Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. 2A-1742-826/2014

NUTARTIS

2014 m. gruodžio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Maškevičienės, Albinos Pupeikienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. G. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui (duomenys neskelbtini)gimė duktė K. G.. Palangos miesto apylinkės teismo 2005-04-05 sprendimu iš atsakovo nepilnametės dukros išlaikymui priteista po 250 Lt kas mėnesį nuo 2005-02-21 iki vaiko pilnametystės. Padidėjus vaiko poreikiams, ieškovė prašė pakeisti Palangos miesto apylinkės teismo 2005-04-05 sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir jį padidinti iki 0,5 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (šiuo metu 500 Lt) kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies, padidino šalių nepilnametei dukteriai priteistą išlaikymą nuo 250 Lt iki 400 Lt. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovė nesutinka, argumentuoja, kad atsakovas privalo mokėti bent minimalius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas nesutinka su 500 Lt išlaikymo suma motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių vaiko išlaidas, be to, 500 Lt dydžio išlaikymas neatitinka atsakovo turtinės padėties.

1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje bei Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintos vaiko teisės yra vienodai svarbios ir turi būti įgyvendinamos kompleksiškai, nes tik vaiko teisių visumos užtikrinimas sudaro sąlygas vaikui vystytis, bręsti ir tapti savarankiška asmenybe. Visų pirma už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis). Vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui. CK 3.192 straipsnyje imperatyviai nustatyta tėvų asmeninė pareiga teikti vaikams materialinį išlaikymą, kurios tėvai negali atsisakyti ar perleisti jos vykdymą kitiems asmenims. Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. K. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-306/2005, 2006 m. gegužės 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006; kt.). Taigi nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Orientaciniu kriterijumi, užtikrinančiu būtinus minimalius vaiko poreikius, yra laikomas 1 minimalios mėnesinės algos dydis (bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo 1000 Lt).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė kaip pagrindą pakeisti teismo patvirtintą išlaikymo nepilnametei dukteriai dydį nurodė išaugusius vaiko poreikius, tai yra, maitinimo išlaidos, išlaidos aprangai, laisvalaikiui, higienos priemonėms ir kt., šalių nepilnametė duktė mokosi Klaipėdos Prano Mašioto progimnazijoje, lanko Klaipėdos jaunimo centro choreografijos studiją „Inkarėlis“, už ją mokamas kas mėnesį mokestis yra 25 Lt. Prie ieškinio ieškovė pridėjo išlaidų sąrašą, iš kurio matyti, kad šalių nepilnametės dukters išlaidos sudaro 1120 Lt per mėnesį, taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2005-04-05 sprendimu priteistas 250 Lt išlaikymo dydis yra nepakankamas dėl esmingai pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių, todėl yra pagrindas nustatytą išlaikymo dydį pakeisti ir jį padidinti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Taip pat nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (LAT 2010-02-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-71/2010).

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Vertinant šalių turtinę padėtį nustatyta, kad nuo 2013-12-06 ieškovė yra registruota darbo biržoje. Ieškovė yra sudariusi santuoką su R. M., turi dar vieną nepilnametį vaiką A. M., gim. (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnametę K. G. padeda išlaikyti ieškovės sutuoktinis. Bylos duomenimis, ieškovės sutuoktinis dirba UAB „Marvista“, jo pajamos, pagal pateiktą pažymą, sudaro vidutiniškai apie 1690 Lt. Ieškovė savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi.

Atsakovas 2005-09-20 sudarė santuoką su Ž. B.. Santuokoje gimė N. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mokosi mokykloje, ir N. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris lanko darželį. Atsakovas dirba UAB „Vikva“, jo pajamos, pagal pateiktą byloje pažymą, – apie 1000 Lt, teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog mėnesinės pajamos sudaro apie 1300 Lt. Atsakovas nuosavybės teise turi 42226/89200 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kretingos r. Atsakovo sutuoktinės vardu registruotas žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), Kretingos r. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog namą įsigijo už tėvų dovanotus pinigus. Atsakovo sutuoktinė dirba VšĮ Palangos reabilitacijos ligoninėje, jos darbo pajamos per mėnesį sudaro apie 1500 Lt. Atsakovas pateikė savo šeimos vidutinių mėnesinių išlaidų apskaičiavimą, kuriame nurodo, jog keturių asmenų šeimai reikia per mėnesį iš viso 2383,38 Lt. Tačiau, apeliantės teigimu, atsakovas nenurodė savo realių pajamų, nes pateikė pažymą apie darbo užmokestį tik už 2014 metų sausio–kovo mėnesius, tuo metu realiai statybos nėra vykdomos, nurodydamas savo šeimos 2383,38 Lt išlaidas atsakovas neįskaitė 250 Lt išlaikymo, mokamų šalių dukteriai, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo nuomone, kyla abejonių atsakovo nurodomų gaunamų pajamų tikslumu.

Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į atsakovo amžių, nesant duomenų apie atsakovo sunkią sveikatos būklę, konstatuotina, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas tėvas, kuris turi galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai.

Priimdamas skundžiamą teismo sprendimą pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo sveikatos būklės ir galėjimo gauti pajamų, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai, neatsižvelgė į formuojamą kasacinio teismo praktiką dėl išlaikymo dydžio, kuris užtikrintų bent minimalius nepilnamečio vaiko poreikius, taip pat į tai, kad atsakovas nepateikė išsamių įrodymų apie savo gaunamas pajamas, kas sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą pakeisti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2004-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004), taigi yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti didesnį ir vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, atsakovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, gali imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti.

Atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistas iš atsakovo 500 Lt dydžio išlaikymas nepažeis atsakovo interesų, taip pat bus tinkamai įvertinta šalių nepilnametės dukters poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyra.

CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų, kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; konkrečia pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą. CK normos nenumato išlaikymo priteisimo po 0,5 LR Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, todėl šis ieškovės prašymas atmestinas (CK 3.196 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ir iš atsakovo priteistas išlaikymas padidintinas nuo 400 Lt iki 500 Lt, kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 2000 Lt advokato išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo priteistas toks išlaikymo dydis, kokio prašė ieškovė, konstatuotina, kad iš esmės ieškovės ieškinys tenkintas, todėl yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti visas jos turėtas advokato išlaidas (CPK 96 straipsnio 1 dalis), iš ieškovės valstybei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. sprendimą pakeisti. Iš atsakovo A. G. priteistą išlaikymo sumą nepilnamečiam vaikui K. G. padidinti nuo 400 Lt iki 500 Lt. Iš atsakovo A. G. priteistas bylinėjimosi išlaidas ieškovei V. M. padidinti nuo 1200 Lt iki 2000 Lt. Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 129,66 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės V. M. į valstybės biudžetą. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.