- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-05
- Bylos Nr.
- 1S-870-579/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-09001-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Giedrius Endriukaitis, Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- R. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Jaliniausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. balandžio 22 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. S. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-07-17 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1, 3 dalis, 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine subendrinta 4 metų metai laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga 2017-09-23).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2016 m. balandžio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 93-297, kuriuo nutarė nuteistajam R. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl R. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. S. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodoma, kad pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Šiuo atveju teismas akivaizdžiai vadovaujasi senąja BVK ir BPK redakcija, nes skundžiamos nutarties turinyje atsispindi iš esmės nuteistojo padarytų veikų vertinimas iki bausmės atlikimo, bet ne jo elgesio ir nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu. Nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri pagal „OASys metodiką“ yra žema, tačiau visgi pažymėjo, jog šią riziką didina kriminogeniniai veiksniai – ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis, šiuo metu turimi dideli finansiniai įsipareigojimai. Tačiau vertinant įvardytus veiksnius, matyti, kad jie yra nepriklausantys nuo nuteistojo valios — ankstesnių nusikalstamų veikų buvimo jis negali pakeisti, taip pat ir likusios civilinio ieškinio sumos negali padengti negalėdamas pataisos įstaigoje dirbti. Skundo autoriaus vertinimu, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ankstesni teistumai, padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis, minėti nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, neturi būti papildomai vertinami, šie pastovūs nekintami veiksniai negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinio paleidimo institutą, nes jie jau įvertinti pataisos namų administracijos, Komisijai teikiant socialinio tyrimo išvadą, kur pateikiamas pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką.
Skunde R. S. pažymi, jog priimant skundžiamą nutartį nebuvo atsižvelgta į jo padarytą pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, atliktas priemones, šalinančias kriminogeninius veiksnius, režimo laikymąsi pataisos įstaigoje, taip pat konkrečius nuteistojo tikslus dėl ateities, požiūrį į sąžiningą darbinę veiklą, laisvės apribojimo prasmės suvokimą ir padaryto nusikaltimo pasekmių suvokimą. Komisijos nutarime ir socialinio tyrimo išvadoje yra nurodytos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog R. S. laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jam taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos atitinka teisingumo, humaniškumo ir baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principus. Komisija nutarime nurodė, kad per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis yra vieną kartą pažeidęs nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir baustas drausmine tvarka (2014-12-30, nuobauda nebegaliojanti), tačiau yra ir du kartus skatintas už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir nuteistųjų visuomeniniame gyvenime, paskutinį kartą buvo skatintas 2015-12-29. Tai rodo, kad nuteistasis, būdamas laisvės atėmimo įstaigoje reabilituojasi, jo elgesys žymiai pasitaisęs.
Nuteistasis taip pat pažymi, jog jis vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos įstaigoje dirbo tiek, kiek leido sveikatos būklė, dalyvavo Adaptacijos, Pataisos bei Integracijos į visuomenę programų vykdyme, asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos vykdyme, socialinių įgūdžių lavinimo projekte, baigė „Verslo teorijos ir praktikos“ mokymus, dalyvavo organizuojamuose kultūriniuose renginiuose, vedė „Verslo teorijos ir praktikos“ mokymus. Teismo nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad 2016-04-20 dieną buvo pateiktas konkretus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo pasiūlymas su galimybe įsidarbinti laisvėje nekilnojamojo turto projektų vadybininku (2016-04-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), pažyma dėl įdarbinimo). Nuteistasis taip pat pažymi, jog teismas, vertindamas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, neatsižvelgė ir į realų jo turimų finansinių prievolių vykdymą. Bausmės atlikimo metu iš darbo užmokesčio ir asmeninių lėšų buvo daromos išskaitos pagal vykdomuosius dokumentus ir sumokėta 131,51 Eur, taip pat 2016-02-19 buvo padengta dalis priteistos sumos civiliniam ieškovui – 868,68 Eur. Taigi bendra atlikta įmokų suma sudaro 1000,19 Eur, o ne 131,51 Eur, o teismo argumentai, kad nuteistasis nesistengia atlyginti civilinio ieškinio, nepagrįsti.
Skunde, apibendrindamas išdėstytus argumentus, R. S. teigia, jog įvertinus esminius pokyčius jo mąstyme ir elgesyje, sumokėtą civilio ieškinio dalį, taip pat turimus konkrečius ateities planus, galima konstatuoti pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą. Priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, jis atitinka tiek formaliuosius, tiek materialiuosius lygtinio paleidimo kriterijus – jo nusikalstamo elgesio rizika žema ir yra pakankama pažanga siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Taigi, kaip teisingai nurodoma nuteistojo R. S. skunde, pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigose, t. y. vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 33 balai. Tačiau pažymėtina, kad pagal socialinės tyrimo išvados duomenis, stebimas šios rizikos didėjimas – 2015-09-11 atlikto rizikos vertinimo rezultatas pagal „OASys“ metodiką sudarė 31 balą, tai yra dviem balais mažiau nei paskutinio vertinimo metu. Taigi, net ir esant žemai R. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikai, šiuo atveju sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas nėra pagrindo konstatuoti, kad R. S. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
Šiuo atveju abejonių pakankama R. S. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jam nustatytų kriminogeninių veiksnių – ankstesnė (dažna) nusikalstamo elgesio patirtis ir turimi dideli finansiniai įsipareigojimai, įtaka jo elgesiui. Nors, kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, aplinkybės, susijusios su asmens elgesiu iki bausmės atlikimo, yra statiškas kriminogeninis veiksnys, tačiau elgesio korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu. Tačiau nagrinėjamu atveju R. S. nesielgė išskirtinai pozityviai – bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka (nuobauda negalioja). Taip pat nesutiktina su skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog R. S. nesistengia atlyginti civilinio ieškinio. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis bausmę atlieka nuo 2014 metų ir iki 2016 metų jis atlygino tik mažą dalį –131,51 Eur iš 4699,08 Eur turimų finansinių įsipareigojimų, o skunde akcentuojamos 868 Eur sumos įmoką jis atliko prieš pat prašymo dėl lygtinio paleidimo pateikimą. Įvertinant šias aplinkybes, taip pat tai, kad nuteistasis turi ir daugiau finansinių įsipareigojimų (ankstesniais nuosprendžiais paskirtos baudos), toks jo nurodytos sumos įmokėjimas labiau vertintinas kaip deklaratyvus siekis save teigiamai charakterizuoti prieš sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, o ne atspindintis jo pozityvias nuostatas į nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis R. S., net ir esant jo skunde ir socialinio tyrimo išvadoje išdėstytiems teigiamai jį charakterizuojantiems duomenims (pasižymi teigiama darbine motyvacija, turi galimybę įsidarbinti laisvėje, aktyviai lanko socialinės reabilitacijos programas, buvo du kartus paskatintas ir pan.), neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl, nenustačius įstatyme reikalaujamos pažangos, nėra jokio pagrindo vertinti ir materialaus lygtinio paleidimo pagrindo buvimą, tai yra spręsti, ar minėta pažanga sudaro pagrindą manyti, kad R. S. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo R. S. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.