Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Renatai Kizienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui R. D. dėl teismo sprendimu priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo), išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų V. D., gimusį (duomenys neskelbtini). (b. l. 8). Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta šalių santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria sutarta, jog sūnus V. D. gyvens su motina, atsakovas nepilnamečiui sūnui teiks kas mėnesį po 200,00 Lt periodines išmokas iki jo pilnametystės (b. l. 9, 10). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėnesio iki 2021 m. gegužės mėnesiais vidutinis darbo užmokestis buvo 592,50 Eur dydžio (b. l. 12). Ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su S. P. (b. l. 13), turi (duomenys neskelbtini). gimusį sūnų (b. l. 57), santuokoje įgijo transporto priemonę (b. l. 14). Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, R. P. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam įregistruota hipoteka (toliau – Butas) (b. l. 15, 16). (duomenys neskelbtini) ieškovė ir jos sutuoktinis su AB „SEB“ banku sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo, kuriuo sutarė atnaujinti dėl ieškovės kaltės nutrauktą kredito sutartį, kurios užtikrinimui įkeistas Butas (b. l. 17-21). Nepilnametis V. D. nuo 2021 m. spalio 1 d. dalyvaus neformaliojo vaikų švietimo programoje „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 66). Atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. D. (b. l. 31), turi bendrą vaiką P. D., gimusį (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). Atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“, jo vidutinis darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2021 m. kovo mėnesio iki 2021 m. rugpjūčio mėnesio sudarė – 674,45 Eur (b. l. 54), asmenine nuosavybės teise jam priklauso žemės sklypas (b. l. 36). Atsakovo sutuoktinė mokosi pagal profesinio mokymo programą (b. l. 37).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsnis). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir (ar) pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).

Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas nustato ir įvertina dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pradėjo gauti gerokai didesnes pajamas; pablogėjo sveikatos būklė, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai, gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje, atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių lėšų reikia vaiko mokymusi, pomėgiams, ar vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos ir kt.). Šiame kontekste akcentuotina, kad ieškinio dalykas tokio pobūdžio bylose yra ne šalių ginčas dėl vaiko poreikių apimties ir tėvų finansinių galimybių juos užtikrinti (nes tai jau nustatyta teismo sprendimu priteisiant išlaikymą vaikui), o iš esmės pasikeitusios situacijos konstatavimas arba nekonstatavimas, palyginti su buvusia teismo sprendimo priėmimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006; kt.).

Ieškovė teigia, kad per keturiolika metų, t. y. nuo teismo sprendimo, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka ir patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, priėmimo iki 2021 m. gegužės 1 d. iš esmės pasikeitė šalių sūnaus poreikiai, kurie su amžiumi natūraliai padidėjo (sūnus pradėjo lankyti mokyklą, lanko krepšinio būrelį ir kt.). Esamo priteisto išlaikymo nebeužtenka sūnaus poreikiams patenkinti, o atsakovo teikiamas išlaikymas nebeužtikrina net minimalių vaiko poreikių.

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinį grindžia padidėjusiais vaiko poreikiais, nes, kaip nurodo ieškovė, nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. pasikeitė ekonominė situacija, šalyje įvesta kita valiuta, padidėjo vaiko poreikių mastas maistui, drabužiams, avalynei, higienos prekėms, laisvalaikiui ir pan., vaikas pradėjo lankyti mokyklą, papildomas veiklas, dėl ko atsirado papildomos išlaidos. Ieškovė ieškinyje pateikė poreikių apskaičiavimo sąmatą, kurią posėdžio metu tikslino. Nurodė, kad vaiko poreikiai per mėnesį sudaro ne mažiau kaip 400,00 Eur, t. y. išlaidos maistui – 150,00 Eur/mėn; maitinimui mokykloje – 5 Eur/dienai; drabužiams – 50,00 Eur/mėn.; avalynei – 30,00 Eur/mėn.; higienos prekėms – 20,00-30,00 Eur/mėn.; ugdymo ir lavinimo priemonėms – 20,00-30,00 Eur/mėn.; internetui – 17,00 Eur/mėn., telefonui – 9,90 Eur/mėn; būsto išlaikymo dalis - 25,00 Eur/mėn. (100*¼); vaistai, vitaminai – 30,00 Eur/mėn.; odontologo paslaugoms – 10,00 Eur/mėn.; kirpyklos paslaugoms – 10,00 Eur/mėn.; laisvalaikiui – 40,00-50,00 Eur/mėn. Sudėjus ieškovės pateiktoje vaiko poreikių apskaičiavimo sąmatoje nurodytas minimalias sumas, bendra suma sudaro ne 400,00 Eur, bet 511,90 Eur. Ieškovė prašo padidintą išlaikymą priteisti nuo 2021 m. gegužės 1 d., motyvuojant tuo, kad 2021 m. balandžio mėnesį kreipėsi dėl privalomosios mediacijos, kuri neįvyko dėl atsakovo kaltės, t. y. jis nedavė sutikimo dalyvauti privalomojoje mediacijoje.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su ieškovės pateikta vaiko poreikių sąmata: jos nuomone, vaiko poreikis telefonui gali būti užtikrinamas už 7,00 Eur/mėn., jai abejonę kėlė 30,00 Eur/mėn. suma skirtina vitaminams, nurodė, kad prašoma padidinti išlaikymą beveik keturis kartus, o tiek vaiko poreikiai nepadidėjo, kainos tiek nekilo. Nors atsakovo atstovė pripažino, kad turi būti patenkinti ne tik minimalūs vaiko poreikiai, nurodė, kad kukliai skaičiuojant turėtų užtekti 300,00 Eur per mėnesį jiems patenkinti. Atsakovo atstovė teismui nenurodė, kuo remiantis ji padarė tokias išvadas, todėl jos teiginiai vertinti kaip deklaratyvūs, nepagrįsti. Kita vertus, net ir laikant, kad telefono poreikiams pakanka 7,00 Eur/mėn., vitaminams, vaistams nereikia 30,00 Eur/mėn., bendra vaiko poreikių sąmata viršytų ieškovės prašomą priteisti 400,00 Eur išlaikymą. Kitų ieškovės nurodytų sumų nei atsakovas, nei jo atstovė neginčijo, savo paskaičiavimų nepateikė, todėl teismas, remdamasis išdėstytu bei įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrindžiančius vaiko poreikius, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus įstatyme įtvirtintus išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiui pakeisti reikšmingus kriterijus, sprendžia, kad byloje įrodyta, jog nepilnamečio vaiko poreikiai nuo 2007 m. rugsėjo 25 d. iš esmės pasikeitė, t. y. padidėjo (CK 3.201 straipsnio 1, 2 dalys).

Atsakovas su prašoma priteisti išlaikymo suma sutinka iš dalies, t. y. sutinka teikti 150,00 Eur išlaikymą sūnui, motyvuodamas tuo, kad turi dar vieną nepilnametį vaiką, pastarojo motina nedirba, mokosi – jis vienas išlaiko šeimą, jo darbo užmokestį sudaro apie 740 Eur, papildomai sutaupo apie dešimt procentų komandiruotpinigių – apie 100 Eur per mėnesį. Taigi iš esmės atsakovas savo prašymą grindžia savo turtine padėtimi, dėl kurios jis neturi galimybės teikti 200,00 Eur per mėnesį išlaikymą sūnui.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiai sudaro 400,00 Eur, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad visgi vaiko poreikiams patenkinti reikalinga didesnė nei 400,00 Eur suma per mėnesį (ieškovės paskaičiavimu – t. y. 511,90 Eur). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei iš savivaldybės biudžeto yra mokama 70,00 Eur dydžio išmoka vaikui (vaiko pinigai). Teismas, įvertinęs vaiko amžių, vaiko poreikių lentelę, sprendžia, kad ieškovės nurodyta 400,00 Eur suma, tekanti vaiko išlaikymui, atskaičius valstybės mokamą 70,00 Eur išmoką vaikui (viso V. D. išlaikymui skiriama ne mažesnė nei 470 Eur per mėnesį suma), yra reali ir pagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, abiejų tėvų turtinė padėtis ir gaunamos pajamos yra panašūs: abu sudarę santuokas, turi po dar vieną nepilnametį vaiką, kuriuos išlaikyti prievolę turi ir kitas iš tėvų, atsakovo sutuoktinė nedirba, mokosi, abu turi nekilnojamojo turto, už kurį ieškovė moka kreditą, tuo tarpu ieškovas nekilnojamąjį turtą yra paveldėjęs ir jo nesaisto jokie piniginiai įsipareigojimai. Pažymėtina, kad atsakovas grįsdamas savo sunkią turtinę padėtį, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis ėmėsi protingų (pakankamų) pastangų, siekiant susirasti darbą, kuriame būtų mokamas didesnis nei minimalus atlyginimas (pavyzdžiui, siekė įgyti profesiją ar specialybę pagal valstybės finansuojamas programas), kad jis galėtų didesne apimtimi prisidėti prie sūnaus poreikių patenkinimo arba dėjo pastangas prisidėti prie sūnaus išlaikymo kitais būdais, pavyzdžiui, bendraudamas su sūnumi, paimant jį su nakvynėmis ar pan., tokiu būdu palengvinant ieškovei tenkančią sūnaus išlaikymo ir priežiūros naštą. Kita vertus, teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia bloga, kad jis negalėtų skirti sūnui V. kas mėnesį po 200 Eur išlaikymą. Kaip paaiškino atsakovas teismo posėdžio metu, jo atlyginimas kartu su sutaupytais komandiruotpinigiais per mėnesį sudaro viso virš 800,00 Eur per mėnesį, iš kurių jo paties pragyvenimui nereikia skirti daug lėšų, kadangi beveik visą laiką būna komandiruotėje, maitinasi iš mokamų dienpinigių. Teismo vertinimu, šių lėšų pakanka skirti išlaikymą sūnui V. kas mėnesį po 200 Eur išlaikymą, išlaikymą kitam šeimoje augančiam jaunesnio amžiaus sūnui bei išlaikyti šeimą. Pažymėtina ir tai, kad šalių sūnus V. negali nukentėti dėl atsakovo neatsakingo savo atlyginimo paskirstymo tik savo dabartinei šeimai ir šeimoje augančiam sūnui, kaip ir negali atsakyti už tai, kad atsakovo dabartinė sutuoktinė (kuriai taip pat tenka pareiga išlaikyti su atsakovu šeimoje augantį jų sūnų) nedirba. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas priteisti iš atsakovo kas mėnesį sūnaus V. išlaikymui tenkančią išlaidų dalį, t. y. 200,00 Eur ((470 Eur – 70 Eur išmoka vaikui)/2). Teismas, atsižvelgdamas į iš esmės pasikeitusius (padidėjusius) šalių nepilnamečio vaiko poreikius, kadangi teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimu nustatytas išlaikymo dydis (200,00 Lt), teismo vertinimu, akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), taip pat proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principo bei vaiko teisėtų interesų, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir įsipareigojimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visa apimtimi.

Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovės prašymu priteisti sūnui padidintą išlaikymą nuo 2021 m. gegužės 1 d., prašo išlaikymą priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos. Nurodė, kad būtų sutikęs mokėti padidintą išlaikymą nuo gegužės mėnesio, jeigu ginčas būtų išspręstas mediacijos būdu. Teismas, įvertinęs šalių pasisakymus, daro išvadą, kad nepilnamečio vaiko poreikiai jau buvo išaugę 2021 m. gegužės mėnesį. Tai rodo ieškovės aktyvūs veiksmai, siekiant 2007 m. sutartą teikti vaikui išlaikymą mediacijos būdu, bendru šalių sutarimu padidinti. Ieškovas, nurodydamas, kad būtų sutikęs teikti išlaikymą nuo ieškovės prašomos datos, jeigu ginčas būtų buvęs išspręstas mediacijos būdu, nepaneigia vaiko poreikių padidėjimą nuo 2021 m. gegužės 1 d, todėl išlaikymas priteistinas nuo 2021 m. gegužės 1 d.

Remiantis išdėstytais motyvais, pakeistinas Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 2 punkte nustatytas atsakovo R. D. teiktinas 200,00 Lt (57,92 Eur) dydžio išlaikymas nepilnamečiam sūnui V. D., jį padidinant iki 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalys).

Ieškovė skirtina jos vaikui iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.). Ieškovė patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (b. l. 56), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 300,00 Eur, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovės netenkintinas.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 51,00 Eur (142,08 x 12) x 3 procentai) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (padidinimo).

Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 6,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad teismas ieškovės ieškinį patenkino visiškai, iš atsakovo priteistina 6,65 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268, 270 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 25 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą teiktino išlaikymo nepilnamečiam sūnui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui V. D. periodinėmis kas mėnesį mokamomis 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų 0 centų) dydžio išmokomis, indeksuojant jas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki sūnaus pilnametystės.

Paskirti ieškovę R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos patirtas 300,00 Eur (trijų šimtų 0 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 57,65 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 65 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.