- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-04
- Bylos Nr.
- e2A-380-538/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00407-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 625,28 Eur turtinę žalą, 37,83 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2020 m. lapkričio 18 d. nutrūkus elektros energijos tiekimui gyvenamajam namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui. Apdraustas turtas buvo sugadintas sutrikus elektros energijos tiekimui į namą dėl elektros įtampos svyravimų. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), tiekia atsakovė, kuri turi pareigą užtikrinti, kad energijos kokybė atitiktų sutarties bei kokybės standartus, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus, tačiau to tinkamai nepadarė. Vartotojas turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ne tik dėl netinkamos kokybės energijos tiekimo, bet ir kitais atvejais, kai patiria nuostolių dėl to, kad tiekėjas netinkamai vykdo sutartį. Ieškovė draudėjui išmokėjo 625,28 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovei, išmokėjusiai draudimo išmoką, perėjo teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, o šiuo atveju, – iš atsakovės. Pažymėjo, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti. Nors atsakovė nurodo, kad įvykęs gedimas negalėjo turėti įtakos žalos atsiradimui, tačiau prie ieškinio yra pateiktas draudėjo paaiškinimas, kad žala atsirado būtent po elektros tiekimo nutrūkimo, kas tik patvirtina priežastinį ryšį tarp elektros tiekimo nutraukimo ir žalos atsiradimo. Nurodo, kad ieškovė netinkamai vykdė elektros tiekimo sutarties pareigas. Mano, kad atsakovė nepaneigė savo kaltės dėl atsiradusios žalos, nes byloje pateikti patikros aktai, draudėjo paaiškinimai patvirtina, kad ieškovės draustas turtas sugedo dėl įtampos svyravimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad elektros tiekimas į draudėjo būstą buvo nutrauktas, kas ir sąlygojo įtampos šuolio atsiradimą ir technikos gedimą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 625,28 Eur turtinės žalos atlyginimo, 37,83 Eur kompensacinių palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos, tai yra nuo 663,11 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 88,08 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“. Priteisė iš atsakovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ 40,14 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Teismo pagrindiniai motyvai:
3.1. Tarp šalių kilo ginčas, ar nurodytu laikotarpiu dingusi elektra galėjo sukelti draudėjo prietaisų gedimą. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl žalos dydžio, todėl teismas laiko, kad ieškovės prašomas priteisti žalos dydis yra pagrįstas ir įrodytas ir papildomai dėl jo dydžio teismas nepasisako, nes atsakovė neginčijo trečiajam asmeniui išmokėtos žalos dydžio.
3.2. Yra pagrindas pripažinti, kad trečiajam asmeniui priklausantys elektros prietaisai, tai yra televizorius ir stiprintuvas, kurie buvo sujungti kartu, sugedo po to, kai buvo dingusi elektra, kas tik patvirtina, kad atsakovė neužtikrino tinkamo elektros tiekimo ir dėl elektros įtampos šuolių perdegė trečiojo asmens elektros prietaisų HDMI kontroleriai.
3.3. Teismas neturi pagrindo abejoti trečiojo asmens paaiškinimais ar teismo posėdžio metu liudytojų duotais parodymais, nes trečiasis asmuo nuosekliai davė paaiškinimus tiek ieškovei teikdamas prašymą dėl žalos atlyginimo, tiek ir teismo posėdžio metu. Atsakovų nurodytos aplinkybės, kad aplinkinių namų gyventojai jokių skundų dėl žalos atlyginimo nepateikė, nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė nėra atsakinga už trečiojo asmens sugadintus elektros prietaisus. Atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kad siekiant užtikrinti tinkamą elektros tiekimą yra įrengta eilė specialių priemonių, kurios užtikriną tinkamą elektros energijos tiekimą ir, kad nebūtų padaryta žala, tačiau į bylą nepateikė jokių nenuginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad tą dieną, kai buvo dingusi elektra, pas trečiąjį asmenį prieš dingstant elektros energijai nebuvo elektros įtampos šuolių.
Atsiliepimas
3.4. Atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti nurodytuose rašytiniuose dokumentuose padarytas išvadas, t. y. kad atsakovė užtikrino saugų ir kokybišką elektros energijos tiekimą klientui, tai yra trečiajam asmeniui, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju tinklo gedimai negalėjo lemti vartotojo elektros įrenginių gedimų. Atsakovė teigdama, kad gedimai gali įvykti ne tik operatoriaus valdomame elektros skirstomajame tinkle, tačiau ir vartotojo vidaus tinkle, už kurio įrengimą atsakovė nėra atsakinga, į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad kliento vidaus tinklas buvo netvarkingas ir/ar neatitiko Taisyklių reikalavimų. Byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių kitokią galimą žalos atsiradimo priežastį (gedimą vartotojo tinkle ir pan.), todėl atsakovės prielaidomis grindžiami argumentai apie tokią galimą žalos atsiradimo priežastį atmestini kaip neįrodyti.
3.5. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ji, veikdama atidžiai ir rūpestingai, tiek gedimo metu, tiek atnaujinant elektros energijos tiekimą vartotojui įsitikino elektros energijos kokybe. Atsakovė nepaneigė savo kaltės dėl atsiradusios žalos (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 3 dalis).
3.6. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytų aplinkybių visumą, tai yra, į tai, kad nagrinėjamu atveju 2020 m. lapkričio 18 d. elektros energijos tiekimo nutraukimas buvo nenumatytas, nes elektros tiekimas trečiojo asmens namui nutrūko dėl gedimo, į įrangos defektų nustatymo rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas galimos apdrausto turto gedimo priežastis, kurios yra siejamos būtent su elektros tinklo sutrikimu, elektros šuoliu ir nesant byloje jokių nenuginčijamų rašytinių įrodymų, kad elektros energijos tiekimo sutrikimo metu įtampos svyravimai atitiko Standarto nuostatas, sudaro pakankamą pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad atsakovė nesielgė pakankamai atidžiai ir rūpestingai bei neužtikrino saugaus, kokybės standartus atitinkančio elektros energijos tiekimo ir tai priežastiniu ryšiu lėmė draudėjo turto sugadinimą ir dėl to kilusius nuostolius (žalą).
3.7. Nagrinėjamu atveju byloje esančių faktinių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą šioje civilinėje byloje pripažinti įrodytomis visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.246–6.249 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentai:
4.1. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai iš esmės patvirtino tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad trečiajam asmeniui priklausę elektros prietaisai sugedo po to, kai 2020 m. lapkričio 18 d. dingo elektra trečiojo asmens name ir tai įvyko dėl elektros energijos įtampos šuolių, nes sugedo HDMI kontroleris. Ši išvada pirmiausia nepagrįsta jau vien dėl to, kad nutrūkus elektros energijai kaip tik joks viršįtampis negali susidaryti. Tai yra konstatuota ir teismų praktikoje, t. y., kad elektros energijos nutrūkimas nėra tapatus reiškinys viršįtampiui, nes tai savo esme yra priešingas reiškinys, kurio metu krenta (o ne padidėja) tiekiamos elektros energijos įtampa. Tokios išvados nepatvirtina ir liudytojų bei trečiojo asmens parodymai, taip pat ieškovės pateiktas Aktas dėl stiprintuvo ir Aktas dėl televizoriaus (toliau kartu – Aktai), o atsakovės pateikti įrodymai byloje patvirtina, kad šiuo atveju jokie viršįtampiai ESO elektros tinkle susidaryti negalėjo.
4.2. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų ir trečiojo asmens paaiškinimais, kaip įrodančiais, kad elektros prietaisai sugedo dėl viršįtampių ESO elektros tinkle, šiuos pateiktus paaiškinimus vertino nevisapusiškai, nevertindamas jų visumos visų kitų byloje pateiktų duomenų, be kita ko, atsakovės pateiktų duomenų kontekste, o akivaizdžiai tik išsirinkęs tam tikrus teiginius, kurie neva turėtų patvirtinti Aktų (kartu ieškinio) pagrįstumą.
4.3. Aktai reikalavimų neatitinka, t. y. juose nėra nurodyta, kokiu būdu buvo nustatyti elektros įtampos šuoliai, trikdžiai, kada ir kur jie kilo, kokio jie buvo pobūdžio, ką apskritai jie reiškia, kaip buvo nustatytos gedimų priežastys, ir kokios aplinkybės tai patvirtina. Šiame kontekste dar kartą pabrėžtina, kad ir liudytojais apklausti Aktus pasirašę asmenys jokių paaiškinimų konkrečiai dėl Aktais užfiksuotų elektros prietaisų gedimų nepateikė, o liudytojas V. B. dar ir patvirtino, kad buvo perrašyta subjektyvi trečiojo asmens nurodyta informacija, jog gedimai įvyko dėl įtampos šuolio (trikdžių).
4.4. Ieškovė, siekdama žalos atlyginimo, privalėjo įrodyti neleistino svyravimo, taip kaip jis apibrėžiamas kokybę reglamentuojančiais teisės aktais, faktą, tačiau tokių duomenų nepateikė ir neleistinų elektros įtampos ESO elektros tinkle svyravimų, kurie galėjo sugadinti trečiojo asmens elektros prietaisus, neįrodė. Ieškovė privalo įrodyti savo ieškinio faktinį pagrindą, ko šioje byloje akivaizdžiai nepadarė, o pirmosios instancijos teismas, ignoravęs minėtą ieškovės procesinę pareigą, sprendime nepagrįstai patvirtino ieškovės prielaidomis grįstą reikalavimą.
4.5. Nei dėl gedimo (kai jokie viršįtampiai negalėjo susidaryti jau vien dėl to, kad dėl prevenciškai suveikusios automatikos buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas), nei tuomet, kai buvo atnaujintas elektros energijos tiekimas, į trečiojo asmens namą elektros energija neleistinose ribose (t. y. su viršįtampiais) negalėjo patekti. Šiuos paaiškinimus byloje, iš esmės analogiškai išdėstydamas minėtas aplinkybes, teikė ir ESO vyresnysis inžinierius R. V..
4.6. Svarbu pažymėti, kad ir teismai yra pabrėžę, jog, esant viršįtampiui, jis turėtų atsirasti visame tinkle ir tokiu atveju būtent dėl operatoriaus, o ne vartotojo vidaus tinkle kilusio viršįtampio, būtų sugedę ir kitų vartotojų įrenginiai, dėl ko vartotojai kreiptųsi į draudimo bendroves ar tiesiogiai į operatorių dėl žalos atlyginimo. Nesant duomenų apie tokius kreipimusis, nėra pagrindo daryti ir išvados, jog įtampos svyravimai buvo operatoriaus tinkle.
4.7. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė pateikė išsamius argumentus ir duomenis apie tai, kad savo elektros tinkle užtikrino tinkamą tiektos elektros energijos kokybę (be viršįtampių). Pateikti duomenys patvirtina, kad jei elektros energijos kokybė ir buvo netinkama (kilo viršįtampis), tai jau nutiko pačiame trečiojo asmens namo vidaus tinkle. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų apie pačios elektros energijos, tiektos į trečiojo asmens namą, įtampą, tačiau pažymėtina, kad pas trečiąjį asmenį nebuvo įrengtas skaitiklis ar kitas įrenginys, fiksuojantis įtampos parametrus – ginčo laikotarpiu teisės aktai tokios pareigos ESO nenustatė. Todėl nesąžininga ir neteisinga, kad pirmosios instancijos teismas duomenų apie elektros energijos, tiektos į trečiojo asmens namą nepateikimą, vertino atsakovės nenaudai.
4.8. Ieškovė tinkamai neatliko tariamo draudiminio įvykio tyrimo, nesurinko jokių duomenų, kurie galėtų pagrįsti, kad trečiojo asmens elektros prietaisai sugedo ne dėl trečiojo asmens namo vidaus tinkle buvusių problemų, o dėl netinkamos elektros energijos kokybės iš ESO elektros tinklo, nors tokią pareigą turėjo. Šioje byloje ieškovė motyvuotai ir aiškiai nepagrindė atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. ieškovė šioje byloje taip ir nenurodė, kada ir kokiu būdu dėl ESO neteisėtų veiksmų buvo sugadinti trečiojo asmens elektros prietaisai, t. y. įvykus gedimui ir nutrūkus elektros energijos tiekimui, ar jį atnaujinus. Toks pat neaiškus ir nevienareikšmiškas yra ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
4.9. Ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs, ar šiuo atveju ieškovė įrodė žalą (jos dydį), padarė akivaizdų proceso teisės pažeidimą, t. y. pažeisdamas CPK 185 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, CPK 270 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta pareiga tinkamai motyvuoti teismo sprendimą, nustatant visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pateikiant atitinkamus teisinius argumentus.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
Faktinės aplinkybės
6. Nustatyta, kad 2005 m. birželio 2 d. atsakovė su trečiuoju asmeniu sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą sutartį atsakovė įsipareigojo tiekti elektros energiją adresu (duomenys neskelbtini), o trečiasis asmuo įsipareigojo patiektą elektros energiją naudoti asmeniniams, savo šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti bei sutartyje nustatyta tvarka sumokėti už elektros energiją. Ieškovė laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. sudarė būsto draudimo sutartį su draudėju R. S.. Pagal minėtą sutartį buvo apdrausti pastatas ir namų turtas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) Sutartimi viena iš draudimo sąlygų yra namų turto sunaikinimas arba sugadinimas dėl elektros įtampos svyravimų ar viršįtampių iki 15 000,00 Eur. 2020 m. lapkričio 18 d., 5 val. 52 min. 19 sek., adresu (duomenys neskelbtini), buvo nutrūkęs elektros energijos tiekimas linijoje (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) transformatorinės pastotės. Nustatyta ir tai, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas dėl 10 kV įtampos kabelio gedimo. Dėl šios priežasties buvo nutrauktas elektros tiekimas 2 281 vartotojams, taip pat ir trečiajam asmeniui. Gedimas buvo likviduotas ir elektros energijos tiekimas visiems vartotojams buvo atkurtas 12 val. 28 min. trečiasis asmuo kreipėsi į ieškovę dėl turtui ((duomenys neskelbtini)) padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė įvykį pripažino draudiminiu ir draudėjui, tai yra trečiajam asmeniui išmokėjo 625,28 Eur dydžio draudimo išmoką. 2020 m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudėjui 607,30 Eur dydžio draudimo išmoką. 2020- m. lapkričio 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo draudėjui 17,98 Eur. dydžio draudimo išmoką. 2020 m. lapkričio 30 d. AB „Lietuvos draudimas“ surašė AB „ESO“ pretenziją Nr. (duomenys neskelbtini), prašant atlyginti padarytą žalą, tačiau atsakovė žalos neatlygino.
Dėl ginčo
7. Šioje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai patenkintas draudiko ieškinys dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.
8. Apeliantė teigia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog teismo posėdžio metu apklausti liudytojai ir kiti į bylą pateikti duomenys patvirtino tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, kad trečiajam asmeniui priklausę elektros prietaisai sugedo po to, kai 2020 m. lapkričio 18 d. dingo elektra trečiojo asmens name ir tai įvyko dėl elektros energijos įtampos šuolių, nes sugedo HDMI kontroleris. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
9. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Joks įrodymas byloje neturi teismui išankstinės galios, o sprendimas turi būti priimamas įvertinus visų įrodymų visetą ir nustačius kiekvieno įrodymo įrodomąją galią. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).
10. Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. B. teigė, kad elektros prietaisų gedimų požymių dėl viršįtampių nesimato, o paklaustas, kaip nustatė, kad elektros prietaisai sugedo dėl viršįtampių, to paaiškinti negalėjo, tik nurodė, kad jei klientai nurodo, jog prietaisai sugedo dėl įtampos (viršįtampių), tai taip ir nurodoma patikros Aktuose. Taigi darytina išvada, kad apklausti liudytojai negalėjo paaiškinti ir nepaaiškino trečiojo asmens kino sistemos stiprintuvo ir televizoriaus gedimo priežasčių, kaip šios priežastys nustatytos, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad liudytojai teikė tik abstrakčius paaiškinimus, konkrečiai nesusijusius su Aktuose užfiksuotais trečiojo asmens elektros prietaisų gedimais. Be to, pateiktuose Aktuose nėra nurodyta, kokiu būdu buvo nustatyti elektros įtampos šuoliai, trikdžiai, kada ir kur jie kilo, kokio jie buvo pobūdžio, ką apskritai jie reiškia, kaip buvo nustatytos gedimų priežastys, ir kokios aplinkybės tai patvirtina. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Aktais, liudytojų ir trečiojo asmens parodymais, kuriais vadovaudamasis konstatavo, kad elektros prietaisai sugedo dėl netinkamos kokybės elektros energijos, tiekiamos iš ESO elektros tinklo (CPK 177 straipsnio 1 dalis).
11. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog šioje byloje buvo nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantės teiginiai pagrįsti.
12. CK 6.1015 str. 1 d. nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str.).
13. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
14. Pasisakydamas dėl draudiko atgręžtinio reikalavimo tenkinimo sąlygų, kasacinis teismas išaiškino, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurios pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).
15. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 50.4 punkte numatyta, kad operatorius privalo sudaryti sutartis ir teikti vartotojams elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo vietoje kokybišką elektros energijos persiuntimo paslaugą, persiųsti kokybišką elektros energiją. Elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Taisyklių 148 punkte nustatyta, kad kai vartotojui nutraukiamas arba apribojamas elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas arba tiekiamos elektros energijos kokybės parametrai elektros energijos persiuntimo paslaugos ir (ar) elektros energijos pirkimo–pardavimo vietoje neatitinka nustatytų norminių teisės aktų ir Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 nustatytų reikalavimų, tiekėjas ir (ar) operatorius vartotojo reikalavimu atlygina jam dėl tiekėjo ir (ar) operatoriaus kaltės patirtus tiesioginius nuostolius, išskyrus Taisyklių 150 punkte nurodytus atvejus. Pagal Taisyklių 150.7 ir 150.9 papunkčius, tiekėjas ir (ar) operatorius neatlygina vartotojui patirtų nuostolių, kai jam elektros energijos persiuntimas ir (ar) tiekimas nutraukiamas ar apribojamas arba elektros energijos kokybės parametrai neatitinka nustatytų sutartyje dėl avarijų prevencijos automatikos poveikio (taip pat ir esant gedimui, sutrikimui ar avarijai kitose energetikos sistemose) (150.7 p.); kai vartotojo aprūpinimo elektros energija nutraukimo laikas kiekvienu atskiru atveju neviršija sutartyje ar Taisyklėse nustatyto laiko (150.9 p.). Remiantis aptartomis teisės aktų ir Elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties nuostatomis, sutiktina su atsakovės argumentu, kad atsakovė neturėjo pareigos teikti vartotojai elektros energiją nenutrūkstamai, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių, kadangi pareigos užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą atsakovei nenustato nei teisės aktai, nei sutartis. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-55-656/2022, 2022 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-933-643/2022).
16. Bylos duomenys patvirtina, kad vartotojai elektros energijos tiekimas buvo atkurtas per 5 val., taigi Sutarties ir Taisyklių leistinose ribose. Apibendrinant išdėstytą, nustatyta, kad atsakovė elektros energijos tiekimo nutrūkimo metu tinkamai vykdė Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutarties, Elektros energetikos įstatymo bei Taisyklių reikalavimus, suteikiančius teisę atsakovei, siekiant likviduoti elektros energijos tiekimo sistemos gedimą, laikinai iki 24 val. nutraukti elektros energijos tiekimą vartotojai, kuriai nustatyta trečia (III) elektros energijos tiekimo patikimumo kategorija. Tokiais veiksmais atsakovė nepažeidė teisės aktuose ir sutartyje jai įtvirtintų pareigų vartotojo atžvilgiu. Taip pat sutiktina su apeliante, jog elektros energijos nutrūkimas nėra tapatus reiškinys viršįtampiui, taigi šis elektros energijos nutrūkimas viršįtampių sąlygojusios žalos draudėjai negalėjo lemti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad (duomenys neskelbtini) gedimo priežastimi buvo būtent elektros energijos tiekimo nutrūkimas (CPK 178, 185 straipsniai).
17. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo analizuoti aplinkybių, ar šiuo atveju egzistavo teisinis priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir žalos. Kaip minėta, neįrodžius bent vienos asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti civilinę atsakomybę, privalomosios civilinės atsakomybės sąlygos, nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja civilinės atsakomybės prievolė.
18. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes, netinkamai pritaikė ginčui aktualias teisės normas, nepagrįstai konstatavo atsakovės atžvilgiu egzistuojant civilinės atsakomybės prievolę, dėl to teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl kitų argumentų
Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Kiti apeliacinių skundų argumentai ir pateikti duomenys neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
21. Teikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 21 Eur žyminio mokesčio. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinus, iš ieškovės priteisiamos apeliacinės instancijos teisme atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. spendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl turtinės žalos priteisimo atmesti.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 21 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.