- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- 2S-643-779/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32370-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Pareiškėjas
- A.S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) A.S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A.S. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R.V. ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, ir
Aprašomoji dalis
nust at ė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A.S. kreipėsi į teismą skundu dėl antstolio R.V. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2020 m. spalio 16 d. priimtą patvarkymą Nr. S-20-128-20085 ir priimti vykdomąjį raštą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, pareiškėjui iš skolininkės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos buvo priteista 42 016,38 Eur delspinigių. 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimu buvo visiškai patenkintas pareiškėjo skundas ir skolininkė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija buvo įpareigota už laikiną nušalinimą nuo pareigų, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m liepos 15 d., sumokėti pareiškėjui 40 251,87 Eur vidutinio darbo užmokesčio (bruto) ir 0,07 procento dydžio delspinigius. Nurodė, kad skolininkė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą įvykdė iš dalies, todėl teismas išdavė 2020 m. vasario 26 d. vykdomąjį raštą dėl 40 251,87 Eur vidutinio darbo užmokesčio (bruto) bei 0,07 procentų dydžio delspinigių.
3. 2016 m. liepos 15 d. vėliausiai pareiškėjui turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis, todėl nuo 2016 m. liepos 15 d. turi būti skaičiuojami 2018 m. lapkričio 8 d. teismo sprendimu priteisti 0,07 proc. dydžio delspinigiai. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. pradelstos 1 491 dienos, todėl bendra delspinigių suma sudaro 42 016,38 Eur. Antstolio ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos aiškinimas, kad 0,07 proc. skaičiuotini ne už laikotarpį, o už konkrečią priteistą sumą, neatitinka delspinigių esmės ir prasmės – mokamos kompensacijos už šiuo atveju darbo užmokesčio mokėjimo pradelsimą.
4. Antstolis R. V. 2020 m. lapkričio 10 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodė, kad vadovaudamasis 2018 m. lapkričio 8 d. teismo sprendimu, kurio pagrindu buvo išduotas pateiktas vykdymui vykdomasis raštas, antstolis atsisakė priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes pareiškėjo delspinigių skaičiavimo tvarka po 0,07 proc. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nėra nurodyta nei teismo sprendime, nei vykdomajame dokumente. Antstolis pažymi, kad nei teismo sprendime, nei vykdomajame rašte nėra formuluojama, jog 0,07 proc. delspinigiai turi būti skaičiuojami už tam tikrą terminą, nenurodytas jų skaičiavimo periodiškumas. Teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad 0,07 proc. delspinigiai priklauso nuo priteistos 40 251,87 Eur, t. y. bendra jų suma sudaro viso 28,18 Eur. Pažymėjo, kad antstolis negali savo nuožiūra spręsti, ar teismas savo sprendime padarė klaidą, antstolis privalo išieškoti tik vykdomajame dokumente nurodytas sumas.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2020 m. vasario 4 d. tinkamai ir laiku įvykdė 2018 m. lapkričio 8 d. teismo sprendimą, sumokėdama 30 591,48 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinio darbo užmokesčio ir 0,07 procento dydžio delspinigius už šią sumą (28,18 Eur), todėl priverstinio sprendimo vykdymo procedūra nagrinėjamu atveju neturi jokio teisinio pagrindo. Suinteresuoto asmens nuomone, skundžiamas antstolio patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį raštą buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
7. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjo naudai 2020 m. vasario 26 d. išdavė vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. I-3774-535/2018 dėl 40 251,87 Eur vidutinio darbo užmokesčio iki mokesčių (bruto) bei 0,07 procento dydžio delspinigių išieškojimo iš skolininkės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos. Pareiškėjas pateikė vykdomąjį dokumentą vykdyti antstoliui R. V., kuris 2020 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. S-20-128-20085 atsisakė priimti minėtą vykdomąjį raštą ir grąžino jį pareiškėjui, pasiūlydamas kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismas dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymo teismo sprendimo išaiškinimo netenkino, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl šios nutarties, 2020 m. liepos 1 d. nutartimi sutiko su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, jog rezoliucinė dalis, kurioje nurodyta įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją išmokėti pareiškėjui 0,07 procento dydžio delspinigius, yra aiški ir vienareikšmė.
8. Teismas sprendė, kad ginčo metu galiojantis įstatymas aiškiai nurodė, kad delspinigiai skaičiuojami už priteistą vidutinį darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų AB „Swedbank“ atliktų mokėjimų nurodymų Nr. 1 ir Nr. 7100017583 nustatyta, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2020 m. vasario 4 d. pareiškėjui sumokėjo 30 591,48 Eur (atskaičius mokesčius) vidutinio darbo užmokesčio ir 28,18 Eur delspinigių už priteistą vidutinį darbo užmokestį (30 591,48 Eur), todėl antstolio 2020 m. spalio 16 d. patvarkymas Nr. S-20-128-20085, kuriuo atsisakyta priimti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-02-26 vykdomąjį raštą, yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Pareiškėjas nesutinka, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 34¹ straipsnio 2 dalyje nurodyti 0,07 procento dydžio delspinigiai mokami nepriklausomai nuo pradelsto mokėti darbo užmokestį laikotarpio. Pagal VTĮ 34¹ straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą. Teismas nepagrįstai nurodė, jog šiuo atveju aktuali 2020 m. birželio 6 d. redakcija. Šiuo metu galiojančioje VTĮ redakcijoje (kaip ir teismo nurodytoje redakcijoje) apskritai nėra 34¹ straipsnio. Nepaisant to, teismas nurodė tinkamos redakcijos, t. y. 2018 m. birželio 6 d., normą, kurioje įtvirtinti 0,07 procento delspinigiai. VTĮ nėra expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta nuo kurio iki kurio momento (kuriam laikotarpiui) skaičiuotini 0,07 procento delspinigiai už priteistą sumą. Tačiau pagal VTĮ 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.
9.2. Pagal Darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 1 dalį, darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Delspinigių dydį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras tvirtina kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgdamas į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus (lygindamas praėjusių metų gruodžio mėnesį su užpraeitų metų gruodžio mėnesiu). Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. A1-40 „Dėl delspinigių dydžio, kai, darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, patvirtinimo“ patvirtintas 0,07 procentų delspinigių dydis, t. y. toks pats dydis kaip ir VTĮ 34¹ straipsnio 2 dalyje. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išaiškinimu, šiuo įsakymu nustatytas 0,07 proc. delspinigių dydis už pavėluotą darbo užmokesčio sumokėjimą. Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 49 punktą įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, yra neapmokestinamosios pajamos.
9.3. Toks aiškinimas, kokį pateikia antstolis ir kuriam pritariama 2020 m. gruodžio 23 d. nutartyje, t. y. kad 0,07 proc. skaičiuotini ne už laikotarpį, o už konkrečią priteistą sumą, pareiškėjo vertinimu, neatitinka delspinigių esmės ir prasmės – mokamos kompensacijos už šiuo atveju darbo užmokesčio mokėjimo pradelsimą. 28,18 Eur suma už priteistą 40 251,87 Eur darbo užmokesčio sumą, kurią išieškotojas turėjo gauti laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. liepos 15 d. ir kuri pradelsta mokėti daugiau negu trejus metus skaičiuojant nuo paskutinio darbo užmokesčio dienos, nepanaši į jokius delspinigius. Taip traktuojant delspinigius, išieškotojas faktiškai lieka be kompensacijos už minėtą ilgo laikotarpio (daugiau negu trejus metus) darbo užmokesčio neteisėto nemokėjimo pradelsimą ir tai, be kita ko, manytina, nėra nei protinga, nei sąžininga, nei teisinga.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo antstolis R.V. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Teismas nutartyje argumentuotai ir tinkamai pažymėjo, kad pareiškėjo pateiktame vykdyti vykdomajame rašte aiškiai nurodyta palūkanas skaičiuoti nuo priteistos sumos, o ne nuo uždelsto atsiskaityti laikotarpio. Antstolis privalo vykdyti vykdomąjį dokumentą tik ta apimtimi ir tokio masto, kuris nurodytas vykdomajame dokumente, o ne savo, ar išieškotojo nuožiūra traktuoti teismo sprendimą. Jeigu bylos šalis teismo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę laiko neatitinkančia teisės aktų normoms, bylos šalis turi teisę tokį teismo sprendimą skųsti.
10.2. Pareiškėjas savo atskirajame skunde ir skunde dėl antstolio veiksmų skundžia ne antstolio veiksmą - atsisakyti priimti vykdymui vykdomąjį dokumentą, o teismo sprendimą, kuriame priteistas palūkanų dydis netenkina pareiškėjo. Antstolis savo atsisakymu priimti vykdyti jau įvykdytą vykdomąjį dokumentą jokių teisės aktų normų nepažeidė. Pareiškėjas aiškiai siekia peržiūrėti ir pakeisti teismo sprendimo priteistų palūkanų dydį, tačiau per antstolio veiksmų apskundimo institutą sprendimo pakeitimas negalimas.
11. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
11.1. Visi pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai susiję išskirtinai tik su siekiu pakeisti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka išnagrinėtą, įsiteisėjusį sprendimą, kuriuo buvo išspręsti pareiškėjo nušalinimo nuo pareigų, darbo užmokesčio už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, ir priteistų delspinigių klausimai. Skunde pareiškėjas nepateikia nė vieno argumento, kuriuo remiantis galima būtų suabejoti 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties teisėtumu ar pagrįstumu.
11.2. Suinteresuotas asmuo yra įvykdęs įsiteisėjusį sprendimą laiku ir pilna apimtimi, priverstinio sprendimo vykdymo procedūra nagrinėjamu atveju neturi jokio teisinio pagrindo.
11.3. Skundžiamas antstolio R. V. patvarkymas atsisakyti priimti vykdomąjį raštą dėl sprendimo vykdymo buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl pareiškėjo skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, yra pagrįsta ir teisėta.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. vasario 4 d. mokėjimo nurodymais Nr. 1 ir Nr. 7100017583 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija sumokėjo pareiškėjui 30 591,48 Eur ir 28,18 Eur sumas, nurodydama, kad atitinkamai sumoka teismo sprendimu pareiškėjui priteistą vidutinį darbo užmokestį ir delspinigius.
15. 2020 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas A.S. pateikė vykdymui antstoliui R.V. vykdomąjį dokumentą – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 26 d. vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-3774-535/2018, kuriuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija įpareigota už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. liepos 15 d. išmokėti pareiškėjui A.S. 40 251,87 Eur vidutinio darbo užmokesčio iki mokesčių (bruto) bei 0,07 proc. delspinigius.
16. Prašyme dėl vykdomosios bylos pradėjimo ir išieškojimo pagal teismo vykdomąjį raštą pareiškėjas nurodė, kad skolininkė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą (kurio pagrindu pareiškėjui išduotas 2020 m. vasario 26 d. vykdomasis raštas) iš dalies – išmokėjo priteistą vidutinį darbo užmokestį – 30 591,48 Eur (atskaičius mokesčius) ir iš dalies, t. y. 28,18 Eur apimtimi išmokėjo priteistus delspinigius. Nurodė, kad iš skolininkės Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos turi būti išieškota 42 016,38 Eur delspinigių suma, susidariusi skolininkei pradelsus sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį 1 491 dienas (nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d.).
17. 2020 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr. S-20-128-20085 antstolis atsisakė priimti vykdyti pareiškėjo pateiktą vykdomąjį dokumentą, motyvuodamas tuo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-3774-535/2018 nėra minima už kokį laikotarpį delspinigiai turi būti skaičiuojami; pagal pateiktus mokėjimo kvitus matyti, kad skolininkė yra visiškai atsiskaičiusi su pareiškėju, kadangi 2020 m. vasario 4 d. atliko 30 591,48 Eur mokėjimą už priteistą vidutinį darbo užmokestį bei 28,18 Eur mokėjimą už priteistus 0,07 proc. delspinigius.
18. 2020 m. lapkričio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, prašydamas priimti vykdymui pateiktą vykdomąjį dokumentą, kadangi, pareiškėjo manymu, skolininkė nėra sumokėjusi visos delspinigių sumos. 2020 m. lapkričio 10 d. patvarkymu antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Pareiškėjo manymu, antstolio patvarkymas Nr. S-20-128-20085, kuriuo atsisakyta priimti vykdymui pareiškėjo pateiktą vykdomąjį dokumentą, yra nepagrįstas, kadangi skolininkė nėra visiškai įvykdžiusi teismo sprendimo, t. y. nėra sumokėjusi likusios delspinigių sumos - 42 016,38 Eur, susidariusios skolininkei pradelsus sumokėti pareiškėjui darbo užmokestį 1 491 dienas (nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2020 m. rugpjūčio 14 d.).
20. Antstolio teigimu, skolininkė yra visiškai atsiskaičiusi su pareiškėju pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3774-535/2018.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčas tarp šalių iš esmės yra kilęs dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3774-535/2018 turinio, pareiškėjui teigiant, kad minėtu sprendimu pareiškėjui priteisti delspinigiai už tęstinį laikotarpį, tuo tarpu antstoliui teigiant, kad delspinigiai teismo sprendimu priteisti ne už tęstinį laikotarpį, tačiau kaip vienkartiniai, paskaičiuoti nuo konkrečios vidutinio darbo užmokesčio sumos.
22. Bylos duomenys patvirtina, kad klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3774-535/2018 turinio, susijusio su delspinigių priteisimu, įstatymų nustatyta tvarka buvo išspręstas – Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gegužės 5 d. nutartimi pareiškėjo prašymo išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3774-535/2018 netenkino. Teismas, be kita ko, nurodė, kad pagal teisinį reglamentavimą 0,07 proc. delspinigiai mokami nuo vidutinio darbo užmokesčio sumos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-413-438/2020 nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3774-535/2018 rezoliucinė dalis yra aiški ir vienareikšmė, nutarė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
23. Remiantis išdėstytu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3774-535/2018 rezoliucinė dalis, susijusi su delspinigių priteisimu, laikytina aiškia ir vienareikšmiška, taigi tokia, kuri negali būti aiškinama tokiu būdu, kad skolininkei atsirastų papildomi joje nenurodyti įpareigojimai, priteistos sprendime nenurodytos sumos ar jos būtų apskaičiuotos taip, kaip nebuvo nurodyta teismo sprendime.
24. Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3774-535/2018 (kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštą, kurį pareiškėjas teikė antstoliui vykdymui) rezoliucinė dalis suformuluota taip, jog iš skolininkės buvo priteisti 0,07 proc. delspinigiai, skaičiuotini nuo pareiškėjui priteisto vidutinio darbo užmokesčio sumos, nenurodant, kad delspinigiai skaičiuotini tam tikrą laiko tarpą ar iki tam tikro įvykio.
25. Apeliacinės instancijos teismas nevertina pareiškėjo atskirojo skundo argumentų, susijusių su delspinigių skaičiavimu, kadangi, kaip nurodyta aukščiau, ginčas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-3774-535/2018 turinio, susijusio su priteistų delspinigių apskaičiavimu, yra galutinai išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-413-438/2020. Vadovaujantis CPK 279 straipsnio 4 dalimi, sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.
26. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
27. Remiantis išdėstytu, pareiškėjas nebegali ginčyti aptartais įsiteisėjusiais Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesiniais sprendimais padarytų išvadų dėl nurodytame vykdomajame rašte nurodytų delspinigių apskaičiavimo ir priteisimo.
28. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (šiuo atveju, išduotas teismo sprendimo pagrindu) (CPK 586 straipsnio 2 dalis, 587 straipsnio 1 punktas, 648 straipsniai).
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012 m. gegužės 25 d. nutartį, civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; kt.).
30. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad antstolis neturi įgaliojimų keisti, taisyti ar tikslinti teismo sprendimą, kurio pagrindu atliekamas vykdymas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2009).
31. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad antstolis vadovavosi išimtinai vykdomajame rašte suformuluotais įpareigojimais, pagal kuriuos skolininkė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija įpareigota už laikino nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 20 d. iki 2016 m. liepos 15 d. išmokėti pareiškėjui A.S. 40 251,87 Eur vidutinio darbo užmokesčio iki mokesčių (bruto) bei 0,07 proc. delspinigius.
32. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis.
33. Būtinybė patikrinti, ar neegzistuoja šioje proceso teisės normoje nurodyti pagrindai, būtina vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti ir vykdomųjų veiksmų pradžios sąlyga. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-712/2013).
34. CPK 651 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtinta, kad sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama, ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prie kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti priskirtina aplinkybė, kai pateiktas vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas.
35. Bylos duomenys patvirtina ir byloje nėra ginčo dėl to, kad skolininkė 2020 m. vasario 4 d. mokėjimais sumokėjo pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį (30 591,48 Eur) ir nuo šiuos sumos paskaičiuotus 0,07 proc. delspinigius (28,18 Eur).
36. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, kai vykdomojo rašto pateikimo metu antstoliui buvo žinoma apie tai, kad skolininkė yra įvykdžiusi pareiškėjo pateiktą vykdomąjį raštą, antstolis turėjo pareigą tokį vykdomąjį raštą atsisakyti priimti. Antstolis tokį veiksmą ir atliko priimdamas 2020 m. spalio 16 d. patvarkymą Nr. S-20-128-20085. Toks antstolio veiksmas atitiko teisės aktų reikalavimus, juo nebuvo pažeistos vykdymo proceso šalių teisės ar teisėti interesai.
37. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai rėmėsi byloje esančiais įrodymais ir padarė pagrįstą išvadą, jog antstolis neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu.
38. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesines ir materialiąsias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.