Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Olego Šibkovo ir Daivos Jankauskienės, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. S. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2015 m. lapkričio 6 d. priimto nutarimo Nr. 95-430 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. nuteistas 2012-07-17 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 300 str. 1, 3 d., 24 str. 4 d., 222 str. 1 d. galutine subendrinta 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2014-01-08; bausmės pabaiga – 2017-09-23.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi nuteistojo R. S. skundą atmetė, motyvuojant tuo, kad nuteistojo elgesys nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog jis daro pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, todėl nelaikytina, kad bausmės tikslai yra pasiekti, o R. S. sugebės laikytis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. S. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programoje aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismui pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad nuteistasis R. S. šiuo metu bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pataisos namuose dirbo, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos darbą nutraukė, šiuo metu aktyviai dalyvauja pataisos įstaigoje organizuojamuose renginiuose, kultūrinėje veikloje, pats organizuoja ir veda Verslo teorijos ir praktikos mokymus. Be to, yra du kartus skatintas, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 30 balų pagal OASys metodiką. Šios aplinkybės teisėjų kolegijos vertinamos palankiai, tačiau jos nesudaro materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai R. S. charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad toliau jis gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o pačio nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal neįsiteisėjusį Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012-07-17 nuosprendį, tačiau toks aiškinimas prieštarauja teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantiems duomenims. Remiantis „Liteko“ duomenimis, minėtas nuosprendis buvo skųstas apeliacine tvarka, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2013-01-17 nuteistojo apeliacinį skundą atmetė. Taigi nuosprendis įsiteisėjo 2013-01-17. Nuteistasis buvo pateikęs ir kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-06-25 nutartimi jį atmetė. Duomenų, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas dėl kokių nors priežasčių būtų atnaujintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK XI dalies nuostatomis, teismui pateiktoje medžiagoje nėra. Pažymėtina, kad po 2012-07-17 nuosprendžio priėmimo, R. S. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-15 nuosprendis. Pastarasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, tačiau ši informacija nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip ir tai, kad šiuo metu Vilniaus apygardos teisme pirmąja instancija jo atžvilgiu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla dėl analogiškų nusikalstamų veikų, dėl kurių R. S. ne kartą teistas praeityje.

Nors teistumų turėjimas negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinio paleidimo institutą, tačiau asmeniui sistemingai pagal tą patį modelį vykdant finansinio pobūdžio nusikaltimus, būtina nustatyti itin akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, jo pasiryžimą iš esmės keisti savo gyvenimo būdą. Tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. R. S. neturi aiškių, konkrečių planų, kaip užsidirbs pragyvenimui atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Teigia, jog registruosis darbo biržoje, tačiau pats jokių aktyvių darbo paieškos veiksmų neplanuoja imtis. Tai verčia abejoti nuteistojo pasiryžimu nebeužsiimti sukčiavimu, tokiu būdu siekiant įgyti asmeninės turtinės naudos. Be to, nuteistasis turi priteistą didelį civilinį ieškinį (159 596,26 Eur), kurio padengimo tikimybė pagal turimas oficialias pajamas tėra minimali. Nors nuteistojo advokatas pateikė teismui duomenis, kad nedidelė dalis civilinio ieškinio yra padengta (868,68 Eur), tačiau tai esminės reikšmės lygtinio paleidimo svarstymui neturi. Pažymėtina ir tai, kad civilinio ieškinio dengimu nuteistasis pradėjo domėtis tik atėjus lygtinio paleidimo svarstymo momentui, iki šio laiko turimi finansiniai įpareigojimai jam nebuvo aktualūs.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog R. S. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kartą jis buvo baustas drausmine tvarka už šiurkštų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą (turėjo mobilaus ryšio telefoną), dėl ko buvo uždarytas į baudos izoliatorių, nuobauda panaikinta tik 2015-08-19. Taigi pozityvaus elgesio laikotarpis dar sąlyginai nedidelis palyginti su tuo, jog nusikalstamos veikos buvo sistemingai vykdomos nuo 2003 m. Nuteistasis Lygtinio paleidimo komisijai buvo teiktas svarstyti pirmą kartą, todėl išsamių duomenų apie jo daromą pažangą pateiktoje bylos medžiagoje nėra, tačiau socialinio tyrimo išvada liudija, kad R. S. mąstymas ir elgesys dar turi būti koreguojamas. Nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, iš ankstesnių patyrimų nesimoko, sprendimus priima ne visada juos apgalvojęs, neįvertinęs galinčias kilti pasekmes. Nepaisant to, nuteistasis teigia, kad su jokiomis problemomis nesusiduria, yra patenkintas savimi. Visa tai rodo, kad dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose dar nepadarė reikšmingos įtakos R. S. pasaulėžiūrai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas R. S. skundą dėl Komisijos 2015-11-06 nutarimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.