Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-02-20 · Civilinė byla Nr. 2S-380-340/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-20
Bylos Nr.
2S-380-340/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37284-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
A. K. T., G. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-380-340/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37284-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.7.5; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. K. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų G. M. ir A. K. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė ieškovams G. M. ir A. K. T. 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškinys turi esminių trūkumų, kurių nepašalinus bylos nagrinėjimas teisme nėra galimas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kas kreipiasi į teismą su ieškiniu ir kieno naudai priteistini reikalaujami 200 000 Eur neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad ieškinio preambulėje ieškovais yra nurodyti G. M. ir A. K. T., tačiau ieškinio pabaigoje kaip dokumentą surašęs asmuo nurodytas tik G. M.. Teismui kilo klausimas, ar šalia pavardės esantis parašas yra šio asmens, t. y. G. M.. Teismas nurodė, kad prie ieškinio pridėtas įgaliojimas, G. M. išduotas A. K. T., savaime nesudaro pakankamo pagrindo laikyti A. K. T. tinkama G. M. atstove teisme. Prie ieškinio nėra pateikta įrodymų nei apie šių asmenų giminystės ryšius, nei apie įgaliotinės turimą aukštąjį teisinį išsilavinimą. Teismas išaiškino ieškovams, kad jie privalo aiškiai ir tiksliai nurodyti visus proceso dalyvius, aiškiai nurodyti, kieno naudai prašoma priteisti neturtinę žalą, bei pateikti teismui tinkamai pačių ieškovų ar jų įgaliotų tinkamų atstovų pasirašytą ieškinį. Taip pat teismas nurodė, kad reikalavimo dalykas suformuluotas netiksliai. Be to, iš pateikto ieškinio turinio teismui visiškai neaiškus pareikšto reikalavimo dėl 200 000 Eur neturinės žalos priteisimo pagrindas. Tai vienas iš esminių trūkumų, dėl kurio neįmanoma nustatyti bylos nagrinėjimo ribų, bylos teismingumo, atsakovo – Lietuvos Respublikos, tinkamo atstovo, byloje mokėtino žyminio mokesčio ar atleidimo nuo jo mokėjimo pagrindo. Teismas taip pat išaiškino ieškovams, kad bet kuriuo atveju, kreipdamiesi į tinkamą teismą dėl valstybės atsakomybės, jie privalo aiškiai ir tiksliai nurodyti, iš kokių konkrečių institucijų ar/ir pareigūnų, kokių konkrečių atliktų veiksmų ar neveikimo, kildina reikalaujamą priteisti neturtinę žalą. Taip pat teismas ieškovams nurodė, kad visos aplinkybės, kuriomis jie grindžia savo reikalavimus, turi būti pagrįstos prie ieškinio pridedamais įrodymais (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytų trūkumų ieškovai teismo nustatytu terminu nepašalino, 2020 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovų G. M. ir A. K. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui – ieškinį atsiuntusiai ieškovei A. K. T..

4. Teisme 2020 m. sausio 16 d. buvo gautas A. K. T. atskirasis skundas dėl 2020 m. sausio 8 d. nutarties. Atskirajame skunde, be kita ko, nurodoma, kad ieškovė negavo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties, todėl negalėjo ištaisyti klaidų, be to, ieškovės teigimu, klaidos nustatomos proceso metu, o ieškinys turi būti priimtas bet koks.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį; nustatė ieškovams G. M. ir A. K. T. 7 (septynių) kalendorinių dienų terminą nuo šios nutarties kopijos įteikimo (ar nuo pagrindo laikyti ją įteikta, vadovaujantis CPK nuostatomis) dienos pašalinti trūkumams, nurodytiems 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje; išaiškino, kad nustatytu terminu nepašalinus teismo nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

6. Teismas nurodė, kad 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties kopija siųsta registruotu laišku, kuris 2020 m. sausio 3 d. grąžintas teismui neįteiktas. Neradus adresato jam paliekamas pranešimas ir jis gali atsiimti jam skirtus dokumentus pašte per 7 dienas, šiuo atveju adresatė to nepadarė. CPK 121 straipsnyje įtvirtinta proceso dalyvių pareiga pranešti apie savo adreso pasikeitimus, o nepavykus jiems įteikti procesinių dokumentų jų pačių nurodytais adresais, šie laikomi įteiktais, vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi. Teismas pažymėjo, kad bylos dalyviai turi pareigą ir patys domėtis bylos eiga (CPK 45 straipsnio 5 dalis). Teismas nesutiko, kad aptariamu atveju jis neturėjo pagrindo priimti 2020 m. sausio 8 d. nutarties, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad 2019 m. gruodžio 18 d. nutartis, siųsta vieną kartą, faktiškai įteikta nebuvo, ieškovė dėl savo garbaus amžiaus ir teisinių žinių stokos galimai nežinojo apie savo pareigas, nurodytas šioje nutartyje, bei siekdamas užtikrinti į teismą besikreipiančiam asmeniui teisę į teisminę gynybą, teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarė 2020 m. sausio 8 d. nutartį pasinaikinti ir nustatyti ieškovams papildomą terminą 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytiems pateikto ieškinio trūkumams pašalinti.

7. Teismas taip pat pažymėjo, kad atskirąjį skundą pateikusi A. K. T. netinkamai interpretuoja CPK normas bei teismų praktiką, teigdama, kad bet koks ieškinys turi būti priimtas nagrinėjimui. Teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje išdėstė trūkumus, dėl kurių ieškinys negali būti priimtas. Teismas pakartotinai paaiškino, kad minėtų trūkumų nepašalinus, procesas teisme negali būti pradėtas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atskirajame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties ieškovė A. K. T. nurodo, kad teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovus ištaisyti trūkumus. Pažymi, jog teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, užkerta ieškovei kelią į teisingą teismą. Nurodo, kad ieškinyje išdėstyti įstatymai, teisės normos, pažeidimai ir kalti asmenys, dėl kurių buvo sužlugdytos dvi įmonės – G. M. PĮ „Mados Oazė“ ir UAB „Smart Solution“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovams G. M. ir A. K. T. nustatytas 7 (septynių) kalendorinių dienų terminas ieškinio trūkumams, nurodytiems teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje, pašalinti, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Byloje nustatyta, jog ieškovai G. M. ir A. K. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, 200 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, nustatęs, kad ieškovų pateiktas ieškinys turi esminių trūkumų, kurių nepašalinus bylos nagrinėjimas teisme nėra galimas, 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi nustatė ieškovams septynių kalendorinių dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo ieškinio trūkumams pašalinti. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytų trūkumų ieškovai teismo nustatytu terminu nepašalino, 2020 m. sausio 8 d. nutartimi ieškovų G. M. ir A. K. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl neturtinės žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui – ieškinį atsiuntusiai ieškovei A. K. T.. Teisme 2020 m. sausio 16 d. buvo gautas A. K. T. atskirasis skundas dėl 2020 m. sausio 8 d. nutarties. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2020 m. sausio 16 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį; nustatė ieškovams G. M. ir A. K. T. septynių kalendorinių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo (ar nuo pagrindo laikyti ją įteikta, vadovaujantis CPK nuostatomis) dienos pašalinti trūkumams, nurodytiems teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje. Ieškovė A. K. T. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. pateikė atskirąjį skundą.

12. Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, užkerta ieškovei kelią į teisingą teismą. Pažymi, jog ieškinyje yra išdėstyti įstatymai, teisės normos, pažeidimai ir kalti asmenys, dėl kurių buvo sužlugdytos dvi įmonės – G. M. PĮ „Mados Oazė“ ir UAB „Smart Solution“. Kitaip tariant, ieškovė mano, kad ieškinio trūkumai nustatyti nepagrįstai.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 straipsnį ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti. Pagal CPK 115 straipsnio 3 dalį, jeigu procesinį dokumentą pateikęs asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

14. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kaip vieną iš trūkumų, kuriam pašalinti skundžiama nutartimi ieškovams nustatytas terminas, nurodė tai, kad ieškinys neatitinka jam keliamų procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimų.

15. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes.

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).

17. Spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, teismas, be kita ko, kiekvienu atveju patikrina, ar pakankamai aiškūs ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Tinkamas šių esminių ieškinio turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas atsakovui (atsakovams) reiškiamas reikalavimas. Teismo, sprendžiančio ieškinio priėmimo klausimą, vertinimas, ar pakankamai aiškiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio dalykas bei pagrindas, atliekamas siekiant koncentruoto ir ekonomiško proceso (CPK 7 straipsnis), t. y. kad priešinga šalis, gavusi ieškinio kopiją, galėtų parengti atsikirtimo argumentus ir kad nereikėtų tikslinti ieškinio bei atsikirtimų į jį jau prasidėjus procesui.

18. Susipažinus su ieškovų siekiamo paduoti ieškinio turiniu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė pašalinti ieškovams ieškinio trūkumus, kurių nepašalinus negalima pradėti teismo proceso. Kaip matyti iš ieškinio ir jo priedų turinio, ieškovai nenurodė, kuo pasireiškė neturtinė žala, nepaaiškino ieškinio sumos nustatymo kriterijų, aiškiai nesuformulavo pareikšto reikalavimo dėl 200 000 Eur neturinės žalos priteisimo pagrindo. Ieškovai, formuluodami ieškinio faktinį pagrindą nenurodo, iš kokių konkrečių institucijų ar/ir pareigūnų, kokių konkrečių atliktų veiksmų ar neveikimo, kildina reikalaujamą priteisti neturtinę žalą. Pažymėtina, jog priėmus tokį ieškinį, kuriame aiškiai nesuformuluotas ieškinio faktinis pagrindas, kuriame būtų detalizuota konkrečių institucijų ar/ir pareigūnų veiksmų neteisėtumas, būtų apribota priešingos šalies galimybė tinkamai ir laiku pareikšti atsikirtimus, teikti įrodymus, naudoti kitas procesinės gynybos priemones, nes neaišku, į kokius argumentus dėl veiksmų neteisėtumo reikia atsikirsti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateikto ieškinio turinį, sprendžia, jog ieškovų pateikto ieškinio faktinis pagrindas nėra aiškiai ir tinkamai suformuluotas, leidžiantis teismui nustatyti teisminio nagrinėjimo ribas bei operatyviai ir visiškai išspręsti ginčą, apginant pažeistas ginčo šalių teises ir teisėtus interesus, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nustatyti terminą šiems ieškinio trūkumams pašalinti.

19. Taip pat pažymėtina, jog pagal CPK 56 straipsnio 4 dalį fizinių asmenų atstovais taip pat gali būti asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui). Taigi, kai atstovaujama savo artimiesiems giminaičiams, yra privalomas aukštasis universitetinis teisinis išsilavinimas. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. K. T. kartu su ieškiniu pateikė Lietuvos Respublikos ambasadoje Londone 2015 m. spalio 9 d. išduotą įgaliojimą įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtintą kopiją, kuriuo A. K. T. suteikta teisė būti G. M. atstovu visose įstaigose, tačiau jokie įrodymai, patvirtinantys jos giminystės ryšį su ieškovu, taip pat įrodymai, patvirtinantys jos turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nepateikti. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog prie ieškinio pridėtas G. M. A. K. T. išduotas įgaliojimas savaime nesudaro pakankamo pagrindo laikyti A. K. T. tinkama G. M. atstove teisme.

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad A. K. T. netinkamai interpretuoja CPK normas bei teismų praktiką, teigdama, kad bet koks ieškinys turi būti priimtas nagrinėjimui. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodė trūkumus, kurie yra esminiai, o jų nepašalinus ieškinys negali būti priimtas.

21. Nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė ieškovams terminą pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

23. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kadangi Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiama nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, ieškovams nustatytinas naujas terminas trūkumams pašalinti iki 2020 m. kovo 13 d.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovams G. M. ir A. K. T. terminą iki 2020 m. kovo 13 d. pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartyje.

Teisėja Tatjana Žukauskienė