- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-628-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02762-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“
- Atsakovas
- A. M., P. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ apeliacinį skundą (pradinė ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Minijos statyba“) dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Inkomlita“ (pradinė ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Minijos statyba“) ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Viltas“ dėl skolos priteisimo ir atsakovams A. M. ir P. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pradinė ieškovė BUAB „Minijos statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė: 1) priteisti iš atsakovės BUAB „Viltas“ 25 580 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti solidariai iš atsakovų A. M. ir P. M. 25 580 Eur žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi UAB „Minijos statyba“ iškelta bankroto byla. Įmonės bankroto administratorė, susipažinusi su turimais BUAB „Minijos statyba“ dokumentais ir papildomai surinktais duomenimis, nustatė, kad UAB „Minijos statyba” 2014 m. balandžio mėnesį pardavė UAB „Viltas“ statybines medžiagas už 88 321,25 Lt (25 580 Eur), tačiau apmokėjimo negavo, todėl ši suma turi būti priteista iš skolininkės.
3. Šios sandorio sudarymo metu UAB „Minijos statyba“ direktoriumi ir vienu iš akcininkų buvo atsakovas A. M., kuris dar prieš aptariamo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymą žinojo, kad UAB „Minijos statyba“ turtinė padėtis yra sunki, taip pat tai, kad UAB „Viltas“ turi pradelstų įsipareigojimų bei negali jų apmokėti. Tokiu būdu, sudarius nuostolingą sandorį buvo prarastas paskutinis vertingas UAB „Minijos statyba“ turtas, negauta pajamų už parduotas prekes taip padarant žalą įmonės kreditoriams.
4. UAB „Minijos statyba“ akcijos statybinių medžiagų perleidimo metu priklausė ir atsakovui P. M.. Šio atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neatliekant bendrovės įstatuose nustatytų pareigų sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir patvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, ko pasėkoje nebuvo išsaugotas įmonės turtas ir jis negali būti perduotas bankroto administratorei. Atsakovas savo veiksmais pažeidė įmonės kreditorių teises, nesirūpino turtu, kuris galėjo būti panaudotas UAB „Minijos statyba“ skoloms padengti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atsakovams A. M. ir P. M. dėl žalos atlyginimo atmetė, priteisė ieškovei BUAB „Minijos statyba“ iš atsakovės BUAB „Viltas“ 25 380 Eur skolą ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiais Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-626-903/2015 ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-599-513/2016 pagal BUAB „Minijos statyba“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo priteisimo buvo nustatytas faktas, kad UAB „Minijos statyba“ pardavė BUAB „Viltas“ prekių už 88 321,25 Lt (25 580 Eur). Esant konstatuotam prejudiciniam faktui bei atsakovei BUAB „Viltas“ neįrodžius šios įmonės atsiskaitymo už prekes fakto, teismas padarė išvadą, kad 25 580 Eur suma turi būti priteisiama iš BUAB „Viltas“ ieškovės BUAB „Minijos statyba“ naudai. Taip pat, kadangi BUAB „Viltas“ laiku neatsiskaitė už prekes, ieškovės naudai iš jos priteisiamos ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos.
7. Spręsdamas dėl atsakovo A. M. civilinės atsakomybės teismas pažymėjo, kad jau minėtais Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi buvo konstatuota, kad jis nėra atsakingas už BUAB „Minijos statyba“ nemokumo būsenos sukėlimą, kuri privedė įmonę prie bankroto, bei priešingai – atsakovas bandė ieškoti naujų užsakymų, dalyvavo konkurse dėl rangos. Remdamasis šiuo prejudiciniu faktu teismas atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovas A. M. žinojo apie statybines medžiagas perkančios įmonės UAB „Viltas“ sunkią padėtį, tačiau vis tiek sudarė nuostolingą sandorį. Bankroto administratorė neįrodė, jog atsakovas A. M. sandorį su BUAB „Viltas“ sudarė siekdamas pakenkti savo valdomos įmonės kreditoriams, todėl ieškinys dalyje dėl žalos priteisimo iš A. M. buvo atmestas kaip neįrodytas.
8. Spręsdamas dėl atsakovo P. M. atsakomybės egzistavimo teismas pažymėjo, kad šis atsakovas nedalyvavo sudarant sandorį su BUAB „Viltas“, šios sutarties nevykdė, todėl spręsti dėl jo atsakomybės nėra pagrindo. Ieškovės teiginių, kad P. M. nevykdė savo kaip akcininko pareigų sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą ir patvirtinti įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, teismas nenagrinėjo, nes byloje sprendžiamas atsakovų kaltės klausimas dėl žalos atlyginimo sudarant sutartį su UAB „Viltas“, o ne atsakovo veiksmų įmonei tapus nemokia klausimas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Ieškovė BUAB „Minijos statyba“ apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys atmestas panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visa apimtimi. Nurodo šiuos nesutikimo su dalimi pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo procesiniuose sprendimuose konstatuotos aplinkybės turi šioje byloje prejudicinę galią, kadangi minėti procesiniai sprendimai buvo priimti sprendžiant atsakovo A. M., kaip UAB „Minijos statyba“ vadovo ir akcininko civilinę atsakomybę dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o šioje byloje nagrinėjamas klausimas dėl atsakovų atsakomybės sudarius aiškiai nuostolingą sandorį. Tai reiškia, kad šiuo atveju nėra tapačios nei bylų šalys, nei bylų dalykas ir pagrindas.
9.2. Sandorio sudarymo metu ieškovė jau buvo faktiškai nemoki, jos turtas buvo areštuotas. Pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleistas turtas, kuriam buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat nemokiai, iš esmės jokios ūkinės veiklos nevykdančiai UAB „Viltas“ ir net nepareikalavus jokių užtikrinimo priemonių.
9.3. Pardavęs statybines medžiagas atsakovas A. M. nesiėmė jokių priemonių skolai išreikalauti. Apie UAB „Viltas“ turtinę padėtį atsakovai žinojo, kadangi turėjo ryšių su vėliau UAB „Minijos statyba“ akcijas nusipirkusiu ir tuo metu faktiškai UAB „Viltas“ valdžiusiu V. Ž.
9.4. Atsakovo A. M. neteisėtus veiksmus patvirtinta ir ta aplinkybė, jog dar 2014 m. balandžio 18 d., gavęs UAB „Minijos statyba“ kreditorės UAB „Klotos projektai“ raginimą dėl skolos sumokėjimo, jis pasirinko geriau perleisti vienintelį įmonės turtą nemokiai UAB „Viltas“, nei pasiūlyti jį šiai kreditorei.
9.5. Atsakovo P. M. neteisėti veiksmai pasireiškė neatlikimu jam, kaip įmonės akcininkui, įstatyme nustatytų pareigų – nesušaukus visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris patvirtintų finansinius įmonės dokumentus, todėl šiuo metu nėra išsaugotas vertingas įmonės turtas, kuris būtų panaudotas atsiskaitymui su kreditoriais.
Atsiliepimas
10. Atsakovas A. M. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
10.1. Tiek Klaipėdos rajono apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje byloje, tiek ir šioje byloje dalyvauja tie patys asmenys – BUAB „Minijos statyba“ ir A. M. Taip pat abejose bylose įrodinėjimo dalyku yra žalos BUAB „Minijos statyba“ padarymo klausimas neteisėtais A. M. veiksmais. Taigi, kitoje byloje nustatyti faktai dėl A. M. veiksmų yra prejudiciniai šiai civilinei bylai.
10.2. Ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad sandorio sudarymo metu UAB „Viltas“ buvo nemoki bei kad A. M. tai žinojo. Bankroto byla šiai įmonei iškelta tik 2017 m., o sandorio sudarymo metu ji buvo veikianti, nedalyvavo teisminiuose procesuose.
10.3. Ieškovė nepagrįstai aptariamą sandorį vadina nuostolingu, kadangi už jį mokėtina kaina turėjo ženkliai pagerinti UAB „Minijos statyba“ finansinę būklę.
10.4. Ieškovė taip pat neįrodė, kad sandorio sudarymo metu UAB „Minijos statyba“ buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, taip pat tai, kad apie jų taikymą atsakovas žinojo.
10.5. Skola ieškovei už prekes jau yra priteista neskundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, todėl reikalauti tokios pačios sumos ir iš buvusio UAB „Minijos statyba“ direktoriaus yra neteisinga.
11. Atsakovas P. M. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodo, jog ieškovė apeliaciniame skunde pateikė identiškus ieškiniui argumentus dėl atsakovo P. M. atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas juos pripažino nepagrįstais ir atsakovas tokią teismo poziciją palaiko.
Žemesnės instancijos teismas
12. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pakeitė ieškovę BUAB „Minijos statyba“ jos teisių perėmėja UAB „Inkomlita“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos ieškovės apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.). Taigi, teisėjų kolegija apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.
14. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė ieškovė UAB „Minijos statyba“ buvo įsteigta 2009 m. liepos 7 d. Juridinių asmenų registro duomenimis nuo įsteigimo iki 2014 m. gegužės 13 d. jos vadovu ir akcininku (50 procentų akcijų) buvo atsakovas A. M., akcininku (50 procentų akcijų) – atsakovas P. M., nuo 2014 m. gegužės 13 d. – vadovas ir vienintelis akcininkas V. Ž. (I t., b. l. 18-23, 68, 92, 155-156). Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi UAB „Minijos statyba“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo administravimo kompanija“. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-626-903/2015 išnagrinėjo BUAB „Minijos statyba“ ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos atlyginimo ir padarė išvadą, kad nėra patikimų duomenų konstatuoti, kad A. M. veiksmai lėmė UAB „Minijos statyba“ negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais ir jos nemokumą. Taip pat teismas konstatavo 2014 m. balandžio mėnesį buvus sudarytą statybinių medžiagų pirkimo–pardavimo sandorį tarp UAB „Minijos statyba“ ir UAB „Viltas“ (II t., b. l. 38-43). Šį pirmos instancijos sprendimą paliko galioti Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-599-513/2016 (II t., b. l. 44-52).
15. UAB „Minijos statyba“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės UAB „Viltas“ 25 580 Eur skolos už nupirktas bet neapmokėtas statybines medžiagas bei solidariai iš atsakovų A. M. ir P. M. 25 580 Eur žalos už jų, kaip įmonės vadovo ir akcininkų veiksmus, padarytus sudarant aiškiai nenaudingą sandorį įmonės vardu. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino dalyje dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš UAB „Viltas“, o dalyje dėl žalos priteisimo – atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame ginčija teismo sprendimą atmestų reikalavimų dalyje. Atsižvelgęs į tai apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą tik dėl atsakovų A. M. ir P. M. atsakomybės.
Dėl atsakovo A. M. civilinės atsakomybės
16. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo nesutinkanti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kitoje tarp ieškovės ir atsakovo A. M. nagrinėtoje byloje dėl žalos atlyginimo nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią šiai bylai. Pažymi, kad atsakovo veiksmai pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu vienintelį nemokios įmonės turtą perleidžiant kitai nemokiai įmonei neatitinka įmonės vadovui keliamų pareigų standarto. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis sprendžia, kad neegzistuoja pagrindas su šiais apeliantės argumentais sutikti.
17. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatytą teisinį reguliavimą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tuomet, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo vertinti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014). Pasisakydamas dėl ankstesniame teismo procesiniame sprendime nustatytų faktinių aplinkybių prejudicinės galios vėlesnėse bylose, kuriose dalyvauja ir kiti asmenys, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog kitoje civilinėje byloje dalyvauja ar nedalyvauja kiti asmenys, nedalyvavę ankstesnėje byloje, res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) ir prejudicinės galios teismo sprendimas toms byloje dalyvaujančioms šalims, kurių atžvilgiu priimtas sprendimas, išlieka ir nesvarbu, ar ta šalis kitoje byloje keičia procesinę padėtį, ar ne (pvz., iš ieškovo į trečiąjį asmenį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-313/2017).
18. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-626-903/2015 ieškovės procesinėje padėtyje dalyvavo UAB „Minijos statyba“, o atsakovo – A. M.. Tiek minėtose bylose, tiek ir šioje byloje įrodinėjimo dalyku buvo žalos UAB „Minijos statyba“ padarymas neteisėtais atsakovo, įmonės vadovo A. M. veiksmais. Ir nors ankstesnės bylos nagrinėjime nedalyvavo atsakovai UAB „Viltas“ ir P. M., joje nustatyti faktai apie atsakovo A. M. veiksmus jo valdomos įmonės interesais šiai bylai aktualiu laikotarpiu (pirkimo–pardavimo sandorio su UAB „Viltas“ sudarymo metu) laikytini prejudicinias faktais ir šioje byloje.
19. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, plėtodamas šių nuostatų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra ne kartą nurodęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduaciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2013; 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).
20. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 str. 7 d.). Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios, siekiant pažeisti kreditorių interesus, ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas; paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).
21. Iš minėto Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 29 d. sprendimo matyti, kad vertindamas atsakovo A. M. veiksmus UAB „Minijos statyba“ veikloje 2014 metų pradžioje (be kita ko sudarant pirkimo–pardavimo sandorį su UAB „Viltas“) teismas konstatavo nebuvus jo, kaip įmonės vadovo, netinkamo pareigų vykdymo. Teismas nustatė, kad 2013 m. pabaigoje įmonė vykdė statybos darbus, o įsiskolinimai kreditoriams atsirado negavus apmokėjimo už šiuos darbus. Atsakovas dar bandė ieškoti naujų projektų, dalyvavo UAB „Palangos linas“ organizuotame konkurse, tačiau jo nelaimėjo. Be to, minėtame sprendime konstatuota ir aplinkybė, jog 2014 m. gegužės 13 d. duomenimis UAB „Minijos statyba“ buvo moki (debitoriniai įsiskolinimai viršijo kreditorinius įsiskolinimus). Šias aplinkybes pagrįstomis pripažino ir Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi palikęs minėtą Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. Taigi, aplinkybės apie atsakovo siekį išsaugoti įmonę bei ieškovės faktinę turtinę padėtį pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu yra konstatuotos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nepaneigtos. Vien tai, kad siekdama gauti naudos iš pirkimo–pardavimo sandorio UAB „Minijos statyba“ turėjo kreditorių, kuriems reikalavimai buvo pradelsti, nesąlygoja išvados, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai ir padarė ieškovei žalos.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad atsakovas A. M. ginčo sandorio sudarymo metu žinojo apie UAB „Viltas“ turtinę padėtį kuri, ieškovės teigimu, buvo bloga, byloje nebuvo tinkamai įrodyta. Bankroto byla UAB „Viltas“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartimi. Šioje nutartyje konstatuota, kad įmonė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų juridinių asmenų registro tvarkytojui nuo 2011 metų. Tačiau įrodymų, kad ši aplinkybė atsakovui buvo žinoma arba turėjo būti žinoma, byloje nėra. CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, tačiau ieškovė šioje byloje minėtos pareigos neįvykdė. Ieškovės argumentai apie sandorio sudarymo metu egzistavusius atsakovo A. M. ryšius su V. Ž., kuris tuo metu neva per kitus asmenis faktiškai valdė UAB „Viltas“ nėra pagrįsti įrodymais. Bylos duomenys apie baudžiamuosius procesus kitiems asmenims šios išvados nepaneigia.
23. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, kad P. M. perleido UAB „Viltas“ teismo sprendimu areštuotas statybines medžiagas, taip pažeisdamas nustatytus draudimus. Šis ieškovės argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat stokoja pagrįstumo, kadangi byloje nesant konkrečių įrodymų kada tiksliai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, vien faktas, kad 2014 m. balandžio 22 d. ieškovės turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neįrodo, kad draudimas turtą perleisti buvo pažeistas.
24. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė neįrodė egzistuojant atsakovo A. M. civilinės atsakomybės pagrindų šių atveju, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje laikytinas pagrįstu.
Dėl atsakovo P. M. civilinės atsakomybės
25. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje atmestas jos reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovo P. M.. Nurodo, jog P. M. neteisėti veiksmai pasireiškė neatlikimu jam, kaip įmonės akcininkui, įstatyme nustatytų pareigų – nesušaukimu visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris patvirtintų finansinius įmonės dokumentus, todėl šiuo metu nėra išsaugotas vertingas įmonės turtas, kuris būtų panaudotas atsiskaitymui su kreditoriais.
26. Įvertinusi šiuos apeliantės argumentus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovų atsakomybės sudarant pirkimo–pardavimo sandorį su UAB „Viltas“, o ne atsakovų veiksmus įmonei tapus nemokia, todėl minėti apeliantės argumentai šioje byloje nėra reikšmingi. Dėl to, apeliacinis skundas netenkinamas ir šioje dalyje.
Dėl ieškovės pasirinktų teisinės gynybos būdų
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 1.138 straipsnyje nustatyti civilinių teisių gynimo būdai. Šiuo atveju, ieškovei pasirinkus savo pažeistas teises teisme ginti pareiškiant ieškinį dėl skolos priteisimo, ir teismui tokį reikalavimą patenkinus, tų pačių pažeistų teisių gynimas ir kitu civilinių teisų gynimo būdu (ieškiniu dėl žalos atlyginimo) negalimas. Todėl dar ir ši aplinkybė sudaro pagrindą ieškovės apeliacinio skundo netenkinti.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.