Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei V. Z. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas (teistumas išnykęs):

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1998 m. sausio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 straipsnio 2 dalį, paskiriant 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo ,,Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą, bausmė sumažinta ir paskirta nauja bausmė – 3 metų 2 mėnesių 12 dienų laisvės atėmimo;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant atitinkamą įpareigojimą;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2003 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 20 d. nutartimi apeliacinis skundas atmestas;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, paskiriant 21 parų arešto bausmę;

5) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, paskiriant 8 MGL (1 040 Lt) baudą;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 164 straipsnyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. būdamas darbingas ir sveikas, turėdamas galimybę, tyčia vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaikus, o būtent: jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. spendimą privalo mokėti R. P. lėšas savo nepilnamečių vaikų – sūnaus D. V., gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus O. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukros A. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokant kiekvienam iš jų periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 400 litų (kas sudaro 115,85 eurus) nuo ieškinio padavimo dienos, t. y. 2012 m. kovo 12 d. iki jų pilnametystės. Nuo 2012 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. sausio 31 d. nevykdė teismo spendimo, dėl ko per šį laikotarpį susidarė 29 489,83 eurų finansinis įsiskolinimas, išskyrus laikotarpius nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2014 m. vasario 17 d., nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2014 m. balandžio 24 d., nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d., nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d., nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d., nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d., nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. birželio 20 d., nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. birželio 14 d., nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2023 m. sausio 31 d., kai jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, ir taip vengė pareigos išlaikyti savo vaikus D. V., O. V., A. V..

Šiais savo veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Taip pat, G. V. būdamas darbingas ir sveikas, turėdamas galimybę, tyčia vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaiką, o būtent: jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. spendimą privalo mokėti A. V. lėšas savo nepilnamečio vaiko – sūnaus T. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 400 litų (kas sudaro 115,85 eurus) nuo 2010 m. vasario 1 d. iki jo pilnametystės, nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki 2023 m. vasario 9 d. nevykdė teismo spendimo, dėl ko per šį laikotarpį susidarė 20 053,53 eurų finansinis įsiskolinimas, išskyrus laikotarpius nuo 2011 m. rugpjūčio 23 d. iki 2012 m. lapkričio 13 d., nuo 2013 m. sausio 10 d. iki 2014 m. vasario 17 d., nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2014 m. balandžio 24 d., nuo 2014 m. spalio 27 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d., nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d., nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d., nuo 2016 m. liepos 4 d. iki 2016 m. lapkričio 28 d., nuo 2018 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. birželio 20 d., nuo 2020 m. gruodžio 9 d. iki 2021 m. birželio 14 d., nuo 2021 m. liepos 28 d. iki 2023 m. vasario 9 d., kai jis buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, ir taip vengė pareigos išlaikyti savo vaiką T. V..

Šiais savo veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. V. nurodė, kad kaltę pripažįsta. Nebuvo darbo, kiek gali vaikams veža pinigus. Sūnus T., nuo vaikystės išvažiavęs į Angliją. Jie su mama ten gal 15 metų. Jam pinigų duoda brolis. Jam devintas stuburo slankstelis išėjęs į šoną, negali ilgai stovėti. Jis pinigus perdavinėjo. Raštelių neturi. R. gali patvirtinti, kad pinigus davė. Su R. P. gyveno kartu. Jam sunku dirbti fizinį darbą, turėjo būti komisija, bet atidėjo. Dokumentų dėl nedarbingumo neturi. Prižiūrėjo sodybą, tai buvo prieš porą metų, prieš 6 metus. Iš tų lėšų gyveno. Pinigus paduodavo žmonai, vaikams. Mokėjo po 400, po 100, po 150. Sumos buvo įvairios. Lietuvoje šiuo metu nedirba. Buvo tik pas pažįstamus uždarbiai, savo išlaikymui. Šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje. Antstoliai išieško pagal vykdomąsias bylas. Supranta, kad netinkamai vykdo savo pareigas. Bandys darbintis, bet pradžioj pasigydyti. Kai žino, kad daug įsiskolinimų, tai nelabai imdavo į darbą. Gyvena (duomenys neskelbtini), butas po mamos mirties liko broliui. Ten du kambariai, brolis šiuo metu užsienyje. Brolis jaunesnis. Palikimas liko prieš 5 metus. Brolis dėl palikimo ėjo pas notarą. Ten buvo įsiskolinimas už butą. Jis paveldėjimo teisės atsisakė, turtas perėjo broliui.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas G. V. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Priklausomybių ligų centro įskaitoje nėra įrašytas, narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Psichikos sutrikimų neturi ir nėra gydytas. Galvos traumų neturėjo. Pagal pateiktą įtarimą parodo, kad turi keturis vaikus, T. V. (su buvusia žmona A. V.), O. V., A. V. ir D. V. (su sugyventine R. P.). Kaip yra įtarime, 2010 metais jis su žmona A. taikiai, per teismą, išsiskyrė ir jam buvo priteisti 400 litų alimentai dėl sūnaus T. išlaikymo mokėti kas mėnesį. Jis apie tai žinojo. Taip pat 2012 metais R. P. kreipėsi į teismą ir teismas priteisė jo vaikams O., A. ir D. 400 litų alimentų dėl šių vaikų išlaikymo, mokėti kas mėnesį. Apie tai jis taip pat žinojo. Tuo metu su R. P. buvo įtempti santykiai. Su buvusia žmona A., kaip sakė, išsiskyrė taikiai. Nuo 2010 ir 2012 metų jis dirbo periodiškai, tai negalėjo rasti tinkamo darbo, tai dėl sveikatos ir pan., tačiau kiek galėjo padėdavo išlaikyti vaikus. Tai vyko neoficialiai, kai jis pirko vaikams daiktus, maistą ir pan. Tai pat, per tą laikotarpį jeigu jis dirbo, tai buvo taip pat neoficialiai, kadangi jau iki alimentų sprendimų priėmimo turėjo skolų valstybei. Iki šios jis tų skolų neatidavė. Iki šiol jis dėl sveikatos beveik nedirba, tačiau kai turi pinigų tai visą laiką padeda vaikams. O., A., D., kurie gyvena Lietuvoje, jis padeda dažniau, o T., kuris apie 10 metų su motina gyvena Anglijoje, padeda retai. Oficialiai, dokumentaliai įrodyti apie tai, kad padeda vaikams jis negali. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Jam ateidavo laiškai iš antstolių bet jis į laiškus nekreipė dėmesio, nes kaip sakė praktiškai visą laiką dirbo neoficialiai ir žinojo, kad iš jo nieko negaus. Kokie buvo laiškai iš antstolių negali pasakyti. Daugiau nieko negali dėl įtarimo pasakyti, tik tai tiek, kad vaikams jis kiek galėjo padėdavo. Jis žinojo, kad ir R. ir A. kreipėsi po kažkiek laiko, kai jis nemokėjo jokių alimentų oficialiai, į vaikų išlaikymo fondą ir gaudavo jo vaikų išlaikymui kažkokių pinigų, bet tiksliai apie tai nežino (t. 3, b. l. 79-82).

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju papildomai apklaustas G. V. nurodė, kad kaltės nepripažįsta. Laikosi 2023 m. kovo 2 d. apklausos metu duotų parodymų (t. 3, b. l. 91-92).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja apklausta R. P. nurodė, kad G. V. yra jos vaikų tėvas. Išlaikymas nebuvo teikiamas. Turi tris vaikus. Kai padavė į antstolius, teismas paskyrė, bet jis nieko nemokėjo. Dabar jai moka Sodra. Jie nebuvo vedę. Pradžioje teikė antstoliams, kad parengtų dokumentus, paskui teismui. Jis kai susitikdavo su vaikais, duodavo pora eurų. Nežino, ar jis turi turto. Jis nieko neaiškino, pas jį niekada nėra pinigų. Su vaikais jis susitinka gal 4 kartus per metus. Ar šiuo metu vartoja alkoholį nežino. Anksčiau vartojo, dėl to ir išsiskyrė. Dėl jo sveikatos problemų nežino, nes nebendrauja. Jis sakydavo, kad nemoka, nes neturi darbo. Kasdien tik pažadai.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenys dėl informacijos apie G. V. pateikimo, kuriuose nurodyta, kad G. V., gim. (duomenys neskelbtini), išduoti verslo liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2018-03-28), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2018-07-26), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2018-08-16, paskutinį kartą pakeistas 2018-08-16), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2018-08-20), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2018-09-21), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2019-02-01, paskutinį kartą pakeistas 2019-02-08), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2019-02-18, paskutinį kartą pakeistas 2019-03-05), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2019-06-10), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2019-06-19), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2019-07-08), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2019-07-29), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2019-10-07), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2019-10-30, paskutinį kartą pakeistas 2019-11-29), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2020-01-06, paskutinį kartą pakeistas 2020-02-07), Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2020-03-12) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas 2020-06-08) (t. 3, b. l. 3-14).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus raštas dėl informacijos suteikimo apie asmenį, kuriame nurodyta, kad G. V. socialinės pašalpos mokamos nuo 2021 m. vasario mėnesio: 2021 m. vasario mėnesį buvo išmokėta 175 Eur; 2021 m. kovo mėnesį – 358,40 Eur; 2021 m. balandžio, rugsėjo ir spalio mėnesiais po 179,20 Eur; 2021 m. lapkričio, gruodžio ir 2022 m. sausio mėnesiais po 153,60 Eur; 2022 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesiais po 154,80 Eur; 2022 m. gegužės mėnesį – 141,90 Eur; 2022 m. liepos mėnesį – 303,60 Eur; 2022 m. rugpjūčio mėnesį – 161,70 Eur; 2022 m. lapkričio mėnesį – 485,10 Eur; 2023 m. vasario mėnesį – 496,10 Eur (t. 3, b. l. 17-20).

Registracijos nuo 2015 m. birželio 26 d. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. metu G. V. nedalyvavo profesinio mokymo priemonėje. Minėtos registracijos metu klientui nebuvo teikti darbo pasiūlymai. Registracijos nutraukimo priežastis – darbo paieškos nutraukimas asmens pageidavimu.

Registracijos nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. gruodžio 15 d. metu G. V. nedalyvavo profesinio mokymo priemonėje. Minėtos registracijos metu klientui buvo teikti darbo pasiūlymai: taromato operatoriumi UAB „IKI Lietuva“, pagalbiniu darbininku UAB „Stiklita Vilnius“. Registracijos nutraukimo priežastis – darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėnesius.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 164 straipsnį, kuriame nurodyta, kad remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (Registras) 2022-10-17 duomenimis, G. V., vaikų išlaikymo išmokų skolininko, draudėjo kodas (duomenys neskelbtini), skola valstybės biudžetui sudaro 25369,79 Eur. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu ir 40 straipsnio 3 dalimi, skolai išieškoti buvo taikytos šios priverstinio poveikio priemonės:

- Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje 2022 m. birželio 29 d. priimtas sprendimas Nr. VRE_SP2- 41047 dėl 14998,39 Eur, iš jų 13878,00 Eur vaikų išlaikymo išmokų ir 1120,39 Eur delspinigių išieškojimo priverstine tvaria bei per PLAIS pateiktas vykdyti 2022 m. birželio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 43554, kuris patikslintas 2022 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 62150 į 13878,00 Eur.

- Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje 2022 m. spalio 12 d. priimtas sprendimas Nr. VRE_SP2- 58202 dėl 993,60 Eur vaikų išlaikymo išmokų išieškojimo priverstine tvarka bei per PLAIS pateiktas vykdyti 2022 m. spalio 12 d. mokėjimo nurodymas Nr. 62151.

Vykdant minėtus mokėjimo nurodymus, iš G. V. nebuvo gauta jokių lėšų skolos dengimui. G. V. neturi registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, nedirba, pajamų negauna, nėra socialiai remtinas asmuo, negauna pašalpų, taigi nėra galimybių išsiieškoti skolą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 12-15).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas, kurioje nurodyta, kad A. V., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., išmokėta 5884,82 Eur, O. V., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., išmokėta 5884,82 Eur, D. V., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., išmokėta 5884,82 Eur. Iš viso išmokėta 17654,46 Eur (t. 1, b. l. 21-22).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pažyma apie išmokėtas vaiko išlaikymo išmokas, kurioje nurodyta, kad T. V. laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d., išmokėta 7 715,33 Eur (t. 1, b. l. 39).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus raštas dėl G. V. mokėtos šalpos išmokos pagal SPIS duomenų bazę už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., kuriame nurodyta, kad G. V. buvo išmokėtos socialinės pašalpos:

- nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – 175 Eur;

- nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. – 179,20 Eur

- nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. – 179,20 Eur;

- nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. – 179,20 Eur;

- nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 179,20 Eur;

- nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – 179,20 Eur;

- nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. – 153,60 Eur;

- nuo 2021 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 30 d. – 153,60 Eur;

- nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. – 153,60 Eur;

- nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. – 154,80 Eur;

- nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. vasario 28 d. – 154,80 Eur;

- nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. – 154,80 Eur;

- nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. – 141,90 Eur;

- nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. – 141,90 Eur;

- nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. – 161,70 Eur;

- nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. – 161,70 Eur (t. 1, b. l. 48-49).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 164 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Pagal suformuotą teismų praktiką baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238/2011, 2K-9/2014, 2K-246/2016). Konkrečiu atveju nustatant baudžiamąją atsakomybę už vengimą išlaikyti vaiką, viena pagrindinių įrodinėtinų aplinkybių yra subjektyviosios pusės požymis – kaltė, kuri pasireiškia asmens tiesiogine tyčia, t. y. jis, žinodamas (suvokdamas), kad turi pareigą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo – supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-143-1121/2021). Šia nusikaltimas yra trunkamasis ir gali būti periodinis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2013, 2K-164-699/2017). Atsakomybėn pagal minėtą straipsnį asmuo negali būti traukiamas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių, kuriomis pripažįstamos priverstinė bedarbystė, nedarbas dėl ligos, sunki finansinė padėtis, įkalinimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2014, 2K-218/2012).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo G. V. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 164 straipsnyje (2 veikos), visiškai įrodyta.

Taip pat pažymėtina, kad G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisakė palikimo – buto, adresu (duomenys neskelbtini). Notaro Mindaugo Sipavičiaus 2023 m. rugsėjo 13 d. atsakyme (t. 3, b. l. 174) nurodyta, kad G. V. neišreiškė valios priimti motinos Z. V. palikimo. G. V. neatliko jokių teisės aktuose numatytų veiksmų, dėl ko jam nepriklauso jokios paveldėjimo teisės į mirusiosios turtą, todėl teismas sprendžia, kad G. V. sąmoningai nepriėmė palikimo, siekdamas išvengti pareigos vykdymo išlaikant savo vaikus. Tai, be to, paneigia ir aukščiau aptartą kaltinamojo argumentą, kad jis padėdavo išlaikyti vaikus tiek, kiek galėjo, nes išlaikymo išieškojimas būtų nukreiptas į paveldėtą turtą ir galimai ženkliai sumažintų įsiskolinimą civiliniam ieškovui.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad jų pakanka išvadai, jog kaltinamasis G. V. būdamas darbingas ir sveikas, turėdamas galimybę, tyčia vengė pareigos pagal teismo sprendimus išlaikyti savo vaikus.

Atsižvelgiant į padarytų veikų požymius, kaltinamojo G. V. abi veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 164 straipsnį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 164 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalimi, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (1 punktas), kaltės formą ir rūšį (2 punktas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (3 punktas), nusikalstamos veikos stadiją (4 punktas), kaltininko asmenybę (5 punktas), asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (6 punktas), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (7 punktas), nusikalstama veika padarytą žalą (8 punktas). BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. V. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – nedirbantis (t. 3, b. l. 136-137), teistas (t. 3, b. l. 115-121), baustas administracine tvarka, baudos nesumokėtos (t. 3, b. l. 122-133). Duomenų apie gydymą Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje ar VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokuroro siūlomas bausmes – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, paskiriant kaltinamajam įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o būtent: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti D. V., O. V., A. V.), paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti T. V.), paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę. Teismo vertinimu, pagal kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų apibūdinančias aplinkybes būtent tokios bausmės atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu ir skirtina subendrinta 1 metų 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį 26 600,75 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 3, b. l. 60-62). Turtinę žalą sudaro: vaikų išlaikymo išmokų mokėjimas už D. V., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2023 m. vasario 15 d.; O. V., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2023 m. vasario 15 d.; A. V., laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2023 m. vasario 15 d.; T. V., laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 4 d. iki 2022 m. lapkričio 26 d. Ieškinyje nurodyta, kad G. V. Fondo valdybos Klaipėdos skyriuje registruotas kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininkas, nes nuo 2015 m. kovo 16 d. yra mokamos vaikų išlaikymo išmokos už jo vaikus D. V., O. V., A. V. ir T. V.. Remiantis LR apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro 2022 m. spalio 17 d. duomenimis, G. V., kaip vaikų išlaikymo išmokų skolininko, skola valstybės biudžetui sudarė 25 369,79 Eur. Kadangi Fondo valdybos Klaipėdos skyrius tęsia vaikų išlaikymo išmokų mokėjimą G. V. nepilnamečiams vaikams, 2023 m. vasario 15 d. duomenimis jo skola valstybės biudžetui sudaro 26 600,75 Eur. Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokamos vaikų išlaikymo išmokos yra ne pašalpa, o už skolininką teikiamas išlaikymas jo nepilnamečiams vaikams. Skolininkas G. V. neturi registruoto turto, nedirba, pajamų negauna, taigi nėra galimybių išieškoti skolą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ar LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nėra nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurios pateisintų pareigos išlaikyti vaikus nevykdymą – nėra duomenų, kad skolininkas būtų neįgalus, socialiai remtinas ar kt. Kadangi G. V. vengia įsidarbinti, gauti darbinių ar kitokio pobūdžio pajamų bei vengia išlaikyti vaikus, Fondo valdybos Klaipėdos skyrius turi periodiškai mokėti vaikų išlaikymo išmokas jo nepilnamečiams vaikams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis nustato tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Tuo pačiu pagal CK 3.204 straipsnio 1 dalį kiekvienam nepilnamečiam vaikui, ilgiau kaip mėnesį negaunančiam pakankamo išlaikymo iš tėvų ar teisėtų atstovų, garantuojama teisė į valstybės paramą ir išlaikymą. Tokio valstybės įsipareigojimo vykdymą ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymas. Pagal šį įstatymą išmokas moka ir jas administruoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga.

Nagrinėjamu atveju, valstybės garantuojamas išlaikymas buvo teikiamas nepilnamečiams vaikams D. V., O. V., A. V. ir T. V. dėl jų tėvo – G. V. netinkamų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdymo. Pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, skolininkas – asmuo, kuris teismo sprendimu arba pagal teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį privalo mokėti vaiko išlaikymo lėšas, bet nevykdo teismo sprendimo arba nemoka visos teismo priteistos sumos, privalo grąžinti išmokų administratoriui išmokėtas sumas (13 straipsnio 2 punktas), o išmokų administratorius, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas. Byloje nustatyta, kad iš valstybės biudžeto lėšų vaikų išlaikymui buvo išmokėta 25 369,79 Eur: 1) A. V. išlaikyti už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo išmokėta 5 884,82 Eur; 2) O. V. išlaikyti už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo išmokėta 5 884,82 Eur; 3) D. V. išlaikyti už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 16 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo išmokėta 5 884,82 Eur (t. 1, b. l. 21-22); 4) T. V. išlaikyti už laikotarpį nuo 2012 m. liepos 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. buvo išmokėta 7 715,33 Eur (t. 1, b. l. 39). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad 2023 m. vasario 15 d. duomenimis dėl tęstinio vaikų išmokų mokėjimo skola valstybės biudžetui yra padidėjusi iki 26 600,75 Eur.

Taigi, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų – vengimo išlaikyti nepilnamečius vaikus, civilinė ieškovė patyrė žalą ir išmokėjusi minėtas išmokas vaikų išlaikymui, įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Civiliniam ieškiniui esant pagrįstam ir įrodytam, kaltinamajam jo neginčijant, jis tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo G. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 26 600,75 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimą.

Ikiteisminio tyrimo metu G. V. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (t. 3, b. l. 102-105), paliekama galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinama.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su kompaktine laikmena (t. 1, b. l. 185), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliekamas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 ir 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti D. V., O. V., A. V.), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti T. V.), ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

G. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš G. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 26 600,75 eurų (dvidešimt šešis tūkstančius šešis šimtus eurų ir septyniasdešimt penkis euro centus) turtinės žalos atlyginimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su kompaktine laikmena (t. 1, b. l. 185), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti G. V., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.