagrindą ieškovės neteisėtam praturtėjimui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB SEB bankas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-14 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad faktas, jog byla yra susijusi su vartojimo sutartimi, savaime nepašalina apeliantų (vartotojo) pareigos pateikti teismui savo teiginius pagrindžiančius įrodymus, nes aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo.Teismai įsiteisėjusiais teismų sprendimais jau vieną kartą vertino laidavimo sutarties nuostatas ir nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nekilo abejonių dėl laidavimo sutarties sąlygų sąžiningumo.Nurodė, kad kredito sutartimi, teisės aktais bankui nėra nustatyta prievolė ginčo situacijoje kontroliuoti piniginių lėšų, skirtų remontui, panaudojimą. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad bankas yra atsakingas, jog draudimas nepadengė dalies skolos.Apeliantai bylos nagrinėjimo metu neginčijo ir neteikė jokių prieštaravimų dėl delspinigių dydžio, todėl šių reikalavimų negali kelti apeliacinės instancijos teisme. Pažymėjo, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba neturi įgaliojimų vertinti civilinių santykių subjektų veiksmus dėl jų atitikties kitiems teisės aktams, išskyrus vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Šioje byloje apeliantai nesikreipė į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl kredito sutarties sąlygų analizės ir remtis minimos institucijos išvadomis, kurios priimtos kitoje byloje ir neturi prejudicinės galios, nėra teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino banko ieškinį ir iš laiduotojų priteisė 6 994,53 Eur negrąžinto kredito ir 2 415,13 Eur nesumokėtų palūkanų, 463,44 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliantai prašo panaikinti teismo sprendimą ir ieškinį atmesti visiškai. Nustatyta, kad 2008-09-04 trečiasis asmuo G. P. ir AB SEB bankas sudarė kredito sutartį Nr. 0450818012463-34, pagal kurią bankas suteikė trečiajam asmeniui 76 785,46 Eur kreditą, skirtą būstui pirkti ir remontuoti (b. l. 5–13). Visa kredito suma buvo apdrausta UAB „Būsto paskolų draudimas“ išduodant draudimo liudijimą Nr. BPD044832 (b. l. 18). Tarp ieškovės ir atsakovų A. S. ir J. S. 2008-09-05 sudaryta laidavimo sutartis Nr. 04/080266, pagal kurią atsakovai laidavo už G. P. prievolių vykdymą pagal minėtą kredito sutartį (b. l. 14–17). Trečiajam asmeniui nevykdant sutartinių prievolių ieškovė 2011-07-11 nutraukė kredito sutartį. UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2012-09-04 priėmė sprendimą ir ieškovei AB SEB bankui pagal minėtą draudimo liudijimą išmokėjo 69 497,98 Eur draudimo išmoką, nurodydama, kad draudimo išmokos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad nėra įrodymų, jog dalis kredito buvo panaudota būsto remonto darbams atlikti (b. l. 20–21). Trečiojo asmens G. P. skola ieškovei yra 10 064,51 Eur, ją sudaro 6 994,53 Eur negrąžintas kreditas, 2 415,13 Eur nesumokėtos palūkanos, 654,85 Eur delspinigiai.Klaipėdos apygardos teismas 2015-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1536-538/2015 atmetė ieškovų J. S. ir A. S. ieškinį atsakovei AB SEB bankui, tretiesiems asmenims G. P., UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-602-178/2016 ieškovų J. S. ir A. S. apeliacinį skundą atmetė ir Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-23 sprendimą paliko nepakeistą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-01 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-137-911/2017 ieškovės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ieškinį atsakovei G. P., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, J. S., A. S. dėl 2008-09-04 draudimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-03-04. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CPK 6.881 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo G. P. nevykdė įsipareigojimų pagal kredito sutartį. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų, netesybų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą) (CK 6.81 straipsnio 2 dalis). Esant solidariajai prievolei, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Trečiasis asmuo G. P. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei, negrąžino kredito, nemokėjo palūkanų, todėl nutraukus kredito sutartį ieškovei atsirado teisė reikalauti, kad įsiskolinimą ieškovei grąžintų visi atsakovai kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). CK 6.80 straipsnio 2 dalis nustato, kad laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs. Iš 2008-09-05 laidavimo sutarties Nr. 04/080266 4.2 punkto nustatyta, kad atsakovai teisės reikalauti, kad ieškovė pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų kredito gavėjos G. P. turtą, yra atsisakę (b. l. 15). Apeliantai nurodo, kad atsakovai šioje byloje yra silpnoji pusė, nes laidavimo ir kredito sutarties sąlygoms turėjo būti taikomas vartojimo sutarčių aiškinimo teisinis institutas, todėl buvo priimtas neteisėtas teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytu teiginiu. Apeliantai nepateikia savo teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Faktas, jog byla yra kilusi iš vartojimo teisinių santykių, savaime nepašalina apeliantų pareigos pateikti teismui jų teiginius pagrindžiančius įrodymus. Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2015-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1536-538/2015, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-602-178/2016, buvo atmestas ieškovų J. S. ir A. S. ieškinys atsakovei AB SEB bankui, tretiesiems asmenims G. P., UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl laidavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pakartotinai spręsti dėl laidavimo sutarties teisėtumo ir sąžiningumo atsakovų, kaip vartotojų, atžvilgiu. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-602-178/2016 buvo konstatuota, jog iš pateiktų AB SEB banko išrašų matyti, kad ne tik I. K. (M.) ir A. K. įnešinėjo pinigus vykdydami G. P. prievoles pagal kredito sutartį, bet ir pati apeliantė J. S. Taigi, tokiais veiksmais apeliantai (J. S. ir A. S.) faktiškai netgi vykdė laidavimo sutartimi užtikrintą kredito sutartį, kitaip tariant, savo veiksmais patvirtino savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį vykdymo suvokimą ir sutikimą su jų vykdymu. Tai reiškia ne tik tai, kad nėra pagrindo išvadai, jog apeliantai nesuvokė sudaryto ginčo sandorio esmės, bet ir ginčijamo sandorio patvirtinimo prezumpciją (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas).Pagal CK 6.987 straipsnį draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Draudimo sutartis sudaroma standartinių sutarties sąlygų – draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių – pagrindu prisijungimo būdu (Draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi draudimo sutarties pasirašymo metu, t. y. nuo 2007-12-10 iki 2008-11-15, 2 straipsnio 22 dalis). Draudimo rūšies taisyklėse turi būti nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai (Draudimo įstatymo 77 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ teikia socialiai reikšmingas būsto paskolų draudimo paslaugas, kurių tikslas – didinti būsto prieinamumą ir skolininkų nemokumo padarinių švelninimą, įskaitant bankams kylančius padarinius, jei yra visos draudimo apsaugai veikti būtinos sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205/2014). Draudimo įstatymo 82 straipsnio, reglamentuojančio draudimo išmokos mokėjimą, 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi draudimo sutarties pasirašymo metu, t. y. nuo 2007-12-10 iki 2008-11-15) nustatyta, kad: draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį; draudiko reikalavimu minėti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jie turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. Pažymėtina, kad bankas nėra draudimo sutarties šalis, jis yra naudos gavėjas, todėl sąlygos, kuriomis draudžiamas kredito grąžinimas, yra suderintos kredito gavėjo ir draudėjo. Nėra pagrindo išvadai, kad bankas turi atsakyti dėl to, kad draudėjas iš dalies nepadengė skolos. Apeliantai, kaip laiduotojai, taip pat turėjo pareigą domėtis pinigų panaudojimo aplinkybėmis ir kontroliuoti šių lėšų panaudojimą ir dokumentų draudimo kompanijai pateikimą. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl delspinigių dydžio ir nurodo, kad teismas nors ir pritaikė šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir sumažino ieškovės prašomų priteisti delspinigių sumą, bet neatsižvelgė į prašomą priteisti 0,1 proc. delspinigių dydį.Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį delspinigių skaičiavimui ir šį reikalavimą teismas tenkino, tačiau neginčijo delspinigių dydžių. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinis skundas taip pat negali būti grindžiamas ir aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Apeliantai nenurodo, kokiu pagrindu turėtų būti sumažinti delspinigiai ir kokio dydžio delspinigiai gali būti priteisti, todėl apeliantų teiginys laikytinas deklaratyviu ir neįrodytu. Apeliantai apeliaciniu skundu prašo išreikalauti iš Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-08-09 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-4046-129/2012) patvirtintą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir AB SEB banko taikos sutartį, sudarytą sprendžiant ginčą dėl AB SEB banko standartinių kredito sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis. Teismas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktas išvadas dėl tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų atitikties sąžiningumo principui aiškina ir vertina atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį. Šioje byloje apeliantai nesikreipė į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl kredito sutarties sąlygų teisėtumo ir remtis institucijos išvadomis, kurios priimtos kitoje byloje ir neturi prejudicinės galios šioje byloje, nėra teisinio pagrindo.Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad ieškovei sudaromos galimybės reikalauti dvigubo skolos sumokėjimo iš atsakovų ir trečiojo asmens, nurodyti klausimai sprendžiami vykdymo proceso metu, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl skolos priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.