Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Giedrės Čėsnienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ILTE apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuriuo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“ veikla pripažinta pasibaigusia, priimto likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „SportIN Grupė“ nemokumo (bankroto) byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11. Kreditorė UAB „M invest“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį patenkinti, nurodo, kad sutinka su apeliantės UAB ILTE atskirajame skunde nurodytais argumentais .

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

13. Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 30 d. nutartimi iškėlė LUAB „SportIN Grupė“ nemokumo (bankroto) bylą; nemokumo administratore paskyrė UAB „Bankrotas“; nutartis įsiteisėjo 2023 m. balandžio 11 d.

14. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi LUAB „SportIN Grupė“ pripažinta likviduojama dėl bankroto; nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 5 d.

15. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi pratęsė LUAB „SportIN Grupė“ nemokumo administratorei terminą juridinio asmens sandoriams, sudarytiems per ne trumpesnį kaip trejų metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patikrinti trijų mėnesių laikotarpiui.

18. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtino galutinę bankroto ataskaitą, kuriai buvo pritarta 2024 m. lapkričio 22 d. vykusiame LUAB „SportIN Grupė“ kreditorių susirinkime. Teismas šia nutartimi netenkino kreditorės UAB ILTE prašymo dėl bendrovės dokumentų patikrinimo. Teismas pažymėjo, kad teisiniu reguliavimu nėra nustatyta sandorių patikrinimo rezultatų, teiktinų kreditorių susirinkimui, konkretus turinys, o vien kreditorės UAB ILTE nurodoma aplinkybė, jog nemokumo administratorė nepateikė patikrinimo rezultatų turinio detalumo, koks kreditorės nuomone turėjo jis būti, savaime nelemia išvados, kad nemokumo administratorė sandorių patikrinimo neatliko. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorė, spręsdama dėl tikslingumo inicijuoti teisminius ginčus, nėra ribojama kreditorių nuomonės, o kreditoriai, manydami kitaip, turi teisę tokius ginčus inicijuoti savarankiškai. Teismas, spręsdamas dėl kreditorės prašymo jai leisti atlikti bendrovės sandorių patikrinimą, pažymėjo, kad jos įvardytos aplinkybės dėl sandorių (ne)teisėtumo nėra susijusios su JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje nurodytais sandoriais (actio Pauliana) (Pauliano) ir (ar) bankroto pripažinimu tyčiniu bei siekiu skųsti juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo sprendimus, todėl prašymo netenkino (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties 33, 47 punktai).

19. Kreditorė UAB ILTE, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties dalimi, kuria atmestas jos prašymas dėl bendrovės dokumentų patikrinimo, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti šią nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą patenkinti.

20. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-168-798/2025 kreditorės UAB ILTE atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nutartyje nurodė, kad apeliantė, prašydama jai leisti atlikti bendrovės sandorių patikrinimą, nenurodė nė vieno iš JANĮ 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų tikslų. Teismas taip pat nenustatė, kad kreditoriai (ir apeliantė) būtų kreipęsi į nemokumo administratorę dėl tam tikrų dokumentų gavimo, o ši būtų nepagrįstai atsisakiusi tokią informaciją suteikti (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-168-798/2025 19, 22 punktai).

21. Nemokumo administratorė 2024 m. gruodžio 11 d. pateikė teismui prašymą priimti sprendimą dėl LUAB „SportIN Grupė“ veiklos pabaigos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nemokumo administratorės prašymą patenkino, nes nustatė, kad pateikti visi privalomi dokumentai ir visos bankroto procedūros yra baigtos; teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti kliūtimi priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos. Nesutikdama su šiuo teismo sprendimu, kreditorė UAB ILTE pateikė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės teigia, kad nemokumo administratorė neatliko visų būtinų veiksmų bendrovės bankroto procese – neatliko išsamaus bendrovės sandorių patikrinimo, dėl to nėra tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Apeliantė skunde taip pat reiškia procesinio pobūdžio prašymą – sustabdyti bylos nagrinėjimą, kol įsiteisės procesinis teismo sprendimas civiliniame procese dėl leidimo UAB ILTE, vadovaujantis JANĮ 65 straipsnio 1 dalimi, atlikti bendrovės sandorių patikrinimą.

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl LUAB „SportIN Grupė“ veiklos pripažinimo pasibaigusia dėl bankroto (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo, šalims nesutariant dėl tokiam sprendimui priimti būtinų sąlygų.

Dėl prašymo sustabdyti bylą

23. Apeliantė prašo stabdyti Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2A-216-450/2025 iki įsiteisės procesinis teismo sprendimas kitoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-168-798/2025 pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties dalies, kuria atmestas jos prašymas dėl bendrovės dokumentų patikrinimo. Grįsdama prašymą sustabdyti civilinę bylą apeliantė remiasi CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu privalomu bylos sustabdymo pagrindu, pagal kurį teismas privalo sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Apeliantės vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-168-798/2025 nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią bendrovės bankroto byloje.

24. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Taigi, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktas).

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliantės prašymą, visų pirma, daro išvadą, kad prašymas dėl bylos stabdymo šiuo metu jau yra neaktualus, antra, net jei vertinti aptariamą prašymą, jame nurodyti argumentai nepagrįstų poreikio sustabdyti šią civilinę bylą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys pagrindžia, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-168-798/2025 išnagrinėjo kreditorės UAB ILTE atskirąjį skundą ir jį atmetė bei Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Taigi, įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai, apeliantės prašymas stabdyti šią bylą tampa netikslingas. Kaip jau nurodyta pirmiau, spręstina, kad aplinkybės dėl bendrovės sandorių (ne)patikrinimo gali būti nustatomos bankroto byloje savarankiškai, įvertinus bendrovės nemokumo bylos medžiagą ir šalių pateiktus argumentus, todėl nebūtų pagrindo šiuo atveju privalomam bylos sustabdymui. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nėra pagrindo privalomam bylos sustabdymui pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Dėl bendrovės veiklos pabaigos

26. JANĮ 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos priima teismas. Nemokumo administratorius ne vėliau kaip per 30 dienų nuo galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo dienos kreipiasi į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos (JANĮ 100 straipsnio 2 dalis). Prie šio nemokumo administratoriaus prašymo pridedama: (1) įrodymai, kad atsiskaityta su kreditoriais pagal galutinėje bankroto ataskaitoje nurodytas sumas kreditorių reikalavimams tenkinti; (2) neparduoto turto nurašymo, likvidavimo arba perdavimo aktai; (3) institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo; (4) juridinio asmens likvidavimo pradžios ir pabaigos finansinių ataskaitų rinkiniai (JANĮ 100 straipsnio 3 dalis).

27. Lietuvos apeliacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs iš likviduojamos dėl bankroto įmonės nemokumo administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, kad atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso veiksmai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės patenkinti likviduojamos dėl bankroto įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-241/2020; 2023 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje 2A-232-910/2023). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius teikia argumentus dėl to, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai ar nemokumo administratorius neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012).

28. Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad dokumentai, įvardyti JANĮ 100 straipsnio 3 dalyje, buvo pateikti teismui prieš priimant skundžiamą sprendimą. Taigi procesinio pobūdžio sąlygos, sudarančios prielaidas sprendimui dėl bendrovės pabaigos priimti, buvo tinkamai realizuotos. Šiuo atveju spręstinas klausimas, ar apeliantės nurodomos aplinkybės laikytinos materialaus pobūdžio sąlygomis, objektyviai kliudančiomis priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad nemokumo administratorė neatliko visų būtinų veiksmų bendrovės bankroto procese – neatliko išsamaus bendrovės sandorių patikrinimo, dėl to nėra tinkamai užbaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

29. Teisėjų kolegija su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir vertina, kad bendrovės bankroto procesas užbaigtas pagrįstai, siekiant nepažeisti proceso operatyvumo principo, užtikrinti proceso efektyvumo principo įgyvendinimą, nes byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog taip pasiekiama visų bankroto proceso dalyvių interesų pusiausvyra ir įgyvendinami bankroto proceso tikslai. Duomenų, kad būtų galimybė kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus šiame bankroto etape nenustatyta.

30. Visų pirma, iš nemokumo bylos medžiagos matyti, kad apeliantės 313 608,32 Eur finansinis reikalavimas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 4 d. nutartimi. Nemokumo administratorė bankroto procese iš viso inicijavo penkis kreditorių susirinkimus, iš kurių įvyko trys. Pirmasis kreditorių susirinkimas įvyko 2023 m. rugsėjo 15 d., kurio metu nemokumo administratorė savo parengtoje informacinėje pažymoje, skirtoje pirmajam kreditorių susirinkimui, nurodė, kad tikrintinų sandorių, sudarytų per paskutinius tris metus iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo, preliminariai bus 15. Nemokumo administratorė 2024 m. vasario 15 d. bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pateikė prašymą pratęsti terminą LUAB „SportIN Grupė“ sandoriams, sudarytiems per ne trumpesnį kaip trejų metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patikrinti, trijų mėnesių laikotarpiui, kurį teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi pratęsė. Nemokumo administratorė pateiktame prašyme nurodė, kad ji dalį sandorių, kuriuos gavo nustatytu terminu, yra peržiūrėjusi, tačiau kitą sandorių dalį (2022 m. gegužės 31 d. skolos padengimo sutartį Nr. JŠ-5816; 2020 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JŠ-6753; 2020 m. rugpjūčio 31 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JŠ-7404; 2020 m. lapkričio 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JŠ-10118; 2020 m. birželio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2-6478; 2020 m. spalio 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. JŠ-9612) gavo vėliau, t. y. 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. spalio 24 d., dėl to nespės detaliai išanalizuoti minėtų sandorių ir įvertinti jų (ne)teisėtumo, (ne)pagrįstumo ir (ne)atitikimo bendrovės interesams. Įvykusiuose kituose dviejuose nemokumo administratorės inicijuotuose kreditorių susirinkimuose kreditoriai iš esmės nusprendė ir patvirtino bendrovės turto pardavimo tvarką ir kainą, o paskutiniajame trečiajame kreditorių susirinkime buvo nuspręsta dėl nemokumo administratorės galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo. Paskutiniajame kreditorių susirinkime apeliantės iniciatyva, išreikšta 2024 m. rugsėjo 23 d. ir 2024 m. spalio 10 d. raštuose, buvo svarstytas klausimas dėl LUAB „SportIN Grupė“ sandorių, sudarytų per ne trumpesnį kaip trejų metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, patikrinimo rezultatų ir nemokumo administratorės atliktų veiksmų juos tikrinant; kreditorė papildomos informacijos dėl jos iniciatyva į darbotvarkę įtraukto šio klausimo nepateikė. Nemokumo administratorė nurodė, kad ji patikrino bendrovės sandorius už trejų metų laikotarpį iki nutarties dėl LUAB „SportIN Grupė“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos, be kita ko, notaro patvirtintas sutartis – 2022 m. gegužės 31 d. žemės sklypo perdavimo sutartį Nr. 5816; 2022 m. birželio 2 d. nekilnojamųjų daiktų perdavimo, padengiant turtinę skolą, sutartį; 2022 m. birželio 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 8868; 2022 m. liepos 18 d. skolos padengimo sutartį Nr. JŠ-7520; 2022 m. liepos 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5772; 2022 m. rugsėjo 22 d. reikalavimo teisių perleidimo, skolos perkėlimo sutartį ir susitarimą pakeisti sutartį Nr. DB-13936 bei kitas sutartis; sandorių priešingų bendrovės veiklos tikslams, taip pat sandorių, kurių juridinis asmuo akivaizdžiai neprivalėjo sudaryti ar kitokių akivaizdžiai žalingų sutarčių bendrovei, nenustatė. Kreditorių dauguma nutarė nemokumo administratorės pateiktą informaciją apie sandorius, jų patikrinimą ir atliktus veiksmus laikyti išklausyta. Po to, apeliantė kreipėsi į nemokumo bylą nagrinėjantį teismą su prašymu leisti jai patikrinti bendrovės dokumentus, kurį Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. nutartimi netenkino. Kreditorė UAB ILTE, nesutikdama su Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutarties dalimi, kuria atmestas jos prašymas dėl bendrovės dokumentų patikrinimo, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti šią nutarties dalį ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą patenkinti. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. sausio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-168-798/2025 kreditorės UAB ILTE atskirąjį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nutartį paliko nepakeistą.

31. Byloje taip pat nustatyta, kad kreditorė UAB „M invest“ 2024 m. spalio 3 d. teismui pateikė prašymą leisti jai atlikti LUAB „SportIN Grupė“ dokumentų patikrinimą, kurio Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 11 d. nutartimi netenkino.

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, kad kreditorė UAB ILTE iš esmės iki pat trečiojo kreditorių susirinkimo, įvykusio 2024 m. lapkričio 22 d., kurio metu buvo nuspręsta nemokumo administratorės pateiktą informaciją apie sandorių patikrinimą ir atliktus veiksmus laikyti išklausyta bei patvirtinti nemokumo administratorės pateiktą galutinę bankroto ataskaitą, nereiškė pastabų, nesutikimo su nemokumo administratorės išvadomis dėl atsakovės sandorių patikrinimo, neteikė duomenų, kurie suponuotų pagrindą įžvelgti konkrečių sandorių (sandorio) negaliojimo požymių, nors apeliantei, kaip ir kitiems kreditoriams, nemokumo administratorė pateikė išsamią informaciją, susijusią su LUAB „SportIN Grupė“ bankroto procesu. Tik prieš trečiąjį, paskutinįjį kreditorių susirinkimą, apeliantė, atitinkamai 2024 m. rugsėjo 23 d. ir 2024 m. spalio 10 d. raštais (kaip ir kreditorė UAB „M Invest“ 2024 m. spalio 3 d. raštu), nurodė pastabas dėl nemokumo administratorės galimo neveikimo, neįvertinant atsakovės sudarytų sandorių, pateikdama prašymą dėl bendrovės dokumentų patikrinimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję šiuos prašymus leisti patikrinti bendrovės dokumentus, įsiteisėjusiomis nutartimis konstatavo, jog prašymai nesusiję su JANĮ 65 straipsnyje įtvirtinto instituto taikymo įgyvendinimu, t. y. prašymais nesiekia ginčyti bendrovės sandorių (actio Pauliana) ir (ar) kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ar skųsti teismui bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimus. Teismai įvertino, kad prašymas dėl bendrovės dokumentų patikrinimo yra susijęs su kreditorės teise gauti informaciją, nors nenustatyta, jog kreditorė būtų kreipusis į nemokumo administratorę dėl tam tikrų dokumentų gavimo, o ši būtų be pagrindo atsisakiusi tokią informaciją suteikti.

33. Antra, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. įsiteisėjusioje nutartyje, įvertinęs apeliantės argumentus dėl galutinės bankroto ataskaitos bei jos prašymo leisti susipažinti su bendrovės dokumentais, kurie iš esmės yra tapatūs apeliantės nurodomiems argumentams apeliaciniame skunde, nusprendė, kad nemokumo administratorė, spręsdama dėl tikslingumo inicijuoti teisminius ginčus, nėra ribojama kreditorių nuomonės, o kreditoriai, manydami kitaip, turi teisę tokius ginčus inicijuoti savarankiškai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai. Pažymėtina, kad apeliantės skundas yra grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, jog nemokumo administratorė išsamiai nepatikrino bendrovės sudarytų sandorių, tačiau šiems teiginiams pagrįsti neįvardyta konkrečių sandorių, kurių nemokumo administratorė nepatikrino, nenurodyta aplinkybių, kad yra realių, tačiau nemokumo administratorės neišnaudotų, teisinių galimybių priteisti, išieškoti likviduojamos dėl bankroto bendrovės naudai lėšas, iš kurių būtų galima didesne dalimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

34. Trečia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad priimant sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, nėra atliekamas retrospektyvus nemokumo administratoriaus veiksmų įvertinimas, o nustatinėjama, ar sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo metu egzistuoja reali galimybė likviduojamai dėl bankroto bendrovei gauti turto, iš kurio būtų didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Dėl šios priežasties aplinkybės dėl nemokumo administratorės neveiklumo bankroto procedūrų metu, net jei jos ir būtų nustatytos, savaime neužkerta kelio priimti sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos, jeigu neįrodyta, kad nemokumo administratorei atlikus papildomus veiksmus kreditorių finansiniai reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Pažymėtina, kad nemokumo administratorės veiksmų vertinimas retrospektyviuoju aspektu gali būti nagrinėjamas civilinės atsakomybės aspektu atskiroje byloje, tačiau ne sprendžiant klausimą dėl bendrovės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2A-1155-1120/2021).

35. Nagrinėjamu atveju nors apeliantė teigia, kad nemokumo administratorė neatliko išsamaus bendrovės sandorių patikrinimo, tačiau, kaip nurodyta nutarties 30 punkte, nemokumo administratorė jau pirmojo kreditorių susirinkimo metu nurodė, jog ji preliminariai ketina patikrinti 15 sandorių, sudarytų per paskutinius trejus metus iki nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo; teismas 2024 m. vasario 15 d. nutartimi pratęsė terminą kitiems sandoriams patikrinti (kuriuos nemokumo administratorė gavo 2023 m. rugpjūčio 18 d. ir 2023 m. spalio 24 d.). Paskutiniojo kreditorių susirinkimo metu nemokumo administratorė kreditoriams pateikė informaciją, kad ji patikrino visus bendrovės sandorius už trejų metų laikotarpį iki nutarties dėl LUAB „SportIN Grupė“ bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos bei nenustatė sandorių, aiškiai priešingų bendrovės veiklos tikslams ir (ar), kurių juridinis asmuo akivaizdžiai neprivalėjo sudaryti ir kitokių akivaizdžiai žalingų įmonei. Kreditorių dauguma nemokumo administratorės pateiktą informaciją apie sandorių patikrinimą laikė išklausyta.

36. Nustatytos faktinės aplinkybės nesuponuoja išvados apie galimą nemokumo administratorės neveikimą, neįvertinant atsakovės sudarytų sandorių. Priešingai nei teigia apeliantė, spręstina, kad nemokumo administratorė atliko LUAB „SportIN Grupė“ visų sandorių patikrinimą. Kaip teisingai pažymėjo Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 17 d. įsiteisėjusioje nutartyje, vertindamas apeliantės argumentus dėl galutinės bankroto ataskaitos patvirtinimo bei jos prašymo leisti susipažinti su bendrovės dokumentais, teisiniu reguliavimu nėra nustatyta sandorių patikrinimo rezultatų, teiktinų kreditorių susirinkimui, konkretus turinys, o vien kreditorės nurodoma aplinkybė, kad nemokumo administratorė nepateikė patikrinimo rezultatų turinio tokio detalumo, koks, jos nuomone, turėjo būti, savaime nelemia išvados, jog nemokumo administratorė sandorių patikrinimo neatliko (ar atliko nepilnai).

37. Ketvirta, vienas iš pagrindinių nemokumo proceso principų yra efektyvumo principas, reiškiantis, kad nemokumo procese turi būti išlaikyta pusiausvyra tarp juridinio asmens ir kreditorių interesų, siekiant kuo didesnio kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo per pagrįstai trumpiausią laikotarpį (JANĮ 3 straipsnio 1 punktas). Kad užtikrinti bankroto bylose vyraujančio viešojo intereso apsaugą, teismo tvarka vykdomas nemokumo procesas turi būti veiksmingas, bankroto bylos turi būti nagrinėjamos itin operatyviai. Taigi, pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas JANĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – ir bankroto proceso operatyvumas. JANĮ nustato trumpus terminus įvairioms bankroto procedūroms atlikti, įskaitant terminus galutinei bankroto ataskaitai patvirtinti, taip pat prašymui dėl juridinio asmens veiklos pabaigos priimti bei tokiam prašymui išnagrinėti (JANĮ 99, 100 straipsniai). Nagrinėjamu atveju abstraktūs ir deklaratyvūs teiginiai, kad nemokumo administratorė nepatikrino bendrovės sudarytų sandorių, yra nesuderinami su bankroto proceso efektyvumo ir operatyvumo principais. Teisėjų kolegijos įvertinimu, byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo nuspręsti, kad apeliantė neturėjo galimybės domėtis bankroto proceso eiga bei naudotis jai JANĮ nustatytomis kreditorės teisėmis. Priešingai, tokia teisė jai buvo suteikta, kreditorė buvo tinkamai informuojama apie bankroto bylos eigą, todėl jai manant, kad nemokumo administratorė, pasibaigus terminui patikrinti sandorius, nepagrįstai neinicijuoja procesų, susijusių su sandorių tikrinimu, turėjo teisę pati inicijuoti atitinkamus procesus ar imtis kitų, jos nuomone, aktyvių veiksmų.

38. Penkta, net ir priimtas sprendimas dėl bendrovės veiklos pabaigos neatima teisės iš apeliantės reikšti ieškinį teisme, jei ji mano, kad jos, kaip likviduojamos dėl bankroto bendrovės kreditorės, interesai buvo pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1072-798/2020).

39. Taigi, nustatytos aplinkybės bei teisinis reglamentavimas ir jo aiškinimas lemia išvadą, kad šiuo atveju nenustatytos objektyvios faktinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo bendrovės veikla buvo pripažinta pasibaigusia. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas neužtikrintų nei kreditorių, nei pačios bendrovės interesų apsaugos bei sprendimo dėl juridinio asmens pabaigos priėmimo nukėlimas neapibrėžtam laikui, nekonstatavus tam akivaizdaus pagrindo, neatitiktų viešojo intereso ir sudarytų prielaidas pažeisti bankroto proceso efektyvumo bei operatyvumo principus (žr. šios nutarties 37 punktą).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

40. Vadovaudamasi išdėstytais teisiniais ir faktiniais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bendrovės veiklos pabaigos, tinkamai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus, išsamiai nustatė nagrinėjamam klausimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė nemokumo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pagal apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo.

41. Atmetus kreditorės apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgijo atsakovė, tačiau atsakovės nemokumo administratorė neprašė ir nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.