- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-252-883/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-0518-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Rasa Bartašienė, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- S. R., L. R.
- Atsakovas
- M. N.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų S. R. ir L. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. R. ir L. R. ieškinį atsakovui M. N. dėl žalos kreditoriams atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir – UAB) „G. M.“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai S. R. ir L. R. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovo M. N. 6 150 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo, kaip įmonės vadovo, veiksmų ieškovai neturi realių galimybių gauti pagal sutartį jiems priklausančių baldų ir/arba susigrąžinti sumokėto avanso iš bankrutavusio trečiojo asmens UAB „G. M.“. Atsakovas sudaręs sutartį su ieškovais žinojo, jog negalės įvykdyti ieškovų pateikto užsakymo, o gaudamas iš ieškovų avansinį apmokėjimą puikiai suvokė, jog ieškovai nebeatgaus sumokėtų pinigų bei ieškovai patirs žalą. Tokiais savo veiksmais atsakovas tyčia padarė žalą ieškovams, todėl privalo ją atlyginti.
2. Atsakovas M. N. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovai neįrodė specifinio savo ieškinio pagrindo, t. y. kad būtent ieškovams, kaip konkretiems bendrovės kreditoriams buvo padaryta turtinė žala, kad ši tariama žala buvo padaryta specialiais ir tyčiniais atsakovo veiksmais, kurie būtų nukreipti būtent į ieškovų asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui M. N. iš ieškovų S. R. ir L. R. lygiomis dalimis 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, t. y. po 1 000 Eur iš kiekvieno ieškovo, taip pat priteisė valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. po 6,72 Eur iš kiekvieno ieškovo.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, jog BUAB „G. M.“ bankrotas būtų pripažintas tyčiniu, todėl antroji nurodyta tiesioginio ieškinio pareiškimo galimybė yra neaktuali. Atsižvelgiant į tai, pareikštą ieškinį teismas nagrinėjo kaip kreditoriaus tiesioginį ieškinį buvusiam bendrovės vadovui dėl individualios žalos, kuri atsirado dėl neteisėtų veiksmų nukreiptų specifiškai į ieškovą, atlyginimo.
5. Teismas, nustatęs, kad dalį baldų UAB „G. M.“ pagamino ir sumontavo, t. y. 3 091,32 Eur sumoje, konstatavo, jog ieškovai šioje dalyje neturi neginčytinos ir neabejotinos teisės.
6. Teismas konstatavo, kad atsakovo, kaip buvusio UAB „G. M.“ vadovo, atlikti veiksmai – ieškovo užsakymo pagaminti baldus priėmimas, sutarties, kurios dėl sunkios bendrovės padėties vėliau negalėjo įvykdyti, sudarymas nesudaro pagrindo neteisėtiems atsakovo veiksmams bei individualiai ieškovo žalai konstatuoti. Priešingai – atsakovas teismui paaiškino, tai patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, kad atsakovas dalį užsakymo įvykdė – pagamino spintą, kurios vertė 3091,32 Eur, t. y. dėjo pastangas sutartiniuose teisiniuose santykiuose veikti sąžiningai ir tik dėl įmonės sunkios finansinės padėties negalėjo įvykdyti viso užsakymo.
7. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės konstatuoti konkrečiai į ieškovus nukreiptų buvusio UAB „G. M.“ vadovo M. N. nesąžiningų (neteisėtų) veiksmų buvimo ir tokių veiksmų pagrindu sukeltos žalos ieškovams. Nėra objektyvių duomenų, kad bendrovės prievolės laiku neįvykdymas buvo dėl bendrovės vadovo tyčios, jo sąmoningo ketinimo pažeisti būtent ieškovų interesus, o ne bandymo derinti visų bendrovės kreditorių ir bendrovės turtinius interesus. Taip pat byloje nėra duomenų, kad vadovas ar kiti bendrovės darbuotojai vadovo pavedimu, bendrovės lėšas būtų naudoję su jos veikla nesusijusioms reikmėms. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo susidūrė su finansiniais sunkumais, kurių atsiradimas ir buvimas faktiškai nulėmė bendrovės prievolių neįvykdymą laiku, tačiau šie duomenys taip pat liudija, jog atsakovas, kaip bendrovės vadovas, siekė derinti visų kreditorių ir pačios bendrovės interesus, stengdamasis užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą (šios išvados nepaneigia ir aplinkybė, kad vėliau įmonei buvo iškelta bankroto byla (įmonės nemokumo atsiradimo priežastys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas)). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neįrodytos aplinkybės, jog bendrovės vadovo veiksmai buvo nukreipti būtent į žalos ieškovams padarymą, kad tokios žalos padarymo vadovas būtų kryptingai siekęs, todėl nėra ir bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų būtent prieš ieškovus, ir vadovo didelės kaltės kaip būtinųjų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų pagal bendrovės kreditorės (ieškovų) tiesioginį ieškinį bendrovės vadovui.
8. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendė, kad byloje neįrodžius visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų – kad atsakovas atliko nesąžiningus/neteisėtus veiksmus, konkrečiai nukreiptus į ieškovus (kreditorius), didelės jo kaltės, nepaneigus atsakovo paaiškinimų ir duomenų apie tai, jog bendrovės nemokumo situaciją ir sprendimus dėl bankroto procedūrų bei pabaigos lėmė nepasiteisinusi verslo rizika ir dėl to nuostolių patyrė visi kreditoriai, ieškinio reikalavimai (dėl žalos atlyginimo ir atitinkamai išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo) atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovai S. R. ir L. R. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir byloje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. teismas nepagrįstai sprendė, jog 2020 m. gegužės 10 d. pas ieškovus buvo sumontuota spinta bei tokiu būdu buvo atlikta dalis užsakytų darbų. Teismas nevertino liudytojo J. L. paaiškinimų apie tai, jog 2019 m. gruodžio mėn. prasidėjo trikdžiai UAB „G. M.“ veikloje, o taip pat tai, jog spinta nebuvo sumontuota iki galo, turėjo defektų;
9.2. teismas nepagrįstai kvestionavo Šiaulių apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes susijusias su ieškovų kreditoriniu reikalavimu bankroto byloje;
9.3. teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančios nemokumo administratoriaus išvados, neatskleidė jos turinio, įrodomosios reikšmės, nepasisakė dėl ieškovų pateikto įrodymo atmetimo pagrindų;
9.4. teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovai neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų.
Atsiliepimas
10. Atsakovas M. N. atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
10.1. sumontuotų baldų (spintos) kokybė nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku, be to, ieškovai neįrodė, kad sumontuota spinta buvo nekokybiška ar jos nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, todėl galima daryti išvadą, jog dalį darbų bendrovė ieškovams atliko, dėl ko ieškovai neturi dalies reikalavimo teisės, kuri buvo neteisingai patvirtinta Šiaulių apygardos teismo bankroto byloje;
10.2. tai, kad ieškovai neturi neabejotinos ir neginčytinos reikalavimo teisės dėl 3 092,32 Eur patvirtina byloje esantys įrodymai, t. y. įrodymai, kad bendrovė atliko dalį darbų pagal šalių sudarytą rangos sutartį (pagamino ir sumontavo spintą);
10.3. nors ieškovai gavo darbų už 3 091,32 Eur sumą, trečiojo asmens bankroto byloje jie vis tiek prašė patvirtinti kreditorinį reikalavimą pilna apimtimi, t. y. 6 150 Eur sumai, todėl toks ieškovų elgesys patvirtina jų nesąžiningumą;
10.4. įsiteisėjus sprendimui šioje civilinėje byloje atsakovas kreipsis į nemokumo administratorių, kad būtų sumažintas ieškovės kreditorinis reikalavimas bankroto byloje 3 091,32 Eur suma, tai reiškia, kad 3 091,32 Eur sumoje ieškovų reikalavimas yra visiškai nepagrįstas;
10.5. nemokumo administratoriaus išvada yra tik išvestinis, o ne tiesioginis įrodymas, kuris buvo sudarytas iš kitų informacijos šaltinių. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino byloje surinktus pirminius įrodymus, kurie paneigė nemokumo administratoriaus išvadą;
10.6. bendrovės nemokumo momentas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalyku. Bendrovės nemokumo momentas ir dėl pavėluoto kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiradusi žala laikytina išvestine žala, padaryta visiems kreditoriams, tuo tarpu šioje byloje ieškovai įrodinėja, kad jie yra išskirtiniai kreditoriai, nes neva atsakovas jiems individualiai ir tyčia darė turtinę žalą;
10.7. nemokumo administratorius bendrovės nemokumą siejo su staklių pardavimu, t. y. neva bendrovė pardavusi stakles, nebegalėjo ir nebevykdė veiklos, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tai neatitinka tikrovės. Taip atsakovas elgėsi dėl to, kad buvo keičiamas veiklos modelis, siekiant bendrovę paversti pelninga, o tai patvirtina byloje surinkti įrodymai;
10.8. kad bendrovė veiklą vykdė tiek rangos sutarties su ieškovais sudarymo metu, tiek iki pat 2020 m. balandžio mėn. patvirtinta byloje esantys įrodymai: bendrovės banko sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d., VSDFV išrašas apie bendrovės darbuotojus, bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, bankroto administratoriaus pateiktas vykdomųjų bylų sąrašas;
10.9. byloje nėra duomenų, kad ieškovai prieš sutarties sudarymą būtų domėjęsi bendrovės finansine būkle ir jiems tai būtų buvę svarbu, tačiau ieškovė L. R. 2021 m. gruodžio 9 d. teismo posėdžio metu pripažino, kad skaitė atsiliepimus internete, žinojo, kad bendrovė vėluoja pagaminti baldus, bet tai nesutrukdė ieškovams pateikti užsakymą;
10.10. ieškovai neįrodė jiems padarytos individualios žalos, taip pat neįrodė, kad atsakovo veiksmai jų atžvilgiu būtų neteisėti, neįrodė atsakovo kaltės. Ieškovai nepagrindė savo ieškinyje dėstomų aplinkybių rašytiniais ar kitokiais įrodymais, o dalis ieškinio yra akivaizdžiai nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl žalos atlyginimo iš buvusio bankrutavusios įmonės vadovo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių aplinkybių
13. Byloje nustatyta, kad atsakovas M. N. UAB „G. M.“ akcininku buvo nuo 2018 m. balandžio 26 d. Atsakovas iki 2020 m. balandžio 6 d. taip pat ėjo ir bendrovės vadovo (direktoriaus) pareigas. Nuo 2020 m. balandžio 6 d. bendrovės vadovu tapo kitas įmonės akcininkas M. B..
14. Tarp ieškovo S. R. (toliau ir – Užsakovas) ir UAB „G. M.“, atstovaujamos direktoriaus M. N., (toliau ir – Rangovas) 2019 m. gruodžio 30 d. buvo sudaryta rangos sutartis (toliau ir – Rangos sutartis), pagal kurią Rangovas įsipareigojo atlikti sutarties priede Nr. 1 (Darbų specifikacija) nurodytus darbus (pagaminti ir sumontuoti baldus) iki kovo 1 d., terminą skaičiuojant nuo datos, kai užsakovas įvykdė Rangos sutarties 2.2.1. ir 3.2.1. punktus, t. y. laiku ir tinkamai suteikė visą būtiną informaciją, kuri yra reikalinga Rangovo darbams atlikti ir sumokėjo 50 % avansą – 6 150 Eur (Rangos sutarties 1.1., 1.3., 2.2.1., 3.2.1. punktai). Ieškovė L. R. 2019 m. gruodžio 30 d. vykdydama Rangos sutarties sąlygas į UAB „G. M.“ banko sąskaitą pervedė 6 150 Eur sumą.
15. UAB „G. M.“ 2020 m. liepos 27 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Ieškovų (kaip antros eilės kreditorių) finansinis reikalavimas 6 150 Eur sumai UAB „G. M.“ bankroto byloje patvirtintas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi. Nepasibaigus UAB „G. M.“ bankroto procedūroms, ieškovai kreipėsi į teismą dėl 6 150 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš buvusio BUAB „G. M.“ vadovo atsakovo M. N., ieškinį grindžiant nesąžiningais, neatidžiais ir nerūpestingais atsakovo, kaip bendrovės vadovo, turinčio visą informaciją apie bendrovės finansinę padėtį ir galimus padarinius, veiksmais, sudarant Rangos sutartį, kurios įsipareigojimų bendrovė neįvykdė ir negalėjo įvykdyti, dėl ko ieškovai patyrė žalą.
Dėl dalies (ne)atliktų darbų
16. Apeliaciniame skunde apeliantai nepripažįsta pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog trečiasis asmuo UAB „G. M.“ dalį pagal Rangos sutartį užsakytų darbų atliko. Apeliantų teigimu, ieškovai ir trečiasis asmuo nepasirašė bei nesudarė jokio atliktų darbų priėmimo/perdavimo akto, spintos sumontavimo darbai buvo visiškai netinkami, spinta neatitiko užsakymo reikalavimų, o liudytojas J. L. nurodė, kad spinta turėjo trūkumų.
17. Tiek pagal bendrąsias, tiek pagal specialiąsias rangos sutartinius santykius reglamentuojančias teisės normas yra numatytas atliktų darbų perdavimas ir priėmimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.662, 6.676, 6.681, 6.694 straipsniai). Pagal vartojimo rangos normas užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku (CK 6.676 straipsnio 2 dalis).
18. Faktai, kad darbų priėmimas – perdavimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, tai darė ilgą laiką, rodo, kad šalys pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien priėmimo/perdavimo akto nebuvimas, dar nerodo, jog darbai pagal Rangos sutartį buvo neatlikti ar atlikti netinkamai. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas nepaneigia Rangovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurias teismas padarė remdamasis liudytojų parodymais bei kitais įrodymais. Liudytojas J. L. nurodė, kad dirbo UAB „G. M.“ gamybos vadovu. Ieškovai buvo užsakę spintą, vonios ir virtuvės baldus. Spinta buvo pagaminta ir sumontuota ieškovų bute tuo metu, kai jis UAB „G. M.“ nedirbo, bet pasamdytas atsakovo montavo spintą. Montuojant spintą, kiek pamena, buvo kažkoks defektas, tačiau tai nebuvo kažkas labai reikšmingo, lyg tai neveikė apšvietimas, nugarėlė pažeista transportavimo metu. Liudytojas V. J. nurodė, kad padėjo J. L. montuoti spintą atsakovų bute (duomenys neskelbtini), nes pas jį tuomet dirbo. Jokių pretenzijų atsakovai nereiškė. Į objektą buvo atvažiavęs trumpam ir M. B.. Matėsi, kad spinta didelė ir kokybiška, viena brangesnių, kokias yra tekę matyti. Sumontavus spintą, pilnai ją galėjo naudoti pagal paskirtį, kažkokių defektų nepastebėjo. Liudytojas M. B. nurodė, kad buvo UAB „G. M.“ vadovu po M. N. iki pat bendrovės bankroto. Žino, kad yra pagaminta tik dalis užsakytų baldų. Atsakovė baldų projektus ilgą laiko derino su įmonės dizainere, dėl to baldai laiku nebuvo pagaminti. Spintos sumontavimui pats užsakė kitą įmonę, spinta buvo sumontuota bute, pretenzijų dėl spintos kokybės negavo. Be to, bylos nagrinėjimo metu patys ieškovai pripažino, kad dalis darbų pagal Rangos sutartį buvo atliekami, t. y. buvo pagaminta ir 2020 m. gegužės 10 d. montuoti atvežta tik spinta, kurią montuojant pastebėjo defektus (buvo apgadintos durys, ne tokios rankenėlės, spintos viduje neveikė apšvietimas), virtuvės ir vonios baldai taip ir nebuvo pagaminti.
20. Pažymėtina, jog, tai, ar spintos sumontavimo darbai buvo atlikti tinkamai, ar spinta atitiko užsakymo reikalavimus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl ieškovų argumentai, susiję su pagal Rangos sutartį atliktų darbų kokybe, atmetami kaip teisiškai nereikšmingi.
Dėl įrodymų, susijusių su žalos dydžiu, (ne)pagrįsto vertinimo
21. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kvestionavo Šiaulių apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes susijusias su ieškovų kreditoriniu reikalavimu bankroto byloje.
22. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti pirmąją vadovo atsakomybei taikyti būtiną civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus – įvertinęs byloje esančius įrodymus (liudytojų parodymus spintos pagaminimo ir sumontavimo, ieškovų kartu su 2021 m. gruodžio 8 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo nurodytas aplinkybes, kad iš pateikto komercinio pasiūlymo spintos vertė buvo 255,81 Eur plius PVM, kas atitinka 3 091,32 Eur įskaičius PVM), konstatavo, jog ieškovai neįgyvendina pirmosios sąlygos, kadangi dalį baldų bendrovė pagamino ir sumontavo, t. y. 3 091,32 Eur sumoje, todėl šioje dalyje ieškovai neturi neginčytinos ir neabejotinos teisės.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju teismo sprendimu nebuvo nustatytos, pakeistos ar panaikintos ieškovo teisės į trečiojo asmens BUAB „G. M.“ bankroto byloje patvirtintą kreditorinį reikalavimą 6 150 Eur sumai, todėl atliktas byloje esančių įrodymų, susijusių su ieškovų reikalaujamos priteisti žalos dydžio pagrįstumu, vertinimas, nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų
24. Tam, kad būtų konstatuota atsakovo prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareikštas tiesioginis ieškinys buvusiam bendrovės vadovui, todėl visų pirma turėjo būti nustatyti atsakovo specifiniai neteisėti veiksmai, kurie lėmė žalos ieškovams, o ne visiems BUAB „G. M.“ kreditoriams, atsiradimą.
25. Pirmosios instancijos teismas sprendimu netenkino ieškovų reikalavimo atlyginti žalą, padaręs išvadą, jog nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, byloje nėra duomenų, kad bendrovės prievolės laiku neįvykdymas buvo dėl bendrovės vadovo tyčios, jo sąmoningo ketinimo pažeisti būtent ieškovų interesus, o ne bandymo derinti visų bendrovės kreditorių ir bendrovės turtinius interesus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai, nukreipti į individualios žalos ieškovams, kaip kreditoriams, padarymą. Aplinkybės, kad bankrutavusios bendrovės vadovas (atsakovas) atliko į ieškovus nukreiptus nesąžiningus veiksmus ir būtent dėl tų veiksmų ieškovams atsirado žala, byloje nėra įrodytos. Pažymėtina, kad bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimas ar mokumo sumažėjimas, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek kitus juridinio asmens kreditorius, nėra pripažįstami pagrindu kreditoriaus tiesioginiam ieškiniui. Jeigu įmonė atsiduria nemokumo situacijoje, tačiau jos vadovas laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl tokio jo neveikimo ir nemokumo padidėjimo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams turi būti atlyginama įmonės administratoriui ar jos kreditoriams reiškiant netiesioginį ieškinį bankroto byloje.
26. Ieškovai apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl byloje esančios nemokumo administratoriaus ataskaitos, neatskleidė jos turinio, įrodomosios reikšmės, nepasisakė dėl ieškovų pateikto įrodymo atmetimo pagrindų. Atvirkščiai, teismas padarė priešingas išvadas, nurodydamas, jog sandorio su ieškovais metu trečiasis asmuo galėjo vykdyti veiklą, buvo mokus.
27. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Teismo sprendimas remtis vienais įrodymais ir jų pagrindu konstatuoti buvus ar nebuvus tam tikras bylos aplinkybes, o kitus įrodymus atmesti ir jais nesivadovauti turi būti tinkamai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-99/2009).
28. Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, nustatyta, jog, spręsdamas ginčo klausimą, ar atsakovas atliko aktyvius nesąžiningus (neteisėtus) veiksmus, kuriais išimtinai ieškovams padarė žalą, pirmosios instancijos teismas vertino ne tik ieškovų pateiktoje nemokumo administratoriaus ataskaitoje pateiktas išvadas, tačiau ir joje nurodytas aplinkybes apie bendrovės finansinę būklę visų byloje esančių įrodymų kontekste, t. y. skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje aptarė bei išanalizavo liudytojų parodymus, šalių susirašinėjimą, jų byloje duotus paaiškinimus, bendrovės turtinę padėtį iki Rangos sutarties su ieškovu sudarymo ir po, priežastis lėmusias bendrovės turto pardavimą, aplinkybes apie įmonės vadovų pasikeitimą, atsakovo dėtas pastangas, siekiant tęsti bendrovės veiklą ir įvykdyti Rangos sutartį. Taigi, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo, kaip buvusio UAB „G. M.“ vadovo atlikti veiksmai – ieškovo užsakymo pagaminti baldus priėmimas, sutarties, kurios dėl sunkios bendrovės padėties vėliau negalėjo įvykdyti, sudarymas nesudaro pagrindo neteisėtiems atsakovo veiksmams bei individualiai ieškovo žalai konstatuoti, buvo padaryta įvertinus abiejų ginčo šalių prieštaringas pozicijas ginčo klausimu bei įrodymus, kuriais kiekviena iš šalių grindė savo pozicijas.
29. Teisėjų kolegija pažymi, kad BUAB „G. M.“ finansinė būklė gali būti aktuali nagrinėjant žalos atlyginimo klausimą konkrečiu Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, o ne sprendžiant individualios žalos konkrečiam kreditoriui atlyginimo klausimą. Atsižvelgdama į aktualią teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014; 2017 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-378/2017; 2017 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-115-915/2017), teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar atsakovas M. N. atliko aktyvius nesąžiningus (neteisėtus) veiksmus, kuriais ieškovams padarė žalą. Kaip matyti iš ieškovų ieškinio bei kitų procesinių dokumentų ir paaiškinimų, duotų teismo posėdžių metu, ieškovai iš esmės siekia įrodyti, jog atsakovas, būdamas BUAB „G. M.“ vadovu, žinodamas BUAB „G. M.“ finansinę būklę padarė žalą ieškovams, nes priėmė jų užsakymą, kurio negalėjo tinkamai įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl kreditoriui padarytos žalos atlyginimo, būtina atsižvelgti į tai, kad vadovas neturi pareigos apsaugoti kreditorių nuo nuostolių, kurie galimi sąžiningai bei rūpestingai vadovaujant bendrovei, todėl ne bet kokių nuostolių atsiradimo faktas kreditoriui reiškia, kad teisiškai reikšminga žala buvo padaryta.
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, informacijos apie sunkią finansinę padėtį nepateikimas ar nutylėjimas pats savaime, nenustačius kitų bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų, nukreiptų tiesiogiai į konkretų kreditorių (kliento suradimas bendrovės vadovo iniciatyva, skatinimas sudaryti sutartį, iš kliento gautų piniginių lėšų panaudojimas ne bendrovės interesais ir pan.), nėra pakankamas tiesioginei bendrovės vadovo atsakomybei bendrovės kreditoriui kilti.
31. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, netinkamai atliko įrodymų vertinimą bei netinkamai aiškino ir taikė kilusiam ginčui aktualias materialiosios teisės normas ar nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos, apeliacinės instancijos teismas dėl ieškovų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo kalte, nepasisako ir jų nevertina.
Dėl procesinės bylos baigties
32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje byloje reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialines ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme
33. Atsakovas M. N. kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą (kurį pats pasirašė) pateikė prašymą priteisti jo patirtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašymui pagrįsti pateikta 2022 m. kovo 25 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovas sumokėjo 800 Eur advokato padėjėjui O. R., kopija.
34. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą netenkinamas. Byloje yra 2020 m. lapkričio 3 d. atstovavimo sutartis (pateikta kartu su atsiliepimu į ieškinį), kuria advokatė I. K. pavedė advokato padėjėjui O. R. atstovauti M. N. pirmosios instancijos teismuose, antstolių kontorose ir kitose įstaigose bei institucijose, taip pat santykiuose su trečiaisiais asmenimis, kliento vardu pasirašyti visus procesinius dokumentus. Pažymėtina, kad ši atstovavimo sutartis nesuteikia teisės atstovauti atsakovo interesams apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių naujos atstovavimo sutarties sudarymą apeliacinės instancijos teisme. Iš kartu su atsiliepimu pateikto prašymo ir 2022 m. kovo 25 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas sumokėjo 800 Eur advokato padėjėjui O. R. už susipažinimą su apeliaciniu skundu, konsultaciją ir atsiliepimo parengimą. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą. Teisinių bei procesinių dokumentų ar jų projektų rengimas, paslaugų teikimas patenka į atstovavimo sampratą, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016). Atitinkamai atsakovo atstovo veiksmai, tokie kaip susipažinimas su procesiniais dokumentais (apeliaciniu skundu); teisinės konsultacijos teikimas, atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimas, patenka į atstovavimo sampratą. Procesinių dokumentų, teikiamų apeliacinės instancijos teismui rengimas, nors juos pasirašo ir teismui pateikia atstovaujamasis, o ne advokato padėjėjas, reiškia atstovaujamojo vardu atliekamus procesinius veiksmus, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-426-969/2016). Įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokių procesinių veiksmų, už kuriuos turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.