Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Raimondos Andrulienės, Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. G. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė.

Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtintą 144,81 EUR (500 LT) dydžio išlaikymą ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukros K. G. išlaikymui po 190 EUR kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.Ieškovė nurodė, kad augant infliacijai, įvedus eurą, priteistas išlaikymo dydis nebegali patenkinti nepilnamečio vaiko poreikių. Teigia, kad gauna minimalias pajamas, todėl mano, kad atsakovas turėtų daugiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pažymi, kad šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 380 EUR ir ši suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, tai yra patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tai, kad atsakovas yra jaunas, sveikas bei darbingas vyras, prašė iš atsakovo priteisti po 190 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą iki dukros pilnametystės.Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad dabartiniu metu savo nepilnametei dukrai kiekvieną mėnesį reguliariai teikia išlaikymą po 145 EUR į mėnesį. Atsakovas sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad nuo teismo nutarties priėmimo dienos pasikeitė ekonominė padėtis, įvedus Eurą padidėjo nepilnametės dukros poreikiai, tačiau šiuo metu atsakovas neturi galimybės teikti savo dukrai išlaikymą kas mėnesį po 190 EUR iki jos pilnametystės. Nurodo, kad atsakovo materialinė padėtis pablogėjo. Teigia, kad dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „V.“ statybininku, jo gaunamas atlyginimas vidutiniškai yra 500 EUR kas mėnesį. Nurodo, kad nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, todėl šiuo metu dukters išlaikymui gali teikti tik minimalias lėšas. Be dukters K., turi dar du mažamečius vaikus, kuriuos turi išlaikyti. 2017 m. gegužės 8 d. Kretingos rajono apylinkės teismas priėmė įsakymą, kuriuo iš jo išieškojo išlaikymą vaikams dukrai N. G. ir sūnui N. G., kiekvienam po 145 EUR kas mėnesį iki jų pilnametystės. Dabartiniu metu turi išlaikyti tris nepilnamečius vaikus. Pažymėjo, kad, jeigu teismas priteisė dviem vaikams išlaikyti po 145 EUR, tokia pati suma turėtų būti priteista ir dukters K. išlaikymui. Pažymi, kad trijų vaikų išlaikymui kas mėnesį skiria 435 EUR. Atsižvelgiant į tai, lėšų pragyvenimui visiškai nebelieka. Atkreipia dėmesį, kad, priteisiant išlaikymą, reikalinga atsižvelgti į tai, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams ir jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi, vaikas privalo būti išlaikomas tiek tėvo tiek motinos. Šiuo atveju atsakovas sutinka teikti dukrai K. išlaikymą po 145 EUR į mėnesį. Jo manymu tiek pat turi teikti ir ieškovė, tad dukrai tektų į mėnesį 290 EUR. Atsakovo manymu, tokio amžiaus vaiko išlaikymui, tokių lėšų pakanka.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Klaipėdos miesto apylinkės teismas) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pakeitė iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai K. G. dydį ir priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai K. G. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 190 EUR kas mėnesį nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai K. G. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę ir priteisė iš atsakovo 15 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo konstatavo, jog rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 3 metams po teismo sprendimo, kuriuo vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs vaiko poreikių lentelę konstatavo, kad kai kurios sumos yra tikėtinai per didelės, ir ieškovės nurodyta 750 EUR vaiko poreikių suma neatitinka ieškovės turtinės padėties, pagal abiejų šalių galimybes teikiamo ir įmanomo teikti vaikui išlaikymo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė prašo priteisti tik apie ketvirtadalį nurodytos sumos, todėl plačiau dėl vaiko poreikių lentelėje nurodytų sumų nepasisakė. Pabrėžė, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovės prašoma priteisti 190 EUR kas mėnesį suma paauglės dukros išlaikymui būtų neatitinkanti ekonominės realybės, vaiko amžiaus, įprastinių vaiko poreikių. Prašoma priteisti suma taip pat atitinka teismų praktikoje orientaciniu pripažįstamą pusės minimalios mėnesinės algos dydį.Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių galimybę teikti nepilnametės dukros išlaikymui reikalingą sumą, nesutiko su atsakovo teismo posėdyje išdėstytais argumentais, kad, jeigu teismas priteisė dviem vaikams išlaikyti po 145 EUR, tokia pati suma turėtų būti priteista ir dukters K. išlaikymui. Išlaikymo kitiems atsakovo nepilnamečiams vaikams priteisimo klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad išlaikymas yra priteisiamas atsižvelgiant į vaiko poreikius, o ne į kitų vaikų išlaikymui priteistą sumą. Pažymėjo, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamų, pakankamų vaikui išlaikyti, todėl tėvas (motina) turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos įrodymus konstatavo, kad atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas vyras, turi paklausią statybininko specialybę. Priežasčių, dėl kurių atsakovas pagal savo sugebėjimus ir specialybę negalėtų susirasti geriau apmokamo darbo, kuris suteiktų galimybę atsakovui užsidirbti tiek, kiek reikalinga vaikų poreikiams patenkinti, byloje nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai.

Apeliaciniu skundu A. G. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą, kuriuo K. G. priteistas išlaikymas po 190 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:Apeliantas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tai yra netinkamai įvertino ieškovės argumentus, kurie nepagrindžia būtinumo pakeisti 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtintą 144,81 EUR (500 LT) dydžio nustatytą išlaikymo dydį.Apeliantas teigia, kad jo materialinė padėtis dabartiniu metu yra blogesnė negu ieškovės. Nurodo, kad gauna 500 EUR pajamas ir iš šios sumos trijų vaikų išlaikymui išskaičiuojama 435 EUR suma. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas vieno vaiko išlaikymui dar padidino iki 190 EUR per mėnesį ir tokiu būdu, apeliantui bus išskaitomas visas gaunamas atlyginimas. Apeliantas nurodo, kad yra įgijęs statybininko profesiją, tačiau dėl sveikatos būklės negali dirbti sunkaus darbo ir daugiau apmokamą darbą susirasti nepavykta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija kons ta tuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad K. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės V. M. ir atsakovo A. G. dukra (e.b.l. 8). Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1742-826/2014 (e.b.l. 3-7) iš atsakovo A. G. priteisė 144,81 EUR (500 LT) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. G.. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1/6 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 12-13, 42-43) ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 14-15, 40-41). Ieškovei priklauso transporto priemonė Citroen C5, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 16, 38). Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmai (Kretingos rajono apylinkės teismas) 2017 m. gegužės 8 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš A. G. išlaikymą nepilnamečiams vaikams N. G. ir N. G. mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui po 145 EUR kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos 2017 m. gegužės 5 d. iki vaikų pilnametystės, Ž. G., paskiriant lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, tvarkytoja (e.b.l. 23). Apeliantas, 2017 m. spalio 12 d. duomenimis, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (e.b.l. 24). Valstybės įmonės Regitra 2017 m. spalio 31 d. duomenimis apeliantas registruotų transporto priemonių neturi (e.b.l. 37). Ieškovės pateiktoje išlaidų, reikalingų vaiko išlaikymui, skaičiuotėje nurodyta, kad K. G. išlaikymui per mėnesį reikalinga 750 EUR. Ieškovė nurodo, kad vaiko aprangai reikalinga 120 EUR, vitaminams ir vaistams 50 EUR, mokslams 80 EUR, būreliui 50 EUR, ugydmui 100 EUR, būstui 100 EUR, maistui 150 EUR, laisvalaikiui 100 eur (e.b.l. 61). Ieškovė pateikė įrodymus, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d., sudarė nuomos sutartį, kurios pagrindu išsinuomojo dviejų kambarių butą, mokant 225 EUR nuomos mokestį (e.b.l. 66-67)

Dėl naujų įrodymų pridėjimo.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2017 m. gruodžio 18 d. Kretingos pirminės sveikatos priežiūros centro išduotą medicinos dokumentų išrašą. Pažymėtina, jog apeliantas, teikdamas naujus įrodymus, nenurodė visiškai jokių argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba tai, jog šie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nustatytoms aplinkybėms bei teisiniam reglamentavimui, prie bylos pridėti apelianto pateiktą medicinos dokumentų išrašą nėra teisinio pagrindo, todėl šis įrodymas nepridedamas.

Dėl apelianto A. G. apeliacinio skundo argumentų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog apeliantas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su skundžiamu teismo sprendimu dviem aspektais. Dėl to, jog pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tai yra netinkamai įvertinęs ieškovės argumentus, nepagrindė būtinumo pakeisti 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtintą 144,81 EUR (500 LT) dydžio nustatytą išlaikymo dydį ir tuo, kad apelianto materialinė padėtis dabartiniu metu yra blogesnė negu ieškovės.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Apeliantas teigia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl priteisto išlaikymo dydžio netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, tai yra netinkamai įvertinęs ieškovės argumentus, nepagrindė būtinumo pakeisti 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi patvirtintą 144,81 EUR (500 LT) dydžio nustatytą išlaikymo dydįTiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, matyti, kad ieškovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais, infliacijos įtaka ir tuo, kad gauna minimalias pajamas.Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Ieškovė pasikeitusius nepilnamečio vaiko poreikius grindė tuo, kad dukros būtinieji poreikiai su amžiumi auga. Sutinkama su pirmos instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad ieškovė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo į teismą kreipėsi praėjus beveik 3 metams po teismo sprendimo, kuriuo vaikui priteistas išlaikymas, priėmimo. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatyta, kad nuo išlaikymo dydžio priteisimo momento praėjo 3 metai. Per šį laikotarpį Lietuvos Respublikoje pasikeitė vartojimo kainų lygis dėl infliacijos įtakos, dėl to vaiko poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms, materialinėms ir kultūrinėms reikmėms bei medikamentams. Be to vaikui augant, didėja ir jo poreikiai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodytos 750 Eur dydžio būtinos išlaidos K. G. išlaikymui kas mėnesį neatitinka ieškovės turtinės padėties, pagal abiejų šalių galimybes teikiamo ir įmanomo teikti vaikui išlaikymo, tačiau pažymėtina, jog ieškovė iš atsakovo prašo priteisti tik 190 Eur išlaikymo sumą kas mėnesį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė nuomojasi butą už kurio nuomą kartu su komunaliniais patarnavimais kas mėnesį vidutiniškai moka apie 300 Eur. Iš ieškovės paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad ieškovė šiame bute gyvena kartu su dviem nepilnamečiais vaikais, todėl vien išlaidos būstui tenkančios K. G. sudaro apie 100 Eur kas mėnesį. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, jog mergaitė yra 14 metų amžiaus, lanko mokyklą, todėl būtina užtikrinti mokymosi priemonių įsigyjimą, taip pat jos kultūrinį ugdymą ir lavinimą, ji dalyvauja užklasinėje veikloje (lanko futbolo treniruotes), jai būtinas pilnavertis maitinimas, esant būtinumui vaistai, vitaminai, higienos reikmenys, todėl sutiktina, jog jos minimaliems poreikiams patenkinti kas mėnesį yra būtina 390 Eur suma.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, prioritetines vaikų teises, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad priteistos išlaikymo sumos nebepakako vaiko poreikiams patenkinti.

Dėl šalių materialinės padėties

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą netinkamai įvertino šalių materialinę padėtį. Teigia, kad apelianto materialinė padėtis dabartiniu metu yra blogesnė negu ieškovės.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Pasisakydamas dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, turi turtinių įsipareigojimų, arba gauna minimalias pajamas pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014). Apeliantas teigia, kad negali skirti didesnio išlaikymo vaikui, kadangi yra įgijęs statybininko profesiją, tačiau dėl sveikatos būklės negali dirbti sunkaus darbo. Pažymėtina, kad apeliantas yra darbingo amžiaus, turi galimybę persikvalifikuoti, todėl nesutinkama, kad apelianto turtinė padėtis yra ženkliai blogesnė, ir dėl šios priežasties negali skirti nepilnamečiam vaikui 45, 19 EUR didesnio materialinio išlaikymo, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas kartu su apeliantu negyvena ir jam netenka rūpintis kasdieniu, nuolatiniu vaiko aprūpinimo teikimu.Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties, atsižvelgiant į tai, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su mama, ir jai neišvengiamai tenka didesnė išlaikymo našta, kasdienis rūpinimasis vaiko poreikiais, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas 190 EUR dydžio išlaikymą nepilnamečiam vaikui nepažeidė materialinių ir procesinės teisės normų.Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes, nepažeidė materialinės teisės normų, reglamentuojančių tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.200 straipsnis), proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

n u taria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.